Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovams 673-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, A. G. (A. G.) dėl neteisėtos statybos, statybos trūkumų pašalinimo ir skolos priteisimo pagal investavimo sutartį, tretieji asmenys J. K., A. J., R. V. G., M. J. projektavimo – komercinė firma, uždaroji akcinė bendrovė „Sivysta“, P. B., A. V., institucijos teikiančios išvadas byloje Valstybinė teritorijų ir planavimo inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. įpareigoti atsakovą A. G. bute (duomenys neskelbtini), įrengti papildomą garso izoliaciją, nekeičiant fasadų ir langų patalpos 6A-6 lango nišoje (vidinėje pusėje) įrengti gaisrinę atitvarą 200 mm, įdėti nedegias duris, sumontuoti papildomą karkasą patalpoje 6A-6 ir 6A-7, kad atitiktų EI 60 klasės gaisrinę saugą tarp pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A2P, pagal projektinį A. V. brėžinį;

1.2. priteisti ieškovei iš J. K. 2 937 Eur, A. J. 4 743,90 Eur, R. V. G. 1 906,90 Eur dėl ieškovės finansuotų pastato (duomenys neskelbtini), statybų didesne suma nei jai teko naudingojo ploto;

1.3. įpareigoti 673-oji Daugiabučių namų savininkų bendriją ištaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) trūkumus pagal Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto T. M. (uždengti stogą prilydomąja PVC danga, įrengti plyteles, grindis ir kt.) bei pabaigti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimo, fasado nutinkavimo darbus pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, arba priteisti iš 673-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos ataskaitoje Nr. 191211 nurodytas trūkumų šalinimo išlaidas – 3 650,57 Eur ieškovės naudai, įpareigojant ieškovę M. P. šiuos darbus atlikti;

1.4. priteisti ieškovei iš 673-oji Daugiabučių namų savininkų bendrijos 1 913,17 Eur už terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) trūkumų taisymo darbus.

2.1. 2000-06-01 buvo pasirašyta investavimo sutartis, pagal kurią bendrija įsipareigojo organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis adresu (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos darbus, o investitoriai įsipareigojo bendrai finansuoti šio pastato projektavimo ir statybos darbus su sąlyga, kad investitoriai įgis nuosavybės teises į pastatą proporcingai sumoms, kurias kiekvienas iš jų investuos pagal investavimo sutartį;

2.2. A. G. yra buto (duomenys neskelbtini), kuris yra greta projektuojamo pastato, savininkas. 2003 m. pradžioje A. G. iškirto bute angą ir įsistatė vitrininį langą, įrengė sijas (balkoną), dėl ko 2003-04-10 jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas bei paskirta bauda. 2005-04-25 buvo pasirašytas susitarimas tarp investitorių ir A. G., kuriuo jis įsipareigojo atsisakyti pretenzijų, susijusių su pastato statyba, taip pat teisėmis į pastatą, įsipareigojo bendradarbiauti su investitoriais ir bendrija, netrukdyti jiems statyti pastatą ir juo disponuoti mainais už patalpas pastato mansardiniame aukšte;

2.3. pasirašyta sutartimi bendrija prisiėmė pareigą organizuoti ir užtikrinti pastato statybą įstatymų nustatyta tvarka, organizuoti statybos techninę priežiūrą. Sutartyje buvo numatytos patalpos (ir jų plotai), kurie pastačius pastatą, turėjo atitekti ieškovei. Sutartyje numatytos tinkamai pastatytos ir suformuotos patalpos buvo esminė sutarties sąlyga, kurios ieškovė, finansuodama statybas, atlikdama projektavimo darbus statybos leidimo išdavimui, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis ir teisę reikalauti iš statytojo (bendrijos). Bendrija ieškovei nepastatė tinkamos kokybės patalpų, be to, siekė perduoti ne atskiras patalpas, o patalpų dalį bendrojoje nuosavybėje su kitu investitoriumi A. G.. Bendrija tinkamai nepastatė ieškovės užsakyto buto (patalpų palėpėje);

2.4. A. G. sujungė savo turėto buto patalpas su dalimi patalpų naujai pastatytame pastate. Dėl A. G. neteisėtų veiksmų tarp pastatų neliko gaisrasienės, ieškovės patalpos neatitinka apsaugos nuo triukšmo reikalavimų, o atskirdama patalpas bendrija pažeidė esminius statinio projekto sprendinius, privalomus teisės aktų reikalavimus statinio rekonstrukcijai, neturint suderinto ir patvirtinto leidimo, dėl to statyba yra savavališka. Dėl A. G. veiksmų savo bute (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos ieškovės teisės ir atsirado neteisėtos statybos padariniai;

