- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-348-317/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22625-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Audrius Meilutis, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Marius Venckus, Romualdas Lincevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio , kuriuo R. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant R. V. galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, R. V. paskirtos – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, taikant jai visu šiuo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. V. intensyviosios priežiūros taikymo metu laikotarpiu nuo 23 val. iki 06.00 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikinti.
Nukentėjusiajai A. P. iš nuteistojo R. V. priteista 7 000 Eur (septyni tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai A. P. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki jos pilnametystės paskirta jos atstovė pagal įstatymą (mama) Y. P..
Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 3 722,88 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 88 centų) sumai tenkintas visiškai ir patvirtinta 2022 m. rugsėjo 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp R. V. ir Kauno teritorinės ligonių kasos sudaryta sutartis dėl turtinės žalos atlyginimo pagal sutartyje numatytą mokėjimo grafiką.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. V. nuteistas už tai, kad, turėdamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 25.4 punkte (uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos), būdamas beveislio mišrūno šuns, vardu „(duomenys neskelbtini)“, savininku, nesiėmė visų būtinų priemonių ir neužtikrino, kad jam priklausantis šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl to 2022 m. birželio 12 d. apie 16.50 val. jam priklausantis šuo pralindo pro nepilnai uždarytus aptvaro, esančio nuosavo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vartus, užpuolė ir įkando mažametei A. P., padarydamas jai kastinę žaizdą dešinės ausies kaušelio srityje, daugybines kastines žaizdas galvoje su kaukolės skliauto įspraustiniu lūžimu, sukėlusias mažametei nukentėjusiajai A. P. sunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog R. V. kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusiosios įstatyminės atstovės Y. P. parodymais, liudytojų V. P., O. Z., T. V. parodymais, 2022 m. rugpjūčio 28 d./ 2022 m. spalio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, 2022 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1385/2022(02), 2022 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2022 m. lapkričio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2022 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, požymius. Pasisakydamas dėl nukentėjusiosios A. P. atstovo pareikšto civilinio ieškinio, apylinkės teismas padarė išvadą, jog ieškiniu prašoma priteisti 7 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, įvertinus R. V. amžių, šeiminę bei turtinę padėtį, nusikalstama veika padarytus sužalojimus mažametės nukentėjusiosios sveikatai, kad įvykio metu jos sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, liko liekamieji reiškiniai ir jie liks visą likusį mažametės gyvenimą, atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. V. gynėjas advokatas Romualdas Lincevičius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosios atstovo civilinio ieškinio tenkinimo, sumažinant nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodoma, jog, nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir pasisakė dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, tačiau jis nesilaikė nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyros. Nors pasisakė, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, tačiau šių aplinkybių taip pat nevertino. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad nuteistasis turi atlyginti 3 722,88 Eur turtinę žalą civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, į jo finansinę padėtį, kad jis neturi galimybės atlyginti visos prašomos priteisti neturtinės žalos, kad pagal savo finansines galimybes galėtų atlyginti iki 2 000 Eur neturtinės žalos, tai, kad serga jo motina, kad jis materialiai remia dukros studijas. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios įstatyminė atstovė (motina) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad reikš civilinį ieškinį 1 500 eurų sumai, ir, nors dėl nusikaltimo sukeltos pasekmės nukentėjusios atžvilgiu nepasikeitė, teisme buvo pareikštas kelis kartus didesnis civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios neturtinę žalą, taip pat konstatavo, kad įvykio metu jos sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, liko liekamieji reiškiniai ir jie liks visą likusį mažametės gyvenimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, kad liekamieji reiškiniai nukentėjusiajai išliks visam likusiam gyvenimui. Taip pat abejotinas teismo vertinimas dėl nukentėjusiosios patirto didesnio streso nei įprastai, susiejant dėl nusikaltimo jos patirtą stresą su nepalankiai susiklosčiusiomis situacijomis, atvykus iš (duomenys neskelbtini) keičiamomis gyvenamosiomis vietomis. Teismas taip pat deklaratyviai pasisakė, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta ir į žalą padariusio asmens kaltę, tačiau jos neanalizavo, neatsižvelgė į nuteistojo kaltės formą, kuri yra neatsargi, jis padarė netyčinį nusikaltimą, savo nusikalstamais veiksmais nesiekė nukentėjusiajai kilusių padarinių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą negauta.
