- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-379/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- O. K., D. K.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „KVV“, R. K., E. P., V. P., P. P.
- Advokatai
- Gintaras Žičkus, Laima Markevičienė
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-104-71/2008 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams O. K. ir D. K. , tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „KVV“, R. K. , E. P. , V. P. ir P. P. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovams O. K. ir D. K. kreipėsi ieškovas J. B. ir prašė patvirtinti nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria O. K. ir D. K. pardavė, o J. B. už 193 000 Lt nupirko 410/1000 dalių pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 246,16 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 177 049 Lt, ir 6430/9600 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0960 ha, vidutinė rinkos vertė 126 382 Lt, bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovai D. K. ir O. K. 2006 m. kovo 12 d., 2006 m. kovo 22 d. ir 2006 m. balandžio 6 d. pasirašė su trečiuoju asmeniu UAB „KVV“ pavedimo sutartis, kuriomis įsipareigojo parduoti UAB „KVV“ surastam pirkėjui savo nekilnojamąjį turtą: 410/1000 dalių namo, esančio (duomenys neskelbtini)ose, už 75 000 Lt ir 6430/9600 dalių žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), už 95 000 Lt. Ieškovas J. B. ir UAB „KVV“ 2006 m. balandžio 7 d. sudarė tris tarpininkavimo sutartis, kurių pagrindu jis įsipareigojo su atsakovais O. K. ir D. K. per 90 dienų nuo tarpininkavimo sutarčių sudarymo dienos sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure. Vykdydamas savo įsipareigojimus, ieškovas uždarajai akcinei bendrovei „KVV“ sumokėjo 19 000 litų avansą už būsimą pirkinį pagal sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius. Pasak ieškovo, pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį ši sumokėta suma laikytina avansu. Įsipareigojimas sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti įvykdytas iki 2006 m. liepos 7 dienos. Tretysis asmuo UAB „KVV“ kreipėsi į atsakovus ir prašė informuoti, kada bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovai į trečiojo asmens UAB „KVV“ paklausimą nereagavo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu iki šiol nesudarė. Atsakovas O. K. , pripažindamas savo prievolę parduoti nekilnojamąjį turtą, 2006 m. spalio 1 d. pasirašė su ieškovu susitarimą dėl buto nuomos teisių laikino perleidimo ir perdavė ieškovui minėtą turtą valdyti. Ieškovas perleistą turtą pagerino, o vėliau jį išnuomojo V. L. , kas įrodo, kad ieškovas faktiškai valdo turtą, nors nuomos sutartis registre ir nebuvo įregistruota, o rangos sutartys buvo sudarytos tik žodžiu. Ieškovas rėmėsi CK 6.309 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad įsipareigojimas parduoti daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra daikto pirkimas-pardavimas, o šios normos 3 dalis numato, kad, vienai šaliai atsisakius sudaryti sutartį įstatymo nustatyta forma, kita šalis teismo tvarka turi teisę reikalauti ją patvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš ieškovo J. B. 1 955,67 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui O. K. ir 76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas sprendime nurodė, kad šalys pateikė skirtingas pavedimo sutartis. Ieškovo pateikta teismui pavedimo sutartis dėl pirkėjo suradimo 45 kv. m. namo daliai adresu (duomenys neskelbtini), nuo atsakovo pateiktos sutarties originalo skiriasi sutarties data, turto pardavimo kaina bei pavedimo sutarties 3.2 punkte nurodyta 3 procentų dydžio atlygiu. Kadangi pateiktų sutarčių šalys neginčija, teismas vadovavosi ir vertino atsakovo pateiktas originalias pavedimo sutartis. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų pasirašęs su atsakovais susitarimą ar įsipareigojimą ateityje pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis dėl namo dalies bei žemės sklypo. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurį įpareigotų atsakovus ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovams priklausančios nuosavybės, daiktas ieškovui perduotas nebuvo, taip pat nebuvo sumokėti už parduodamą daiktą pinigai ar dalis jų (CK 6.309 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad tarp šalių vyko tik apsikeitimas nuomonėmis dėl galimo atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo. Ieškovas nepateikė duomenų, kad sandoris yra visiškai ar iš dalies įvykdytas, tad nėra pagrindo sandorį pripažinti galiojančiu ir jį patvirtinti. Ieškovo pateikta nuomos sutartis tik patvirtina, kad ginčo patalpos jam buvo perduotos tarp šalių sudarytos nuomos sutarties pagrindu. Įrodymų, kad patalpos buvo perduotos ieškovui pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindu, byloje nepateikta (CPK 178, 185 str.). Teismas nurodė, kad įpareigojimas atsakovus prieš jų valią sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl jiems priklausančios nuosavybės prieštarauja teisinei logikai, protingumo, sąžiningumo, sutarties laisvės principui, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumui. Atsakovai nežinojo tikslių nekilnojamojo turto (namų, žemės) kainų ir tai rodo kainų skirtumas, kurį nustatė turto vertintojai. 