Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovams 673-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, A. G. (A. G.) dėl neteisėtos statybos, statybos trūkumų pašalinimo ir skolos priteisimo pagal investavimo sutartį, tretieji asmenys byloje: J. K., A. J., G. K. K., M. J. projektavimo – komercinė firma, uždaroji akcinė bendrovė „Sivysta“, P. B., A. V., institucijos teikiančios išvadas byloje: Valstybinė teritorijų ir planavimo inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. P. prašė teimo: 1) įpareigoti solidariai 673-oji daugiabučių namų savininkų bendriją ir A. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti papildomą garso izoliaciją, nekeičiant fasadų ir langų patalpos 6A-6 lango nišoje (vidinėje pusėje), įrengti gaisrinę atitvarą 200 mm, įdėti nedegias duris, sumontuoti papildomą karkasą patalpoje 6A-6 ir 6A-7, kad atitiktų EI 60 klasės gaisrinę saugą tarp pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A2P, pagal pridedamą projektinį A. V. brėžinį (projektiniai pasiūlymai teismui (KNAUF įrengimas); 2) įpareigoti 673-oji daugiabučių namų savininkų bendriją ištaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) trūkumus pagal Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto T. M. (uždengti stogą prilydomąja PVC danga, įrengti plyteles, grindis ir kt.) bei pabaigti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimo, fasado nutinkavimo darbus pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, arba priteisti iš 673-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ataskaitoje Nr. 191211 nurodytas trūkumų šalinimo išlaidas – 3 650,57 Eur ieškovės naudai, įpareigojant ieškovę šiuos darbus atlikti; 3) priteisti iš 673-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos 9 910,46 Eur ieškovės naudai dėl jos finansuotų pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybų didesne suma nei jai teko naudingojo ploto; 4) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2000 m. gegužės 31 d. įvyko 673-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) susirinkimas, kuriame jos nariai nutarė nugriauti esamus medinius sandėliukus ir statyti (rekonstruoti) pastatą su gyvenamosiomis patalpomis ir kūrybinėmis dirbtuvėmis. Susitarta, kad nuosavybės teisę į numatomo statyti pastato dalis įgyja tik tie Bendrijos nariai, kurie finansuoja projektavimo ir statybos darbus. Pastato statybos iniciatorius ir idėjinis vadovas buvo tuometinis jos pirmininkas, architektas A. V.. 2000 m. birželio 1 d. buvo pasirašyta Investavimo sutartis, pagal kurią Bendrija įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas-2), projektavimo ir statybos darbus, o investitoriai įsipareigojo bendrai finansuoti šio pastato projektavimo ir statybos darbus su sąlyga, kad tik investitoriai įgis nuosavybės teises į pastatą proporcingai sumoms, kurias kiekvienas iš jų investuos pagal šią investavimo sutartį.

3. Ieškovė, A. V. ir Bendrijos nariai A. G., A. J., J. K. (toliau – ir investitoriai) 2000 m. birželio 15 d. sudarė susitarimą, pagal kurį architektai privalo tinkamai atlikti priešprojektinius, projektavimo ir projekto derinimo darbus, o užsakovai (Bendrijos nariai) sutinka, kad architektams suteikiama pirmumo teisė, suderinus projektą, pasirinkti aukštą, kuriame jiems priklausys patalpos pagal bendrą užsakovų ir architektų sudarytą investavimo sutartį. Pastato-2 projektavimo darbus atliko A. V. projektavimo įmonė. A. V., būdamas Bendrijos pirmininku, rinko reikiamus dokumentus bei kreipėsi dėl projektavimo sąlygų išdavimo, projektą, jo sprendinius derino su reikalingomis institucijomis ir įstaigomis siekdamas gauti statybos leidimą.

4. Atsakovas A. G., būdamas šalia planuojamo statyti Patato-2 gyvenamojo namo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas-1), savininkas 2000 m. spalio 9 d. pasirašė notarinį sutikimą, kuriuo patvirtino, kad leidžia ieškovei bei kitiems Bendrijos nariams pagal suderintą projektą statyti namo (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas-1), kieme pastatą bei jį įstatymų nustatyta tvarka registruoti registre Bendrijos narių vardu. Tačiau 2003 m. pradžioje A. G. iškirto Bute-1 angą (pastato gaisrasienę) ir įsistatė vitrininį langą, įrengė sijas (balkoną). Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio (KVAD VTP) pareigūnai 2003 m. balandžio 29 d. nurodymu įpareigojo A. G. demontuoti metalo sijas, užmūryti savavališkai įrengtą angą Pastato-1 ugniasienėje, prieš tai spalvinį sprendimą suderinus su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Lietuvos Respublikos VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2003 m. balandžio 10 d. A. G. surašė savavališkos statybos aktą Nr. 101-11.12-96 bei administracinio teisės pažeidimo protokolą, skyrė baudą.

5. Leidimas Pastato-2 statybai buvo išduotas 2004 m. vasario 11 d. Pabaigus Pastato-2 projektavimo darbus ir parengus reikiamus dokumentus statybos leidimo išdavimui, Bendrijos pirmininku 2003 m. kovo 21 d. buvo išrinktas R. K., kuris buvo investitorės J. K. sutuoktinis. Bendrijos pirmininkas atsisakė Bendrijos vardu pasirašyti sutartį dėl projektavimo darbų su A. V. projektavimo paslaugų firma. Bendrija neturėjo sudariusi projektavimo darbų sutarties, taip pat neturi projektavimo darbų rezultato perdavimo-priėmimo akto, o tai reiškia, kad pasisavino A. V. PPF darbų rezultatą.

6. Bendrija 2004 m. gegužės 17 d. su investitoriais sudarė Investavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria Bendrija įsipareigojo pagal Investitorių užduotį, jų lėšomis ir interesais savo vardu organizuoti bei užtikrinti Pastato-2 pastatymą, neįgydama į jį nuosavybės teisių, bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, o Investitoriai įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis finansuoti Pastato-2 statybą. Prie Sutarties investitoriai pasirašė patalpų Eksplikaciją, pagal kurią Bendrija įsipareigojo pastatyti 523,8 kv. m + 38 bendro naudojimo patalpas, bei numatyta, kokie patalpų plotai priklausys kiekvienam iš investitorių. Skirstydami patalpas Investitoriai pažeidė 2000 m. birželio 15 d. Susitarimą – neatidavė meno kūrėjo statusą turinčiai ieškovei kūrybinių dirbtuvių (komercinės paskirties patalpos) – eksplikacijoje cokolinio aukšto patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1, 4 (iš viso 69,7 kv. m) cokolinėje pastato dalyje, turinčias atskirą išėjimą į kiemą. Šis plotas atiteko investitoriui A. J., jis paverstas gyvenamuoju plotu, apjungiant laiptine su pirmo aukšto butu). Patalpos nebuvo lygiavertės ir investitoriai J. K., A. J. ir A. G. gavo žymiai didesnės vertės patalpas negu ieškovė.

7. Pagal 2000 m. birželio 1 d. Investavimo sutartį investitoriai privalėjo atsiskaityti už projektavimo darbus, o pagal 2004 m. gegužės 17 d. Investavimo sutartį ieškovė turėjo sumokėti už 158,3 kv. m ploto patalpų statybas. Ieškovė iš Bendrijos pirmininko bei kitų Investitorių patyrė didelę spaudimą pasirašyti susitarimą, leidžiantį A. G. dalyvauti statybose ir skirti jam patalpas Pastato-2 mansardoje. Bendrijos pirmininkas, Investitoriai ieškovę užtikrino, kad Bendrija, kaip statytojas, viskuo pasirūpins, parengs reikiamus projektinius pakeitimus atskiroms patalpoms mansardoje pastatyti ir suformuoti bei dėl A. G. prisijungimo prie Sutarties ieškovė nepatirs jokių rūpesčių, nes būtina greičiau pradėti statybos darbus. Taigi 2005 m. balandžio 25 d. buvo pasirašytas Susitarimas tarp Investitorių ir A. G., kuriuo jis įsipareigojo atsisakyti pretenzijų, susijusių su Pastato-2 statyba, įsipareigojo bendradarbiauti su Investitoriais ir Bendrija, netrukdyti jiems statyti Pastatą-2 ir juo disponuoti mainais už 18 kv. m patalpas Pastato-2 mansardiniame aukšte (1, 3, 4 punktai).

8. Prie 2005 m. balandžio 25 d. Susitarimo tarp Investitorių ir A. G. buvo pridėtas mansardos planas (schema prie Sutarties), kuriame A. G. turinčios atitekti patalpos pažymėtos indeksu 6A, jos nuo ieškovės patalpų (buto) mansardoje atribotos 20 cm siena. 2005 m. gegužės 12 d. buvo pasirašytas Priedas Nr. 1 prie Sutarties tarp Investitorių ir A. G., kuriuo jis prisijungė prie Sutarties ir tapo jos šalimi Investitorių pusėje. Kartu buvo numatyta, kad ieškovei atiteks 47,8 kv. m patalpos Pastato-2 cokoliniame aukšte bei 114,6 kv. m ploto patalpos Pastato-2 mansardiniame aukšte, iš viso 162,4 kv. m. Taip pat Investavimo sutartis buvo papildyta 3.3.5 punktu, pagal kurį A. G. atiteks 18 kv. m ploto patalpos Pastato-2 mansardiniame aukšte, iš viso 18 kv. m ploto patalpos. 2005 m. balandžio 25 d. Susitarimo priedas (schema prie Sutarties) nebuvo projektiniu dokumentu. Bendrija tokiam sprendiniui turėjo parengti naują tiek techninį, tiek statybos darbo projektą. Tačiau Bendrija šios pareigos neįvykdė. Statė (įrengė) mansardos patalpas pagal sprendinius, kurie nebuvo statybos leidimą davusios institucijos patvirtinti, t. y. neteisėtai.

9. Pastato-2 statybos techniniu prižiūrėtoju pagal 2005 m. gegužės 31 d. Statybos techninės priežiūros sutartį buvo P. B.. Jis įsipareigojo tikrinti, kad Pastatas-2 būtų statomas pagal projektą, laikantis teisės aktų ir statybos techninių reglamentų, kontroliuoti statybos darbų kiekius, kokybę bei jų atlikimo technologiją (4.1, 4.4 punktai). Ieškovės ir atsakovo A. G. patalpos nėra atribotos tinkamai pastatyta siena, kuri atitiktų gaisrinės saugos, apsaugos nuo triukšmo ir kt. reikalavimus, atribojant atskiras patalpas (butus) kaip atskirus kadastro ir nekilnojamojo turto objektus. Ši siena yra pastatyta iš 120 mm akyto betono blokelių, 50 mm karkaso su mineralinės vatos užpildu ir 12 mm gipso kartono plokštės. Taip pastatyta pertvara neturi garso izoliacinių savybių, kurias turėtų 200 mm akyto betono mūras. Taip pat ji neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų, ji nėra gaisrasienė.

10. Pastatas-2 buvo pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti 2009 m. gruodžio 31 d. aktu Nr. (101)-11.4-3200. Bendrija ir atsakovas A. G. 2010 m. liepos 20 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo perdavė 12-4 indeksu pažymėtą patalpą, turinčią 17,19 kv. m Pastate-2. Nors šiame akte įvardinama, kad perduodamos patalpos (ar butas), tačiau jos unikalaus numerio neturėjo, tai buvo mansardos patalpų dalis. Bendrija iš esmės tokį patį aktą pateikė pasirašyti ir ieškovei dėl pastogės patalpų 111,76 kv. m su terasa 21,32 kv. m perdavimo. Tačiau ieškovė jo nepasirašė, nes tai nebuvo atskiros patalpos. Vėliau atsakovas A. G. sujungė (amalgamacijos būdu) savo turėto Buto-1 patalpas su dalimi patalpų Pastate-2, t. y. ieškovei ir A. G. Bendrijos pastatytų patalpų dalį, kurios nebuvo tinkamai pastatytos ir suformuotos. Amalgamaciją atsakovas atliko be ieškovės sutikimo.

11. Statybų metu Pastate-2 nauja ugniasienė neįrengta, nes Bendrija neparengė projekto, tokiems darbams nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Amalgamaciją atliko ne projekto autorius, o kitas projektuotojas, ji nebuvo derinama su Priešgaisrinės apsaugos departamento tarnyba ir kitomis derinančiomis instancijomis. Pastogės patalpos, atlikus amalgamaciją, neatitinka gaisrinių reikalavimų tarp pastatų. Vidinė pertvara po patalpų atidalinimo yra tapusi Pastato-2, išorine siena. M. J. projektavimo-komercinė firma (projekto vadovas K. A. V.) atlikdami darbus pažeidė privalomuosius gaisrinės saugos, higienos, apsaugos nuo triukšmo reikalavimus. Amalgamaciją atsakovas A. G. atliko negavęs nei projekto autoriaus, nei ieškovės sutikimo. Tokie bendri atsakovų veiksmai pažeidžia imperatyvius statybos reikalavimus. Dėl to patalpos negali būti laikomomis tinkamomis, atitinkamai Pastato-2 statyba teisėta.

12. Bendrija ieškovei nepastatė tinkamos kokybės patalpų, be to, siekė perduoti ne atskiras patalpas, o patalpų dalį bendrojoje nuosavybėje su kitu investitoriumi A. G.. Ieškovei pastatytos patalpos neatitinka gaisrinės saugos, apsaugos nuo triukšmo bei galimai mechaninio atsparumo, pastovumo reikalavimų. Pastate-1 yra iškirsta gaisrasienė, tą yra neteisėtai padaręs atsakovas A. G.. Gaisrasienė turi būti pastatyta ir suprojektuota taip, kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką atlaikytų apkrovas, ribotų ugnies ir dūmų patekimą. Bendrija pagal 2005 m. gegužės 12 d. Priedą prie Investavimo sutarties turėjo parengti 94,57 kv. m su terasa turtinio vieneto, esančio Pastate-2, ir 89,59 kv. m turtinio vieneto, esančio Pastate-1 suderintą ir visose institucijose patvirtintą projektą, kur šiuos naujai formuojamus turtinius vienetus skirtų ugniasienė tarp pastatų, o langai atidalinti įvertinus gaisrinio skyriaus reikalavimus-techninį projektą ir šių projektų pagrindu išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

13. Atsakovės atlikti savavališkos statybos darbai laikytini pastato rekonstrukcija. Taip atskirdama patalpas Bendrija pažeidė esminius statinio projekto sprendinius, privalomuosius teisės aktų reikalavimus statinio rekonstrukcijai, neturint suderinto ir patvirtinto projekto ir leidimo, todėl nuo šio akto pasirašymo datos statyba laikytina savavališka. Toks patalpų atidalinimas prieštarauja teisės aktams, pagal kuriuos statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta, o turtiniai vienetai suformuoti suderinto ir visose derinančiose institucijose patvirtinto projekto bei gauto leidimo pagrindu. Pagrindinė atsakomybė dėl netinkamos kokybės Pastato-2 tenka Bendrijai, kaip statytojai (užsakovei), nes ji rangovui pradėjus statybos darbus įsipareigojo keisti Pastato-2 statybos sprendinius, iš esmės įtakojančius jam keliamus reikalavimus dėl gaisrinės saugos, triukšmo ir patvarumo.

14. Statybų metu Bendrija neatliko, neįvertino galutinių stogo įrengimo darbų – sąmatoje nenumatyta stogo danga (DP-5 lapas), nuolydžio formavimo darbai, grindų ir atitvarų įrengimas, tačiau statinio projektas (korektūra) bei Sutarties su ieškove tikslas numatė sutapdinto eksploatuojamo stogo (stogo terasos) įrengimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovė yra atlikusi statybos techninę ekspertizę, pagal kurią nustatyta, kad Pastato-2 terasa pažymėta indeksu T1, vadovaujantis STR 2.05.02:2008 „Statinio konstrukcija. Stogai“ priskiriama eksploatuojamų stogų kategorijai. Tokiu būdu stogo terasa turi atitikti visus eksploatuojamų stogų numatytus kriterijus: Statinių konstrukcijos stogai (STR 2.05.02.2001 – aktuali redakcija STR 2.05.02.2008). Bendrija, kaip statytoja, plokščiojo stogo neuždengė, nesudėjo grindų ir neįrengė atitvarų. Darbai įrengiant neeksploatuojamą stogą neužbaigti, darbai įrengiant eksploatuojamą stogą (stogo terasą) neatlikti.

15. Trūkumai nustatyti, detaliai įvertinti ieškovės užsakytoje Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 191211, kurią atliko T. M.. Trūkumus turi ištaisyti (uždengti stogą prilydomąja PVC danga, įrengti plyteles, grindis) Bendrija, kaip statytoja, įsipareigojusi ieškovei ir kitiems investitoriams pagal Sutartį. Bendrija taip pat nėra pabaigusi šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimo, fasado nutinkavimo darbų Pastate-2. Tiek Bendrija, tiek kiti investitoriai teigia, kad šie darbai priklauso ieškovei, nes šviesduobė yra vertinama, ne kaip pastato priklausinys, o ieškovės asmeninė nuosavybė. Tai prieštarauja pastato ir jo dalių priskyrimui naudotis konkrečiam asmeniui. „Vertkados“ kadastrinių duomenų byloje 2A formoje nurodyta, kad balkonai, terasa, šviesduobė ir atraminė sienute yra pastato priklausiniai. Ieškovei perdavimo dokumentuose yra perduotos 46,63 kv. m patalpos pastato pusrūsyje, šviesduobė neperduoda ir pagal nekilnojamojo daikto sudėtines dalis jai nepriklauso ir negali priklausyti (yra bendras visų Pastato-2 savininkų objektas). Taigi šiuo darbus privalo pabaigti Bendrija.

16. Investitoriai susitarė, kad jie finansuoja pastato statybą iki dalinės apdailos darbų. Šias aplinkybes patvirtina pastato statybos sąmata. Vidaus pertvarų įrengimas, židiniai ir kt. patalpų vidaus įrengimo ir apdailos elementai buvo palikti savarankiškam įrengimui pagal jų asmeninius poreikius. Statybos sąmata sudaryta įgyvendinant pasirašytą Investavimo sutartį. Ieškovė yra sumokėjusi už 157,63 kv. m patalpų statybą, faktiškai jai atiteko 143,12 kv. m patalpos. Ieškovė yra permokėjusi 2,85 proc. faktinės statybų kainos, kurią sudaro apie 9 910,46 Eur. Suma apskaičiuota pagal 2009 m. gruodžio 31 d. Pastato-2 pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodytos statybos montavimo darbų kainos – 1 200 000 Lt (1 200 000 Lt : 508,49 kv. m = 683,48 Eur už vieną kv. m; 683,48 Eur x 14,5 kv. m = 9 910,46 Eur). Ieškovė yra permokėjusi už pastato statybą daugiau nei jai atiteko patalpų pagal jos kitais su Investitoriais sudarytą Sutartį su Bendrija. Ieškovė už Pastato (jai skirtinų patalpų) statybą pagal Sutartį mokėjo Bendrijai. Pagal Investavimo sutarties 5.5 punktą ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti permokėtą sumą už patalpų naudingąjį plotą, kuris jai neatiteko.