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė nurodė, jog neprieštarautų sprendimui sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį, prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo R. V. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Apeliaciniame skunde R. V. kaltės padarius BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimai nėra keliami. Gynėjas taip pat neginčija nuteistajam paskirtos bausmės rūšies, jos dydžio ar vykdymo atidėjimo sąlygų, kaip ir teismo sprendimo tenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir patvirtinti tarp R. V. ir Kauno teritorinės ligonių kasos sudarytą sutartį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Skundžiamas nuosprendis nuteistojo gynėjo kvestionuojamas tik nukentėjusiajai A. P. priteisto neturtinės žalos atlyginimo aspektu. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Kadangi apeliaciniu skundu nėra ginčijama nukentėjusiosios teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir nuteistojo R. V. atsakomybės klausimas dėl nukentėjusiajai padarytos žalos padengimo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik R. V. atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu.
8. 2023 m. kovo 3 d. apylinkės teismui pateiktu civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios A. P. atstovas advokatas Marius Venckus prašė priteisti nukentėjusiosios naudai 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje, grindžiant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodyta, kad dėl R. V. nusikalstamo pasitikėjimo ar nerūpestingumo įvykio metu A. P. patyrė didelę neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniu išgyvenimu, nepatogumu, dvasiniu sukrėtimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, netikrumu dėl ateities ir sukeltų pasekmių. Be to, ypatingai žeidžia ta aplinkybė, kad nusikaltimas įvykdytas prieš mažametį asmenį, kuris negali apsiginti nuo grėsmės ir jai pasipriešinti. Neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu, nes ji buvo ne kartą operuota, atlikta reponacija, taip pat skausmingas buvo ir siūlių išėmimas, ji ne kartą tvarstyta, ilgą laiką jautė skausmą galvos srityje, ligoninėje buvo gydoma visą savaitę, kas apsunkino jos galimybes judėti, bendrauti ir privertė jaustis diskomfortiškai. Po įvykio nukentėjusioji pradėjo blogai miegoti, kartais naktį pašoka iš lovos ir pradeda verkti, jaučia nerimą, kurio pasekmės nėra aiškios ir ateityje. Po įvykio ji pradėjo šlapintis į lovą, ko anksčiau nebūdavo. Iki šios dienos A. P., pamačiusi didelį šunį, išsigąsta ir pradeda drebėti. Be to, po sužalojimo liko didžiuliai randai galvos srityje, kas vers mergaitę jaustis diskomfortiškai ateityje. Randų vietoje neaugs plaukai, kas iš esmės neigiamai veiks pačią mergaitę, nes ji negalės rinktis norimos šukuosenos, visą laiką turės slėpti randus. Šios pasekmės yra nepataisomos ir liks visą likusį gyvenimą (2 t., b. l. 46-53).
9. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios atstovo advokato pateikto civilinio ieškinio (nuosprendyje klaidingai nurodoma, jog civilinį ieškinį pateikė A. P. įstatyminė atstovė – mama Y. P.), nurodė, jog: ieškiniu prašomą priteisti žalą – 7 000 Eur sudaro mažametės mergaitės išgąstis, patirtas skausmas, ilgų plaukų netekimas, po operacijos likęs randas ausies bei galvos srityje; R. V. nusikalstamais veiksmais padaryta negrįžtama žala mažametei mergaitei visam likusiam gyvenimui, patirtas mažametės stresas, nerimas, išgąstis, tai lydimieji reiškiniai, kurie išliks visada; atsižvelgtina ir į tai, kad mažametė mergaitė patyrė didesnį stresą, nei įprastai, kadangi atvykusi iš (duomenys neskelbtini), dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos, mama keičia gyvenamąsias vietas, dėl šio įvykio taip pat išsikraustė iš buvusios gyvenamosios vietos, tad akivaizdu, kad mažametei mergaitei, jos raidai ir sveikatai turi didelę įtaką patirtas stresas, nerimas ir nuolatinė baimė; nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų bei psichinės būklės nukentėjusios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra šiuo metu pablogėjusi. Toliau apylinkės teismas nurodė, jog atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, nusikalstama veika padarytus sužalojimus mažametės nukentėjusiosios sveikatai, kad įvykio metu nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, liko liekamieji reiškiniai ir jie liks mažametės visą likusį gyvenimą, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, jog prašoma priteisti 7 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti visiškai atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
10. Nuteistojo gynėjo nuomone, nukentėjusiajam apylinkės teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Nors apeliacinio skundo paskutiniame lape, formuodamas konkrečius prašymus teismui, advokatas taip ir neįvardija konkrečios pinigų sumos, iki kurios apeliaciniu skundu yra prašoma sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimą, tačiau skunde minima, kad pagal savo finansines galimybes R. V. galėtų atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, siekiančią iki 2 000 eurų. Taigi, laikytina, jog nukentėjusiajai skundžiamu nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą apeliaciniu skundu prašoma sumažinti bent iki šios pinigų sumos, t. y. 2 000 eurų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius duomenis, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, taip pat argumentus ir motyvus, nurodytus apeliaciniame skunde bei civiliniame ieškinyje, konstatuoja, kad nuteistojo gynėjo skundas yra pagrįstas iš dalies. Nukentėjusiajai A. P. priteistinos neturtinės žalos dydis pirmosios instancijos teismo nustatytas netinkamai, jis iš tiesų yra per didelis, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, nukentėjusiosios naudai iš nuteistojo priteistą neturtinės žalos dydį sumažinant (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).
11. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.
12. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos, nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.
13. Kaip matyti iš 2022 m. liepos 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1385/2022(02) (1 t., b. l. 57-59) bei kartu su civiliniu ieškiniu pateikto medicinos dokumentų išrašo (2 t., b. l. 47-48), nukentėjusiajai A. P. buvo diagnozuota kąstinė žaizda dešinės ausies kaušelio srityje, daugybinės kąstinės žaizdos galvoje su kaukolės skliauto įspaustiniu lūžimu. Dėl daugybinės kąstinės žaizdos galvoje su kaukolės skliauto įspaustiniu lūžimu A. P. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Po aptariamo įvykio nukentėjusioji buvo gydoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje nuo 2022 m. birželio 12 d. iki 2022 m. birželio 21 d. Atvykus į gydymo įstaigą jai buvo nuspręsta atlikti žaizdų apžiūrą bei reviziją bendroje anestezijoje, ji hospitalizuota į vaikų neurochirurgijos skyrių. 2022 m. birželio 13 d. mergaitei atlikta operacija, kurios metu susiūta dešinės ausies kaušelio žaizda, atliktos kąstinių žaizdų revizicijos, rasti du impresiniai kaukolės lūžiai kairėje parietaliai ir temporaliai. Temporalinis impresinis lūžis reponuotas, lūžgaliai pašalinti, sustabdytas kraujavimas, išplautos ir susiūtos visos skalpo žaizdos, tolimesniam gydymui ir stebėjimui A. P. grąžinta į skyrių. 2022 m. birželio 14 d. medicininiuose dokumentuose nurodoma, jog stebimas nedidelis minkštųjų audinių patinimas kairėje smilkinio pusėje, palpuojant neskauda, paraudimo nėra. 2022 m. birželio 16 d. medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad žaizdos gyja gerai, 2022 m. birželio 21 d. – būklė stabili, mergaitė sąmoninga, kontaktiška, geros nuotaikos, žaidžia su žaislais, su mama vaikšto po skyrių, žaizdos sugijo pirminiu būdu, siūlai pašalinti iš visų žaizdų, užbaigus chirurginį gydymą pacientė išrašoma iš skyriaus.
14. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl R. V. šuns užpuolimo ir sukandžiojimo bei dėl to kilusių sunkių padarinių sveikatai A. P. patyrė neigiamus psichologinius išgyvenimus – didelį išgąstį, nerimą, baimę, stresą, ypatingai turint omenyje jos jauną amžių, kad dėl tokio įvykio laikinai dėl psichologinės būklės galėjo sutrikti ir nukentėjusiosios miegas, kad vos 4 metukų mergaitė dėl patirto išgąsčio galėjo pradėti šlapintis į lovą. Taip pat nekyla abejonių ir dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą. Pripažįstama ir tai, kad stacionarus gydymas devynias dienas, dėl ko nukentėjusioji neturėjo galimybių aktyviai leisti laiką sau artimoje aplinkoje, taip pat turėjo įtakos A. P. psichologinės būklės nežymiam pablogėjimui. Nepaneigtas ir civiliniame ieškinyje nurodytas argumentas, kad iki šiol nukentėjusiajai, pamačiusius didelį šunį, kyla nemalonios asociacijos, dėl ko ji išsigąsta, jaučiasi nesaugi. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, turi būti įvertintos nustatant A. P. priteistinos neturtinės žalos dydį. Vis tik, aptariamos pasekmės, nors ir skausmingos nukentėjusiajai, tačiau jos savaime, nenustačius jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių (liekamųjų reiškinių) nukentėjusiosios fizinei ar psichologinei sveikatai, nesudaro pagrindo vertinti A. P. patirtą neturtinę žalą 7 000 Eur suma.
15. Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo nurodytu argumentu, kad šiuo atveju dėl įvykio nukentėjusiajai liko liekamieji reiškiniai, kadangi mažametės patirtas stresas, nerimas ir išgąstis pasiliks visam gyvenimui. Toks argumentas nėra grįstas jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis, paremtas iš esmės prielaida ir iš dalies prieštarauja liudytojos V. P.(nukentėjusiosios sesers) ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. rugsėjo 15 d.) duotiems parodymams (liudytoja teisme apklausta nebuvo, nes byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas), kad A. P. jau dabar gerai jaučiasi prie mažų šunų, bijo tik didelių. Tokie liudytojos parodymai leidžia spręsti, kad mergaitės patirtas išgąstis dėl šuns užpuolimo, praėjus vis daugiau laiko, turi vis mažesnę įtaką jos neigiamiems psichologiniams procesams pamačius šunį. Kaip matyti iš jau aukščiau aptartų duomenų, operacija nukentėjusiajai pavyko, jokių komplikacijų po jos nenustatyta, stacionarus gydymas truko ne taip ir ilgai – devynias dienas. Kad nukentėjusiąją išleidus iš gydymo įstaigos jai toliau buvo taikomas koks nors gydymas, reabilitacija, buvo nustatyta kokia nors ypatinga priežiūra, byloje duomenų nėra. Nei nukentėjusios įstatyminė atstovė, nei advokatas taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiosios dar laukia gydymas ateityje, susijęs būtent su nagrinėjama nusikalstama veika, ar kokie nors liekamieji reiškiniai. Prie civilinio ieškinio pridėtos fotonuotraukos patvirtina, kad A. P. po operacijos liko randai ausies bei galvos srityje, tačiau pažymėtina, jog fotonuotraukos yra darytos iš karto po operacijos, nukentėjusiajai pašalinus galvos plaukus, dėl ko neaišku kiek jie yra ryškūs ir pastebimi vizualiai šiuo metu, kokią įtaką turi galvos plaukų augimui. Nors teisėjų kolegija tiki, kad dėl kąstinių žaizdų padaryti randai galėjo nesugyti ir iki šios dienos bei gali neišnykti visą nukentėjusiosios gyvenimą, tačiau vis tik atsižvelgia į tai, kad randai yra plaukuotoje galvos dalyje, o ne veido srityje, kas reiškia, jog yra kur kas mažiau vizualiai matomi, juos galima paslėpti plaukais, įvairiais aksesuarais. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad patirti sužalojimai turės įtakos A. P. gyvenimo kokybei ateityje.
16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog nukentėjusiosios patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta 7 000 Eur, be kita ko, nurodė, jog tokia prašoma priteisti pinigų suma atitinka ir teismų praktikos tendencijas, tačiau taip ir nenurodė nei vienos konkrečios bylos, kurioje buvo spręstas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo asmeniui, kuris dėl neatsargių šuns šeimininko veiksmų buvo užpultas, sukandžiotas ir dėl to jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosiomis ir civilinėmis bylomis, kuriose buvo keliamas minėtas klausimas, nustatė, jog nukentėjusiesiems tokiu atveju priteisiama neturtinė žala svyruoja nuo 290 Eur (kasacinio teismo nutartis, priimta byloje Nr. 2K-235/2007) iki 7 000 Eur (byla Nr. 1A-204-908/2021). Nors, kaip matyti, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai A. P. priteista neturtinė žala neviršija priteistos neturtinės žalos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-908/2021, tačiau svarbu atsižvelgti, kad pastarojoje byloje dėl šuns padarytų kąstinių žaizdų nukentėjusiajam buvo subjaurotas veidas, t. y. kur kas labiau pastebima kūno dalis, nei plaukuotoji galvos dalis. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2A-1006-258/2020 nukentėjusiajai buvo priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nors nukentėjusiajai taip pat buvo padarytos daugybinės kąstinės žaizdos rankose, šlaunyje, krūtinės, pilvo srityje, konstatuotas dešinio alkūnkaulio lūžis su poslinkiu, ji įvykio metu buvo praradusi sąmonę, buvo ilgiau kaip mėnesį gydoma ligoninėje, operuota net tris kartus.
