- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-229/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Sausta“, J. P. Č., Z., Z. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Eurosistema“, uždarajai akcinei bendrovei „VVARFF“
- Advokatai
- Raimondas Kalveršas
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Konstantino Gurino,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų J. P. Č. ir Z. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-713-368/2010 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gvidonas“ bei tretiesiems asmenims Z. Č., J. P. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Sausta“, uždarajai akcinei bendrovei „Eurosistema“, uždarajai akcinei bendrovei „VVARFF“ dėl sutarties pripažinimo galiojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs ginčas, ar teisėtai apygardos teismas, dėl pardavėjo pasyvumo notariškai nepatvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį pripažino galiojančia (CK 1.93 str. 4 d.) ir netaikė ĮBĮ numatyto draudimo kreditoriams perimti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.). Ieškovė ir atsakovas 2008 m. kovo 4 d. sudarė preliminarią buto pirkimo pardavimo sutartį. Nors butas 2008 m. gegužės 21 d. buvo areštuotas trečiojo asmens Z. Č. reikalavimų užtikrinimui, ieškovė ir atsakovas 2008 m. rugsėjo 26 d. sudarė šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau dėl atsakovo vengimo vykti pas notarą, sutartis notariškai nebuvo patvirtinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino - pripažino tarp ieškovės bei atsakovo 2008 m. rugsėjo 26 d. sudarytą nekilnojamojo turto (buto/patalpų (duomenys neskelbtini)) pirkimo pardavimo sutartį galiojančia (CK 1.93 str. 4 d.). Ieškovė pagal šią sutartį atsiskaitė, tačiau dėl atsakovo pasyvumo sutartis nebuvo patvirtinta notariškai.
Atsiliepimas
Trečiųjų asmenų Z. Č. ir J. P. Č. teiginius, jog atsakovas negalėjo parduoti buto ieškovei, nes nebuvo su jais atsiskaitęs už pirktą pastatą (duomenys neskelbtini) teismas vertino kaip nepagrįstus, nes atsakovas 2008 m. rugsėjo 26 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvo parduodamų patalpų savininkas ir turėjo teisę šį turtą valdyti, juo naudotis bei disponuoti (CK 4.37 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Tretieji asmenys J. P. Č. ir Z. Č. dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. UAB „Gvidonas“ yra bankrutuojanti nuo 2009 m. lapkričio 24 d. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas turėjo uždėti šios įmonės nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiajam turtui areštą, galiojantį iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto kitaip negu nustatyta ĮBĮ, o visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant ĮBĮ 14 str. 1 d. nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo. Šiaulių apygardos teismas skundžiamu sprendimu tenkino tik vieno atsakovo kreditoriaus reikalavimą ir nesilaikė ĮBĮ nustatytos tvarkos, kuria tenkinami kreditorių bankroto bylose reikalavimai. Be to, skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas dar ir todėl, kad jo priėmimo metu jau buvo įsiteisėjusi nutartis, kuria atsakovas buvo pripažintas bankrutavusiu (Bylos Nr. B2-475-368/2010).
Žemesnės instancijos teismas
2. Preliminariąja sutartimi nėra sukuriamos piniginės prievolės. Jeigu per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą šalys nesudaro pagrindinės sutarties, terminas jai sudaryti pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Ieškovė galėjo kreiptis į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo arba savo teises įgyvendinti ĮBĮ nustatyta tvarka.
3. Pagal apeliantų skundą Kauno miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų, t.y. pilnai neatsiskaitant su apeliantais pagal sandorį, kuriuo apeliantai pardavė atsakovui didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Jį atsakovas įgijo apgaule. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovo turtui pritaikytas areštas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Atsakovas sprendimo neskundė, todėl sprendimas gali būti peržiūrimas tik tiek, kiek gali įtakoti apeliantų (trečiųjų asmenų atsakovo pusėje) teisėtus interesus. Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jie dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). Apeliantai nėra įgalioti ginti visų atsakovo kreditorių interesus.
2. Atsakovo teisės disponuoti pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį numatytu parduoti butu, nebuvo apribotos.