17. Atsakovė 673-oji daugiabučio namo savininkų bendrija nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, taip pat taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad 2000 m. birželio 15 d. sutuoktiniai A. V. ir ieškovė, kaip architektai, ir A. G., A. J. bei J. K., kaip užsakovai, sudarė susitarimą (toliau – Susitarimas dėl projektavimo), kuriuo susitarė, kad architektai privalo tinkamai atlikti priešprojektinius, projektavimo ir projekto derinimo darbus, o užsakovai sutinka, kad architektams suteikiama pirmumo teisės, suderinus projektą, pasirinkti aukštą, kuriame jiems priklausys patalpos pagal bendrą užsakovų ir architektų sudarytą investavimo sutartį. Pagal 2004 m. Investavimo sutartį šalys susitarė, kad pagal sutartį nuosavybės teisės į pastatą atsiranda tiesiogiai investitoriams, kurie pastatą nuosavybės teise registruoja 3.3-3.4 punktuose numatytomis sąlygomis. Investavimo sutarties 3.3 punkte buvo numatyta, kokio pločio ir kuriuose aukštuose priklausytų patalpos investuotojams, jeigu Pastatas-2 būtų buvęs pastatytas pagal projektą Nr. 1, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas. Tuo tarpu Investavimo sutarties 3.4 punkte buvo numatyta, kokio pločio ir kuriuose aukštuose priklausytų patalpos investuotojams, jeigu Pastatas-2 būtų statomas pagal projektą Nr. 2, jeigu šis projektas būtų teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su atitinkamomis institucijomis.

18. Pagal projektą Nr. 1 Pastate-2 terasa nebuvo numatyta, tuo tarpu projekte Nr. 2 buvo numatyta ieškovei priskirtinoje mansardos dalyje įrengti terasą. Tačiau statybos leidimas buvo išduotas pagal projektą Nr. 1. Dėl to 2005 m. gegužės 12 d. Bendrija, ieškovė, A. G., A. J., J. K. bei A. G. pasirašė Priedą Nr. 1 prie 2004 m. Investavimo sutarties, kuriuo susitarė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausys 47,8 kv. m ploto patalpos, esančios Pastato-2 cokoliniame aukšte, ir 114,6 kv. m ploto patalpos, esančios Pastato-2 mansardiniame aukšte, iš viso – 162,4 kv. m ploto patalpos. A. G. nuosavybės teise priklausys 18 kv. m ploto patalpos, esančios Pastato-2 mansardiniame aukšte, iš viso 18 kv. m ploto patalpos. Dėl to ieškovė kartu su sutuoktiniu A. V. turėjo pareigą pakoreguoti Pastato-2 projektą, kad jis atitiktų Priedo prie 2004 m. Investavimo sutarties susitarimus dėl investuotojams priklausysiančio patalpų ploto.

19. Pastatas-2 buvo baigtas statyti 2006 m. pabaigoje. Tačiau Pastatas-2 buvo pastatytas, nukrypstant nuo suderinto projekto, kadangi mansardiniame aukšte, vietoje patalpos, buvo įrengta didesnė terasa ir įrengti du didesni stoglangiai. Statytoja UAB „Sivysta“ nurodė, kad nukrypimai nuo projekto buvo padaryti pagal ieškovės sutuoktinio, architekto A. V., nurodymus ir brėžinius. Ieškovė patalpų Pastato-2 mansardiniame aukšte neperima ir nėra perėmusi iš Bendrijos iki šiol. Atsakovas A. G. jam perduotą patalpą prijungė prie jam nuosavybės teise priklausiusio Buto-1 Pastate-1. Toje vietoje, kurioje buvo pristatomas Pastatas-2, buvo A. G. priklausančio Buto-1 langas. Kadangi naujai statomas Pastatas-2 buvo priblokuotas prie jau stovėjusio Pastato-1, uždengiant atsakovui A. G. priklausiusio Buto-1 vienas iš langų, atsakovas A. G. prisijungė prie investavimo projekto su sąlyga, kad bus galimybė praplėsti jau esantį Butą-1.

20. Atsakovas A. G., perėmęs jam priklausančią patalpų dalį, kreipėsi į M. J. projektavimo-komercinę firmą „Exprometa“, kuri parengė paprastojo remonto projektą ir Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą. Parengtas projektas ir schema buvo suderinta su atsakingomis institucijomis. Atsakovui A. G. atlikus paprastojo remonto darbus ir vietoje buvusio lango sumažinus angą bei įrengus duris, atlikus kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Matavimų centras“, Nekilojamojo turto registre buvo įregistruotas naujas suformuotas nekilnojamojo turto kadastro objektas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas-2). Bendrija 17,19 kv. m ploto patalpas A. G. perdavė pagal 2004 m. Investavimo sutartį ir 2005 m. Susitarimą bei Priedą prie 2004 m. Investavimo sutarties. Visi šie veiksmai teisėti ir patvirtinti prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-429-535/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1585-340/2015.

21. Atsakovas A. G. 2010 m. liepos 20 d. perėmęs jam priklausančias patalpas, jas sujungė su atsakovui priklausiusiu Butu-1. Patalpos sujungtos laikantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros aprašas“ 16-24 punktais. Tuo tarpu paprastojo remonto darbai, t. y. vitrininio lango susiaurinimas ir durų įrengimas, buvo atlikti Pastate-1, kuriame ieškovė nuosavybės teise patalpų neturi. Dėl to neturi subjektinės teisės ginčyti atlikto remonto teisėtumo. Ieškovė nurodo abstrakčius darbus, kuriuos atsakovai turėtų būti įpareigoti atlikti solidariai. Ieškovė nepateikė paprastojo remonto projekto ar aprašo, iš kurių būtų įmanoma nustatyti, kokie darbai iš viso turėtų būti atliekami.

22. Šalims pasirašius 2004 m. Investavimo sutartį tarp Bendrijos ir investuotojų (Bendrijos narių) nesusiklostė rangos teisiniai santykiai. Bendrija neturėjo pareigos Bendrijos nariams (investuotojams) rangos būdu pastatyti konkrečiai apibrėžtą objektą. Faktiškai visą laiką statybas prižiūrėjo ir visą procesą kontroliavo architektai A. V. ir ieškovė. Siekiant pastatyti Pastatą-2 kuo mažesnėmis sąnaudomis, buvo sutarta, kad visus vidaus apdailos darbus, taip pat ir bendrųjų konstrukcijų, kurios neatsiejamai susijusios su kiekvienu iš investuotojams priskirtinų pastato plotų (balkonų, terasų ir kt.), užbaigimo darbus atliks kiekvienas investuotojas pats pagal savo pageidavimą ir savo lėšomis. Kiekvienas investuotojas jam priklausantį balkoną, terasą, šviesduobę privalėjo įsirengti ir įsirenginėjo savo lėšomis, o Bendrija organizuoti tokių statybos darbų neprivalėjo. Ieškovė pati turėjo teisę ir pareigą atlikti terasos apdailos statybos darbus, kuriuos pati savo iniciatyva ir atliko. Bet kokie trūkumai, jeigu tokie egzistuoja, yra atsiradę dėl pačios ieškovės ir (arba) jos pasitelktų asmenų netinkamai atliktų darbų arba dėl natūralaus nusidėvėjimo.

23. Pastato-2 statybos buvo baigtos 2006 m. pabaigoje, o 2009 m. gruodžio 31 d. Pastatas-2 buvo pripažintas tinkamu naudoti. Ieškovė kartu su sutuoktiniu nuolatos dalyvavo tiek statant pastatą, tiek faktiškai perėmė patalpas užbaigus statybos darbus ir naudojasi patalpomis nuo pat šio statinio užbaigimo. Ieškovė ieškinį teisme pareiškė tik 2020 m. sausio 2 d., todėl darytina išvada, kad ieškovė ieškinį teismui pareiškė, praleidusi bendrąją 10 metų ieškinio senatį. Pastatas-2 ieškovės bei jos vyro iniciatyva buvo imtas statyti pagal antrąjį statinio projektą, pagal kurį ieškovė ir jos vyras jiems priklausančioje mansardinio aukšto dalyje nusprendė įrengti terasą, taip panaudojant pastato dalį, kuri lygiai taip pat jai galėjo būti pastatyta ir priklausyti kaip gyvenamasis uždaras plotas. Dėl to formaliai aiškindama 2004 m. Investavimo sutarties nuostatas, ieškovė teigia, kad terasa yra visų Pastato-2 bendraturčių (butų savininkų) bendrosios nuosavybės teisės objektas, ir bando suklaidinti teismą, kad jai buvo pastatytos mažesnio ploto patalpos. Ieškovės argumentai, kad ji yra permokėjusi už Pastato-2 statybą daugiau nei jai atiteko patalpų pagal jos su kitais investuotojais sudarytą 2004 m. Investavimo sutartį, yra visiškai nepagrįsti.

24. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, A. V., su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Bendrija turi statybą leidžiantį dokumentą Nr. GN/507/03-0288, išduotą 2004 m. vasario 11 d. Pasisavinę projektą, skirstydami patalpas Investuotojai pažeidė 2000 m. birželio 1 d. pirminę Investavimo sutartį ir 2000 m. birželio 15 d. susitarimą – dalybų metu vienašališkai keitė projektinius sprendinius. Skirstant patalpas nebuvo įvertintas Sutarties 5.4 punktas, kur įnašu pripažįstama ne tik pinigai, bet ir kitoks turtas, taip pat visų Investuotojų naudai jo atlikti darbai ar veiksmai. Pagal 2000 m. birželio 1 d. Investavimo sutartį investituotojai privalėjo atsiskaityti už projektavimo darbus, tačiau A. V. ir ieškovė sumokėjo ne tik savo projekto dalį, bet ir už visų kitų investuotojų projekto dalis. Trečiasis asmuo, būdamas Bendrijos pirmininku, ne kartą kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Kultūros paveldo departamentą dėl savavališkai iškirsto A. G. lango, sunaikinus ugniasienę Pastate-1, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje.

25. Bendrija netinkamai vykdė savo pareigas: 2006 m. rugpjūčio 10 d. statybų patikros metu buvo surašyti neesminiai nukrypimai nuo projekto tam, kad būtų nuslėpti esminiai nukrypimai, kuriuos inicijavo dalis investuotojų. Bendrija atsisakė architekto siūlymo surašyti faktines projekto keitimo aplinkybes, atvirkščiai, primygtinai prašė to nedaryti. Statybų metu be nurodytų nukrypimų Investuotojai savo iniciatyva atliko dar penkis esminius nukrypimus: komercinių (negyvenamųjų patalpų) ir gyvenamųjų patalpų apjungimą, ploto padidinimą lodžijos sąskaita, vietoj prancūziškų balkonų įrengti tūriniai balkonai, žemiau gruntinių vandenų iškasti rūsiai ir atlikta neypatingojo statinio rekonstrukcija. Visi veiksmai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento. Bendrija neturi parengusi naujo projekto, suderinto su projekto autoriumi ir visomis projektą derinusiomis tarnybomis.

26. Kadangi Bendrija nebuvo atlikusi perdangos konstruktyvinės dalies pakeitimų ir jau buvo sumontuotas stogas bei įstatyti langai, buvo galima įrengti tik vidinę pertvarą su praėjimu – tai ir buvo sutarta. Yra tik vienas logiškas paaiškinimas, kodėl sutartas praėjimas nebuvo įrengtas: turint tikslą nuslėpti pertvaros neatitikimą deklaruojamam medžiagų kiekiui. Statybos darbų žurnale 44 puslapyje nurodoma, kad šiai pertvarai įrengti yra sunaudota 6,6 m³ akyto betono 200 mm storio blokai. Tuo tarpu išmontavus rozetę, matosi, kad prie akyto betono blokų pertvaros yra sumontuotas karkasas su vata 50 mm ir gipso kartono plokštė 12 mm (iš viso 65 mm). Yra pastato fasadai, kurie neleidžia įrengti storesnės pertvaros, nes pertvara atsiranda langų dalinimo vietoje, kuri yra 200 mm, o statinys negali būti atidalintas per langą – tai prieštarauja gaisrinės saugos reikalavimams. Tik tuo atveju, jeigu tarp šių patalpų būtų įrengta ugniasienė, o langai atidalinti pagal gaisrinio skyriaus reikalavimus, patalpas buvo galima atidalinti amalgamacijos būdu.

27. Tam, kad būtų išvengta galimų neigiamų pasekmių (gaisro ir pan.) privaloma atlikti šiuos veiksmus: atstatyti gaisrinių skyrių buvusią padėtį – užmūryti prakirstą angą ugniasienėje Pastate-2 ir atstatyti gaisrinius skyrius, kurie numatyti projekte įrengiant silikatinių plytų mūro 250 mm sieną, atitinkančią laikančių elementų atsparumą ugniai R 60; atstatytoje ugniasienėje įrengti EI 60 degumo klasės duris; nekeičiant fasadų vidinėje lango nišoje įrengti 200 mm priešgaisrinę sieną, kad būtų užtikrintas gaisrinių skyrių tarp langų funkcionavimas; siekiant ištaisyti garso izoliacijos trūkumus, patalpas skiriančią pertvarą ištaisyti pagal Knauf W 111,W 112 pridedamą pavyzdį (ant esamos sienos sumontuoti karkasą, profilis Knauf CW 100 kas 600-650 mm, užpildui naudoti izoliacinį sluoksnį 100 mm; apsiuvimui naudoti Knauf Silentbord, viršutinė plokštė Knauf Blue). Netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

28. Išvadą reikianti institucija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad bendruoju atveju pastato vidinių nelaikančių sienų atsparumui ugniai reikalavimai nekeliami, nebent atskiria gaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais numatytas patalpas. Šiuo atveju tokie reikalavimai nekeliami.

29. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nebuvo atlikta statinio rekonstrukcija, kadangi neatitinka rekonstrukcijos sąvokos, statinio išorės matmenys nebuvo keičiami, atlikti darbai nelaikytini savavališkais. Įrengta anga laikančioje konstrukcijoje priskirtina kapitalinio remonto statybos rūšiai, kuriems atlikti reikalingas kapitalinio remonto projektas bei statinio bendraturčių sutikimai. Turtinių vienetų formavimas, jungimas (amalgacija), nėra priskiriama Inspekcijos kompetencijai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei 673-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai iš ieškovės M. P. 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės M. P. 251,63 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

31. Teismas nustatė, kad iš esmės ieškovė nesutinka ir ginčija 17,19 kv. m patalpų palėpėje perdavimą A. G.. Ieškovės reikalavimas įpareigoti Bendriją priėmimo-perdavimo aktu perduoti ieškovei 2005 m. gegužės 12 d. Priedo Nr. 1 prie 2004 m. gegužės 17 d. Investavimo sutarties 2 punkte numatytas patalpas, tame tarpe plane pažymėtas indeksu 6A kambarys (17,90 kv. m.) išnagrinėtas galutine Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-1585-340/201. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad ieškovė nuo civilinės bylos iškėlimo momento įrodinėjo, kad patalpa 6A įeina į jai perduotino mansardinio aukšto patalpų sudėtį. Pagal ieškovės prašymą byloje buvo atlikta statybos techninė ekspertizė, kuriuos metu buvo nustatyta, kad terasa, plane pažymėta indeksu 8-7 pagal STR 2.05.02:2009 „Statinių konstrukcija. Stogai“ yra plokščiasis eksploatuojamas stogas. Tačiau tokia eksperto išvada nepaneigia bylos duomenų, kad šioje terasos dalyje yra suformuotas atskirasis objektas – butas, pažymėtas indeksu 6A, kuris 2004 m. gegužės 17 d. investavimo sutarties ir 2005 m. balandžio 25 d. ieškovės ir kitų investorių susitarimo su A. G. pagrindu yra perduotas A. G. nuosavybės teise ir įregistruotas jo vardu.

32. Teismas taip pat konstatavo, kad patalpa - 6A kambarys (17,90 kv. m.) perduota trečiajam asmeniui A. G. 2005 m. balandžio 25 d. susitarimo su ieškove ir kitais investuotojais pagrindu; patalpos perduotos trečiajam asmeniui 2010 m. liepos 20 d. perdavimo priėmimo aktu, įregistruotos trečiojo asmens nuosavybės teise viešajame registre. Dėl to ieškovės reikalavimo dėl patalpos 6A perdavimo patenkinimas nebūtų įmanomas, nenuginčijus A. G. nuosavybės teisės į šią patalpą ir nenuginčijus šios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų – 2005 m. balandžio 25 d. susitarimo su ieškove ir kitais investuotojais bei priėmimo-perdavimo akto, kurie pagal savo prigimtį yra sandoriai. Nagrinėjamas ginčas yra privatinio pobūdžio, byla yra dispozityvi, todėl teismas negalėjo peržengti pareikštų reikalavimų ribų ir neturėjo pareigos būti aktyviu, padedant šalims įgyvendinti jų procesines teises, aiškindamas ieškovei teisę tikslinti pareikštus reikalavimus. Be to, ieškovė nuo civilinės bylos iškėlimo momento naudojosi kvalifikuotų teisininkų – advokatų pagalba ir turėjo objektyvią galimybę pasirinkti tinkamą savo pažeistos teisės gynimo būdą, adekvačiai suformuluoti pareikšto ieškinio reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat naudojosi kvalifikuotų teisininko – advokato paslaugomis.

33. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 31 d. daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktu Pastatas-2 pripažintas tinkamu naudoti, aktą pasirašė tiek Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo, projekto vadovas architektas A. V., techninis prižiūrėtojas P. B. ir kt. Taigi pats projekto autorius, projekto vadovas trečiasis asmuo A. V. taip pat parašu patvirtino, kad pastatas tinkamai naudoti. Teismo posėdžio metu trečiais asmuo, duodamas paaiškinimus, patvirtino, kad jis pasirašė ant minėto pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto akto pagrįstumu, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo ar kiti asmenys akto teisėtumo neginčijo.

34. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2012 m. sausio 25 d. išdavė pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį. Ieškovė nepateikė duomenų, kad 2012 m. sausio 25 d. pažyma Nr. STL-12-0196 buvo pripažinta negaliojančia ar panaikinta. Dėl to teismas padarė išvadą, kad naujai suformuotas Butas-2, prie atsakovui priklausiusio Buto-1 prijungus Pastate-2 esančias atsakovui skirtas patalpas, buvo tinkamai įteisintas pagal tuo metu galiojusius Statybos įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimus.

35. Departamentas išvadoje nurodė, kad bendruoju atveju pastato vidinių nelaikančių sienų atsparumui ugniai reikalavimai nekeliami, nebent atskiria gaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais numatytas patalpas. Šiuo atveju tokie reikalavimai nekeliami. Dėl to ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus įrengti papildomą garso izoliaciją, įrengti gaisrinę atitvarą 200 mm, įdėti nedegias duris, sumontuoti papildomą karkasą patalpoje 6A-6 ir 6A-7, kad atitiktų EI 60 klasės gaisrinę saugą tarp Pastato-2 irPastatao-1, pagal pridedamą projektinį A. V. brėžinį, teismas atmetė, kaip nepagrįstą.