17. Apylinkės teismas, spręsdamas A. P. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, kaip jau minėta, taip pat nurodė atsižvelgiantis į tai, kad ji patyrė didesnį stresą, nei įprastai, kadangi atvykusi iš (duomenys neskelbtini), dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos, mama keičia gyvenamąsias vietas, dėl šio įvykio taip pat išsikraustė iš gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši teismo nurodyta aplinkybė negali turėti įtakos nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, kadangi pats faktas, jog nukentėjusioji dėl karo situacijos buvo priversta palikti savo šalį, dėl ko ji neabejotinai patyrė stresą, neturi jokios tiesioginės sąsajos su nagrinėjama nusikalstama veika, tuo tarpu iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios mamos duotų parodymų matyti, kad gyvenamosios vietos keitimą po to, kai nukentėjusioji buvo sužalota R. V. šuns, lėmė ne mažametės neigiami išgyvenimai dėl kaimynų šuns užpuolimo, o tai, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios šeimai, kaip bėgančiai nuo karo (duomenys neskelbtini), buvo nemokamai trims mėnesiams suteiktas būstas, kuriame ilgiau gyventi nebebuvo galimybės.
18. Kaip jau minėta, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Šių aplinkybių apylinkės teismas visiškai nevertino. Nors pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą visiškai tenkinti nukentėjusiosios atstovo pareikštą civilinį ieškinį, nurodė atsižvelgiantis ir į kaltinamojo šeiminę bei turtinę padėtį, tačiau taip ir nenurodė kokias išvadas daro dėl R. V. turtinės padėties (ar vertina ją kaip sunkią, ar kaip tik vertina nuteistąjį kaip finansiškai pajėgų atlyginti didesnę neturtinę žalą) ir kokią įtaka tai turi nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju atsižvelgia į tai, kad R. V. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, o ne tyčia. Iš R. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, taip pat pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jis nuosavo nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir gautus pinigus nukreipti civilinio ieškinio padengimui, neturi, padeda dukrai finansiškai, mokėdamas už jos studijas, taip pat rūpinasi sunkiai sergančia motina (diagnozuota onkologinė liga). Remiantis kartu su apeliaciniu skundu pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad vidutiniškai per mėnesį nuteistasis gauna 1 170,18 Eur atlyginimą neto. Taigi, jo mėnesinis neto darbo užmokestis nesiekia vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje, be to, R. V. iš gaunamo atlyginimo prisideda prie kitų asmenų išlaikymo. Taip pat kolegija atsižvelgia ir į tai, jog iš R. V. buvo priteista 3 722,88 Eur turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai už A. P. suteiktas gydymo paslaugas, bei šiame kontekste pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kuris ir kaltininkui sudaro realias galimybes atlyginti žalą.
19. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, paminėtą teismų praktiką, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes – A. P. patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį, jai taikyto gydymo rūšį bei trukmę, nukentėjusiajai sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai turės įtakos jos gyvenimo kokybei ateityje, įvertinęs ir nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės formą, priteistos atlyginti turtinės žalos dydį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju nukentėjusiosios patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija turėtų būti 4 000 Eur dydžio suma.
20. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi sumažinant vienu trečdaliu R. V. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, nurodyta, kad mažinama yra šiuo (t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 16 d.) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, nors akivaizdu, kad šiuo atveju apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą ne pagal prokuroro pareiškimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o pagal bendrąsias proceso taisykles, ir priėmė ne teismo baudžiamąjį įsakymą, o nuosprendį. Šis skundžiamo nuosprendžio netikslumas vertintinas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas skundžiamo nuosprendžio esmės nekeičia, todėl jis ištaisytinas aukštesnės instancijos teismo nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. V. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti:
Iš nuteistojo R. V. nukentėjusiajai A. P. priteistą 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų).
Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą:
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kurioje, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi R. V. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant nuteistajam galutinę 20 parų arešto bausmę, žodžius „baudžiamuoju įsakymu“, pakeisti į žodį „nuosprendžiu“.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.