Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-858-253/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-06
Bylos Nr.: 2S-858-253/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00652-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Albina Pupeikienė
Pareiškėjas: R. L.
Suinteresuotas asmuo: D. B., R. J., A. N., B. Z., I. M.
Ieškovas: D. B.
Atsakovas: R. L.

Kategorijos

3.1.12.10Įteikimas viešo paskelbimo būdu
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida

Civilinė byla Nr. 2S-858-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00652-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.10; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.2.9. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. pareiškimą, suinteresuoti asmenys D. B., R. J., A. N., B. Z. ir I. M. dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-198-588/2018, iškeltoje pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. J., A. N., B. Z., I. M. dėl leidimo užbaigti pradėtą rengti detalųjį planą be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Juo prašė: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-198-588/2018, išnagrinėtoje Plungės apylinkės teisme; panaikinti 2018 m. balandžio 16 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad apie vestą civilinę bylą ir priimtą teismo sprendimą sužinojo 2018 m. liepos 26 d. sulaukęs antstolės I. E. skambučio telefonu ir tą pačią dieną gavęs elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) antstolės atsiųstus patvarkymus pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Su civilinės bylos Nr. e2-198-588/2018 dokumentais ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu susipažino 2018 m. rugpjūčio mėn. nuvykęs į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus. Pareiškėjas ir jo šeimos nariai (sutuoktinė ir sūnus) dėl susiklosčiusių nepalankių šeiminių aplinkybių (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 1 d. nebegyveno, visi šeimos nariai gyveno skyrium, kito gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), kuriame galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą, neturėjo, todėl siunčiami teismo pranešimai ir kita korespondencija nepasiekė adresato. Teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas apie civilinę bylą buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau nesitikėdamas, kad jam gali būti iškelta civilinė byla, tokių viešų pranešimų neskaitė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, mano, kad turi būti laikoma, jog jis apie bylą sužinojo 2018 m. liepos 26 d.

3. Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, nevertino įrodymų, kad teisingai išnagrinėtų bylą, ir netaikė teisės normų, reglamentuojančių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą ir jų įgyvendinimą, nevertino rengiamo detaliojo plano pasekmių po padalijimo liekančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčio R. L. teisėms ir teisėtiems interesams, jų nepagrįsto suvaržymo. Teismas nevertino, kad rengiamas kompleksinis vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas – Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) pravažiavimo, valstybinio miško ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kurio koncepcijos sprendinių nustatymo brėžinys, parengtas 2017 m. birželio mėn. UAB „Kūrybinis projektas“, pateiktas teismui, – nėra dokumentas, skirtas vien tik ieškovės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies atsidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet kompleksiškai sprendžiantis visų į teritoriją patenkančių žemės sklypų užstatymo klausimus ir nustatantis kitus teritorijos tvarkymo reglamentus. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškovė gali pateikti derinti ir įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, susiaurinančius pareiškėjo teises be jo sutikimo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad ieškovė į bylą nebuvo pateikusi ieškinyje minimo UAB „Domo projektas“ rengto detaliojo plano projekto, kitų įrodymų ir paaiškinimų savo teiginiams pagrįsti. Ieškovė taip pat nebuvo pateikusi 12584 kv. m žemės sklypo pasidalijimo plano, pagal kurį buvo nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių dėl 0,6654 ha ploto, taip pat ieškovė nebuvo pateikusi patvirtinto naudojimosi tvarkos plano, registruoto viešame registre, kuriame matytųsi, kur yra jai 1500 kv. m ploto tenkanti žemės sklypo dalis, kurią individualiai naudoja. Ieškovė ar teritorijos detaliojo plano rengėja UAB „Kūrybinis projektas“ pareiškėjui taip pat niekada nebuvo pateikę UAB „Domo projektas“ sprendinių brėžinių, siūlęs su šiais projektiniais sprendiniais susipažinti, todėl jis neturi galimybės įsitikinti, kurio detaliojo plano rengėjo projektą be jo sutikimo gali užbaigti ieškovė esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio mėn. detalųjį planą rengusiai UAB „Kūrybinis projektas“ direktorei S. P. (D. B. įgaliota atstove) pareiškė pastabas ir pasiūlymus žodžiu, kad projekte yra klaidų ir kaip reikėtų jas ištaisyti. Tačiau ši su pareiškėju, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, nebendradarbiavo. Iš į bylą pateikto detaliojo plano koncepcijos nustatymo brėžinio matyti, kad jame tebėra pareiškėjo nurodytos klaidos. Pareiškėjas prieštaravo aiškiai klaidingiems ir tikrovės neatitinkantiems detaliojo plano sprendiniams, ant kurių jis nesirašė ir siūlė nerinkti kitų bendraturčių ir kitų žemės sklypų savininkų parašų, kurie galbūt nebūdami detaliųjų planų rengimo žinovai, pasirašė nesuprasdami, kokias teisines pasekmes gali sukelti detaliojo plano sprendiniai, susiję su tikrovės neatitinkančiu žemės sklypo užstatymu, jei toks detalusis planas bus patvirtintas. Ieškovė turėjo užtikrinti, kad rengiamas detalusis planas nepažeistų kitų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių. Iš į bylą pateikto Detaliojo plano koncepcijos nustatymo brėžinio matyti, kad kai kurių žemės sklypų, taip pat formuojamo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) užstatymo tankis įrašytas toks, koks nurodytas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu T2-101 „Dėl (duomenys neskelbtini) bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kvartalai, architektūrinės-urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“, nors faktiškai esamas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) užstatymas yra jau dabar didesnis 10 procentų, o dar bendraturčiui A. N., nuosavybės teise valdančiam 1251 kv. m žemės sklypo dalį, yra teisėtai išduotas leidimas užstatyti 201 kv. m. Taigi logiška, kad atidalijus 1500 kv. m ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį, kuri neužstatyta statiniais, faktinis liekančio po atidalijimo sklypo 5154 kv. m užstatymo procentas visais atvejais viršys 10 procentų ir artės prie 20 procentų. Patvirtinus tokį detalųjį planą pareiškėjas, turėdamas nuosavybės teise 1211 kv. m ploto dalį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas šiuo metu yra 6654 kv. m, negalėtų statyti jokių statinių, nors dabar jo nuosavybės teise turimu vasarnamiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užstatytas tik 64 kv. m plotas, kuris sudaro tik 5,28 procentus. Pareiškėjas taip pat turi teisėtą lūkestį, kad galės teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą statybai, rekonstruoti pastatą, užstatyti jam nuosavybės teise priklausantį plotą bent 10 proc. arba didesniu procentu (iki 20 procentų) ir turi pagrindą nesutikti su tokiais siūlomais neteisingais užstatymo rodikliais, kurie nurodyti perrašant juos iš Specialiojo plano, tinkamai neišanalizavus dabartinės faktinės situacijos. Pareiškėjo nuomone, teismas klaidingai vertino, kad atsakovas galės dalyvauti detaliojo plano procese, nes teismui patenkinus ieškovės reikalavimą, jo sutikimas, derinimas vykdyti kitas procedūras nebereikalingas, faktiškai jo nuomonė jokios reikšmės nebeturi tolesniame planavimo procese. Anot pareiškėjo, kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo plotas (Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis 0,6654 ha, o detaliojo plano sprendiniai apėmė 2,28 ha teritoriją, tokio plano sprendiniai turėtų būti derinami ne tik (duomenys neskelbtini), bet su visų į planuojamą teritoriją patenkančių 9 Nekilnojamojo turto registre registruotų žemės sklypų savininkais. Teismas apskritai nevertino rengiamo detaliojo plano įtakos pareiškėjo ar kitų žemės sklypų savininkų teisėtiems lūkesčiams. Teismas pasisakė tik dėl daikto atidalijimo, bet dėl kitų detaliojo plano pasekmių nevertino ir negalėjo įvertinti, nes ieškovė teismui buvo pateikusi tik detaliojo plano Koncepcijos nustatymo brėžinį, parengtą UAB „Kūrybinės projektas“ be jokių išsamesnių paaiškinimų. Nors pareiškėjas ir nevisiškai tinkamai įgyvendino savo pareigą išviešinti savo adresą korespondencijai gauti, tačiau tai savaime neatleidžia ieškovės nuo pareigos teismui nurodyti visą jai žinomą informaciją apie atsakovą, žinomus įteikimo būdus. D. B., pareiškusiai ieškinį atsakovui R. L., teko pareiga nurodyti ne tik atsakovo buveinės adresą, bet ir kitus jam žinomus atsakovo procesinių dokumentų įteikimo adresus (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), kad procesiniai dokumentai jam būtų įteikti tinkamai ir laiku, taip pat, kad būtų užtikrintas greitas civilinės bylos išnagrinėjimas, t. y. ieškovė taip pat turėjo elgtis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.), ieškinyje teismui turėjo galimybę nurodyti, koks yra R. L. telefono numeris ar elektroninio pašto adresas, kuris buvo žinomas ieškovės D. B. įgaliotai atstovei S. P., nes ji R. L. siuntė elektroninį laišką, kuris buvo pateiktas į bylą. Ieškovė pasielgė nesąžiningai, teisminiu keliu pasiekė, kad visi reikalingi detaliojo plano derinimai ir detaliojo plano įgyvendinimas būtų vykdomi be atsakovo R. L., pastebėjusio rengiamo Detaliojo plano sprendiniuose klaidų, turinčių įtakos jo teisėms ir teisėtiems lūkesčiams toliau naudojantis po atidalijimo liekančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), eliminuojant statytojo teisės įgyvendinimą, sutikimo ir bet kokių kitų jo derinimų ir nuomonės.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) D. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas nutyli, jog būtent Palangos miesto savivaldybės administracijai 2016 m. lapkričio 22 d. patvirtinus Teritorijų planavimo sąlygas ir vadovaujantis šiomis sąlygomis ir buvo rengiamas Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) pravažiavimo ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detalusis planas. UAB „Domo projektas“ rengė detaliajam planui prilygstantį projektą, kuriame nebuvo nustatyti reglamentai, todėl jis nebuvo pateiktas teismui, kaip neturintis reikšmės tolesniam detaliojo planavimo procesui. Šie reikalavimai buvo nustatyti rengiant projektinius pasiūlymus ir ant projektinės užduoties pareiškėjas pasirašė. Ieškovė teismui neteikė 1,2584 ha dydžio žemės plano ir patvirtinto naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos projekto, nes šis planas jau yra netekęs galios, kadangi buvo parengtas naujas UAB „Domo projektas“ žemės sklypo suformavimo į 4 žemės sklypus projektas, kurį pareiškėjas yra pasirašęs. Be to, pareiškėjas yra davęs sutikimus G. B. ir A. N. parengtiems žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektams, todėl privalėjo apskaičiuoti užstatymo tankius ir spręsti, ar tai ateityje neatsilieps jo teisėms. Suinteresuotas asmuo mano, kad teismo sprendimas nepabaigia planavimo proceso, o pareiškėjas turi galimybę ginti savo teises teikdamas pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, byloje buvo išnaudotos visos galimybės surasti atsakovą ir įteikti jam procesinius dokumentus, o tai, kad vyksta planavimo procedūros, atsakovui buvo žinoma, tačiau sąmoningai ignoravo pranešimus. Pareiškėjas sureagavo tik į antstolės raginimą sumokėti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau į R. P. siųstus elektroninius laiškus nereagavo. Suinteresuoto asmens nuomone, prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė tik siekdamas išvengti patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ne dėl to, kad parengtas detalusis planas pažeidžia jo interesus ir jis savo teisių negali apginti kitu būdu.

6. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareikštą prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutartimi nutarta pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti; priteisti iš pareiškėjo R. L. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui (ieškovei) D. B.. Teismo motyvai:

7.1. Nurodė, kad iš civilinės bylos Nr. e2-198-588/2018 duomenų matyti, jog paskelbiant sprendimą pareiškėjas nedalyvavo, todėl jam neįsiteisėjęs sprendimas nedelsiant buvo išsiųstas paštu į deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), ji ieškinyje nurodyta ir kaip faktinė atsakovo gyvenamoji vieta. Pažymėjo, kad teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas savo gyvenamąją vietą taip pat nurodė (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis bylos nagrinėjimo metu šiuo adresu negyveno, tačiau pats pripažįsta, jog teismo apie pasikeitusią gyvenamąją vietą neinformavo, o viešų pranešimų apie bylos nagrinėjimą neskaitė. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės nurodytu adresu tikrai negyveno ir negalėjo gauti procesinių dokumentų. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad atsakovui procesinius dokumentus buvo bandoma įteikti ir per „Sodros“ duomenų bazėje nurodytą atsakovo darbovietę – UAB „Tramontera“, tačiau jie grįžo neįteikti, su pašto žyma „neatsiėmė pašte“. Nurodė, kad procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui elektroninių ryšių priemonėmis gali būti įteikiami naudojantis tik Elektroninių paslaugų portalu ir tik tada, kai fizinis asmuo yra išreiškęs valią procesinius dokumentus gauti tokiu būdu, o tokių duomenų byloje nebuvo pateikta, atsakovas R. L. nėra Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) vartotojas. Todėl teismas nusprendė, jog prieš priimant 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą, pareiškėjo gyvenamoji ir darbo vietos teismui buvo nežinomos, todėl procesiniai dokumentai pagrįstai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.