3. Apeliantų argumentai, kad skundžiamu sprendimu teismas nesivadovavo ĮBĮ nuostatomis, nebuvo išdėstyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šiais naujais argumentais negali būti grindžiamas apeliacinis skundas. Be to, buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dar 2008 m. rugsėjo 26 d., o bankroto byla UAB „Gvidonas“ iškelta tik 2009 m. lapkričio 12 d. Kadangi nuosavybės teisė į butą ieškovei perėjo dar iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl ĮBĮ nuostatų taikymo byloje.
4. Įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas (CK 6.309 str.). Esminės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra šalių susitarimas dėl konkretaus daikto perdavimo pirkėjo nuosavybėn bei parduodamo daikto kainos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-107-264/2009, 2A-379/2008). Šios sąlygos yra įvykdytos. Kaina už perkamą butą sumokėta, butas perduotas ieškovei valdyti ir tik dėl atsakovo pasyvumo nepatvirtinus buto pirkimo-pardavimo sutarties notariškai, ieškovė negali butu disponuoti.
5. Tarp ieškovės ir atsakovo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria sutarta butą perduoti nuosavybės teise nuo sutarties sudarymo, nėra preliminari, kaip tai nurodo apeliantai, o pagrindinė. Kai reikia atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-P-382/2006).
6. Nemotyvuoti apeliacinio skundo argumentai, kad šiai bylą prejudicinę reikšmę gali turėti ikiteisminiai tyrimai.
UAB „Gvidonas“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis nebuvo pilnai įvykdyta, nes nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Atsakovo pagal preliminarią sutartį numatytas parduoti turtas nebuvo areštuotas, todėl atsakovas, būdamas jo savininku, galėjo šiuo turtu disponuoti. Administratorius byloje prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo UAB „Sausta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą tinkamai motyvuotą sprendimą panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Ieškovė R. S. reikalavimą teismo tvarka patvirtinti sutarties sudarymą, kuria atsakovas UAB „Gvidonas“ pagal 2008 m. rugsėjo 26 d. sutartį pardavė, o ieškovė R. S. nupirko butą (patalpą-apartamentus su bendro naudojimo patalpa (duomenys neskelbtini) grindžia tuo, jog 2008 m. kovo 4 d. su atsakovu sudarė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį. Po šios sutarties sudarymo per dvi dienas sumokėjo buto kainą 190 000 Lt, o 2008 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu butas jai buvo perduotas nuosavybės teise. Ieškovė šiame bute apsigyveno ir juo naudojasi iki šiol. Kadangi atsakovas vengė įforminti buto pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka, buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notariškai ir ieškovė įgytu butu negali disponuoti.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino (CK 1.93 str. 4 d). Šį sprendimą apeliaciniu skundu apskundė tretieji asmenys J. P. Č. ir Z. Č.. Jie apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Gvidonas“ yra iš jų nupirkęs patalpas (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose yra ir reikalaujamos patvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovės įgytas butas – apartamentai. Apeliantai nurodo, kad UAB „Gvidonas“ už pirktas patalpas pilnai nėra atsiskaitęs, be to, šiai bendrovei 2009 m. lapkričio 12 d. yra iškelta bankroto byla, todėl UAB „Gvidonas“ turtas yra areštuotas. Dėl UAB „Gvidonas“ bankroto bylos ir turto arešto ieškovė savo reikalavimus gali tenkinti tik ĮBĮ nustatyta tvarka. Skundžiamu apygardos teismo sprendimu, apeliantų nuomone, ieškovės reikalavimas patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį patenkintas nepagrįstai, pažeidžiant kitų UAB „Gvidonas“ kreditorių teises ir nesilaikant ĮBĮ nustatytos bankrutuojančių įmonių reikalavimų tenkinimo tvarkos.