2.5. ieškovė yra permokėjusi už pastato statybą daugiau nei jai atiteko patalpų pagal jos su investitoriais sudarytą susitarimą. Pagal Investavimo sutarties 5.5 punktą, ieškovė turi teisę reikalauti iš naudą gavusių investitorių reikalauti permokėtos sumos grąžinimo proporcingai plotui, kurio šie investitoriai gavo jo neapmokėję;

2.6. bendrija, kaip pastato statytojas, turi ištaisyti pastato terasos trūkumus, atlikti numatytus darbus. Dalį stogo terasos trūkumų šalinimo darbų yra atlikusi pati ieškovė. Atliktų darbų vertė sudaro 1 913,17 Eur.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-13 nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. pasirinkti, kuriam atsakovui ir koks reikalavimas yra reiškiamas, suformuluoti ieškinį taip, kad ieškinio faktinis pagrindas atitiktų ieškinio dalyką, siekiant užtikrinti atsakovų teisę bei galimybę efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio reikalavimų. Teismas nurodė, jog faktinis ieškinio pagrindas neatitinka ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovui A. G. dalyko, kadangi ieškovės argumentai yra susiję su atsakovo 673-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atliktais veiksmais, kurie ieškovės vertinimu laikytini savavališkomis statybomis. Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja konkrečiai iš atsakovų fizinių asmenų priteisti jai, jos manymu, permokėtą bendrijai pinigų sumą, ir neaišku, kodėl reikalavimai atsakovui 673-oji Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl pastato trūkumų ištaisymo reiškiami kartu su reikalavimais kitiems atsakovams. Teismo vertinimu, dėl visų ieškovės viename ieškinyje pareikštų reikalavimų turi būti nustatinėjamos ir vertinamos skirtingos bylai aplinkybės, o tai apsunkintų bylos nagrinėjimą ir jį užtęstų.

4. Ieškovė 2020-01-22 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:

4.1. įpareigoti solidariai 673-oji Daugiabučių namų savininkų bendriją ir A. G. bute (duomenys neskelbtini), įrengti papildomą garso izoliaciją, nekeičiant fasadų ir langų patalpos 6A-6 lango nišoje (vidinėje pusėje), įrengti gaisrinę atitvarą 200 mm, įdėti nedegias duris, sumontuoti papildomą karkasą patalpoje 6A-6 ir 6A-7, kad atitiktų EI 60 klasės gaisrinę saugą tarp pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A2P, pagal projektinį A. V. brėžinį;

4.2. įpareigoti 673-oji Daugiabučių namų savininkų bendriją ištaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) trūkumus pagal Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto T. M. (uždengti stogą prilydomąja PVC danga, įrengti plyteles, grindis ir kt.) bei pabaigti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimo, fasado nutinkavimo darbus pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, ARBA priteisti iš 673-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos ataskaitoje Nr. 191211 nurodytas trūkumų šalinimo išlaidas – 3 650,57 Eur ieškovės naudai, įpareigojant ieškovę M. P. šiuos darbus atlikti;

4.3. priteisti iš 673-oji Daugiabučių namų savininkų bendrijos 9 910,46 Eur M. P. naudai dėl jos finansuotų pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybų didesne suma nei jai teko naudingojo ploto.

5.1. bendrijos tinkamai nepastatytų ir nesuformuotų patalpų perdavimas A. G. ir vėliau jo atlikta amalgamacija su kito pastato patalpomis reiškia bendrus veiksmus pažeidžiant imperatyvius statybos reikalavimus bei neteisėtą statybą, kurios pagrindu suformuotos patalpos negali būti laikomomis tinkamomis, atitinkamai pastato statyba teisėta. Atsižvelgiant į tai, pagal pirmą ieškinio reikalavimą bendrija trauktina atsakovu kartu su A. G.;

5.2. kadangi priklausomai nuo bylos baigties pagal ieškovės reikalavimus galimas išvestinis (papildomas) kitų investitorių santykis su bendrija, jie įtrauktini trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų;

5.3. ieškovė už pastato (jai skirtinų patalpų) statybą pagal sutartį mokėjo bendrijai. Pagal investavimo sutarties 5.5 punktą, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti permokėtą sumą už patalpų naudingąjį plotą, kuris jai neatiteko;

5.4. patikslinto ieškinio reikalavimai tarpusavyje susiję ir nagrinėtini kartu, nes jie reiškiami tam pačiam atsakovui bendrijai, stačiusiai pastatą (duomenys neskelbtini); ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodyti asmenys buvo minėto pastato statybos investitoriais, susiję materialiniais santykiais su bendrija pagal investavimo sutartį; ieškiniu keliami klausimai dėl statybos tinkamumo, jos trūkumų, investitoriams atitekusio ploto disproporcijos pagal atliktus mokėjimus gali sąlygoti papildomas išlaidas bendrijai ir jos nariams investitoriams po bylos išnagrinėjimo; visa bylos medžiaga (aplinkybės) pagrįsti to paties pastato (duomenys neskelbtini), (ir patalpų jame) statyba, ta pačia investavimo sutartimi su tais pačiais statybos santykyje dalyvavusiais investuotojais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei. Teismas nurodė, kad:

