Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. L. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad su draugu buvo kepyklėlėje, jis buvo neblaivus. Nukentėjusįjį pastebėjo lauke, tarp jų kilo kažkoks ginčas, tačiau koks įvardyti negalėjo. Užkliuvo už žmogaus, gali būti, kad sudavė jam vieną smūgį lauke. Pats nežino kodėl nuėjo į kepyklėlės vidų, mano, kad sekė paskui minėtą asmenį. Nieko blogo neketino daryti. Konfliktas su nukentėjusiuoju kilo lauke, buvo apsižodžiavimas su nukentėjusiuoju, eidamas netyčia kliudė nukentėjusįjį, susidūrimas įvyko prasilenkiant, kai jis užkliudė nukentėjusiojo ranką lauke, jis užkliuvo ranka už nukentėjusiojo, jis girtas nepraėjo ramiai pro nukentėjusįjį. Jis iš pradžių nurodė, kad lauke smūgio nesudavė, tačiau pripažino, kad galėjo suduoti du smūgius nukentėjusiajam, gali būti, kad sudavė smūgį ir lauke, buvo „įkaušęs“, savo kojomis pavaikščiojo, bet buvo išgėręs.

Nukentėjusysis P. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvažiavo į parduotuvę apsipirkti. Matė ant laiptų sėdinčius jaunuolius su užtamsintais akiniais, tokie dažniausiai būna agresyvūs. Tik pažiūrėjo į juos ir tai sukėlė jų agresiją, kaltinamasis iš karto pašoko, jam trenkė į lūpą. Vėliau pasivijo ir parduotuvės viduje dar trenkė, vien tik už tai, kad jis pažiūrėjo į juos. Kaltinamojo agresija buvo labai didelė, nors jis (nukentėjusysis) jam nieko nesakė, tačiau gavo du smūgius. Šis įvykis jį labai sukrėtė. Nedarbingume nebuvo, rimtesnių sužalojimų nepatyrė, buvo sutinusi lūpa. Smūgį matė pardavėja. Policiją pats išsikvietė. Nurodė, kad neturi kaltinamajam turtinių pretenzijų. Kitas asmuo jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykis įvyko maždaug prieš metus, vakaro metu, kai ji dirbo kepyklėlėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji stovėjo prie kasos, į kepyklėlę įėjo vyriškis, kuris pirko kibinus, o netrukus paskui jį įbėgęs kitas vyriškis jam smogė. Smūgis buvo suduotas į galvos sritį. Pastarasis po smūgio dar kažką pasakė ir išbėgo. Nukentėjusįjį pažinojo kaip klientą, kuris anksčiau yra lankęsis kepyklėlėje, o teismo posėdžio metu kaltinamojo veido negalėjo tiksliai prisiminti, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Ji nurodė, kad įvykio metu ji labai išsigando, nes tokių įvykių anksčiau nėra buvę. Ji neprisiminė kokius žodžius kaltinamasis pasakė, nes viskas įvyko labai staigiai. Ji taip pat negalėjo patvirtinti, ar vyrai vienas kitą pažinojo. Po įvykio kepyklėlėje liko nukentėjusysis, kuris prašė iškviesti policiją. Iškvietus policijos pareigūnus, laukė, tačiau jie ilgai neatvyko, ji skambino ir antrą kartą. Kas vyko toliau nežino, nes baigus darbą išvyko namo. Prieš išvykstant pastebėjo tik tai, kad policijos automobilis buvo atvykęs ir stovėjo šalia kepyklėlės. Kepyklėlė viduje smūgis buvo vienas ir konfliktas po to baigėsi. Kas vyko lauke ji nematė.