36. Pagal UAB „Vertkada“ kadastrinių matavimų bylą, bendras buto (mansardos) plotas yra 111,76 kv. m. Terasa T1, šviesduobė ir atraminė sienutė formoje 2A neįskaičiuoti į gyvenamosios paskirties plotus. Pagal gretimybę su suprojektuota terasa (sutapdintu eksploatuojamu stogu) turi galimybę naudotis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ieškovei statytas objektas) (toliau – Butas-3). Bendrijai ir investuotojams pasirašius 2004 m. gegužės 17 d. Investavimo sutartį, sutarties 2.2.5. punktu Bendrija įsipareigojo investuotojų lėšomis organizuoti ir užtikrinti pastato statybą įstatymų nustatyta tvarka sudarant statybos rangos sutartis su investitorių nurodytais rangovais ir vykdyti užsakovo (statytojo) funkcijas pagal šias sutartis, taip pat organizuoti statybos techninę priežiūrą. Investavimo sutarties 2.2.8. punktas numato, kad 673-ajai daugiabučio namo savininkų bendrija įsipareigoja vykdyti kitus pagrįstus Investitorių nurodymus. Investavimo sutarties 2.3.2. punktas įtvirtino, kad investitoriai turi teisę nurodyti bendrijai statybos produktus, apdailos medžiagas, santechnikos, elektros, dujų ir kitą įrangą, kuriuos pageidauja, kad būtų įrengti pastate.

37. Teismas padarė išvadą, kad tarp Bendrijos ir investuotojų (Bendrijos narių) nesusiklostė rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu Bendrija turėtų kokias nors rangovo pareigas ir (ar) jai galėtų būti taikoma atsakomybė kaip rangovui rangos teisinių santykių prasme. Bendrija neturėjo pareigos ieškovei rangos būdu pastatyti konkrečiai apibrėžtą objektą, taip pat įrengti šviesduobės tvorelę, terasą. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad iš esmės Bendrija visais statybos klausimais buvo priklausoma nuo bendrijos narių, kurie ir spręsdavo dėl visų statybos klausimų, įskaitant ir tai, kokie darbai privalo būti atlikti Pastate-2.

38. Siekiant pastatyti Pastatą-2 kuo mažesnėmis sąnaudomis, buvo sutarta, jog visus vidaus apdailos darbus, taip pat ir bendrųjų konstrukcijų, užbaigimo darbus atliks kiekvienas investuotojas pats pagal savo pageidavimą ir savo lėšomis. Kiekvienas investuotojas jam priklausantį balkoną, terasą ar ieškovė šviesduobę privalėjo įsirengti ir įsirenginėjo savo lėšomis, o atsakovė Bendrija organizuoti tokių statybos darbų neprivalėjo. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu atsakovas A. G., trečiasis asmuo A. J. ir liudytojas R. K..

39. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-429-535/2014 nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 6 d. Bendrijos pirmininkui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes buvo pažeistas Statybos įstatymo 189 straipsnis, jam buvo skirta 1 000 Lt bauda. Po šio įvykio Bendrijos pirmininkas kreipėsi raštu į UAB „Sivysta“, siekdamas išsiaiškinti, kodėl buvo atlikti darbai nukrypstant nuo pateikto statinio projekto. Jam buvo atsakyta, kad atlikti darbai (nukrypstant nuo projekto) buvo vykdomi ieškovės vyro architekto A. V. nurodymu. 2007 m. spalio 23 d. atsakovas gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento reikalavimą Nr. (101)-11.12-255 pašalinti nukrypimus nuo statinio projekto, t. y. atstatyti terasą bei stoglangius taip, kad šie atitiktų projektinius sprendinius. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei statomame Bute-3 darbai buvo atliekami tik ieškovės ir architekto A. V. iniciatyva, pagal jų nurodymus, nederinant darbų, buto naudingojo plotojo pakeitimų su kitais investuotojais.

40. Ieškovės pateikta Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 191211 ir jos priedai patvirtina, kad terasoje (sutapdintame stoge) visi darbai, t. y. sutapdinto stogo uždengimas, grindų (plytelių) sudėjimas ir atitvarų įrengimas, buvo atlikti ir šiuos darbus atliko pati ieškovė ir (arba) jos pasitelkti asmenys. Šias aplinkybes, t. y. jog terasos užbaigimo darbus atliko pati ieškovė ir (ar) jos pasitelkti asmenys 2007-2013 m., patvirtina ir pačios ieškovės pateikti dokumentai. Ieškovė ieškinyje pati nurodo, kad sąmatoje nebuvo numatyta stogo danga (DP-5 lapas), nuolydžio formavimo darbai, grindų ir atitvarų įrengimas. Ieškovė su sąmata susipažinusi, jokių pretenzijų statybos metu nereiškė, priešingai pati atliko terasos įrengimo darbus. Šios aplinkybės patvirtina tiek atsakovų, tiek trečiojo asmens A. J. paaiškinimus, kad terasos įrengimo darbus turėjo atlikti pati ieškovė, kuri juos atliko ir terasa naudojosi, nors ir neįgyvendinusi savo pareigos priimti patalpas ir jas įregistruoti.

41. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad terasa yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Tačiau ieškovės reikalavimas nėra susijęs su išlaidomis terasai išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti ir kas tas išlaidas turėtų atlyginti. Ieškovė Bendrijai reikalavimus kelia Investavimo sutarties pagrindu dėl statybos rangos darbų trūkumų ištaisymo, tačiau savo reikalavimo neįrodė.

42. Pagal Investavimo sutarties 5.1 punktą, investitoriai finansuoja pastato statybą proporcingai savo daliai pastate. Investavimo sutarties 5.5 punktu bendrija ir investitoriai susitarė, kad jeigu atlikus pastato ir jo patalpų kadastrinius matavimus paaiškėja, kad faktiškai investitorių įsigyjamų patalpų ar butų plotai yra kitokie nei nurodyti sutarties 3.3 ar 3.4 punkte, investitoriai savo nuosavybės teises registruoja pagal faktinius kadastrinių matavimų duomenis, o finansavimo proporcijos turi būti pakeistos ir atitinkamai atlyginta tiems investitoriams, kurių faktiškai įsigytas plotas tapo mažesnis kitų investitorių atitinkamai padidėjusio ploto sąskaita.

43. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovė 46,63 kv. m bendro ploto patalpas, esančias Pastato-2 cokoliniame aukšte, plane pažymėtas 13-1 ir 13-2, priėmė 2006 m. gegužės 15 d. Priėmimo-perdavimo aktu, o 2006 m. birželio 15 d. įregistravo savo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Bendrija 2010 m. liepos 29 d. parengė perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo ieškovei turėjo būti perduodamos pastogės patalpos su terasa, turinčios 111,76 kv. m bendro ploto, bei 21,32 kv. m terasa. Perdavimo-priėmimo akto projektas buvo pateiktas ieškovei, tačiau ieškovė jo nepasirašė. Po šalių ginčo išnagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme bendrija 2016 m. balandžio 11 d. parengė patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo ieškovės nuosavybėn turėjo būti perduodamos 96,90 kv. m ploto patalpos. Ieškovė šio akto taip pat nepasirašė.

44. Ieškovė proporcijas prašo perskaičiuoti, atsižvelgiant į naudingą patalpų plotą. Pagal 2004 m. gegužės 17 d. Sutarties 3.4. punktą buvo susitarta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausys 27,2 kv. m. ploto patalpos, esančios pastato cokoliniame aukšte, ir 131,1 kv. m. ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte, viso 158,3 kv. m. ploto patalpos. 2005 m. balandžio 25 d. ieškovė ir kiti investuotojai pasirašė susitarimą su A. G., kuriuo leido pastarajam dalyvauti kartu su investuotojais Pastato-2 statybose, jas finansuojant nuosavomis lėšomis nustatyta tvarka ir įsigyjant nuosavybės teisę į 18 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias pastato mansardiniame aukšte, plane pažymėtas 6A. A. G. įsipareigojo atlyginti investuotojams išlaidas, turėtas iki šio susitarimo sudarymo, proporcingai susitarimo 1 punkte nurodytam plotui – 4 000 Lt.

45. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartyje ieškovei išaiškino, kad šis susitarimas pagal savo prigimtį yra sandoris, ieškovė naudojasi profesionalių teisininkų paslaugomis ir pati renkasi savo teisių gynimos būdą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė šio sandorio neginčija, nagrinėjamas ginčas yra privatinio pobūdžio, byla yra dispozityvi, teismas nėra aktyvus, neturi teisės peržengti ieškinio ribų ir spręsti vertinti sudaryto 2005 m. balandžio 25 d. sandorio teisėtumo. Tas pats pasisakytina ir dėl ieškovės ir trečiojo asmens argumentų, kad investuotojai pasisavino A. V. projektą ir neatsiskaitė su A. V.. Ieškovė reikalavimo dėl 2005 m. balandžio 25 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu nereiškė, trečiasis suinteresuotas asmuo savarankiškų reikalavimų dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas nereiškė. Todėl teismas ieškovės nurodytų argumentų nevertino.

46. Trečiasis asmuo A. V. buvo parengęs du alternatyvius statinio projektus. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nežinojo, koks projektas bus ieškovės pasirinktas, Investavimo sutartimi visi susitarė dėl patalpų ploto paskirstymo dviem atvejais, t. y. atskirai susitarė dėl plotų pasiskirstymo jei bus realizuotas pirmas projektas ir jei bus realizuotas antras projektas (2004 m. Investavimo sutarties 3.3. ir 3.4. straipsniai). Pagal projektą Nr. 1 sutarties šalys susitarė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausys 28,4 kv. m. ploto patalpos, esančios pastato cokoliniame aukšte ir 113,3 kv. m. ploto patalpos esančios pastato mansardiniame aukšte, viso 141,7 kv. m. ploto patalpos (Sutarties 3.3.3 punktas).

47. Pagal projektą Nr. 2 šalys susitarė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausys 27.2 kv. m. ploto patalpos, esančios pastato cokoliniame aukšte ir 131,1 kv. m. ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte, viso 158,3 kv. m. ploto patalpos (Sutarties 3.4.3 punktas). Statybos leidimas 2004 m. vasario 11 d. buvo išduotas pagal projektą Nr. 1, t. y. pastatui, kuriame terasa mansardiniame aukšte nebuvo numatyta. Ieškovė taip pat pasirašė 2005 m. gegužė 12 d. priedą Nr. 1 prie 2004 m. gegužės 17 d. investavimo sutarties, kuriuo susitarta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausys 47,8 kv. m. ploto patalpos, esančios pastato cokoliniame aukšte ir 114,6 kv. m. ploto patalpos esančios pastato mansardiniame aukšte, viso 162,4 kv. m. ploto patalpos.

48. Atitinkamai Susitarimo dėl projektavimo pagrindu ieškovė kartu su sutuoktiniu A. V. turėjo pareigą pakoreguoti Pastato-2 projektą, kad pastarasis atitiktų Priedo prie 2004 m. Investavimo sutarties susitarimus dėl investuotojams priklausysiančio patalpų ploto pastate. Statinys pagal ieškovės bei jos vyro iniciatyvą buvo imtas statyti pagal antrąjį projektą, pagal kurį ieškovė jai priklausančioje mansardinio aukšto dalyje nusprendė įrengti terasą, o ne gyvenamojo ploto patalpas, kaip buvo numatyta pagal pirmąjį projektą.

49. Pastatas-2 buvo baigtas statyti dar 2006 m. pabaigoje, tačiau buvo pastatytas nukrypstant nuo suderinto projekto, kadangi mansardiniame aukšte vietoje patalpos buvo įrengta didesnė terasa ir buvo įrengti du didesni stoglangiai. Tiek pagal pirmąjį projektą (nerealizuotą), tiek pagal antrąjį projektą (realizuotą), tiek pagal 2005 m. gegužės 12 d. priedą prie sutarties, ieškovei priskirtino ploto dalis sutartyse įvardijama lygiai taip pat - bendriniu žodžių junginiu - Patalpų plotai, nedetalizuojant šalims priskirtino ploto paskirties, neišskiriant atskirai terasų ir (ar) balkonų, naudojant bendrinį įvardijimą. Kad sutarties šalys tarėsi būtent dėl finansavimo pagal investuotojo patalpų naudojamą plotą bylos nagrinėjimo metu nurodė Bendrijos atstovas, atsakovas A. G., taip pat trečiasis asmuo A. J..

50. Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 191211 nurodyta, kad trūkumų analizės objektas – Butui-3 priklausantis eksploatuojamas stogas. Taigi ieškovė naudojasi minėta stogo terasa, ieškovės sutuoktinis rengė namo projektą, ieškovė turėjo pirmumo teisę išsirinkti pageidaujamame aukšte, ieškovei buvo parengti du alternatyvūs buto projektai, su terasa ir be terasos, ieškovė pati pasirinko butą su terasa, nuo pat investavimo sutarties finansavimo proporcijos buvo nustatytos nuo bendro buto su terasa, kuria naudotis galėsis ne visi bendraturčiai, o tik ieškovė, ploto. Ginčo, kad terasa nėra ieškovės asmeninė nuosavybė, nekilo. Aplinkybė, kad stogo konstrukcija, ant kurios įrengta terasa, yra bendroji dalinė visų būtų nuosavybė, nepaneigia aplinkybės, kad investuotojai buvo susitarę finansuoti statybas proporcingai naudojamam, o ne naudingam nuosavybės teise registruotinam plotui.

51. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai prašo perskaičiuoti proporcijas atsižvelgiant į jai tenkantį būtent naudingąjį Buto-3 plotą. Ieškovės argumentai, kad ji yra permokėjusi už pastato statybą daugiau, nei jai atiteko patalpų pagal jos su kitais investuotojais sudarytą 2004 m. Investavimo sutartį su Bendrija, yra visiškai nepagrįsti.

52. Reikalaudama ištaisyti Pastato-2 terasos trūkumus bei pabaigti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimo, fasado nutinkavimo darbus, ieškovė nurodė, kad sąmatoje nebuvo matyta stogo danga (DP-5 lapas), nuolydžio formavimo darbai, grindų ir atitvarų įrengimas. Į bylą ieškovė pateikė sąmatą pagal 2006 m. sausio 1 d. kainas. Ieškovė su pateikta sąmata susipažino, mokėjimus pagal pateiktas sąmatas atliko. Taigi vėliausiai 2009 m. rugsėjo 25 d. ieškovė sužinojo, kad stogo danga, nuolydžio formavimo darbai, grindų ir atitvarų įrengimas nebus atliktas. Dėl to tada jai tapo žinoma apie galimus, jos manymu, teisės pažeidimus. Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. praleidusi įstatymų nustatytą laiko tarpą (terminą), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises.

53. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis patvirtina, kad ieškovė nurodė, jog buvo pateikusi atsakovui prašymą dėl finansavimo proporcijų pakeitimo, tačiau atsakovas 2007 m. sausio 19 d. raštu atsisakė pakeisti finansavimo proporcijas. Teismo vertinimu, ieškovė 2007 m. sausio 19 d. nesutiko su apskaičiuotomis finansavimo proporcijomis ir sužinojo apie savo galimai pažeistas teises dėl finansavimo proporcijų. Taigi ieškovė į teismą su reikalavimu perskaičiuoti proporcijas, kreipėsi praleidusi senaties terminą. Teismas nenustatė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškinio senatis turėtų būti atnaujinta, taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių ieškinio senatis turėtų būti netaikoma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

54. Ieškovė M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės reikalavimus tenkinant visiškai, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

54.1. Teismas išsamiai ir tinkamai nenurodė ginčo aplinkybių, kurias patvirtintų ieškovės pateikti įrodymai, jos užsakytos ir T. M. atliktos ekspertizės, taip pat ginčo techniniais klausimais teiktos valstybės institucijų išvados byloje. Teismas nepagrįstai nutyli apie tai, kad atsakovo A. G. langas atsirado neteisėtai, iškirtus ir sugadinus Pastato-1 ugniasienę sienoje, kad KVAD buvo įpareigojęs ugniasienę atstatyti. Tiek Departamentas, tiek Inspekcija pažymėjo, kad buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. A. G. atlikta amalgamacija neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, kitų statybos normatyvinių dokumentų, atskiriant savarankiškus statinius. A. G., remdamasis M. J. projektavimo-komercinės firmos „Eksprometa“ parengta nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, negalėjo teisėtai ir tinkamai amalgamuoti savo patalpų Pastate-1 su naujai pastatyto Pastato-2 palėpės patalpa.

54.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir citavo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje 2A-1585-340/2015. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neginčijo A. G. teisės į patalpas Pastato-2 palėpėje, bet teigė, kad patalpos turėjo būti ieškovei tinkamai pastatytos ir suformuotos pagal Investavimo sutartį, o A. G. amalgamacija – atitikti teisės aktų reikalavimus. Ieškovė tik siekdama saugumo, gaisrinės saugos, apsaugos nuo triukšmo ir kokybiškesnių patalpų nuosavybės teisėje, tokį reikalavimą suformulavo nagrinėjamoje byloje. Ieškovė gynė savo teisę pagal Investavimo sutartį turėti tinkamas, pagal statybos normatyvinius dokumentus ir reikalavimus pastatytas ir suformuluotas patalpas (butą).

54.3. Ieškovė pateikė argumentus, kad ši amalgamacija 2012 m. sausio 25 d. išduotos pažymos Nr. STL-12-0196 pagrindu ir jos registracija Nekilnojamojo turto registre gali būti pripažįstama ex officio negaliojančia. Teisine prasme nekilnojamojo daikto suformavimas amalgamacija reiškia, jog jungiami atskiri nekilnojamojo turto objektai turi būti visų pirma tinkamai pagal jiems teisės aktų keliamus reikalavimus suformuoti ir pastatyti, kad jie galėtų būti tinkamai jungiami į vieną nekilnojamąjį daiktą. Byloje teikiančios išvadą valstybės institucijos pažymėjo, kad A. G. patalpų amalgamacijai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Patalpų sujungimas reiškė ir pastatų atskyrimą (padalinimą), todėl priešgaisriniai reikalavimai neišlaikyti, nes pastatų atidalinimas amalgamacija faktiškai paremtas tik tarpbutine siena (vidine pertvara), pastatyta iš 10, 12 ar 15 centimetrų blokelių sienos, kuri neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų. Pastatų plotas, tūris negali kisti vien tik einamojo remonto pagrindu. Bendrija ir A. G. 2010 m. liepos 20 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo buvo perduotos ne atskiros suformuotos patalpos, bet patalpų patalpoje (mansardoje) dalis - 12-4 indeksu pažymėta patalpa, turinti 17,19 kv.m. Pastate-2.

54.4. Teismas netinkamai (klaidingai) atskleidė byloje išvadą davusių valstybės institucijų išvadų turinį. Departamento 2020 m. liepos 30 d. išvadoje konstatuota, kad Pastato 6a-6 ir 6a-7 patalpas nuo amalgamacijos principu sujungtų kito pastato patalpų atskyrus EI 60 atsparumo ugniai siena su atitinkamai priešgaisrinei sienai nustatytais angų užpildais būtų formaliai įgyvendintas Departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų „Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų“ 94 punkto reikalavimas. Taigi Departamentas įvertino ieškovės reikalavimą ir techninius sprendinius ir sutiko, kad taip būtų prisidedama prie gaisrinės saugos įgyvendinimo. Teismas šios Departamento išvados turinio ir esmės savo sprendime tinkamai neperteikė.