2006 m. balandžio mėnesį atsakovo parduodamas nekilnojamasis turtas buvo vertinamas 250 000 Lt, o, paprašius turto vertintojų įvertinti minėtą turtą, 2007 m. liepos 3 d. Korporacijos „Matininkai“ vertinimu aptariamas parduoti nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 490 000 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį jo nurodytomis kainomis, kai atsakovai turi realią galimybę parduoti savo nekilnojamąjį turtą už žymiai didesnę kainą, pažeistų atsakovų teisę laisvai disponuoti savo turtu bei CK 6.242 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Teismas nurodė, kad atsakovas O. K. supratęs, jog norimo parduoti turto kaina akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijų, pradėjo derybas su ieškovu be tarpininkų, o, ieškovui nesutikus su pasiūlyta kaina, derybos buvo nutrauktos. Per šias derybas šalys jokių įsipareigojimų neprisiėmė ir derybos rezultatų nedavė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. B. prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 2006 m. kovo 12 d., 2006 m. kovo 22 d. ir 2006 m. balandžio 6 d. pavedimo sutartimis, kurias yra pasirašę abu turto savininkai. Pavedimo sutartis vien tik su D. K. buvo sudaryta tik dėl UAB „KVV“ nurodytų techninių trūkumų, o šią sutartį pakeitė tinkamai įforminta ir abiejų savininkų pasirašyta pavedimo sutartis. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateikta pavedimo sutartimi, spalvotą kopiją laikydamas sutarties originalu. Byloje esant patvirtintai kopijai, teismas nepagrįstai teikė prioritetą sutarties originalui. Šalys neprivalo ginčyti sutarčių ir jei šalys jų neginčija teismas privalo jomis vadovautis.
2. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neištyrė visų įrodymų. Teismui nusprendus tenkinti ieškinį CK 6.309 straipsnio pagrindu, jis turi nustatyti šią juridinių faktų visumą: pardavėjas turi būti įsipareigojęs parduoti daiktą būsimajam pirkėjui; jis turi būti perdavęs būsimajam pirkėjui daiktą valdyti; pardavėjas turi atsisakyti įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma.
3. Tai, kad atsakovai ieškovui buvo įsipareigoję parduoti nekilnojamąjį turtą, patvirtina 2006 m. kovo 12 d., 2006 m. kovo 22 d. ir 2006 m. balandžio 6 d. pavedimo sutartys (1 p., 9 p.), 2006 m. spalio 10 d. susitarimas dėl buto nuomos teisių laikino perleidimo, sudarytas, iki bus sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, 2006 m. lapkričio 18 d. ir 2006 m. gruodžio 10 d. rangos sutartys, patvirtinančios, kad ieškovas turtą valdė ir tvarkė, tikėdamasis jį įsigyti iš atsakovų. Tarp atsakovų ir UAB „KVV“ susiklostė pavedimo santykiai, įgaliotinis UAB „KVV“ veikė atsakovų vardu (6.756-6.765 str.), todėl jo sudarytos sutartys su ieškovu laikytinos atsakovų su ieškovu sudarytomis sutartimis. UAB „KVV“ įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, priešingai nei atsakovai. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo argumentų dėl pavedimo teisinių santykių.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai nebuvo perdavę valdyti nekilnojamojo turto ieškovui. Turtas buvo perduotas ieškovui remiantis 2006 m. spalio 10 d. susitarimu, kuris numatė ir šalių susitarimą dėl turto pirkimo-pardavimo bei sankcijas ieškovui J. B. už atsisakymą pirkti turtą. Rangos sutartys taip pat patvirtinta, kad ieškovas nekilnojamąjį turtą valdo kaip savo ir turi galimybę jį gerinti. Tarp ieškovo, kaip nuomotojo, ir V. L. , kaip nuomininkės, sudaryta 2007 m. liepos 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad turtas buvo perduotas ieškovui. Tik gavę ieškinį atsakovai ėmėsi teisinių veiksmų ir 2007 m. liepos 10 d. pranešimu informavo, kad 2006 m. spalio 10 d. susitarimas dėl buto nuomos teisių laikino perleidimo yra pasibaigęs. Tad atsakovai pripažino, kad jiems yra žinomos aplinkybės, kad ieškovas turtą yra išnuomojęs tretiesiems asmenims ir turtas jam perduotas. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
5. Teismas netyrė aplinkybės, kad atsakovai vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nors buvo įsipareigoję turtą parduoti. Atsakovai turtą įsipareigojo parduoti per 1 mėnesį nuo tarpininkavimo sutarties su pirkėju sudarymo dienos (pavedimo sutarčių 9 p.), o ieškovas įsipareigojo sutartį sudaryti per 90 dienų nuo tarpininkavimo sutarčių sudarymo dienos. Įsipareigojimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti įvykdytas vėliausiai iki 2006 m. liepos 7 d. Atsakovai buvo raginami sudaryti sutartį.