Iš vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsintų liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos liudytoja patvirtino teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog liudytoja nurodė, kad 2024-09-19 ji viena dirbo kepyklėlėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 18 val., tikslaus laiko neprisiminė, kepyklėlėje buvo viena, kai į ją atėjo, vyriškis. Jis yra nuolatinis kepyklėlės klientas. Jį žino iš matymo, – tai P. M.. Atėjo vienas. Jis buvo blaivus. P. pasisveikino. Tuo metu į kepyklėlę įbėgo vaikinas. Jis pribėgo prie P. M., kuris tuo metu stovėjo prie prekystalio. Vaikinas garsiai vartodamas necenzūrinius žodžius ranka, kuria, pasakyti negali, nes neprisimena, sudavė vieną kartą P. į veidą. Ji pradėjo šaukti, kad vaikinas ramintųsi, įspėjo, jog iškvies policiją. Vaikinas, kaip dabar žino A. L., dar prieš pat įvykį buvo atėjęs į kepyklėlę, pirko kibiną ar tai bandelę su lašinukais. Jis buvo girtas. Kai ji pasakė, kad kviečia policiją, A. L. išėjo iš kepyklėlės. Iškvietė policiją. A. L. toks įžūlus elgesys, kai dienos metu, vartodamas necenzūrinius žodžius, įbėga į kepyklėlę, suduoda P. M., kuris stovi prie prekystalio ramus, jai sukėlė pasipiktinimą, nes jis bet kada ir bet kam gali suduoti vėl. Ji pati buvo, nustebusi, šokiruota tokiu jo įžūliu elgesiu. Dėl to jautėsi tuo metu labai pasipiktinusi, buvo nejauku likti vienai kepyklėlėje. Įvykio metu ji nenukentėjo. Kas vyko lauke prie kepyklėlės iki P. M. įeinant į kepyklėlę, nematė, nes tvarkėsi kepyklėlėje ir nebuvo kada žiūrėti pro langą, kas vyksta kieme. Jokio triukšmo sklindančio iš lauko, negirdėjo (1 tomas, b. l. 72-74).

Iš nukentėjusiojo P. M. apžiūros protokolo matyti, kad 2024-09-19 vykusios asmens apžiūros metu nustatyta, jog kairėje veido pusėje yra matomas lūpos patinimas, vidinėje lūpos dalyje matomas sumušimas (1 tomas, b. l. 65-69).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus kepyklėlės vaizdo kameros įrašus nustatyta, kad juose užfiksuota, kad į kepyklėlę įeina jaunuolis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. L.) ir, priėjęs prie vyriškio (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai P. M.), ima ant jo šaukti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Pardavėja – kasininkė (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai liudytoja A. P.) reikalauja jaunuolio ramintis, nesikabinėti prie vyriškio. Jaunuolis dešine ranka suduoda vyriškiui į kairįjį skruostą ir pasišalina iš parduotuvės (1 tomas, b. l. 140-142).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas policijos pareigūnų BODY kameros įrašų turinys: P. M. sako: „o kodėl pro jumis praeiti negalima, čia yra užfiksuota kameromis, du kartus smūgius dėjo man į veidą“. A. P. sako: „mačiau tik parduotuvėj. Kai tas klientas vyresnis įėjo pirkti kibinų, tas jaunuolis girtas įbėgo ir jam tiesiai trenkė“. P. M. sako pareigūnui: „va čia sėdėjo, aš pro jį, supranti, ne taip praėjau, supranti, ne taip pažiūrėjau kažkodėl. Jam taip pasirodė, ko čia žiūri sako. Sakau, ką, negalima“, „iš karto trenkė iš kumščio į veidą“ (1 tomas, b. l. 82-84).