54.5. Inspekcijos išvadoje vienareikšmiškai konstatuota, kad įrengta anga laikančioje konstrukcijoje priskirtina kapitalinio remonto statybos rūšiai, kuriai atlikti reikalingas kapitalinio remonto projektas bei statinio bendraturčių sutikimai. Tačiau angos iškirtimas Pastate-1 vertinamas, kaip atliktas be kapitalinio remonto projekto ir statinio bendraturčių sutikimo, todėl laikytinas savavališku. A. G. amalgamacija atlikta 2012 m. kovo 13 d., po statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. gruodžio 31 d. akto pasirašymo, pažeidžiant sąvadą, statinio projekto sprendinius, neturint statybą leidžiančio dokumento. Dėl to teismo išvada, kad A. G. skirtos patalpas buvo tinkamai įteisintos pagal tuo metu galiojusius Statybos įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimus, neatitinka valstybės institucijų išvadų. Akivaizdu, kad A. G. atlikta amalgamacija nebuvo teisėta. Atsakovas 2003 m. pradžioje iškirto Bute-1 angą (pastato gaisrasienę) ir įsistatė vitrininį langą, įrengė sijas (balkoną). Teismas neįvertino A. G. sunaikintos ugniasienės, nors tai svarbi aplinkybė, vertinant Ieškovės pareikšto reikalavimo priežastis ir pagrįstumą.

54.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad statomame Bute-3 darbai buvo atliekami tik ieškovės ir architekto A. V. iniciatyva. Visa teismo argumentacija grįsta tik atsakovų paaiškinimais, nemotyvuojant, kodėl ieškovės įrodinėtos aplinkybės ir teisniai santykiai nepasitvirtino. Teismo išvadą paneigia 2005 m. gegužės 31 d. Statybos techninės priežiūros sutartis su P. B., Statybos darbų žurnalas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Bendrija nebuvo sudariusi su A. V. projektavimo darbų rangos sutarties pagal CK 6.700 straipsnio reikalavimus. Kaip architektas jis turėjo teisę tik į autorinę savo projekto priežiūrą (apsaugą), kuri taip pat pažeista A. G. atlikta amalgamacija.

54.7. Ieškovė prieštaravo A. G. patalpų statybai mansardoje, tačiau su jo priėmimu į statybas sutiko tik dėl to, kad Bendrijos (jos pirmininko) buvo įtikinta, jog projektiniai, statybos klausimai bus išspręsti pačios Bendrijos iniciatyva. Architekto A. V. statinių projektuotojo (architekto) atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2003 m. balandžio 24 d. Pasibaigus A. V. atestato galiojimui, Bendrija sudarė sutartį su projektuotoja J. S., kuri nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės statybas leidžiančiame dokumente. Bendrija kaip statytoja pagal Investavimo sutartį buvo atsakinga už projekto parengimą teisės aktų nustatyta tvarka, pastato statybas išduoto statybos leidimo (taigi ir projekto) pagrindu ir techninę statybos priežiūrą, dėl kurios Bendrija sudarė sutartį su P. B.. Atitinkamai Bendrija atsakinga ir už Pastato-2 kokybę ir jo atitikimą statybiniams techniniams reikalavimams.

54.8. Teismas neatliko Investavimo sutarties ir Bendrijos prisiimtų įsipareigojimų pagal ją analizės, jos tikslų ir tikrųjų ketinimų aiškinimo, nors ieškovė reikalavimus reiškė pagal Investavimo sutartį. Teismas netinkamai aiškino prisiimtas prievoles ir tikruosius sutarties šalių ketinimus pagal Investavimo sutartį. Bendrija pagal Sutarties 2.1.1 punktą ir Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statė naują statinį. Užsakovas (statytojas) turi prievolę sudaryti sutartis (2.2.5 punktas), o investuotojas pagal Investavimo sutartį turi vieną pareigą sumokėti už atliekamus darbus (2.1.3, 2.4.1 punktai). Bendrija naudojo investuotojų perduotas lėšas ir vykdė užsakovo funkcijas statybos santykių prasme, o Investuotojas nei teisės, nei pareigos atlikti darbų, kuriuos privalėjo užsakyti Bendrija, neturėjo.

54.9. Bendrija negalėjo pradėti statybos darbų pagal sudarytą su rangovu UAB „Sivysta“ sutartį, nes dėl A. G. sunaikintos ugniasienės Bendrija turėjo kreiptis į teismą dėl ugniasienės atstatymo. Tik turėdama teismo sprendimą Bendrija galėjo pradėti statybos darbus. Pastatas-2 buvo suprojektuotas statyti, nesant pažeistos ugniasienės gretimame Ppastate-1, gaisrinės saugos reikalavimus užtikrino Pastato-1 ugniasienė. Tačiau statyba Bendrijos ir jos tuometinio pirmininko iniciatyva prasidėjo su neteisėtai ir tikslingai A. G. iškirsta anga, neteisėtai pažeista Pastato-1 ugniasiene, turėjusia ir turinčia įtakos Pastato-2 gaisrinei saugai. Teismas nepagrįstai rėmėsi su ieškinio reikalavimais ir ginčo dalyku tiesiogiai nesusijusia aplinkybe dėl didesnių stoglangių ir terasos.

54.10. Bendrijos pirmininkas buvo A. G. priėmimo į Pastato-2 statybas iniciatorius. Ieškovė iš Bendrijos pirmininko bei kitų investitorių patyrė didelį spaudimą pasirašyti susitarimą, leidžiantį A. G. dalyvauti statybose ir skirti jam patalpas Pastato-2 mansardoje. Bendrijos pirmininkas, investuotojai ieškovę užtikrino, kad Bendrija, kaip statytoja, viskuo pasirūpins, parengs reikiamus projektinius pakeitimus atskiroms patalpoms mansardoje pastatyti ir suformuoti bei dėl A. G. prisijungimo prie Sutarties ieškovė nepatirs jokių rūpesčių (išskyrus ploto mansardoje sumažėjimą), kadangi būtina greičiau pradėti statybos darbus.

54.11. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas buvęs Bendrijos pirmininkas R. K. teigė, kad ieškovė ir A. V. viską žinojo ir patys sprendė. Tačiau tai netiesa, įrodymų visuma šios aplinkybės nepatvirtina. R. K. paklausus, kokių jis, kaip Bendrijos pirmininkas, ėmėsi veiksmų šiai situacijai išspręsti, pripažino, kad nieko nedarė, paaiškino, kad jis nemanęs, jog reikalingos naujos sutartys ir jų vykdymo kontrolė. Tokie R. K., A. J. paaiškinimai negalėjo būti pagrindu teismui daryti išvadas byloje, neįvertinus visų bylos duomenų. Bendrija sprendimui dėl A. G. priėmimo turėjo gauti naują projektavimo sąlygų sąvadą ir statybą leidžiantį dokumentą, parengti naują tiek techninį, tiek statybos darbo projektą. Tačiau Bendrija to nepadarė. Gaisrinė sauga liečia visus Pastato-2 gyventojus (savininkus), bet labiausiai ieškovę, kuriai gaisro atveju iš Pastato-1 kyla didžiausia grėsmė.

54.12. Teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimą atmetė, remdamasis aplinkybe, kad Pastatas-2 pripažintas tinkamu naudoti pagal 2009 m. gruodžio 31 d. aktą, o ieškovė jo teisėtumo neginčijo. Ieškovė savo teises į kokybiškas patalpas gina pagal Investavimo sutarties nuostatas. Pagal CK šio teisių gynimo būdo taikymui nereikia reikalauti pripažinti viso statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto negaliojančiu. Šis aktas yra administracinio pobūdžio, kuriuo įforminama statybos pabaiga, o jo galiojimas savaime nepanaikina galimybės taikyti kitų civilinių teisių gynimo būdų, kuriais būtų ištaisoma esama padėtis (pastato ir patalpų jame kokybė, garantiniai terminai ir kt.).

54.13. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl terasos trūkumų ištaisymo ir įrengimo darbų pabaigimo. Investavimo sutartyje aiškiai susitarta, kad Bendrija kaip statytoja turi tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus pastatyti patalpas investuotojams ir statinį, atitinkantį visus normatyvinius reikalavimus, įskaitant ir tokio statinio sudėtines dalis, kurioms priklauso ir terasa T1. Pastatas turi būti pabaigtas su visomis savo sudėtinėmis dalimis, atitikti normatyvinius statybos reikalavimus ir statytojas turi prisiimti atsakomybę, garantinius įsipareigojimus. Pagal Bendrijos įstatų 5.5 punktą Bendrija yra bendrųjų statinio konstrukcijų valdytoja. Ieškovė nėra pasirašiusi jokios sutarties, pagal kurią ji įgytų teises į terasinio stogo inžinerines konstrukcijas ar taptų šių konstrukcijų savininke, valdytoja, ar turėtų taisyti bendrastatybinių darbų trūkumus statinio garantinio termino metu.

54.14. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Bendrija visais statybos klausimais buvo priklausoma nuo Bendrijos narių, kurie ir spręsdavo dėl visų statybos klausimų, kartu ir dėl to, kokie darbai privalo būti atlikti statomame name. Bendrija buvo statytojas, turintis ir privalantis veikti pagal visų teisės aktų reikalavimus statybos eigoje. Teismo minimos Investavimo sutarties nuostatos apie kitų pagrįstų investuotojų nurodymų vykdymą (2.2.8 punktas), investuotojų galimybę parinkti statybos produktus ir pan. (2.3.2 punktas) šiam sutarties tikslui neprieštarauja.

54.15. Ieškovė pateikė teismui statybos techninę ekspertizę, kurioje nustatyta, kad Terasa pagal STR 2.05.02:2008 “Statinio konstrukcija. Stogai“ priskiriama eksploatuojamų stogų kategorijai. Dėl to terasa turi atitikti visus eksploatuojamų stogų numatytus kriterijus: 1) ant sutapdinto stogo turi būti suformuotas nuolydžio formavimo kampas; 2) ant sutapdinto stogo turi būti sudėtos grindų dangos; 3) eksploatuojami stogai turi būti aptverti tvorele, kurios aukštis virš grindų lygio būtų ne mažesnis už 1 200 mm.

54.16. Daiktas, pažymėtas indeksu T1 pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį yra tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas. Tai, kas yra įvardijama, kaip ieškovės terasa, faktiškai yra antro aukšto namo stogas (bendroji laikančioji konstrukcija), kurio paskirtis – saugoti pastatą nuo įvairaus aplinkos poveikio (kritulių, temperatūros svyravimų ir pan.). Kadangi terasa kartu yra ir namo stogas, tai jame esantys konstrukciniai elementai ir inžinerinės sistemos yra bendros visam daugiabučiam namui. Ieškovė turi teisę pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį vaikščioti terasiniu namo stogu, esančiu prie jos buto. Tačiau tai nesukuria tik jai vienai nuosavybės teisių į terasinį stogą, nes nepaneigia pagrindinės šios konstrukcijos (stogo) funkcijos, kaip bendros namo inžinerinės konstrukcijos, nes stogo konstrukcijos, įrengtos stogo dangoje ir funkciškai sujungtos su viso namo inžineriniais tinklais, priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų.

54.17. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 9 910,46 Eur skolos priteisimo. Teismas netinkamai aiškinosi Investavimo sutarties sąlygas, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad 2005 m. balandžio 25 d. susitarimas ir 2005 m. gegužės 12 d. priedas Nr. 1, kuriuo A. G. prisijungė prie Investavimo sutarties, nėra nuginčyti. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė ir architektas A. V. turėjo patys koreguoti statinio projektus, jog jie atitiktų Investavimo sutarties susitarimus dėl investuotojams priklausančio ploto.

54.18. Pagal Investavimo sutarties 5.5 punktą, jeigu atlikus Pastato ir jo patalpų kadastrinius matavimus paaiškėja, kad faktiškai Investuotojų įsigyjamų patalpų ar butų plotai yra kitokie nei nurodyti Sutarties 3.3 ar 3.4 punkte, Investuotojai savo nuosavybes teises registruoja pagal faktinius kadastrinių matavimų duomenis, o finansavimo proporcijos turi būti pakeistos ar atitinkamai atlyginta tiems Investuotojams, kurių faktiškai įgytas plotas tapo mažesnis kitų Investuotojų atitinkamai padidėjusio ploto sąskaita. Investavimo sutarties 3.3 ir 3.4 punktai nustato patalpų priklausymą nuosavybės teise investuotojui, kurių statybą jie finansuoja. Terasa, kuria gali naudotis tik ieškovė, nėra patalpa (ieškovės Buto-3 sudėtinė dalis). Tai bendroji konstrukcija, bendrosios nuosavybės objektas – Sutapdintas plokščiasis stogas (CK 4.82 str.), kurios statybai ir sąnaudos nėra tokios, kaip patalpų ploto pastatymui. Terasos įrengimas Bendrijai kainavo 3 683,30 Lt.

54.19. Teismas netyrė ir nevertino, kaip yra atsiskaitę kiti investuotojai už jiems atitekusį plotą ir už konkrečiai kokį plotą. Pagal sutarties aiškinimo taisykles teismas turėjo išsiaiškinti šias aplinkybes. Kiti investuotojai yra mokėję Bendrijai tik už jų nuosavybėje registruotą jiems tekusį patalpų naudingąjį plotą, kurio dalį sumokėjo ieškovė. Net ir pripažinus, kad ieškovė „pasirinko“ butą su terasa, ši aplinkybė nereiškia, kad ji turėtų mokėti už pastato sudėtines dalis, kurių nuosavybės ji neturi, o kiti investuotojai šiuo požiūriu atsiduria geresnėje padėtyje. Ieškovė norėjo ir gavo patalpas mansardoje, tačiau jos nebuvo geresnės, nes yra su trūkumais ir mažesnio ploto, nei ji tikėjosi iš pradžių, taip pat neatitinka normatyvinių reikalavimų.

54.20. Bendrijos pirmininkas R. K. perdavė patalpas kitiems investuotojams dar 2006 m., kai 2006 m. balandžio 12 d. buvo atlikti daliniai kadastriniai matavimai, kurie patvirtina, kad matavimo momentu langai dar buvo neįstatyti, nebuvo viso grindų ploto, statinį sudarė tik karkasas ir perdangos. Taigi, esant tokiam pastato baigtumui, Bendrija negalėjo perduoti investuotojams patalpų, galimai suklastojo perdavimo-priėmimo aktus. Tuo metu mansardinėms patalpoms buvo tik formuojamos stogo konstrukcijos. Dėl to Bendrijos atliktas investavimo proporcijų skaičiavimas, kai Pastatas nebuvo pabaigtas statyti, buvo nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis ieškovės interesus pagal sutarties 5.5 punktą mokėti tik už tą plotą, koks jai pastatytas. Taigi investuotojams atitekusio ploto disproporcijos pagal atliktus mokėjimus turi būti perskaičiuotos.

54.21. Patalpų plotų perskaičiavimas pagal Investavimo sutarties 5.5 p. siejamas su konkrečiais investuotojų patalpų kadastriniais matavimais. Tokie matavimai ieškovei buvo pateikti tik 2016 m. kovo 11 d. kartu su priėmimo-perdavimo aktu dėl 96,90 kv. m buto perėmimo. Tik tada, po A. G. amalgamacijos 2013 m., faktiškai sužinota, koks patalpų plotas atiteks ieškovei pagal Investavimo sutartį. Bendrija nepateikė ieškovei jokios ataskaitos, atitinkančios Sutarties 2.2.10 ir 5.5 punktus (Bendrijos išlaidas statybai pagrindžiančius juridinę galią turinčius dokumentus). Ši aplinkybė gali reikšti buhalterinės apskaitos aplaidų vedimą ir šio pažeidimo tęstinumą. Bendras ieškovės perimtų patalpų plotas yra 143,07 kv. m. Faktiškai ieškovė sumokėjo už 157,62 kv. m plotą, t. y. permokėjo 9 953,66 Eur už 14,55 kv. m.

54.22. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl pastato trūkumų ištaisymo. Teismo vertinimas, kad vėliausiai 2009 m. rugsėjo 25 d. ieškovė sužinojo, jog stogo danga, nuolydžio formavimo darbai, grindų ir atitvarų įrengimas nebus atliktas, ir dėl to jai tapo žinoma apie galimus jos teisės pažeidimus, nėra pagrįstas. Teismas nenurodė, kokie duomenys patvirtina šią išvadą. Advokato R. M. 2010 m. rugpjūčio 25 d. raštas ieškovei buvo pateiktas 2010 m. rugpjūčio 25 d. Be to, teismas nenustatė subjektyvaus asmens sužinojimo apie pažeistą (ne galimai pažeistą) teisę momento. Reikalavimas dėl Terasos kaip bendrosios pastato konstrukcijos trūkumų ištaisymo ir jos statybos darbų pabaigimo yra paremtas statinių garantija, kurios terminas yra 10 metų, o, esant tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo statybos užbaigimo dienos, kadangi statyba vyko mišriu būdu. Todėl anksčiausiai nuo statinio pripažinimo naudoti momento 2009 m. gruodžio 31 d. gali būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

54.23. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad reikalavimui dėl 9 910,46 Eur skolos priteisimo ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, remdamasis aplinkybe, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartyje parašyta, kad ieškovė buvo pateikusi atsakovui prašymą dėl finansavimo proporcijų pakeitimo, tačiau atsakovas 2007 m. sausio 19 d. raštu atsisakė pakeisti finansavimo proporcijas. Bendrija 2007 m. sausio 19 d. atsakyme nurodė, kad Pastato kadastriniai matavimai yra tik preliminarūs, t.y. nėra galutiniai ir nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Taigi, pati Bendrija nurodė, kad tuo metu negalėjo būti sprendžiama dėl finansavimo proporcijos pakeitimo. Ieškovė šį reikalavimą grindė jai atitekusio Buto-3 kadastriniais matavimais, kuriuos ji gavo iš Bendrijos tik minėtu 2016 m. balandžio 11 d. priėmimo-perdavimo aktu. Patys kadastriniai matavimai buvo atlikti 2010 m. spalio 26 d. Bendrasis ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui yra 10 metų. Dėl to ieškinio senatis ir šiam reikalavimui nepraleista.

55. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai 673-oji DNSB ir A. G. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

55.1. Atsakovės statusas ir veikla yra apibrėžta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DGNKPPSBĮ). Tuo tarpu ieškovė yra Bendrijos narė. Būtent DGNKPPSBĮ nustato ir įtvirtina atsakovės, kaip bendrijos, ir ieškovės, kaip bendrijos narės, tarpusavio teisinius santykius. Dėl to tarp šalių yra susiklostę Bendrijos ir jos narės teisiniai santykiai, o ne užsakovo ir rangovo ar pirkėjo ir pardavėjo teisiniai santykiai. Taigi ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriuos ji grindžia rangos ar pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, yra atmestini ir nepagrįsti.

55.2. Byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų visuma patvirtina, kad tiek Pastatao-2 projekto rengimas, tiek projekto įgyvendinimas iš esmės buvo ieškovės ir jos sutuoktinio A. V. dispozicijoje. 2005 m. balandžio 25 d. susitarimą, pagal kurį investuotojai leido A. G. dalyvauti kartu su investuotojais tomis pačiomis sąlygomis pastato statybose, pasirašė ir ieškovė. Dėl to 2005 m. gegužės 12 d. Priede Nr. 1 prie 2004 m. Investavimo sutarties buvo susitarta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausys 47,8 kv. m ploto patalpos, esančios pastato cokoliniame aukšte, ir 114,6 kv. m. ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte, viso 162,4 kv. m. ploto patalpos, o A. G. nuosavybės teise priklausys 18 kv. m ploto patalpos, esančios Pastato mansardiniame aukšte, viso 18,0 kv. m ploto patalpos.