6. Teismas nepagrįstai nustatė, jog šalys nėra iš dalies ar visiškai įvykdžiusios sutartį. Esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktą pirkėjui ir pirkėjo įsipareigojimas perduodamą daiktą priimti bei už jį sumokėti. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Atsakovai, kaip pardavėjai, yra visiškai įvykdę sutartį, t.y. perdavę daiktą ieškovui, o ieškovas įvykdė sutartį iš dalies - atsakovų atstovui sumokėjo 19 000 Lt. Toks pinigų sumokėjimas CK 6.309 straipsnio 2 dalies prasme pripažįstamas avansu. Tai, kad atsakovai nežinojo tikrosios turto kainos, neturi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl ieškinio patenkinimo.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai O. K. ir D. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.162 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių jos sąlygų yra atidėtas (CK 6.162 str. 2 d.). Taigi, pagal minėtas įstatymo nuostatas, sutartis laikoma sudaryta tada, kai jos šalys susitarė dėl visų esminių jos sąlygų, o įstatymo nustatytais atvejais šį susitarimą išreiškė atitinkama forma (CK 6.159 str.).
Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalies nuostatą pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta nekilnojamojo daikto kaina. Jeigu kaina sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 str. 1d.). Taigi, esminės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra šalių susitarimas dėl konkretaus daikto (sutarties dalykas) perdavimo pirkėjo nuosavybėn bei parduodamo daikto kainos. Tik nustačius, kad šalys susitarė dėl šių sąlygų, galima konstatuoti, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta.
Ieškovas J. B. J. B. šioje byloje pareikštu ieškiniu, vadovaudamasis CK 6.309 straipsniu, prašė patvirtinti nekilnojamųjų daiktų - 410/1000 dalių pastato - gyvenamojo namo ir 6430/9600 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jis už 193 000 Lt kainą nupirkęs minėtus nekilnojamuosius daiktus iš atsakovų O. K. ir D. K. .
Pagal CK 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatą, kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Pagal to paties straipsnio 1 dalies nuostatą laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. O tai reiškia, kad tokį ieškinį pareiškęs ieškovas privalo įrodyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, t.y. kad ieškovas ir atsakovai susitarė dėl esminių šios sutarties sąlygų - ieškovo nurodytų nekilnojamųjų daiktų perdavimo jo nuosavybėn ir konkrečios šių daiktų kainos ir kartu šie daiktai jam, kaip būsimajam pirkėjui, buvo perduoti valdyti. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatymas nustato privalomą rašytinę notarinę forma, kuri yra vienas iš šios rūšies sutarčių elementų, kurie privalomi sutarties galiojimui (CK 6.159 str., 6.393 str. 1, 2 d.). Todėl ieškovas, siekdamas įrodyti tokios sutarties sudarymo faktą, gali remtis tik rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad jis su atsakovais susitarė dėl visų esminių tokios sutarties sąlygų, tačiau atsakovai vengia sutartį įforminti (CK 1.93 str. 2, 3 d.).