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje - viešoje vietoje, būdamas neblaivus, įžūliu ir netgi smurtiniu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, paprastai vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-239-697/2022 ir kt.).Viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko viešoje vietoje, – prie kepyklėlės pastato (duomenys neskelbtini) ir kepyklėlės viduje, kurioje kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu - suduodamas ranka po vieną kartą nukentėjusiajam P. M. į veidą - demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sukėlė P. M. fizinį skausmą.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad smurtiniai veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, t. y. prie kepyklėlės pastato ir jos viduje, kurioje lankėsi kiti asmenys – klientai, buvo kepyklėlės darbuotoja. Tokia vieta atitinka viešos vietos sampratą, kadangi tai yra atvira ir prieinama visuomenei vieta. Iš liudytojos A. P. parodymų matyti, kad kaltinamojo A. L. elgesys buvo akivaizdžiai agresyvus, įžūlus ir neadekvatus, aplinkiniams bei aplinkai demonstruojant nepagarbą. Liudytoja nurodė, kad įvykis ją šokiravo, nustebino ir privertė pasijusti nesaugiai, nes toks elgesys – kai neblaivus jaunuolis įbėga į viešą įstaigą, vartoja necenzūrinius žodžius ir suduoda smūgį klientui – buvo visiškai netikėtas. Ji patvirtino, kad nukentėjusysis elgėsi ramiai, o smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo staigūs, akivaizdžiai demonstratyvūs, nukreipti prieš kitą asmenį nesant tam jokios svarbios priežasties. Liudytojos parodymai patvirtina, kad kaltinamojo elgesys sukėlė aplinkinių pasipiktinimą, pažeidė viešąją tvarką ir sukūrė grėsmės jausmą. Nors liudytoja A. P. tiesiogiai matė tik vieną smūgį, suduotą kepyklėlės viduje, ir negalėjo nurodyti, kas konkrečiai vyko lauke, tačiau sugretinus nukentėjusiojo P. M. bei liudytojos A. P. duotus parodymus, kurie yra nuoseklūs ir vieni kitus papildo, nustatyta, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį naudojo tiek kepyklėlės viduje, tiek lauke prie kepyklėlės pastato. Nukentėjusysis viso proceso metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie tai, kur jam buvo suduota ranka ir kiek kartų. Jo nurodyta įvykių eiga, kad kaltinamasis, sudavęs jam lauke, įėjo į kepyklėlę ir ten toliau prie jo kabinėjosi ir sudavė antrą kartą, yra logiška ir nuosekli. Pats kaltinamasis teigė, kad nors tiksliai neatsimena, tačiau galėjo būti, kad sudavė nukentėjusiajam du kartus.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, paties kaltinamojo A. L. prisipažinimą, nukentėjusiojo P. M. ir liudytojos A. P. nuoseklius parodymus, vaizdo kamerų įrašų turinį, taip pat nukentėjusiojo apžiūros protokolą, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo veido sužalojimai teismas pripažįsta įrodyta, kad A. L. 2024-09-19, apie 18.00 val. prie kepyklėlės pastato (duomenys neskelbtini) ir kepyklėlės viduje t. y., viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu smurtavo prieš P. M. suduodamas jam ranka į veidą du kartus, taip sukeldamas nukentėjusiajam P. M. fizinį skausmą ir tokiu įžūliu elgesiu, smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajam, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, taip pat bus sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam sveikata ir šių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Ši kaltinamojo padaryta veika atitinka visus BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo savo mamai kaltės nepripažįsta, nurodė, kad grįžęs namo, sukniubo ant lovos ir užmigo. Vėliau atvykę pareigūnai jį pažadino ir išsivežė, tačiau jis nežino kas iškvietė policiją. Su motina konfliktuoja dėl girtumo. Teigė, kad galbūt mamą pastūmė, tačiau smūgio jai nesudavė ir mano, kad situacija buvo nesusipratimas, kilęs dėl jo girtumo. Iš pradžių buvo nurodyta, kad jis sužalojo mamą su „bliūdu“, dabar, kad jis jai sudavė. Ji pati dėl girtumo turbūt neatsimena kaip viskas buvo.

Nukentėjusioji D. L. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų kaltinamąjį A. L..

Nukentėjusioji D. L., ikiteisminio tyrimo metu išaiškinus jai teisę atsisakyti duoti parodymus, juos duoti sutiko ir nurodė, kad A. L. yra jos sūnus. A. turi savo butą (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2024 m. birželio mėnesio, kai grįžo iš laisvės atėmimo vietos, jis gyvena kartu su ja. 2024-09-19 apie 17 val., tikslaus laiko neprisimena, ji grįžo į namus. Namuose buvo sūnus A. su draugu, kurio vardo, pavardės ji nežino. A. su draugu kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Kambaryje A. garsiai klausėsi muzikos. Grįžusi į namus, ji su savimi parsinešė 1 litro talpos butelį alaus. Kambaryje, kuriame A. su draugu gėrė alkoholinius gėrimus, ji viena gėrė alų, kelis kartus ėjo rūkyti į virtuvę. Po to A. pasakė, kad jis pritildytų muziką, nes labai garsiai grojo. A. buvo girtas. Kai ji paprašė, kad jis pritildytų muziką, A. padarė dar didesnį muzikos garsą. Kadangi A. nepritildė muzikos, todėl ji išėjo iš kambario ir nuėjo į laiptinę prie elektros skydinės. Norėjo išjungti elektros skaitiklį. Kai ji priėjo prie elektros skydinės, prie jos priėjo A. ir nieko jai nesakęs dešine ranka sudavė jai į burną. Ji pajuto skausmą apatinėje lūpoje, kurį pagal 10 balų skalę, kai didelis skausmas yra 10 balų, o mažas skausmas yra 1 balas. Ji toliau atsisakė duoti parodymus, (D. L. pradėjo verkti), nurodė, kad sūnaus bijo, nes sužinojęs, kad ji davė parodymus, ją dar labiau sumuš. Ji policijos nekvietė. Kas iškvietė policiją, ji nežino. Savo sūnaus A. labai bijo. Bus dar labiau sumušta. Nurodė, kad viskas, ji daugiau nieko nesakys, nes bijo A.. Pas gydytojus nesikreips, pas teismo medikus nevyks (1 tomas, b. l. 103-106).

Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai nežino, dėl kokio įvykio yra iškviesta liudyti, nes atmintis jau susilpnėjusi, o praėjus ilgesniam laikui viskas pasimiršta. Ji nurodė pažįstanti vieną iš asmenų, susijusių su byla, tačiau teigė, jog pati jokio įvykio nematė. Nurodė, kad įvykio dieną ji ėjo iš anūkės namų į savo namus (duomenys neskelbtini). Eidama šaligatviu pro gyvenamąjį namą, pastebėjo, kad durys buvo pravertos, o viduje buvo matyti policijos pareigūnai. Ji nurodė mačiusi tik pareigūnus ir moterį, kuri, jos žiniomis, buvo kaltinamojo motina. Su ja kalbėjosi pareigūnai, tačiau pokalbio turinio neprisiminė. Ji tvirtino, kad kaltinamojo tuo metu nematė. Liudytoja taip pat nurodė, kad su L. nėra artimai bendravusi ir nėra jos kaimynė. Jos pažintis užsimezgė seniau, kai L. dirbo prekybos centre Rimi, jos susipažino per bendrą draugę. L. apie savo gyvenimą daug nekalbėdavo, tik kartą buvo užsiminusi, kad gyvenimas su sūnumi nėra lengvas. Kalbėdavosi dažniausiai apie darbą.

Iš vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsintų liudytojos B. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos liudytoja patvirtino teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog liudytoja B. B. nurodė, kad D. L. pažįsta apie 8 metus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji gyvena kartu su sūnumi A. L.. A. L. yra teistas ir jis prieš kelis mėnesius grįžo iš laisvės atėmimo vietos. 2024-09-19 vakare, apie 19 val., tikslaus laiko neprisiminė, ji ėjo (duomenys neskelbtini). Ėjo namo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Eidama pro (duomenys neskelbtini) namą, kuriame gyvena D. L. su sūnumi A., pamatė stovintį policijos automobilį. Iš policijos automobilio išlipo du policijos pareigūnai ir įėjo į namo laiptinę. Ji nuėjo policijos pareigūnams iš paskos prie D. L. buto. Policijos pareigūnai įėjo į butą, o jos į butą neįleido. Ji stovėjo namo laiptinėje. Vienas iš policijos pareigūnų iš buto išsivedė A. L.. Jis A. L. nuvedė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Vėliau ji matė, kad D. L. yra sumušta. Matė, kad jos lūpa yra kruvina. Akivaizdžiai matėsi, kad D. yra išgėrusi. D. dažnai viena geria alų. D. jai sakė, kad ją sumušė sūnus A.. Prie kokių aplinkybių ji buvo sumušta, nežino, nes nematė. Ji į D. L. butą atėjo jau po to, kai ji buvo sumušta. D. kelis kartus dar prieš kelis metus yra sakiusi, kad ją muša sūnus, tačiau, kai jai patarė kreiptis į policiją, tai ji pasakė, kad niekur nesikreips ir niekam nieko nesakys.

Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kaip policijos pareigūnas reagavo į gautą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, bute buvo rasti kaltinamasis ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji nurodė, kad sūnus prieš ją smurtavo. Konfliktas kilo dėl muzikos – motina norėjo išjungti elektrą skydinėje, dėl ko sūnus supyko ir prieš ją panaudojo smurtą. Nukentėjusioji parodė sužalojimus – mėlynes, o taip pat nurodė, kad sūnus smogė jai į galvą. Liudytojas nurodė, kad buvo sužalotas šonas, tačiau kurios pusės – tiksliai pasakyti negalėjo. Dėl galimų sužalojimų veido srityje taip pat tiksliai neprisiminė, bet pažymėjo, kad visa tai turėtų būti užfiksuota dokumentuose. Kaltinamasis neigė savo kaltę ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Jam bendraujant su nukentėjusiąja, kitas policijos pareigūnas bendravo su kaltinamuoju, kuris tapo agresyvus, mėgino šokti per langą. Kaltinamasis buvo neblaivus. Ar buvo tiksliai nustatinėtas neblaivumas - neprisiminė, bet nurodė, kad tikėtina, kad taip.