7.2. Nurodė, kadangi pareiškėjas (atsakovas) R. L. turėjo objektyvias galimybes žinoti apie bylos nagrinėjimą bei priimtą sprendimą, todėl CPK 368 str. 1 d. įtvirtintas terminas skaičiuotinas ne nuo 2018 m. liepos 26 d., kaip nurodo pareiškėjas, o nuo 2018 m. balandžio 16 d. ir prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti pateiktas iki 2018 m. liepos 16 d. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą pateikė 2018 m. spalio 12 d., t. y. terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidęs beveik tris mėnesius.

7.3. Nurodė, kad teismas taikė reikiamas teisės normų nuostatas ir rėmėsi aktualia kasacinio teismo suformuota praktika, o atsakovo nesutikimas su šių nuostatų aiškinimu ir byloje pateiktų įrodymu vertinimu nėra pagrindas pripažinti, kad teisės normos buvo taikytos klaidingai. Pareiškėjas turėjo visas galimybes pateikti savo nesutikimo su ieškovės rengiamo detaliojo plano sprendiniais bylos nagrinėjimo metu, tačiau šią teisę ignoravo ir ja nepasinaudojo. Todėl, priešingai pareiškėjo argumentams, būtent jo neveikimas galėtų būti laikomas nepagrįstu ir trukdančiu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininko, teises, tokiu būdu jas pažeidžiant.

7.4. Konstatavo, kad teismas, leisdamas ieškovei D. B. be atsakovo R. L. sutikimo užbaigti pradėtą rengti detalųjį planą „Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) pravažiavimo, valstybinio miško ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini)“, nepadarė teisės normos taikymo klaidų, taip pat pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui paduoti, todėl atsisakyta pareiškimą tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjas R. L. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-l98-588/2018 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundo motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, neteisingai vertino dėl apelianto sužinojimo momento apie procesą ir priimtą Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-198- 588/2018, kadangi pareiškėjas nebuvo praleidęs naikinamojo 5 metų termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, o viešas procesinių dokumentų įteikimas yra fikcija.

8.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje vertino, kad nebuvo pagrindų atnaujinti proceso pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Neatsižvelgė, kad teismas, priimdamas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą, iš viso nevertino ieškovės D. B. pateikto detaliojo plano sprendinių reikšmės Teritorijų planavimo įstatymo prasme, Detaliajame plane esančių architekto klaidų gausos, nenagrinėjo, ar įsigaliojus detaliajam planui bus įmanoma ankstesniu būdu ir pagal ankstesnę paskirtį naudotis žemės sklypu, ar nebus padaryta žala, kurią reikės atlyginti (teritorijų planavimo įstatymo 33 str.), susikoncentravo į ieškovei formuojamo žemės sklypo projektinį Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimą, kurio R. L. niekada nekvescionavo.

8.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl bylos atnaujinimo, vertino įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytas teisės normas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklių (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tačiau nevertino, nepasitelkė išvadą duodančios institucijos, galinčios įvertinti teismui pateikto detaliojo plano sprendinių teisingumą, ir neatkreipė dėmesio, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-198-588/2018 apskritai nepasisakė dėl detaliojo plano tikslų, Detalųjį planą rengusio autoriaus padarytų klaidų reikšmės ir įtakos R. L. teisėms, kad R. L. atimta teisė reikšti nuomonę tolimesniame detaliojo planavimo procese. Nevertino, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas visoms institucijoms, taip pat ir detaliojo planavimo organizatoriui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir jokia institucija, fiziniai ar juridiniai asmenys neprivalo atsižvelgti į R. L. nuomonę, sutikimą ar nesutikimą, nes įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu yra leista užbaigti projektą be R. L. sutikimo.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) D. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo motyvai:

9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo kito pasirinkimo kaip tik įteikti atsakovui dokumentus viešo paskelbimo būdu, o atsakovas turėdamas nuosavybę (duomenys neskelbtini), privalėjo ja domėtis ir rūpintis bent jau bendrąja prasme ir negalėjo riboti ieškovės teisių įgyvendinti jai priklausančio žemės sklypo detaliojo planavimo.