Atsakovas BUAB „Gvidonas“ Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimo neskundė, o atsiliepime į trečiųjų asmenų J. P. Č. ir Z. Č. apeliacinį skundą nurodė, kad šalys, sudarydamos ginčijamo buto pirkimo-pardavimo sutartį, elgėsi sąžiningai: UAB „Gvidonas“ buvo parduodamo turto savininku, parduodamas turtas nebuvo areštuotas ar kitaip apribotos disponavimo juo teisės. Už parduotą butą UAB „Gvidonas“ gavo 190 000 Lt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, kur numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu ir tokiu atveju sandorį po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Tokiam sandorio galiojimo pripažinimui būtinos šios sąlygos: 1) sandoris turi būti dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Byloje nėra ginčo dėl šių, CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymui svarbių, aplinkybių. Buto pirkimo-pardavimo sutarties šalys iš esmės įgyvendino visas pirkimo-pardavimo sandoriui reikšmingas teises ir pareigas, nustatytas CK 6.305 straipsnio 1 dalyje. Pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas priėmė daiktą ir sumokėjo už jį nustatytą pinigų sumą. Byloje nustatyta bei neginčijama ir tai, jog atsakovas vengė įforminti parduoto buto pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka.
Taikydamas CK 1.93 str. 4 d. ir pripažindamas sandorį galiojančiu dėl to, jog viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas ex oficio turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, dėl kurių sutartis negalėtų būti pripažinta galiojančia, taip pat, ar nepažeidžiamas viešasis interesas. Be to, šioje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas UAB „Gvidonas“ galėjo disponuoti notariškai nepatvirtinta 2008 m. rugsėjo 26 d. sutartimi parduodamu turtu, taip pat, ar ieškovė galėjo šį turtą iš BUAB „Gvidonas“ perimti ne ĮBĮ nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, jog ieškovė ir UAB „Gvidonas“ 2008 m. kovo 4 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį. Visa kaina (190 000 Lt.) už butą buvo sumokėta 2008 m. kovo 5-6 dienomis. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenis disponavimas šios preliminariosios sutarties dalyku esančiu turtu (statomu butu) preliminarios sutarties sudarymo metu nebuvo ribojamas. Pagal šio duomenų banko informaciją, atsakovo teisė disponuoti ginčo butu nebuvo ribojama ir 2008 m. rugsėjo 26 d., sudarant rašytinės formos buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ši sutartis taip pat yra ir perkamo turto perdavimo-priėmimo aktas (Sutartis 6.2 punktas), o vadovaujantis CK 6.393 straipsnio 4 dalimi nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto pardavimo.
Taigi, darytina išvada, kad sutarties šalims atliekant teisiškai reikšmingus veiksmus, sutarties šalių teisės pirkti-parduoti ginčo butą nebuvo ribojamos, tačiau šalys nesilaikė sandoriui CK 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos formos (nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai privalomos notarinės formos). Nustačius aplinkybes, esančias pagrindu taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį, apygardos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą teismo tvarka pripažinti rašytine forma sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų argumentas, kad UAB „Gvidonas“ 2009 m. lapkričio 12 d. iškelta bankroto byla ir areštuotinas turtas, bei tai, kad šis turtas įvairiais laikotarpiais buvo areštuotas antstolių, ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro, kitų teismų, negali būti pagrindu tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes CK 6.393 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Butas-apartamentai ieškovei perduoti nuosavybės teise 2008 m. rugsėjo 26 d. iki bankroto bylos 2009 m. lapkričio12 d. iškėlimo. Taigi, atsakovas UAB „Gvidonas“ bankroto bylos iškėlimo momentu jau nebebuvo buto-apartamentų, priklausančių ieškovei, savininkas.
Pagrindo panaikinti teisėtą pirmosios instancijos sprendimą nesudaro ir apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovė savo teises galėjo ginti ĮBĮ nustatyta tvarka, kuria tenkinami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis UAB „Gvidonas“ bankroto byla buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi. Todėl tiek preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu dar nebuvo taikytinas draudimas UAB „Gvidonas“ kreditoriams bei kitiems asmenims perimti BUAB „Gvidonas“ priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 14 straipsnio 1 d. 1 p.).
Išdėstyti argumentai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad apygardos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nebepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. S. iš trečiųjų asmenų J. P. Č. ir Z. Č. lygiomis dalimis po 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) išlaidų, turėtų dėl teisinės pagalbos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš trečiųjų asmenų J. P. Č. ir Z. Č. lygiomis dalimis po 4,05 (keturis litus penkis centus) išlaidų, susidariusių dėl procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.