55.3. Pastatas-2 buvo baigtas statyti dar 2006 m. pabaigoje. Tačiau pastatas buvo pastatytas nukrypstant nuo suderinto projekto, kadangi mansardiniame aukšte vietoje patalpos buvo įrengta didesnė terasa ir buvo įrengti du didesni stoglangiai. Statytojas UAB „Sivysta“ nurodė, kad nukrypimai nuo projekto buvo padaryti vadovaujantis ieškovės sutuoktinio, architekto A. V. duotais nurodymais ir brėžiniais. Bendrija 2006 m. gruodžio 28 d. pateikė A. V. pranešimą, kuriuo įpareigojo pašalinti arba su atsakingomis institucijomis suderinti Pastato-2 nukrypimus iki 2007 m. balandžio 15 d.

55.4. Pastatas-2 buvo baigtas statyti ir 2009 m. gruodžio 31 d. aktu buvo pripažinta, kad pastatas pastatytas tinkamai pagal projekte numatytus sprendinius bei teisės aktų reikalavimus. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį pripažintinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, kuris turi didesnę įrodomąją galią. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė komisija, kurią sudarė ir A. V., ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas A. V., patvirtindamas, kad Pastatas-2 atitinka visus priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. Statinio pripažinimo aktą patvirtinus komisijai, į kurios sudėti įėjo ir gaisrinės saugos specialistas, darytina išvada, kad Pastatas-2 atitiko visus esminius, įskaitant ir gaisrinės saugos, reikalavimus. Po 2009 m. gruodžio 31 d. akto pasirašymo nei DNSB, nei atsakovas A. G. jokių statybos darbų nevykdė. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad statinys buvo pastatytas, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų.

55.5. Atsakovui A. G. 2012 m. sausio 25 d. buvo išduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-12-0196, kuria buvo patvirtinta, kad naujai amalgamacijos būdu visiškai teisėtai buvo suformuotos naujos patalpos, t. y. prie A. G. priklausiusio Buto-1 buvo prijungtos jam pastatytos naujos patalpos. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo argumentai apie neteisėtą amalgamaciją yra visiškai nepagrįsti.

55.6. Byloje esančios Departamento išvados yra grindžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ bei Departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintais Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, t. y. teisės aktų nuostatomis, kurios negaliojo namo statybos ir jo pripažinimo tinkamu naudoti metu. Dėl to ieškovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai remiamasis Departamento išvada. Atsakovo A. G. Bute-1 anga buvo iškirsta ir sutvarkyta iki Pastato-2 pastatymo bei pripažinimo tinkamu naudoti, o jos pasekmės buvo pašalintos. Anga buvo iškirsta ne Pastate-2, tačiau visiškai kitame Pastate-1, kuriame yra A. G. butas. Ieškovė neturi jokios nuosavybės Pastate-1, kuriame yra A. G. butas, todėl ieškovė neturi subjektinės reikalavimo teisės.

55.7. Ieškovė teismui nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka parengto remonto ir (ar) statybos projekto ar aprašo, kuriuose būtų nurodyta, kokie darbai iš viso turėtų būti atliekami. Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, toks teismo sprendimas būtų neįvykdomas. Teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti. Teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, neturi sudaryti galimybių skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtų būti vykdomas. Ieškovė taip pat nepateikė jokių argumentų ir teisės normų, pagal kurias būtų galima pripažinti atsakovų DNSB ir A. G. prievolės solidarumą.

55.8. Pagal 2004 m. gegužės 17 d. Investavimo sutartį Bendrija įsipareigojo investitorių lėšomis organizuoti ir užtikrinti pastato statybą įstatymų nustatyta tvarka sudarant statybos rangos sutartis su investuotojų nurodytais rangovais ir vykdyti užsakovo (statytojo) funkcijas pagal šias sutartis, taip pat organizuoti statybos techninę priežiūrą. Darytina išvada, kad tarp Bendrijos ir investuotojų nesusiklostė rangos teisiniai santykiai. Bendrija neturėjo pareigos ieškovei rangos būdu pastatyti konkrečiai apibrėžto objekto. Be to, buvo sutarta, kad visus vidaus apdailos darbus, taip pat ir bendrųjų konstrukcijų, užbaigimo darbus atliks kiekvienas investuotojas pats pagal savo pageidavimą ir savo lėšomis. Kiekvienas investuotojas jam priklausantį balkoną, terasą ar ieškovė šviesduobę privalėjo įsirengti ir įsirenginėjo savo lėšomis, o atsakovė tokių statybos darbų atlikti neprivalėjo. Ieškovė nepateikė teismui teisės aktų nustatyta tvarka parengto remonto ir (ar) statybos projekto ar aprašo, todėl tokio reikalavimo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo vykdytinumo ir privalomumo reikalavimų.

55.9. Ieškovė nepagrįstai reikalauja iš Bendrijos 9 910,46 Eur skolos. Bendrija nėra tinkama atsakove, nes pagal 2004 m. Investavimo sutarties 5.5. punktą prašomą skolą ieškovei turėtų atlyginti kiti investuotojai, kurių plotas padidėjo investuotojų, faktiškai gavusių mažesnį plotą, sąskaita. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jai atiteko mažesnis plotas, nei buvo sutarta. Tiek pagal pirmąjį projektą (nerealizuotą), kuriame mansardiniame aukšte terasa nenumatyta, tiek pagal antrąjį projektą (realizuotą), kuriame terasa numatyta, ieškovei priskirtino ploto dalis sutartyse įvardijama lygiai taip pat – patalpų plotai, nedetalizuojant šalims priskirtino ploto paskirties, neišskiriant atskirai terasų ir (ar) balkonų. Teismas pagrįstai byloje taikė ieškinio senatį.

56. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. V. sutinka su skundu, prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą, priimant naują sprendimą ir patenkinant visus ieškovės reikalavimus, arba perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

56.1. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrija turi statytojo teises, nes: 1) žemės sklypą, kuriame statomas Pastatas-2, valdo pagal žemės nuomos sutartį; 2) turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą; 3) turi statybą leidžiantį dokumentą. Investuotojas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalį investuoja į statybą, kartu atlieka užsakovo funkcijas. Investuojamos į statybą lėšos priklauso investuotojui, kuris pagal daiktinės teisės normas yra kuriamo daikto savininkas. Teismas neatsižvelgė į faktinius projekto duomenis, kurie buvo nurodyti byloje. Bendrija turi statybą leidžiantį dokumentą pagal suderinto ir patvirtinto projekto sprendinius.

56.2. Teismas netinkamai aiškino projekto autoriaus A. V. prievoles ir nepagrįstai projekto pakeitimus įvardino, kaip atliktus jo iniciatyva. Teismas nenurodė darbo projekto reikšmės byloje, architekto A. V. atestato galiojimo laiko. Tam, kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus. Bendrija nesudarė projektavimo darbų rangos sutarties pagal CK 6.700 straipsnio reikalavimus ir pažeidė CK 6.704 straipsnyje nustatytą užsakovo pareigą sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą, tai yra neatsiskaitė su rangove A. V. projektavimo paslaugų firma už atliktus darbus. Bendrija neturi projekto vadovo paskyrimo dokumento ir autoriaus teisių perėmimo sutarties projekto keitimui, neturi sąskaitos-faktūros ir darbų perdavimo-priėmimo akto, pasisavino darbų rezultatą.

56.3. Investuotojai, pasisavinę projektą, skirstydami patalpas pažeidė 2000 m. birželio 1 d. investavimo sutartį ir 2000 m. birželio 15 d. susitarimą, nes neatidavė ieškovei kūrybinių dirbtuvių, dalybų metu vienašališkai keitė projektinius sprendinius. Skirstant patalpas, nebuvo įvertintas Investavimo sutarties 5.4 punktas, pagal kurį įnašu pripažįstama ne tik pinigai, bet ir kitoks turtas, o taip pat visų investuotojų naudai jo atlikti darbai ar veiksmai. Pagal Investavimo sutartį investuotojai privalėjo atsiskaityti už projektavimo darbus. A. V. ir ieškovė apmokėjo ne tik savo projekto dalį, bet ir visų kitų investuotojų projekto dalis.

56.4. Būdamas Bendrijos pirmininku, A. V. ne kartą kreipėsi į Inspekciją ir Kultūros paveldo departamentą dėl savavališkai iškirsto A. G. priklausančio Buto-1 lango, sunaikinant ugniasienę Pastate-1, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, statytas iki 1940 m., su medinėmis perdangomis. Prie Pastato-1 turėjo būti glaudžiamas naujai projektuojamas Pastatas-2. Naujasis Bendrijos pirmininkas R. K. per dvejus metus nesugebėjo išspręsti šios problemos. Bendrija laiku nesikreipė į Inspekciją, kuri operatyviai būtų išsprendusi klausimą teismine tvarka. Tik sudariusi sutartį su rangovu, Bendrija suprato, kad faktiškai turi spręsti statybų pradžios klausimą. Dėl to ieškovei buvo daromas spaudimas. Buvusi visos Bendrijos problema liko neišspręsta ir perkelta išimtinai ieškovei. Su A. G. 2005 m. balandžio 25 d. sudarytas Susitarimas neatitinka imperatyvių teisės normų, numatančių, kad pagal Statybos įstatymą reikalingas bendraturčių sutikimas, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai.

56.5. Architektas A. V. tinkamai įvykdė savo pareigas pagal Statybos įstatymo reikalavimus, tinkamai įvykdė 2003 m. rugpjūčio 27 d. protokolinį reikalavimą, nepakeitė mansardinio aukšto pagal Statybą leidžiančio dokumento techninius parametrus ir sumažino bendrastatybinių darbų sąmatą visiems investuotojams 42 772,06 Lt. Bendrija faktiškai naudojosi architekto atliktais darbais ir nėra jų atsisakiusi. Patys investuotojai ir Bendrija netinkamai vykdė savo pareigas po 2004 m. gegužės 17 d., vienašališkai keitė projekto sprendinius. Dėl to būtent jiems tenka visų neigiamų veiksmų pasekmės.

56.6. Bendrija melagingai nurodo, kad nežinojo, koks projektas bus vykdomas. UAB „Elvora“ darbo projektas yra atliktas Bendrijos užsakymu. Rangos sutartis su sąmata yra patvirtinta Bendrijos pirmininko R. K. parašais ant kiekvieno lapo ir antspaudu. Iš šios sąmatos Bendrijos pirmininkas vienašališkai pašalino viso Pastato-2 perdangų garso izoliaciją, o darbų žurnalo 51 lape nurodoma, kad 2006 m. liepos 20 d. jis savo antro aukšto bute įsirengė grindų garso izoliaciją, kuri buvo apmokėta visų investuotojų lėšomis.

56.7. Teismas neįvertino gaisrinės saugos ir triukšmo reikalavimų pastatų atidalinimo atveju. Teismas nevertino statinio atitikties statybos rūšiai. Bendrijos tinkamai nepastatytų ir nesuformuotų patalpų perdavimas A. G. ir vėliau atlikta amalgamacija su kito pastato patalpomis reiškia bendrus veiksmus, pažeidžiančius imperatyvius statybos reikalavimus bei neteisėtą statybą, kurios pagrindu suformuotos patalpos negali būti laikomos tinkamomis, atitinkamai ir pastato statyba teisėta.

56.8. Teismas neįvertino, kokio pobūdžio terasos ir kitų darbų trūkumai nurodyti ir įrodyti eksperto T. M. ataskaitoje, kas juos atliko ir apmokėjo. Ieškovė nutekėjimo latakų nemontavo, lietvamzdžių neįrenginėjo, stogo kraštu nesinaudoja, juo nevaikšto, taip pat ištaisyti šių trūkumų negali ir neprivalo, nes jie pašalinami tik sumontavus pastolius. Pagal Bendrijos įstatų 5.5 punktą Bendrija yra bendrųjų statinio konstrukcijų valdytoja. Stogo konstrukcijai, kaip pagrindinei namo konstrukcijai garantinis terminas yra 10 metų, tyčia paslėptiems darbams 20 metų. Bendrija 2006 m. gruodžio 21 d., kai Pastato-2 baigtumas buvo 86 proc., priėmė statybos darbų rezultatą, jo neapžiūrėjusi, be stogo dangos, nefiksavo akivaizdžių trūkumų dėl netinkamai įrengtų vandens nutekėjimo latakų darbų, pastabų neįrašė. Bendrija garantiniu laikotarpiu dėl defektų ištaisymo į rangovą nesikreipė.

56.9. Į bylą yra įtraukti tikrovės neatitinkantys UAB „Vertkada“ duomenys, nes stogo konstrukcija be grindų ir atitvarų 2010 m. gegužės 18 d. buvo įregistruota, kaip 100 proc. baigtumo terasa. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad šią stogo konstrukciją, įvardintą terasa, įrengė pati ieškovė arba jos pasitelkti asmenys. Atsakovė yra nesąžininga, pagal Investavimo sutarties 6.4 punktą gavusi iš ieškovės mokėjimą už nepasiektą darbų rezultatą. Bendrijos pirmininkas R. K. ir UAB „Vertkada“ direktorius G. P. yra draugai. Dėl to įregistruoti duomenys suinteresuotos pusės akivaizdžiai suklastoti, melagingai nurodant, kad statybos darbų rezultatas jau pasiektas. Kadangi ieškovė savo lėšomis atliko dalį darbų, jos už darbus sumokėta 1 913,17 Eur suma turėtų būti įskaitoma į būsimo remonto išlaidas. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, neatsižvelgė į statybos techninę ekspertizę, nevertino funkcinės paskirties pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį.

56.10. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Investavimo sutartimi pasinaudojo nesąžiningi investuotojai, J. K. ir A. J., kurie statybų metu savo turėtus lodžijų ir prancūziškų balkonų plotus neteisėtai pavertė naudingu plotu, kurie apmokėti ieškovės lėšomis. Teismas nenurodė, kad investuotojų balkonai įrengti savavališkai, jie nebuvo įskaičiuoti į finansuojamą plotą. Balkonų įrengimui neskaičiuotos apkrovos, po jų įrengimo įskilo naujos statybos siena. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad darbų, numatytų pagal projektą, Bendrija atlikti neprivalėjo, nes atsiskaitymus priėmė ir melagingai nurodė 100 proc. terasos baigtumą su grindimis ir atitvaromis. Esminis neatitikimas yra rangos sutarties apimtis ir Bendrijos prisiimtos prievolės pagal projektą bei priimti atsiskaitymai. Pagal Investavimo sutarties 2.2.10 punktą Bendrija turi prievolę atsiskaityti su investuotoju, pateikdama atliktų darbų kainą pagrindžiančius juridinę galią turinčius dokumentus.

56.11. Teismas nepagrįstai M. J. projektavimo firmos „Exprometa“ schemą vertino, kaip nepažeidžiančią imperatyvių Statybos įstatymo ir CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šios schemos brėžinyje melagingai nurodoma ne 15 cm pertvara, o normali siena (ne 250 mm ugniasienė). Nurodoma, kad ji kerta langus, nors iš tikrųjų langus skiria 20 cm bruselis. Minėta schema atlikta pažeidžiant imperatyvius Statybos įstatymo normų reikalavimus, projektavimo sąlygų sąvadą, statinio projektą, statybą leidžiantį dokumentą, neturi reikiamos sudėties derinimų ir bendraturčių sutikimų, nes neatitinka statinio statybos rūšies. Minėta schema atlikta išimtinai A. G. užsakymu, Bendrijai kaip statytojai (užsakovei) nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

57. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl atsakovų Bendrijos ir A. G. pareigos Bute-2 įrengti papildomą garso izoliaciją, gaisrinę atitvarą, įdėti nedegias duris, sumontuoti papildomą karkasą pagal A. V. projektinį brėžinį, dėl atsakovės Bendrijos įpareigojimo ištaisyti terasos trūkumus, pabaigti šviesduobės tvorelės įrengimo, fasado nutinkavimo darbus Pastate-2 ir 9 910,46 Eur skolos ieškovei.

58. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pastato-1 butų ir patalpų savininkai nutarė įsteigti Bendriją, kuri 1999 m. rugsėjo 20 d. buvo registruota Juridinių asmenų registre. Jos pirmininku pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo pat įsteigimo buvo A. V., nuo 2006 m. vasario 22 d. – R. K., o nuo 2019 m. gegužės 20 d. – atsakovas A. G. (el., failas 2, l. 40).

59. Bendrija 2000 m. birželio 1 d. sudarė Investavimo sutartį su investuotojais A. G., A. J., M. P. (ieškove) ir J. K.. Minėta sutartis buvo sudaryta, atsižvelgiant į Bendrijos narių susirinkimo 2000 m. gegužės 31 d. protokolą Nr. 5, sutartimi Bendrija įsipareigojo organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis, adresu (duomenys neskelbtini) (Pastato-2), projektavimo ir statybos darbus, o investuotojai įsipareigojo bendrai finansuoti Pastato-2 projektavimo ir statybos darbus.

60. Architektai A. V. bei M. P. ir užsakovai A. G., A. J. ir J. K., atsižvelgdami į 2000 m. birželio 1 d. investavimo sutartį, 2000 m. birželio 15 d. sudarė susitarimą, kuriame buvo numatyta, kad architektai privalo tinkamai atlikti priešprojektinius, projektavimo ir projekto derinimo darbus, o užsakovai sutinka, kad architektams suteikiama pirmumo teisė, suderinus projektą, pasirinkti aukštą, kuriame jiems priklausys patalpos pagal bendrą užsakovų ir architektų sudarytą investavimo sutartį.

61. Pastato projektavimo darbus atliko A. V. projektavimo paslaugų firma (toliau – PPF). Valstybės žemės nuomos sutartis buvo įregistruota 2000 m. rugsėjo 22 d., Vilniaus miesto savivaldybė 2001 m. kovo 29 d. išdavė specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti. A. V. PPF 2002 m. parengė Pastato-2 projektą. Bendrija 2003 m. vasario 27 d. sudarė sutartį su A. V., kuria pavedė A. V. vykdyti Namo projekto vykdymo priežiūrą. Leidimas namo statybai buvo išduotas 2004 m. vasario 11 d.

62. Bendrija ir investuotojai A. G., A. J., M. P., J. K. 2004 m. gegužės 17 d., remdamiesi Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2000 m. gegužės 31 d. protokolu Nr. 5, šalių pasirašytu 2000 m. birželio 1 d. susitarimu, bei atsižvelgdami į tai, kad yra gautas daugiabučio gyvenamojo namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis statybos leidimas, susitarė ir sudarė investavimo sutartį (toliau – Investavimo sutartis), kuri detalizuoja ir pakeičia visus ankstesnius šalių susitarimus. Pagal Investavimo sutarties 1.1 punktą Bendrija įsipareigojo pagal investuotojų užduotį, jų lėšomis ir interesais savo vardu organizuoti bei užtikrinti Pastato-2 pastatymą, neįgydama į jį nuosavybės teisių, bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, o investuotojai įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis finansuoti pastato statybą, visiškai padengdami visas su pastato statyba susijusias išlaidas, ir įregistruoti savo nuosavybės teises į pastatą.

