Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų ir 1 (vienam) mėnesiui.

Į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš V. N. nukentėjusiajam A. V. 1 067 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. G. atstovės pagal įstatymą ieškinys tenkintas pilnai ir priteista iš V. N. nukentėjusiajam D. G. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, juos iki nukentėjusiojo pilnametystės uzufrukto tvarka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.141–4.158 straipsnių pagrindu pavedant tvarkyti atstovei pagal įstatymą A. V..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinys tenkintas pilnai ir priteista iš V. N. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 583,66 Eur fondo valdybos biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Priteista iš V. N. 758,34 Eur proceso išlaidų valstybei už jam ir nukentėjusiajam skirtą antrinę teisinę pagalbą, šias lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752) surenkamąją sąskaitą, esančią Swedbank AB Nr. LT247300010112394300 (įmokos kodas 5630).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo V. N. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo aplinkybės ir V. N. kaltės klausimas, nuteistasis iš esmės nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu, teigiant, kad paskirta bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismas, nustatydamas V. N. bausmės dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą ir jų bendrinimą, nepažeidė.

Dėl bausmės

5. Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti pirmosios instancijos teismo jam paskirtą bausmę, motyvuodamas tuo, kad bylos tyrimas vyko pagreitintu būdu, jis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, su pareikštais ieškiniais sutinka, gailisi padaręs nusikaltimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo V. N. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

8. Teismų praktikoje pažymima, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-266-648/2022).‏‏‎ Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams.

9. V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl to, ši aplinkybė pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad V. N. iki šioje baudžiamojoje byloje inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymo praeityje buvo baustas administracine tvarka, teistas keturis kartus. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, teistumas pagal du pirmuosius teismų nuosprendžius, priimtus V. N. atžvilgiu, šiuo metu yra išnykęs, apie tai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakęs, tačiau ši aplinkybė nelemia nuteistajam paskirtos bausmės dydžio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. N. teistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams už tai, kad iš chuliganiškų paskatų peiliu durdamas nukentėjusiajam į krūtinės ląstos kairę pusę, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šiam teistumui neišnykus, V. N. padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurį buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, o naują nusikalstamą veiką V. N. padarė lygtinio paleidimo metu pilnai neatlikęs jam Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu skirtos bausmės už tos pačios nukentėjusiosios R. G. atžvilgiu padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką tik paleistas iš laisvės atėmimo vietos. V. N., laisvėje neišbuvęs net pilnos paros, padarė labai sunkų nusikaltimą – tyčia nužudė savo sugyventinę R. G.. Šios nustatytos faktinės bylos aplinkybės, iš esmės sistemingi teistumai už tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat ir prieš tą pačią nukentėjusiąją, neigiamai charakterizuoja V. N. bei leidžia daryti išvadą, jog iš ankstesnių teistumų nuteistasis jokių teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės prevencinio tikslo nepasiekė. Nusikaltimas, už kurio padarymą V. N. nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, yra tyčinis, labai sunkus, sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, kas rodo tiek V. N. padaryto nusikaltimo, tiek ir jo asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, už inkriminuoto nusikaltimo padarymą V. N. paskyrė bausmę, didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai bausmė paskirta nesilaikant BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. N. bausmę, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistajam V. N. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. V. N. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių V. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. N. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. N. padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirtą bausmę BK 64 straipsnio pagrindu subendrino su Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas subendrintą bausmę, taikė palankesnį nuteistajam bendrinimo būdą jas iš dalies sudėdamas (BK 64 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir subendrindamas bausmes klaidos nepadarė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2024 m. balandžio 18 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš V. N. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 359,35 Eur.

12. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

13. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi V. N. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu V. N. buvo parinktas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi paskirtas gynėjas advokatas A. Cemnolonskas, kuris gynė nuteistąjį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą, kuris šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas. Iš bylos duomenų matyti, kad V. N. tiek iki sulaikymo šioje baudžiamojoje byloje, tiek ir anksčiau niekur nedirbo, nuteistasis piktnaudžiauja alkoholiu, nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. balandžio 19 d. gydėsi VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriuje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru (t. t. 3, b. l 56). Nors nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog niekur nedirbo dėl to, kad yra invalidas, jam nustatytas tik 30 procentų darbingumo lygis, tačiau akivaizdu, kad turimos sveikatos problemos nesutrukdė V. N. vartoti alkoholį ir sistemingai daryti smurtines nusikalstamas veikas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje baudžiamojoje byloje turi būti apmokamos nuteistojo V. N., prašoma išieškoti suma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą Lietuvos apeliaciniame teisme yra adekvati, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. N. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas.‏‏‎

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš V. N. 359,35 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 35 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.