9.2. Nurodė, kad apeliantas deklaratyviai teigia apie padarytas architekto klaidas, tačiau kuo pasireiškia aiški teisės normos klaida, nenurodo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

12. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu tenkintas ieškovės D. B. ieškinys ir leista ieškovei be atsakovo R. L. sutikimo užbaigti pradėtą rengti detalųjį planą „Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) pravažiavimo, valstybinio miško ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini)“. Taip pat priteista ieškovei D. B. iš atsakovo R. L. 975 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Pareiškėjas (atsakovas) R. L. prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-198-588/2018 remdamasis CPK 366 str. 1 d. 9 p., t. y. kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodyta įstatymo nuostata numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida. Svarbu tai, kad tokia aiški klaida turi būti ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, būtina įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑204/2008; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo atnaujinti procesą, konstatavęs ne tik CPK 368 str. 1 d. nustatyto 3 mėn. termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleidimą ir aplinkybę, kad atsakovas neprašė atnaujinti šio termino, bet ir pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. nebuvimą.

17. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, neteisingai vertino dėl apelianto sužinojimo momento apie procesą ir priimtą Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-198-588/2018, kadangi pareiškėjas nebuvo praleidęs naikinamojo 5 metų termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, o viešas procesinių dokumentų įteikimas yra fikcija.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 str. 1 d., bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 str. 1 d. nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.).

19. Vadovaujantis CPK 369 str. 1 d. 4 p., prašyme dėl proceso atnaujinimo asmuo turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 str. nurodytų terminų skaičiavimas, t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Pagal CPK 370 str. 3 d. teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 str. nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 str. 1 d. įtvirtintais pagrindais.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

21. Apeliantas savo prašyme CPK 368 str. nurodytų terminų skaičiavimą sieja su aplinkybe, kada jis sužinojo apie teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą, t. y. nurodo, kad apie priimtą sprendimą ji sužinojo, kai 2018 m. liepos 26 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo antstolės I. E. patvarkymus pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. išduotą vykdomąjį dokumentą.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, CPK 368 str. nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 str. 1 d. nustatyta tvarka šaliai arba tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas. Iš civilinės bylos Nr. e2-198-588/2018 duomenų matyti, jog paskelbiant sprendimą pareiškėjas nedalyvavo, todėl jam neįsiteisėjęs sprendimas nedelsiant buvo išsiųstas paštu į deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kuri ieškinyje nurodyta ir kaip faktinė atsakovo gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas savo deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat nurodė (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis bylos nagrinėjimo metu šiuo adresu negyveno dėl tam tikrų susiklosčiusių šeiminių aplinkybių, tačiau pats pripažįsta, jog teismo apie pasikeitusią gyvenamąja vietą neinformavo, o viešų pranešimų apie bylos nagrinėjimą neskaitė. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės nurodytu adresu tikrai negyveno ir negalėjo gauti procesinių dokumentų. Atsakovui procesinius dokumentus taip pat buvo bandoma įteikti ir per darbovietę, tačiau jie grįžo neįteikti. Kadangi byloje buvo išnaudotos visos galimybės procesinius dokumentus atsakovui įteikti CPK 123 str. numatyta tvarka, teismas pasinaudojo CPK 130 str. 1 d. ir procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu.

23. Apeliantas nurodo, kad ieškovei buvo žinomas jo elektroninis paštas ir telefono numeris, kurių ji nenurodė ieškinyje, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui elektroninių ryšių priemonėmis gali būti įteikiami naudojantis tik Elektroninių paslaugų portalu ir tik tada, kai fizinis asmuo yra išreiškęs valią procesinius dokumentus gauti tokiu būdu, o tokių duomenų byloje nėra pateikta, apeliantas nėra Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) vartotojas, todėl teismas neturėjo galimybės procesinių dokumentų atsakovui įteikti EPP pagalba. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog prieš priimant 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą, pareiškėjo gyvenamoji ir darbo vietos teismui buvo nežinomos, todėl procesiniai dokumentai pagrįstai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tik fikcija. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas, numatytas įstatyme ir galimas tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos. Įteikus procesinius dokumentus tokiu būdu, nevertinama tai, ar dalyvaujantis byloje asmuo tokį pranešimą skaitė, ir laikoma, jog jis yra tinkamai informuotas apie inicijuotą procesą, todėl privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo reikalavimai ir atsikirtimai. Pareiškėjas šios procesinės pareigos neįvykdė, nesidomėjo proceso eiga, dėl ko byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka pareiškėjui nedalyvaujant ir 2018 m. balandžio 16 d. priimtas sprendimas, kuris atsakovui (pareiškėjui) buvo nedelsiant išsiųstas.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-198-588/2018 prašymas atnaujinti procesą galėjo būti paduotas iki 2018 m. liepos 16 d., t. y. skaičiuojant 3 mėn. terminą nuo Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo priėmimo dienos, kadangi būtent šiame sprendime išdėstytas aplinkybes pareiškėjas (atsakovas) laiko pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-198-588/2018. Atsakovas, 2018 m. spalio 12 d. pateikęs teismui prašymą atnaujinti procesą, praleido įstatymo nustatytą terminą (CPK 368 str. 1 d.) prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, be to, nenurodė šio terminio praleidimo priežasčių ne tik su prašymu atnaujinti procesą, tačiau ir su atskiruoju skundu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo CPK 368 str. 1 d. nurodyto termino praleidimą, kuris yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą atnaujinti procesą.

26. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje vertino, kad nebuvo pagrindų atnaujinti proceso pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Neatsižvelgė, kad teismas priimdamas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą iš viso nevertino ieškovės D. B. pateikto detaliojo plano sprendinių reikšmės Teritorijų planavimo įstatymo prasme, Detaliajame plane esančių architekto klaidų gausos, nenagrinėjo, ar įsigaliojus detaliajam planui bus įmanoma ankstesniu būdu ir pagal ankstesnę paskirtį naudotis žemės sklypu, ar nebus padaryta žala, kurią reikės atlyginti (teritorijų planavimo įstatymo 33 str.), susikoncentravo į ieškovei formuojamo žemės sklypo projektinį Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimą, kurio R. L. niekada nekvescionavo.

27. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus laiko deklaratyviais ir nepagrįstais, kadangi pareiškėjas skunde akcentuoja architekto detaliajame plane paliktas klaidas, tačiau nenurodo išnagrinėtoje byloje konkrečių teisės taikymo klaidų. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios taikytinos nuostatos netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

28. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje aptarė CK normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą ir atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali pritarti tokiems apelianto argumentams, kadangi nagrinėjamu atveju negali būti ignoruojama ir ieškovės teisė atlikti teritorijos detalųjį planavimą ir ateityje atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo išlaikyti abiejų proceso šalių interesų pusiausvyros principą ir įvertinti, ar atsakovas savo veiksmais nepažeidžia kitos šalies nuosavybės teisių ir galimybės nevaržomai disponuoti jam priklausančia nuosavybe.

29. Taip pat pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriuo leista ieškovei be apelianto sutikimo užbaigti pradėtą rengti detalųjį planą „Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) pravažiavimo, valstybinio miško ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini)“, nėra galutinis dokumentas, kuris užbaigia visą planavimo procesą. Apeliantas vadovaudamasis LR Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintais Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais (35–39 p.) turės teisę pateikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laiką iki viešo svarstymo pabaigos ir tik tada šis dokumentas bus tvirtinamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus. Todėl apelianto argumentai, kad jokia institucija, fiziniai ar juridiniai asmenys neprivalo atsižvelgti į pareiškėjo nuomonę, sutikimą ar nesutikimą, nes įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu yra leista užbaigti projektą be R. L. sutikimo, laikytini nepagrįstais.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai kvalifikavo ginčo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

33. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu.

34. Spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Taigi, nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato (advokato padėjėjo) atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, tuo tarpu bylą nagrinėjančiam teismui išimtiniais atvejais yra suteikiama teisė nukrypti nuo jose įtvirtintų fiksuotų dydžių, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis bendraisiais teisės principais (Rekomendacijų 2 punktas, CPK 98 straipsnio 2 dalis, CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog bylinėjimosi išlaidos turi atitikti realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

35. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (aktuali redakcija 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-77) 8.16 punktą maksimalus užmokestis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai gali būti 340,32 Eur (0,4 x 850,80 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2017 m. III ketvirtis – 850,80 Eur). Taigi ieškovės prašomos priteisti 605 Eur atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ne tik viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, bet yra ir nepagrįstai didelės atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį bei sudėtingumą. Šios bylos atveju nebuvo analizuotas kompleksinis, sudėtingas ar naujas teisės taikymo klausimas, t. y. nebuvo reikalingos specialios teisės žinios, didelio kiekio teisės aktų ir teismų praktikos analizė, užsienio valstybių teisės aktų ir teismų praktikos analizė (siekiant taikyti tam tikrą analogiją), todėl ieškovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą mažintinos ir pagrįstomis laikytinos 300 Eur išlaidos. Pareiškėjo (atsakovo) atskirąjį skundą atmetus, ieškovei iš pareiškėjo priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Albina Pupeikienė