63. Pastato-2 statinių konstrukcijos dalį 2004 m. rengė UAB „Elvora“. Bendrija 2005 m. gegužės 19 d. su UAB „Sivysta“ sudarė Rangos sutartį Nr. R74. Statytojų grupė (A. J., A. G., M. P. ir J. K.) 2005 m. gegužės 31 d. su P. B. sudarė statybos techninės priežiūros sutartį.

64. Atsakovui A. G. nuo 2000 m. lapkričio 28 d. nuosavybės teise priklausė Butas-1, esantis Pastate-1. Atsakovas Buto-1 sienoje padarė angą, siekdamas įsirengti vitrininį langą. A. G. 2003 m. balandžio 10 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, 2003 m. balandžio 11 d. jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda, kurią jis sumokėjo. Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinio padalinio pareigūnai 2003 m. balandžio 29 d. nurodymu Nr. 1-15 įpareigojo A. G. iki 2003 m. birželio 1 d. užmūryti savavališkai įrengtą angą pastato ugniasienėje, demontavus metalo sijas ir vitrininį langą bei nutinkuoti ugniasienės ir posesijinės sienos dalį, prieš tai spalvinį sprendimą suderinus su KVAD VTP, įspėjo, kad nurodymo vykdymas bus kontroliuojamas.

65. Atsakovas A. G., būdamas Bendrijos nariu, 2005 m. sausio 21 d. pateikė Bendrijos pirmininkui prašymą leisti jam dalyvauti Pastato-2 statybose ir prasiplėsti savo esamą Butą-1, 40 kv. m. Iš pradžių Bendrijos pirmininkas, pasitaręs su Pastato-2 statytojais, 2005 m. vasario 24 d. A. G. raštu pranešė, kad siūlo jam dalyvauti statybose, statant ir įrengiant 43 kv. m patalpas Pastato-2 cokoliniame aukšte. A. G. 2005 m. kovo 3 d. nesutiko su pasiūlymu, nurodydamas, kad siekia, dalyvaudamas statybose, prasiplėsti savo esamą butą, tai yra įsirengti patalpas naujai statomo namo trečiame aukšte taip, kad galėtų patekti į patalpas iš jam priklausančio buto, kuris yra trečiame aukšte.

66. A. G. 2005 m. balandžio 25 d. su investuotojais sudarė susitarimą, kuriuo investuotojai leido A. G., o pastarasis įsipareigojo dalyvauti kartu su investuotojais tomis pačiomis sąlygomis pastato statybose, savo lėšomis finansuodamas ir įgydamas nuosavybės teisę į 18 kv. m bendro ploto patalpas, esančias mansardiniame aukšte, plane pažymėtas taškas 6A, taip pat pareiškėjas įsipareigojo iki 2005 m. gegužės 6 d. atlyginti investuotojams išlaidas, turėtas iki susitarimo sudarymo momento, proporcingai nurodytam patalpų plotui pastate – 4 000 Lt.

67. A. G. ir 2004 m. gegužės 17 d. investavimo sutarties šalys, atsižvelgdamos į 2005 m. kovo 25 d. susitarimą, 2005 m. gegužės 12 d. pasirašė Priedą Nr. 1 prie 2004 m. gegužės 17 d. investavimo sutarties, pagal kurį A. G. prisijungė prie Investavimo sutarties ir tapo jos šalimi investuotojų pusėje, o investavimo sutartis buvo papildyta 3.3.5 punktu, pagal kurį A. G. nuosavybės teise priklausys 18 kv. m ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte. Taip pat buvo pakeistas Investavimo sutarties 3.3.3 punktas, pagal kurį M. P. po pakeitimo nuosavybės teise priklausys 47,8 kv. m ploto patalpos, esančios pastato cokoliniame aukšte, ir 114,6 kv. m ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte, iš viso 162,4 kv. m. ploto patalpos.

68. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. rugpjūčio 31 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. vasario 11 d. įrašą dėl 673-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2003 m. spalio 2 d. rašto Nr.03-016R įregistravimo statybos leidimu Nr.GN/507/03-0288. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu ir nutraukė administracinę bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS2-74/2006 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

69. J. K., A. G., A. J. 2006 m. rugpjūčio 10 d. sudarė susitarimą su M. P., A. V. ir A. G., kuriuo šalys susitarė, kad, Bendrijai nusprendus, jog bylą nagrinėti netikslinga, ir atsiėmus skundą dėl nuostolių atlyginimo, pateiktą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (kurioje pareiškėja Bendrija, o atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija), mansardinio aukšto investuotojai M. P., A. V. ir A. G. savo lėšomis įsipareigoja patalpose, priklausančiose pagal Investavimo sutartį, pašalinti nukrypimus nuo projekto, kurie apibrėžti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2006 m. liepos 25 d. reikalavime ir kuris yra neatsiejama šio susitarimo dalis.

70. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad R. K. pagal ATPK 189¹ straipsnį skirta 1 000 Lt bauda už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimą, statant pastatą nukrypstant nuo suderinto projekto – padidinti du tūriniai stoglangiai ir padidinta terasa. UAB „Sivysta“ Bendrijos pirmininkui R. K. 2006 m. lapkričio 30 d. raštu atsakė, kad nuo projekto nukrypo ir padidino stoglangius bei terasą, nes vadovavosi A. V. duotais brėžiniais. A. V. yra pastato projekto autorius ir vykdo statybos techninę bei projekto vykdymo priežiūrą. Bendrija 2006 m. gruodžio 5 d. įpareigojo A. V. pašalinti arba suderinti su atsakingomis institucijomis nurodytus gyvenamojo namo nukrypimus iki 2007 m. balandžio 15 d.

71. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. I-3383-121/2006 pagal Bendrijos pareiškimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities viršininko administracijos, dėl žalos atlyginimo.

72. Ieškovė 2006 m. gegužės 15 d. priėmimo-perdavimo aktu iš Bendrijos priėmė 46,63 kv. m bendro ploto patalpas, esančias Pastato-2 cokoliniame pastato aukšte, ir 2006 m. birželio 15 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į jas (el.b., failas 4, l. 97-98).

73. Nuo 2007 m. sausio 19 d. tarp ieškovės ir Bendrijos kilo ginčas dėl Investavimo sutarties tinkamo vykdymo, ieškovei skirtų patalpų ploto atitikimo jos sumokėtiems įnašams.

74. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. gruodžio 31 d. aktu Nr. (101)-11.4-3200 Pastatą-2 pripažino tinkamu naudoti.

75. Bendrija parengė 2010 m. liepos 29 d. perdavimo-priėmimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad Bendrija perduoda ieškovei ir A. G. pastogės patalpas su terasa, turinčias 111,76 kv. m bendro ploto, ir 21,32 kv. m terasą, perdavimo metu pastogės patalpų su terasa defektų nepastebėta. Šalys šio akto nepasirašė. Tarp ieškovės ir Bendrijos taip pat kilo ginčas dėl tinkamo terasos įrengimo darbų atlikimo.

76. Bendrija ir A. G. 2010 m. liepos 20 d. pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad A. G. yra perduota 17,19 kv. m patalpa, esanti Pastate-2, perdavimo metu patalpos defektų nepastebėta. M. J. projektavimo-komercinė firma „Exprometa“ parengė paprastojo remonto techninį projektą, kuris numatė perimtų gyvenamųjų patalpų sujungimą su A. G. priklausiusiu Butu-1, įrengus įėjimą esamo lango vietoje. Techninis projektas 2012 m. sausio 2 d. patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros ir paveldo skyriuje, o 2012 m. sausio 4 d. – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniame padalinyje.

77. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2012 m. sausio 25 d. išdavė pažymą Nr. STL-12-0196 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį, kurioje nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos schemoje nuo 1 iki 7, formuojamos sujungiant gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Butas-1), su dalimi patalpų gyvenamosios (butų) paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastato-2), ir patalpos gali būti naudojamos pagal pažymoje nurodytą paskirtį. Nuo 2012 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto registre pagal 2012 m. sausio 25 d. pažymą įregistruota A. G. nuosavybės teisė į 89,59 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Butas-2).

78. Ieškovė pareiškė Bendrijai ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti Bendriją perduoti ieškovei 114,8 kv. m patalpas, kurias sudaro 8 butas ir 6A kambarys, ir visus dokumentus, reikalingus teisinei patalpų registracijai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-429-535/2014 nurodytą ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1585-340/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

79. Bendrija parengė 2016 m. balandžio 11 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad Bendrija ieškovei perduoda pagal Investavimo sutartį, 2005 m. gegužės 12 d. priedą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį 96,90 kv. m ploto patalpas, plane pažymėtas indeksais 8-1 virtuvė, 8-2 kambarys, 8-3 svetainė, 8-4 vonios kambarys, 8-5 koridorius, 8-6 miegamasis, esančias mansardiniame namo aukšte. Ieškovė šio akto taip pat nepasirašė. Ieškovė tarėsi su Bendrija ir šį aktą koregavo iki 2016 m. rugpjūčio 17 d., tačiau jis liko nepasirašytas. Ieškovė 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė Bendrijai ir A. G. ieškinį nagrinėjamoje byloje.

Dėl atsakovų pareigos įrengti gaisrinę atitvarą, nedegias duris ir garso izoliaciją

80. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo A. G. atliktą Buto-1 ir perduotų patalpų amalgamaciją pagal 2012 m. sausio 25 d. išduotą pažymą ir jos registraciją Nekilnojamojo turto registre turėjo pripažinti negaliojančia ex officio. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai atskleidė išvadą teikiančių institucijų išvadų turinį, neįvertino A. G. 2003 m. ugniasienės sunaikinimo fakto bei neteisingai aiškino Bendrijos pareigas pagal Investavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su kai kuriais iš šių ieškovės argumentų.

81. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė gina savo asmenines teises ir interesus, tai yra ginčas yra privataus pobūdžio, ieškinyje nėra keliami teisiniai klausimai, susiję su viešuoju interesu. Ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat buvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Ieškovės apeliaciniame skunde ginčijamą 2012 m. sausio 25 d. pažymą, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Buto-1 ir A. G. perduotos patalpos Pastate-2 amalgamacija, išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius, pačią registraciją atliko VĮ „Registrų centras“. Nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei VĮ „Registrų centras“ nebuvo nagrinėjamoje byloje atsakovais ar dalyvaujančiais asmenimis. Pagal CPK 14 straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Dėl to teismas negali ex officio vertinti šių dokumentų teisėtumo.

82. Nagrinėjamoje byloje Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 6 d. išvadoje teismui nurodė, kad: 1) iš byloje esančių duomenų Inspekcijos nuomone, nebuvo atlikta statinio rekonstrukcija, kadangi neatitinka rekonstrukcijos sąvokos, statinio išorės matmenys nebuvo keičiami, atlikti darbai nelaikytini savavališkais; 2) įrengta anga laikančioje konstrukcijoje priskirtina kapitalinio remonto statybos rūšiai, kuriems atlikti reikalingas kapitalinio remonto projektas bei statinio bendraturčių sutikimai; 3) turtinių vienetų formavimas, jungimas (amalgacija) nėra priskiriama Inspekcijos kompetencijai.

83. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau sudarius Investavimo sutartį ir A. V. parengus Pastato-2 projektą, atsakovas A. G. 2003 m. savavališkai padarė angą pastato ugniasienėje ir įrengė vitrininį langą. Ši aplinkybė visoms Investavimo sutarties šalims buvo žinoma, pagal parengtą projektą buvo numatyta, kad viena iš Pastato-2 sienų bus priglausta prie Pastato-1 sienos, kurioje ir buvo A. G. neteisėtai įrengtas langas.

84. Atsakovas A. G. 2005 m. sausio 21 d. pateikė Bendrijos pirmininkui prašymą leisti jam dalyvauti Pastato-2 statybose ir prasiplėsti savo esamą Butą-1, 40 kv.m. Iš pradžių Bendrijos pirmininkas, pasitaręs su Namo statytojais, 2005 m. vasario 24 d. A. G. raštu pranešė, kad siūlo jam dalyvauti statybose, statant ir įrengiant 43 kv. m patalpas naujai statomo namo cokoliniame aukšte. A. G. 2005 m. kovo 3 d. nesutiko su pasiūlymu, nurodydamas, kad siekia dalyvaudamas statybose prasiplėsti savo esamą butą, tai yra įsirengti patalpas naujai statomo namo trečiame aukšte taip, kad galėtų patekti į patalpas iš jam priklausančio buto, kuris yra trečiame aukšte. Taigi atsakovas A. G. netgi du kartus raštu aiškiai ir atvirai atskleidė tiek Bendrijos pirmininkui, tiek ir kitoms Investavimo sutarties šalims savo ketinimus, įgijus patalpą Pastate-2, ją sujungti su jau turimu Butu-1.

85. A. G. 2005 m. balandžio 25 d. su investuotojais sudarė susitarimą, kuriuo investuotojai leido A. G., o pastarasis įsipareigojo dalyvauti kartu su Investuotojais tomis pačiomis sąlygomis pastato statybose, savo lėšomis finansuojant ir įgyjant nuosavybės teisę į 18 kv. m bendro ploto patalpas, esančias mansardiniame aukšte, plane pažymėtas taškas 6A, taip pat pareiškėjas įsipareigojo iki 2005 m. gegužės 6 d. atlyginti investuotojams išlaidas, turėtas iki susitarimo sudarymo momento, proporcingai nurodytam patalpų plotui pastate – 4 000 Lt. A. G. ir 2004 m. gegužės 17 d. investavimo sutarties šalys, atsižvelgdamos į 2005 m. kovo 25 d. susitarimą, 2005 m. gegužės 12 d. pasirašė Priedą Nr.1 prie 2004 m. gegužės 17 d. investavimo sutarties, pagal kurį A. G. prisijungė prie investavimo sutarties ir tapo jos šalimi investuotojų pusėje, o investavimo sutartis buvo papildyta 3.35 punktu, pagal kurį A. G. nuosavybės teise priklausys 18 kv. m ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte. Taip pat buvo pakeistas investavimo sutarties 3.3.3 punktas, pagal kurį M. P. nuosavybės teise priklausys 47,8 kv. m ploto patalpos, esančios pastato cokoliniame aukšte, ir 114,6 kv. m ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte, viso 162,4 kv. m. ploto patalpos.

86. Pripažintina, kad Bendrija ir investuotojai, tarp kurių buvo ir pati ieškovė, 2005 m. balandžio 25 d. susitarimu ir 2005 m. gegužės 12 d. Priedu Nr. 1 prie Investavimo sutarties, priimdami Investavimo sutarties šalimi atsakovą A. G. ir paskirdami jam konkrečią 18 kv. m patalpą Pastato-2 mansardiniame aukšte, kartu pritarė aiškiai suformuluotam A. G. ketinimui šią patalpą sujungti su jam priklausiusiu Butu-1. Taigi faktiškai tiek Pastato-1, tiek statomo Pastato-2 bendraturčiai, kartu ir ieškovė, faktiškai pritarė būsimai patalpų amalgamacijai, kuri buvo įvykdyta ir įregistruota 2012 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto registre.

87. Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde teigė, kad dėl 2005 m. balandžio 25 d. susitarimo pasirašymo patyrė didelį Bendrijos pirmininko ir kitų investuotojų spaudimą. Tačiau ieškovė byloje aiškiai neišreiškė reikalavimo pripažinti šį sandorį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį, taip pat nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad tuometinis Bendrijos pirmininkas ar kiti investuotojai būtų panaudoję ieškovės atžvilgiu apgaulę, smurtą, ekonominį spaudimą ar realų grasinimą. Dėl to pripažintina, kad 2005 m. balandžio 25 d. susitarimas yra sudarytas teisėtai, jį pasirašydama ieškovė pritarė ir būsimai patalpų amalgamacijai.

88. Aptartos aplinkybės, taip pat faktas, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 31 d. aktu Pastatas- 2 buvo pripažintas tinkamu naudoti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-1585-340/2015 nustatytas prejudicinis faktas, kad patalpa 6A atsakovui A., G. perduota ir nuosavybės teisės į ją Nekilnojamojo turto registre įregistruotos teisėtai, patvirtina, kad atsakovas A. G. teisėtai įvykdė naujos patalpos 6A ir savo Buto-1 amalgamaciją ir viešajame registre įregistravo savo teises į naujai suformuotą Butą-2. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl galimai toliau Bendrijos vykdytų statybų neteisėtumo.

89. Pagal 2002 m. A. V. PPF parengtą projektą, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas, Pastato-2 mansardiniame aukšte buvo suprojektuotas ieškovei turėjęs atitekti vienas butas, kuriame numatyta, kad prie A. G. priklausančio Buto-1 ir kartu išorinės Pastato-1 sienos prisiglaudžiančio buto vietoje yra garderobinė (7-7, 5,6 kv.m) ir kambarys (7-6, 29,7 kv.m). Su A. G. sudarius 2005 m. balandžio 25 d. susitarimą kartu buvo parengtas naujas mansardos planas, kuriame buvo suprojektuota ir pažymėta A. G. paskirta patalpa 6A, besiribojanti su ieškovei skirtu 7-6 kambariu. Šį naują projektą taip pat rengė A. V., tačiau patalpas skiriančios sienos storis bei medžiagos ir galima priešgaisrinė sauga bei garso izoliacija nebuvo aptartos.

90. Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo metu jai skirtą patalpą mansardoje ir atsakovui A. G. suformuotą naują Butą-2, o kartu ir Pastatą-1 nuo Pastato-2 skiria tik vidinė pertvara, sudaryta iš 120 mm akyto betono blokelių, ant kurios 12-3 zonoje sumontuotas 50 mm karkasas su mineraline vata ir 12 mm gipso kartono plokštė, taip pat neatskirtos degios stogo konstrukcijos, langai neatriboti pagal gaisrinio skyriaus reikalavimus. Dėl to ieškovė teikia naują A. V. PPF parengtą brėžinį su numatytu ieškovei skirtą patalpą mansardoje ir atsakovui A. G. priklausantį Butą-2 skiriančios sienos gaisrinės atitvaros, papildomo karkaso, garso izoliacijos įrengimu, taip pat su nedegių durų įrengimu toje vietoje, kur A. G. Bute-1 buvo iškirstas vitrininis langas, kuris vėliau buvo susiaurintas, jo vietoje įrengiant duris.

91. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog nėra pagrindų pripažinti atsakovui A. G. priklausančios patalpos perdavimo ir suformavimo (amalgamacijos) neteisėtais, neužkerta kelio ieškovei ginti savo teises ir interesus, susijusius su jos gyvenimo jai priklausančiose patalpose Pastato-2 mansardoje saugumu ir kokybe, kitais įstatymuose numatytais būdais.

92. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Departamento išvados turinį. Departamentas 2020 m. liepos 30 d. išvadoje rėmėsi Departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintais Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimais, įsigaliojusiais nuo 2011 m. sausio 1 d.. Pažymėtina, kad šie reikalavimai galiojo tuo metu, kai buvo rengiamas ir tvirtinamas (2012 m. sausio 2 d. ir 4 d.) techninis projektas dėl A. G. priklausančio Buto-1 ir perduotos patalpos Pastate-2 sujungimo į vieną nekilnojamojo turto objektą. Be to, esminę reikšmę byloje turi ir 2003 m. nustatyta faktinė aplinkybė, kad A. G. buvo neteisėtai įrengęs angą Pastato-1 ugniasienėje.

93. Pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 92 punktą gaisro plitimas į gretimus pastatus ribojamas, užtikrinant saugius atstumus tarp pastatų lauko sienų (toliau – priešgaisrinis atstumas). Pagal šių reikalavimų 94 punktą, jei priešgaisrinis atstumas tarp pastatų yra mažesnis už reikalaujamą, gaisro plitimas ribojamas priešgaisrinėmis užtvaromis, kurios atskiria gretimus pastatus ir savo konstrukcijos ypatumais užtikrina, kad kilus gaisrui vienoje priešgaisrinės užtvaros pusėje, jis neišplistų į už jos esantį gretimą pastatą (toliau – priešgaisrinė siena (ekranas).

94. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Departamento išvadoje nurodytais teiginiais, kad bendruoju atveju pastato vidinių nelaikančių sienų atsparumui ugniai reikalavimai nekeliami, nebent atskiria gaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais numatytas patalpas, o byloje nagrinėjamu atveju tokie reikalavimai nekeliami. Pažymėtina, kad siena, skirianti Pastato-2 mansardoje ieškovei skirtas patalpas ir atsakovo patalpą 6A, nėra laikanti siena, tačiau atsakovui A. G. priklausančio Buto dalis, kuri yra Pastate-1 su naujai suformuota patalpa 6A jungiasi būtent per laikančioje konstrukcijoje (buvusioje išorinėje Pastato-1 sienoje) įrengtas duris. Būtent šioje laikančioje konstrukcijoje, tai yra išorinėje Pastato-1 sienoje, kuri jungiasi su Pastatu-2, atsakovas A. G. buvo neteisėtai padaręs angą ugniasienėje. Taigi pažeidęs gaisrinės saugos reikalavimus. Ši anga nebuvo likviduota, tik susiaurinta, jos vietoje įrengiant duris. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės ir ieškovės reikalavimo dėl gaisrui atsparių durų toje vietoje įrengimo pagrįstumo.

95. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Departamentas išvadoje, vertindamas ieškovės teismui pateiktus pastato patalpų atskyrimo pasiūlymus, nurodė, kad gaisrinės saugos požiūriu, kai tarp atskirų pastatų neišlaikomas priešgaisrinis atstumas, turi būti įgyvendintos tam tikros priemonės užkirsti kelią galimoms gaisro pasekmėms. Departamentas nurodė, kad pastato 6A-6 ir 6A-7 patalpas nuo amalgamacijos principu sujungtų kito pastato patalpų atskyrus EI 60 atsparumo ugniai siena su atitinkamai priešgaisrinei sienai nustatytais angų užpildais būtų formaliai įgyvendintas Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 94 punkto reikalavimas, taip pat pažymėjo, kad priklausomai nuo neišlaikomo atstumo turi būti įgyvendinti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 66 punkto reikalavimai arba stogo konstrukcija atskirta kaip numatyta Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 62 punkte. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šios Departamento išvados dalies.

96. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į ieškovės reikalavime suformuotą prašymą įpareigoti atsakovus įrengti papildomą garso izoliaciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai neanalizavo teisės aktuose nustatytų reikalavimų atskiras patalpas skiriančių sienų garso izoliacijai, nevertino, ar jie atitinka ieškovės pateiktose 2021 m. kovo 25 d. T. M. Sienos blokelių storio nustatymo ataskaitoje Nr. 210318 nurodytas medžiagas ir jų išmatavimus.

97. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

98. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar pagal ieškovės pateiktus duomenis, ieškovei paskirtą patalpą Pastato-2 mansardoje ir atsakovui A. G. suformuotą butą skiriančios sienos atitinka teisės aktuose numatytą garso izoliaciją, taip pat atsižvelgti į visas Departamento išvadoje nurodytas aplinkybes, susijusias su A. G. priklausančio Buto įrengimo atitikimu Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų taisyklėms. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų ir aplinkybių neįvertino. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas apeliantės prašymas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

99. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pateikusi pagal jos užsakymą T. M. parengtas Sienos blokelių storio nustatymo ataskaitą Nr. 210318, kurioje ištirti ir įvertinti ieškovei skirtą patalpą Pastato-2 mansardoje ir atsakovui A. G. priklausantį butą skiriančios sienos medžiagos ir storiai, ir Sienos aptaisymo kainos nustatymo ataskaitą Nr. 210318-1, kurioje įvertinta ir sudaryta šios sienos ištaisymo medžiagų ir darbų sąmata bei kainos, taip pat A. V. PPF parengtą minėtos sienos ir A. G. bute esančių trūkumų ištaisymo projektą. Pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nevertino, tuo tarpu atsakovai teigia, kad šio ieškovės reikalavimo vykdymas nėra pakankamai aiškus ir konkretus, nes nėra pateikta teisės aktų nustatyta tvarka parengto remonto ir (ar) statybos projekto ar aprašo. Dėl to, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, siūlytina svarstyti teismo ekspertizės skyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar ieškovės pateiktas A. V. PPF parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra įgyvendinamas, koks nurodytų garso izoliacijos bei gaisrinės saugos trūkumų ištaisymo būdas būtų optimaliausias, taip pat siekiant nustatyti, šių trūkumų ištaisymui reikalingą lėšų sumą.

100. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, nustačius trūkumus dėl garso izoliacijos, taip pat pripažinus būtinomis tam tikras korekcijas ieškovei ir A. G. priklausančiose patalpose dėl gaisrinės saugos reikalavimų, yra būtina nustatyti šalių, tai yra ieškovės ir atsakovų, Bendrijos ir A. G., tarpusavio pareigas pagal Investavimo sutartį, kad būtų tinkamai įvertinta, kas iš šalių ir kokia apimtimi turi prisidėti prie galimų trūkumų šalinimo. Taigi bylos dalis dėl aptariamo reikalavimo turi būti nagrinėjama visiškai nauju aspektu, todėl turi būti atskleistos visiškai naujos aplinkybės.

Dėl atsakovės pareigos ištaisyti terasos trūkumus ir pabaigti šviesduobės tvorelės įrengimo, fasado nutinkavimo darbus

101. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl terasos ir kitų Pastato-2 trūkumų ištaisymo. Ieškovė teigia, kad teismas netinkamai aiškino Investavimo sutarties 2.2.5 ir 1.1 punktus, pagal kuriuos pastatas turėjo būti baigtas su visomis sudėtinėmis dalimis, atitikti normatyvinius statybos reikalavimus, o statytojas turi prisiimti atsakomybę ir garantinius įsipareigojimus. Teismas nepagrįstai šią atsakomybę perkėlė investuotojui. Stogo ir terasos įrengimo trūkumus turi ištaisyti Bendrija. Šviesduobė, kaip ir terasa, yra bendrojo naudojimo objektas.

102. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Nagrinėjamoje byloje taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

103. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovei vėliausiai 2009 m. rugsėjo 25 d. tapo žinoma, kad stogo danga (DP-5 lapas), nuolydžio formavimo darbai, grindų ir atitvarų įrengimas nebus atliktas, nedetalizavo ir nepaaiškino, kokie byloje esantys duomenys patvirtiną šią aplinkybę, tai yra, kad būtent 2009 m. rugsėjo 25 d. ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą.

104. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą dėl netinkamai užbaigtų Pastato-2 statybos darbų atsakovei Bendrijai reiškia pagal Investavimo sutartį. Pagal Investavimo sutarties 10.1 punktą visi ginčai, kilę iš sutarties ar su ja susiję, pirmiausiai sprendžiami derybų būdu. Per 1 mėnesį nepavykus susitarti, ginčai bet kurios šalies iniciatyva gali būti perduoti nagrinėti Lietuvos Respublikos teismui.

105. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės atstovas, advokatas R. M., 2010 m. rugpjūčio 25 d. raštu dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo Bendrijai nurodė, kad patalpos mansardiniame aukšte įrengtos ne pagal patvirtintą projektą, tai yra terasoje nebuvo suformuotas nuolydžio formavimo kampas, neatlikta teptinė hidroizoliacija prieš plyteles, nėra įrengti atraminiai turėklai, neišklotos plytelės. Be to, pastato bendrastatybinių darbų sąmatoje nebuvo numatyti nei turėklų įrengimo, nei terasos apdailos darbai, nors patvirtintame projekte šie darbai numatyti. Dėl to ieškovė prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius atliktų darbų kiekius pastato mansardiniame aukšte esančioje terasoje, pateikti terasos įrengimo darbų sąmatą, terasos atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, pagal patvirtintą pastato projektą. Bendrija 2010 m. spalio 4 d. atsakė, kad ieškovės pretenzija nepagrįsta.

106. Daugiau duomenų apie šalių susirašinėjimą ir bandymą ginčą spręsti derybų būdu byloje nėra. Pripažintina, kad po šio 2010 m. spalio 4 d. Bendrijos atsakymo praėjus vienam mėnesiui, ieškovė sužinojo apie jos teisių pažeidimą. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. gruodžio 31 d., tai yra nepraėjus 10 metų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė aptariamam reikalavimui pareikšti nėra praleidusi ieškinio senaties termino.

107. Bendrija Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1999 m. rugsėjo 20 d. Pagal tą pačią dieną įregistruotų Bendrijos įstatų 5.4 punktą Bendrija turi teisę nustatyta tvarka statyti arba perstatyti statinius, skirtus bendrijos poreikiams, pagal 5.5 punktą – valdyti ir naudoti bendrojo naudojimo patalpas, namo konstrukcijas ir inžinerinę įrangą. Pagal Įstatų 4 punktą pagrindiniai bendrijos veiklos uždaviniai – namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, priskirto žemės sklypo tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimo vykdymas, kitų bendrų teisių bei interesų gynimas ir apsauga. Pagal 2 punktą bendrija veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais, teisės aktais ir bendrijos įstatais. Taigi atsakove nurodyta Bendrija pagal savo įstatus atitinka ir šiuo metu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu reglamentuojamo juridinio asmens paskirtį ir tikslus.

108. Investavimo sutartį sudarė Bendrija ir investuotojai: A. G., A. J., M. P., J. K., remdamiesi Bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2000 m. gegužės 31 d. protokolu Nr. 5, šalių pasirašytu 2000 m. birželio 1 d. susitarimu. Pagal Investavimo sutarties 1.1 punktą Bendrija įsipareigojo pagal investuotojų užduotį, jų lėšomis ir interesais savo vardu organizuoti bei užtikrinti daugiabučio namo su kūrybinėmis dirbtuvėmis pastatymą, neįgydama į jį nuosavybės teisių, bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, o investuotojai įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis finansuoti pastato statybą, visiškai padengdami visas su pastato statyba susijusias išlaidas, ir įregistruoti savo nuosavybės teises į pastatą.

109. Bendrijos pareigos nustatytos Investavimo sutarties 2.2 punkte, pagal kurį Bendrija įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka gauti projektavimo sąlygas (2.2.1); organizuoti statinio projekto ir kitos būtinos projektinės-techninės dokumentacijos parengimą, sudarant atitinkamas sutartis su investuotojų nurodytomis projektavimo įmonėmis. Projektas turi būti parengtas pagal investuotojų pateiktą projektuojamo pastato planą ir techninius reikalavimus (2.2.2); investuotojų lėšomis organizuoti ir užtikrinti pastato statybą įstatymų nustatyta tvarka sudarant statybos rangos sutartis su investuotojų nurodytais rangovais ir vykdyti užsakovo (statytojo) funkcijas pagal šias sutartis, taip pat organizuoti statybos techninę priežiūrą (2.2.5); organizuoti pastato pripažinimą tinkamu naudoti (2.2.9); ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo dienos pagal priėmimo-perdavimo aktą perduoti investuotojams pastatytą ir pripažintą tinkamu naudoti pastatą ir visus su juo susijusius dokumentus, tame tarpe dokumentus, reikalingus pastato ar jo dalių teisinei registracijai valstybės įstaigose, įmonėse ar organizacijose nuosavybės teise investuotojų vardu, o taip pat bendrą visų atliktų statybos darbų sąmatą kartu su visas Bendrijos išlaidas pagrindžiančiais juridinę galią turinčiais dokumentais (2.2.10); derinti su investuotojais statybos produktus, apdailos medžiagas, santechnikos, elektros, dujų ir kitą įrangą, kurie pagal galiojančius teisės aktus bus naudojami pastato statyboje (2.2.11); iš anksto derinti su investuotojais visas savo išlaidas, susijusias su pastato statyba (2.2.12).

110. Pagal Investavimo sutarties 2.4 punktą investuotojai įsipareigojo įnešti lėšas, reikalingas pastato statybai sutartyje nustatyto dydžio, terminais ir tvarką (2.4.1 punktas), pagal perdavimo-priėmimo aktą priimti pastatytą ir pripažintą tinkamu naudoti pastatą ir visus Bendrijos perduodamus dokumentus (2.4.3 punktas), nustatyta tvarka savarankiškai įregistruoti nuosavybės teises į pastatą ar atitinkamą jo dalį nekilnojamojo turto registre (2.4.4 punktas). Pagal Investavimo sutarties 5.4 punktą investuotojo įnašu pripažįstama ne tik pinigai, bet ir kitoks turtas, o taip pat visų investuotojų naudai jo atlikti darbai ar veiksmai. Nepiniginis įnašas įvertinamas pinigais visų investuotojų susitarimu ir atlyginamas jį įnešusiam investuotojui proporcingai kitų investuotojų daliai pastate.

111. Aptartos Investavimo sutarties nuostatos patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pagal šią sutartį tarp Bendrijos ir investuotojų nesusiklostė rangos sutarties šalių teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat papildomai pažymi, kad pagal Investavimo sutartimi nustatytų sąlygų visumą ji yra artimiausia CK 6.969-6.982 straipsniuose reglamentuojamai jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai, nes jos šalys – Bendrija ir investuotojai (Bendrijos nariai) – susitarė kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias veikti bendrai tam tikram tikslui – Pastato-2 pastatymui savo poreikiams.

112. Bendrija, vykdydama Investavimo sutartį, 2005 m. gegužės 19 d. su UAB „Sivysta“ sudarė Rangos sutartį Nr. R74 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurios 1.1 punktą rangovas (UAB „Sivysta“) įsipareigojo savo rizika, darbo jėga, medžiagomis ir darbo priemonėmis pagal užsakovo (Bendrijos) pateiktą statinio projektinę-techninę dokumentaciją pastatyti pastatą, atliekant visus su tuo susijusius statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti šių darbų rezultatą bei sumokėti sutartyje nurodytą kainą (864 966 Lt su PVM (2.1 punktas). Rangovas darbus pradeda 2005 m. gegužės 25 d. ir vykdo pagal patvirtintą grafiką, kuris yra pateiktas sutarties 3 priede. Rangovas darbus visiškai užbaigia ir perduoda užsakovui iki 2006 m. vasario 10 d. Į šioje sutartyje numatytus statybos darbus įtraukti nekokybiškai atliktų darbų koregavimo, ištaisymo ir patikrinimo, kaip buvo pašalinti nekokybiško darbo rezultatai, darbai turi būti atliekami šiame punkte numatyto statybos laikotarpio metu (4.1 punktas). Užsakovas už rangovo vykdomus darbus apmoka kas mėnesį už faktiškai kokybiškai atliktus bei perduotus užsakovui darbus pagal pasirašytus darbų perdavimo-priėmimo altus bei jų pagrindu išrašytas sąskaitas-faktūras (3.1 punktas). Rangovas įsipareigojo keisti užsakovo pateiktus vykdymui projektinius sprendimus tik gavęs užsakovo rašytinį sutikimą (5.2.3 punktas). Pagal rangos sutarties 6.1 punktą rangovas atliktiems darbams suteikė 5 metų, o paslėptiems statinio elementams – 10 metų garantiją po statinio pripažinimo tinkamu naudotis dienos. Garantija netaikoma užsakovo pateiktoms medžiagoms, gaminiams, įrangai ir darbams, atliktiems kitų užsakovo samdytų rangovų ar asmenų (6.2 punktas). Pagal 6.4 punktą garantiniu laikotarpiu rangovas šalina defektus ar trūkumus savo sąskaita per kuo trumpiausią laiką.

113. Statybos rangos sutarties 1 priede nurodyta 864 966 Lt bendra vertės darbų ir medžiagų 2005 m. sausio 1 d. kainų lygiu sudaryta lokalinė sąmata, kurioje išvardinti atliekami darbai. Sąmatos 91-97 punktuose aptarti terasos pagrindų atlikimo darbai ir medžiagos (grindų izoliacija, paklojant polietileninę plėvelę, šilumos ir garso izoliavimas, grindų hidroizoliacija, 30-80 mm storio armuotas betono su nuolydžiu sluoksnis, hidroizoliacijos „bituthene 3000“ sluoksnis, denginių izoliacija drenažinėmis plokštėmis, 40 mm storio betoninė danga armuota akrilo stiklo plokštė.

114. UAB „Sivysta“ statybos darbų žurnalas pradėtas pildyti 2005 m. gegužės 30 d., baigtas 2006 m. spalio 22 d., jame nurodyta, kad statybos darbų pradžia 2005 m. gegužės 25 d. (faktiškai 2005 m. gegužės 30 d.), pabaiga – 2006 m. vasario 10 d. pagal sutartį. Tačiau, kada statybos darbai realiai baigti – nenurodyta, nurodytas 2006 m. birželio 1 d. J. M. parengtas terasos įrengimas (el.b., failas – 1, l. 88-90). Pagal Rangos sutartį atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas buvo parengtas 2006 m. gruodžio 21 d. Akte nurodyta, kad bendrastatybiniai darbai, numatyti 2005 m. gegužės 19 d. rangos darbų sutartyje Nr. R74, yra atlikti sutartu terminu ir pilnai užbaigti, atliktų darbų kokybė gera. Nurodytos užsakovo pretenzijos: 1) neuždėtas dekoras cokolyje, 2) nesumontuotas įėjimo stogelis; 3) neįrengtas balkonas pirmame aukšte. Aktą pasirašė tik UAB „Sivysta“ atstovas.

115. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. J. paaiškino, kad 2006 m. Pastatas-2 jau buvo faktiškai baigtas. Liudytojas R. K. parodė, kad darbų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nes nebuvo baigta šviesduobė, fasado apdaila. Nurodė, kad UAB „Sivysta“ darbų nebaigė, nes rangovei nebuvo sumokėti pinigai. Taigi byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y., kad atliktų darbų pagal Rangos sutartį perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, o Pastate-2 yra likę tam tikrų nebaigtų darbų, susijusių su tinkamu terasos, šviesduobės įrengimu bei fasado apdaila. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad terasa, šviesduobė ir Pastato-2 fasadas yra bendrojo naudojimo objektai. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad šalys buvo sutarę, jog visus vidaus apdailos ir bendrųjų konstrukcijų, kurios neatsiejamai susijusios su investuotojams priskirtinu pastato plotu, užbaigimo darbus atliks kiekvienas investuotojas pats pagal savo pageidavimą ir savo lėšomis. Tačiau teismas neišsiaiškino, ar ieškovė turėjo pareigą savo lėšomis užbaigti ne tik terasą, bet ir šviesduobę bei fasado tinkavimo darbus.