6.1. ieškovė pirmu reikalavimu reiškia tą patį reikalavimą tik atsakovu papildomai nurodė 673-iąją daugiabučių namų savininkų bendriją;

6.2. ieškovė neįvykdė pareigos pašalinti ieškinio trūkumų – pateikti ieškinį, kad ieškinio faktinis pagrindas atitiktų ieškinio dalyką, siekiant užtikrinti atsakovų teisę bei galimybę efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio reikalavimų.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė M. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį, priimti nagrinėti ieškovės ieškinį. Nurodo, kad:

7.1. teismas visiškai nepagrįstai ėmėsi spręsti bylą dar ieškinio priėmimo stadijoje. Tik išnagrinėjus bylą ir priimant teismo sprendimą gali būti vertinimas ieškinio pagrindo atitikimas jo dalykui. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos dėl ieškinio priėmimą reglamentuojančių procesinių teisės normų taikymo;

7.2. nesutiktina, kad ieškovė nenurodė ieškinio pagrindo reiškiamiems reikalavimams ar kad jis apskritai būtų nesusijęs, nutolęs nuo ginčo dalyko (reikalavimo). Su ieškiniu pateikti visi ieškovės turimi įrodymai, susiję su statybomis, jų rezultatu ir atsakovų dalyvavimu statybos procese, sukuriant rezultatą, dėl kurio pažeidžiamos ieškovės teisės. Teismo teiginys, kad atsakovai negali efektyviai gintis, yra nemotyvuotas, galintis kelti abejonių dėl teismo šališkumo;

7.3. teismas nenurodė, kaip patikslintu ieškiniu ribojama atsakovų teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų. Trečiųjų asmenų dalyvavimas procese yra motyvuotas, atsakovams formuluojamas pirmasis ieškinio reikalavimas yra visiškai aiškus, nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovai tampa atsakingi pagal jiems reiškiamą reikalavimą ir nuo kurio jie turi visas galimybes gintis;

7.4. ieškovės pasirinktas reikalavimas (ieškinio dalykas) yra galimas, siekiamas materialinis teisinis rezultatas aiškus. Ieškovė savo patikslintame ieškinyje yra nurodžiusi aplinkybes ir argumentus dėl jos subjektinių teisių pažeidimo, o visi patikslinto ieškinio reikalavimai tinkamai suformuluoti kaip nagrinėtini vienoje byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartis, kuria teismas laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei M. P. patikslintą ieškinį, konstatavęs, jog ieškovė nepašalino pradinio ieškinio trūkumų, nes ieškovės ieškinio dalykas neatitinka faktinio pagrindo.

11. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 straipsniai), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

12. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013 ir kt.). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą įstatymų leidėjas sieja su ieškovo pareiga tiksliai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kadangi būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas leidžia apibrėžti teisminio bylos nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas tampa neįmanomas.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu nepašalino teismo 2020-01-13 nutartyje nurodytų trūkumų, nes nėra aišku kaip susiję ieškovės reiškiami reikalavimai nurodytiems atsakovams, be to, jie nepagrįsti ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.

15. Pažymėtina, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas neturi įgaliojimų nagrinėti bylos iš esmės, t. y. teismas nesprendžia, ar asmuo turi reikalavimo teisę, ar ją nukreipia tinkamam / tinkamiems atsakovui / atsakovams, jų atsakomybės pobūdžio ir rūšies, kitų materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, įrodymų pakankamumu. Teismo sprendžiami klausimai priimant ieškinį yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

16. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas įtvirtina ieškovo teisę pasirinkti, kam, kada, kokio pobūdžio ir dydžio ieškinį reikšti. Bendru atveju įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, t. y., pateikiant ieškinio pareiškimą, ieškovui pakanka tik nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir paaiškinti, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais kitais įrodymais patvirtinama viena ar kita aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo jo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių.

17. Šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl neteisėtos statybos, statybos trūkumų pašalinimo ir skolos priteisimo pagal investavimo sutartį. Nenustatyta, jog ieškovės patikslintu ieškiniu būtų ribojama atsakovų teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų. Tiek iš ieškovės pradinio, tiek iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.

18. Kadangi ieškinio pagrįstumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, konstatuotina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumo ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių kontekste bei atsakovų tinkamumo ir tuo pagrindu ieškinį grąžino ieškovei, kaip nepašalinus jo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant tam tikriems ieškinio netikslumams, jų pašalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010) (CPK 226 straipsnis, 228 straipsnio 1 dalis).

19. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, neužtikrino ieškovės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis panaikinama ir ieškovės patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės M. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nutartį ir ieškovės M. P. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.