116. Pažymėtina, kad pagal Investavimo sutarties 6.7 punktą už pastato kokybę ir per garantinį laikotarpį paaiškėjusių pastato trūkumų šalinimą teisės aktų nustatyta tvarka atsako rangovai. Investuotojai, įgiję nuosavybės teises į pastatą, turi teisę reikšti pretenzijas ar kitus reikalavimus tiek savo, tiek Bendrijos vardu tiesiogiai rangovams ar kitiems tretiesiems asmenims, kurie su Bendrija buvo sutartiniuose santykiuose, susijusiuose su sutarties dalyku. Ieškovės nuosavybės teisės į Pastate-2 esančią 46.63 kv. m. negyvenamąją patalpą – kūrybines dirbtuves Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2006 m. birželio 15 d. (el.b., failas 4, l. 97-98). Atitinkamai ir CK 6.972 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalaus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu.

117. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė reikalavimus dėl netinkamai įrengtos terasos ir kitų Pastato-2 mansardinio aukšto netinkamai įrengtų darbų, remdamasi Rangos sutarties sąlygomis, galėjo reikšti tiesiogiai rangovei UAB „Sivysta“. Tačiau nagrinėjamoje byloje UAB „Sivysta“ buvo įtraukta tik trečiuoju asmeniu, ieškovė jai reikalavimų nereiškė. Kadangi Bendrijos ir ieškovės nesieja Rangos sutarties teisiniai santykiai, rangovė UAB „Sivysta“ nebuvo byloje patraukta atsakove, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pačios Rangos sutarties tinkamo vykdymo ir aplinkybių, dėl kurių faktiškai nebuvo baigti visi Pastato-2 terasos, šviesduobės ir kiti fasado apdailos darbai.

118. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Investavimo sutarties 2.2.5 punktą Bendrija įsipareigojo investuotojų lėšomis organizuoti ir užtikrinti pastato statybą įstatymų nustatyta tvarka sudarant statybos rangos sutartis su investuotojų nurodytais rangovais, o investuotojai pagal 2.4.1 punktą įsipareigojo įnešti lėšas, reikalingas pastato statybai sutartyje nustatyto dydžio, terminais ir tvarką. Pačioje Investavimo sutartyje nėra numatytos galutinės, tiksliai apibrėžtos investuotojų skirtinos lėšų sumos, už kurią Bendrija būtų įsipareigojusi užtikrinti Pastato-2 statybą. Dėl to pripažintina, kad įnešamų lėšų dydis turėjo priklausyti nuo faktinės statybos darbų eigos ir rinkoje egzistavusių kainų. Pagal aptariamas Investavimo sutarties sąlygas investuotojai taip pat turėjo teisę parinkti rangovus, su kuriais bendrija privalėjo sudaryti statybos rangos sutartis.

119. Ieškovei dėl nebaigtų terasos ir kitų įrengimo darbų nereiškiant pretenzijų tiesiogiai rangovei UAB „Sivysta“, pagal Investavimo sutarties sąlygas ji galėtų kartu su kitais investuotojais papildomai įpareigoti Bendriją organizuoti Pastato-2 įrengimo pabaigos darbus. Tačiau tokiu atveju tiek ieškovė, tiek ir kiti investuotojai turėtų sutarti dėl papildomai šių darbų atlikimui mokėtinų lėšų dydžio. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų bandžiusi inicijuoti bendro susitarimo tarp investuotojų ir Bendrijos dėl Pastato-2 tinkamos pabaigos aptarimą. Taip pat ieškovė neprašė teismo pagal CK 6.971 straipsnio 4 dalies nuostatas nustatyti bendro turto (Pastato-2) tinkamos užbaigimo tvarkos. Tuo tarpu pagal Investavimo sutarties sąlygas teismas negali pagal ieškovės reikalavimą tik įpareigoti Bendriją ištaisyti Pastato-2 terasos trūkumų ir pabaigti šviesduobės įrengimo ir fasado tinkavimo darbus, nenustatęs kiekvieno investuotojo už šiuos darbus įneštinų lėšų dydžio.

120. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavimo Investavimo sutarties, tinkamai jos nekvalifikavo, todėl neatskleidė šalių tarpusavio teisių bei pareigų, susijusių su visišku sutarties objekto – Pastato-2 – statybos darbų galutiniu užbaigimu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 115, 138 straipsniai), išaiškindamas ieškovei jos ir kitų šalių pagal Investavimo sutartį teises ir pareigas bei nurodydamas ieškovei tikslinti reikalavimus bei atsakovais trauktinus asmenis. Dėl to tenkinamas ieškovės apeliacinis skundas ir dėl šio reikalavimo byla taip pat perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl Bendrijos pareigos atlyginti ieškovei 9 910,46 Eur sumokėtą sumą už ieškovei neperduotas patalpas

121. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu ieškinio senaties terminu. Nurodo, kad terasa, kuria gali naudotis ieškovė, nėra patalpa, tai bendroji stogo konstrukcija. Teismas netyrė ir nevertino, kaip už jiems atitekusį ir priklausomą plotą yra atsiskaitę kiti investuotojai. Ieškovė teigia, kad kiti investuotojai Bendrijai yra sumokėję tik už jiems tekusį naudingąjį plotą, kurio dalis buvo apmokėta ieškovės lėšomis. Be to, pastato dalys nebuvo lygiavertės, ieškovė turėjo pirmumo teisę rinktis patalpas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

122. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl kompensacijos iš Bendrijos priteisimo, nes apie savo pažeistas teises ieškovė turėjo sužinoti tada, kai Bendrija 2007 m. sausio 19 d. raštu atsisakė pakeisti finansavimo proporcijas.

123. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2007 m. sausio 19 d., remdamasi aplinkybe, kad yra atlikti Pastato-2 kadastriniai matavimai, teikė Bendrijai prašymą pateikti: visų atliktų statybos darbų ir pilnai sumokėtų UAB „Sivysta“ sąskaitų apskaitą, pateikti visų sumokėtų lėšų, atliekant kadastrinius matavimus, apskaitą, pateikti techninei priežiūrai išleistų lėšų pilną apskaitą, vadovaujantis 2004 m. gegužės 17 d. investavimo sutarties 5.5 punktu, susumavus išlaidas pagal atliktus kadastrinius matavimus atlikti oficialų finansavimo proporcijų perskaičiavimą proporcingai įgytam plotui; atlikti sumokėtų lėšų perskaičiavimą, remiantis pasikeitusia finansavimo proporcija ir perskaičiuoti naujai išrašytas sąskaitas.

124. Ieškovė 2007 m. vasario 15 d. gavo Bendrijos atsakymą, kuriame nurodyta, kad Bendrija negali tenkinti ieškovės prašymo dėl finansavimo proporcijų perskaičiavimo, nes ieškovė pati pasirinko savo iniciatyva dalį pastato, kuriame toliau savo nuožiūra projektavo jai priklausantį plotą. Pati ieškovė priėmė sprendimą jai priklausančio mansardinio aukšto dalyje įrengti terasą ir taip panaudoti jai priklausančio ploto dalį. Tik architektai galėjo nuspręsti, ar mansardiniame aukšte bus terasa, jei taip, tai ar ji bus atvira, ar įeis į bendrą gyvenamąjį mansardos plotą. Ieškovė savo apsisprendimu sumažino gyvenamąjį plotą, suprojektuodama atvirą terasą.

125. Bendrija 2007 m. vasario 20 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl prievolių neįvykdymo, kurioje nurodė, kad ieškovė nėra apmokėjusi pagal Investavimo sutartį jai pateiktų sąskaitų, todėl yra skolinga 32 054,79 Lt, kuriuos ieškovė turi sumokėti iki 2007 m. kovo 2 d. Ieškovė 2007 m. vasario 26 d. Bendrijai atsakė, kad nesutinka su pretenzija, teigė, kad jai pagal 2005 m. gegužės 12 d. priedą turi priklausyti 47,8 kv. m patalpos cokoliniame aukšte ir 114,6 kv. m patalpos masardiniame aukšte, iš viso 162,4 kv. m. Faktiškai pagal atliktus kadastrinius matavimus jai priklausančių patalpų plotas yra 140,32 kv. m. Tai sudaro 28,8 proc. bendro ploto, už kurį ieškovė privalėtų mokėti. Todėl šiuo metu ji yra permokėjusi 20 112,76 Lt (5 825,06 Eur). Jai priklausanti 21,32 kv. m terasa negali būti prilyginama naudingam plotui.

126. Aptartas Bendrijos ir ieškovės susirašinėjimas patvirtina, kad jau 2007 m. tarp Bendrijos ir ieškovės buvo kilęs ginčas dėl mansardiniame aukšte jai priklausysiančios patalpos ploto atitikimo jos faktiškai sumokėtiems įnašams pagal Investavimo sutartį. Pažymėtina, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. R. K. buvo paskirta bauda už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimą, nes statant Pastatą-2 buvo nukrypta nuo suderinto projekto – padidinti du tūriniai stoglangiai ir padidinta terasa. Taigi ieškovei nutarus ne vėliau kaip 2006 m. mansardoje jai skirtoje patalpoje įsirengti terasą, jai turėjo būti žinoma, kad pačių patalpų plotas sumažės. Taigi 2007 m. kilusio ginčo metu ieškovei turėjo būti žinomas jai teksiantis mansardoje esančios patalpos plotas.

127. Pagal Investavimo sutarties 10.1 punktą visi ginčai, kilę iš sutarties ar su ja susiję, pirmiausiai sprendžiami derybų būdu. Per 1 mėnesį nepavykus susitarti, ginčai bet kurios šalies iniciatyva gali būti perduoti nagrinėti Lietuvos Respublikos teismui. Byloje nėra duomenų, kad po ieškovės 2007 m. vasario 26 d. Bendrijai teikto nurodymo apie permokėjimą už jai tenkantį patalpų plotą tarp šalių būtų pasiektas susitarimas. Dėl to ieškinio reikalavimo dėl per didelio įnašo dalies atlyginimo senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2007 m. kovo 26 d. Ieškovė ieškinį pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą.

128. Pagal Investavimo sutarties 3.3 punktą šalys susitarė, kad pagal pridedamą prie sutarties projektą Nr. 1 ieškovei nuosavybės teise priklausys 28,4 kv. m ploto patalpos, esančios pastato cokoliniame aukšte, ir 113,3 kv. m ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte, viso 141,7 kv.m (3.3.3 punktas). Pagal sutarties 3.4 punktą šalys susitarė, kad pagal pridedamą prie sutarties projektą Nr. 2 (jeigu šis projektas bus teisės aktų nustatyta tvarka suderintas) ieškovei nuosavybės teise priklausys 27,2 kv. m ploto patalpos, esančios pastato cokoliniame aukšte, ir 131,1 kv. m ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte, viso 158,3 kv. m ploto patalpos (3.4.3 punktas).

129. Pagal Investavimo sutarties 3.5 punktą investuotojai privalės proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas pastatui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos pastatui atnaujinti. Pagal sutarties 5.1 punktą investuotojai finansuota pastato statybą proporcingai savo daliai pastate. Pagal 5.4 punktą investuotojo įnašu pripažįstama ne tik pinigai, bet ir kitoks turtas, o taip pat visų investuotojų naudai jo atlikti darbai ar veiksmai. Nepiniginis įnašas įvertinamas pinigais visų investuotojų susitarimu ir atlyginamas jį įnešusiam investuotojui proporcingai kitų investuotojų daliai pastate. Pagal Investavimo sutarties 5.5 punktą investuotojai susitarė, kad jeigu atlikus pastato ir jo patalpų kadastrinius matavimus paaiškėja, kad faktiškai investuotojų įsigyjamų patalpų ar butų plotai yra kitokie nei nurodyta sutarties 3.3 ar 3.4 punkte, investuotojai savo nuosavybės teises registruoja pagal faktinius kadastrinių matavimų duomenis, o finansavimo proporcijos turi būti pakeistos ir atitinkamai atlyginta tiems investuotojams, kurių faktiškai įsigytas plotas tapo mažesnis kitų investuotojų atitinkamai padidėjusio ploto sąskaita.

130. Pagal 2002 m. A. V. PPF parengtą projektą, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas, bendras gyvenamojo namo patalpų plotas numatytas 513,2 kv. m., mansardoje įrengto buto – 113,3 kv. m. Pagal mansardos aukšto planą terasa nebuvo numatyta. Toje vietoje, kurioje buvo vėliau suprojektuota terasa, buvo pažymėta svetainė (7-3, 54,3 kv. m).

131. Pagal 2005 m. gegužės 12 d. sudarytą Priedą Nr. 1 Investavimo sutartis buvo papildyta 3.3.5 punktu, pagal kurį A. G. nuosavybės teise priklausys 18 kv. m ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte. Taip pat buvo pakeistas investavimo sutarties 3.3.3 punktas, pagal kurį ieškovei nuosavybės teise priklausys 47,8 kv. m ploto patalpos, esančios pastato cokoliniame aukšte, ir 114,6 kv. m ploto patalpos, esančios pastato mansardiniame aukšte, viso 162,4 kv. m. ploto patalpos. Kartu buvo parengtas Pastato-2 mansardos planas, kuriame dar nebuvo numatyta terasa, bet jau suprojektuota ir pažymėta patalpa 6A, besiribojanti su ieškovei skirtu 7-6 kambariu. Kartu pridėtoje patalpų eksplikacijoje nurodyta, kad bendras mansardos plotas 140,2 kv. m, 6A kambarys – 18 kv.m.

132. Ieškovės nuosavybės teisės į pastate esančią 46.63 kv. m. bendro ploto ir 43.64 kv. m pagrindinio ploto negyvenamąją patalpą – kūrybines dirbtuves Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2006 m. birželio 15 d. (el.b., failas 4, l. 97-98).

133. A. V. personalinės projektavimo firmos 2008 m. parengtos pastato projekto (fasadų) korektūros aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2004 m. vasario 11 d. buvo išduotas statybos leidimas, 2005 m. pradėta statyba, Vilniaus apskrities administracijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimu statybos buvo sustabdytos. Tiek savivaldybės, tiek apskrities pageidavimas buvo mažinti kiek įmanoma pastato aukštį namo dalyje nuo šlaito. Viena iš priežasčių nulėmusių mansardinio aukšto mažinimą, yra nuostoliai, kuriuos patyrė Bendrijos nariai dėl žiemos metu sustabdytų statybų ir darų pabrangimo, statybininkams perskaičiavus sąmatą. Buvo priimtas sprendimas sumažinti statybų apimtis, Statybos buvo atnaujintos 2006 m. vasario 20 d., sumažinant pastato aukštingumą fasade nuo šlaito. Mansardinio aukšto fasadas įgilinamas, siekiant sušvelninti aukštingumą nuo šlaito pusės. Atsiradusi terasa atribojama turėklais, užtikrinant Vilniaus sveikatos centro reikalavimus insoliacijai, kiemo išklotinės mansardinio aukšto langai prailginami, išlaikant suderintus langų aukščio ir pločio parametrus, nuo kiemo pusės jie atribojami prancūziško tipo balkonėliais. Pateiktame plane, šalia suprojektuotos 19,90 kv. m terasos 8-7, yra 41,50 kv. m kambarys (svetainė) 8-3. Nurodyta, kad bendras 8 buto ir 6A kambario plotas 114,80 kv. m. Buto 8 plotas be terasos – 96,90 kv. m.

134. Bendrija parengė 2016 m. balandžio 11 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktą, pagal kurį Bendrija ieškovei perduoda pagal Investavimo sutartį, 2005 m. gegužės 12 d. priedą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį 96,90 kv. m ploto patalpas, plane pažymėtas indeksais 8-1 virtuvė, 8-2 kambarys, 8-3 svetainė, 8-4 vonios kambarys, 8-5 koridorius, 8-6 miegamasis, esančias mansardiniame namo aukšte. Ieškovė šio akto nepasirašė.

135. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo perduotos Investavimo sutarties 2005 m. gegužės 12 d. Priede Nr. 1 numatytos patalpos cokoliniame aukšte, kurių bendras plotas 46,63 kv. m. Tuo tarpu mansardiniame aukšte ieškovės ir jos sutuoktinio A. V. iniciatyva buvo suprojektuota terasa, todėl ieškovei skirto buto plotas sumažėjo. Tačiau kartu su terasa ieškovei tenkančių patalpų plotas vis tiek yra lygus 116,80 kv. m (96,90 kv.m + 19,90 kv. m). Pažymėtina, kad ieškovei skirtas butas mansardoje yra suprojektuotas taip, kad patekti į terasą ir ja naudotis gali tik ieškovė.

136. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad: 1) Investavimo sutartyje ir jos 2005 m. gegužės 12 d. priede ieškovei priskirtino ploto dalis įvardijama bendriniu žodžių junginiu – Patalpų plotai, nedetalizuojant šalims priskirtino ploto paskirties, neišskiriant atskirai terasų ir (ar) balkonų; 2) ieškovė pati pasirinko butą būtent su terasa, kuria naudotis galėsis ne visi bendraturčiai, o tik ieškovė; 3) tai, kad stogo konstrukcija, ant kurios įrengta terasa yra bendroji dalinė visų butų savininkų nuosavybė, nepaneigia aplinkybės, jog investuotojai buvo susitarę finansuoti statybas proporcingai naudojamam, o ne naudingam nuosavybės teise registruotinam plotui. Dėl to konstatuotina, kad ieškovė nepagrįstai prašo iš Bendrijos priteisti jai 9 910,46 Eur (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

137. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią buvo atmesti ieškovės reikalavimai: 1) dėl atsakovų įpareigojimo įrengti papildomą garso izoliaciją, įrengti gaisrinę atitvarą 200 mm, įdėti nedegias duris, sumontuoti papildomą karkasą patalpoje 6A-6 ir 6A-7, kad atitiktų EI 60 klasės gaisrinę saugą tarp pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A2P, pagal pridedamą projektinį A. V. brėžinį; 2) įpareigoti Bendriją ištaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) trūkumus pagal Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto T. M. (uždengti stogą prilydomąja PVC danga, įrengti plyteles, grindis ir kt.) bei pabaigti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimo, fasado nutinkavimo darbus pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

138. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės M. P. reikalavimai: 1) įpareigoti solidariai atsakovus 673-oji daugiabučių namų savininkų bendriją ir A. G. bute (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengti papildomą garso izoliaciją, nekeičiant fasadų ir langų patalpos 6A-6 lango nišoje (vidinėje pusėje), įrengti gaisrinę atitvarą 200 mm, įdėti nedegias duris, sumontuoti papildomą karkasą patalpoje 6A-6 ir 6A-7, kad atitiktų EI 60 klasės gaisrinę saugą tarp pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3A2P, pagal pridedamą projektinį A. V. brėžinį (projektiniai pasiūlymai teismui (KNAUF įrengimas); 2) įpareigoti 673-oji daugiabučių namų savininkų bendriją ištaisyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, terasos (sutapdinto eksploatuojamo stogo) trūkumus pagal Trūkumų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 191211, parengtą eksperto T. M. (uždengti stogą prilydomąja PVC danga, įrengti plyteles, grindis ir kt.) bei pabaigti šviesduobės tvorelės (atitvaros) įrengimo, fasado nutinkavimo darbus pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11A/2p, panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.