Šioje byloje pareikštam reikalavimui patvirtinti nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (pagal CK 6.309 str. 3 d. – sutarties sudarymą) pagrįsti ieškovas pateikė 2006 m. balandžio 7 d. jo bei trečiojo asmens UAB ,,KVV“ sudarytų tarpininkavimo sutarčių bei atsakovų ir trečiojo asmens UAB ,,KVV“ 2006 m. kovo 12 d., 2006 m. kovo 22 d. ir 2006 m. balandžio 6 d. sudarytų pavedimo sutarčių, o taip pat tarp ieškovo ir atsakovo O. K. 2006 m. spalio 10 d. pasirašyto susitarimo dėl buto nuomos teisių laikino perleidimo nuorašus. Būtent šie rašytiniai įrodymai, atsakovo teigimu, patvirtina jo reikalavimo pagrįstumą.
Kaip matyti iš ieškovo pateiktų 2006 m. kovo 12 d., 2006 m. kovo 22 d. ir 2006 m. balandžio 6 d. sudarytų pavedimo sutarčių nuorašų (b.l. 8-13), šiomis sutartimis atsakovai pavedė trečiajam asmeniui UAB ,,KVV“ surasti jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų - dalies namo ir žemės sklypo - pirkėją, kuris nupirktų šį turtą už kainą, ne mažesnę negu nurodyta pavedimo sutartyse. Taigi, minėtas sutartis atsakovai sudarė ne su ieškovu ir jokių įsipareigojimų ieškovui nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neprisiėmė. Pažymėtina ir tai, kad šiomis sutartimis atsakovai nenustatė ir galutinės jiems priklausančio turto pardavimo kainos, o tik žemiausią kainos ribą. Nesusitarus dėl parduodamo nekilnojamojo daikto kainos, pirkimo-pardavimo sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 str. 1d.).
2006 m. balandžio 7 d. tarpininkavimo sutartys (b.l. 5-7) buvo sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB ,,KVV“. Jomis ieškovas įsipareigojo sudaryti su pardavėju notarinę ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį bei sumokėti pardavėjui tarpininkavimo sutartyse nurodytą kainą. Tačiau atsakovai nėra šių sutarčių šalis ir jokių įsipareigojimų šiomis sutartimis tiesiogiai ar per trečiąjį asmenį jie neprisiėmė. Nors trečiasis asmuo UAB ,,KVV“ yra tiek paminėtų tarpininkavimo sutarčių, sudarytų su ieškovu, tiek pavedimo sutarčių, sudarytų su atsakovais, šalis, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia teigti, kad pavedimo ir tarpininkavimo sutartys, kartu paėmus, sukūrė atsakovams kokias nors teises ir pareigas prieš ieškovą.
Kaip jau minėta, pavedimo sutartimis atsakovai pavedė trečiajam asmeniui surasti jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų pirkėją. Tačiau šiomis sutartimis atsakovai neprisiėmė jokių įsipareigojimų ieškovui ir nesuteikė teisės trečiajam asmenini UAB ,,KVV“ prisiimti jų vardu kokius nors įsipareigojimus ieškovui. Pavedimo sutarčių 9 punktais (analogiški visose sutartyse) atsakovai įsipareigojo trečiajam asmeniui UAB ,,KVV“ per vieną mėnesį nuo tarpininkavimo sutarčių sudarymo sudaryti su pirkėju notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, o sutarčių 11 punktuose buvo numatyta šio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmė - nesudarius turto pirkimo-pardavimo sutarties, grąžinti turto pirkėjui jo perduotą avansinę pinigų sumą ir sumokėti jam tokio pat dydžio baudą, o įgaliotiniui (trečiajam asmeniui UAB ,,KVV“) – netesybas. Kaip matyti iš bylos duomenų, avansinė pinigų suma būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sąskaita atsakovams nebuvo perduota. To neteigia ir ieškovas. Todėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo faktas jokių įsipareigojimų ieškovui jiems negali sukelti.
Apeliantas pagrįstai teigia, kad tarp atsakovų ir UAB ,,KVV“ susiklostė pavedimo santykiai. Tačiau pagal sudarytų pavedimo sutarčių turinį atsakovų suteiktų įgalinimų įgaliotiniui UAB ,,KVV“ apimtis nesuteikė teisės pastarajai nei pasirašyti turto pirkimo-pardavimo sutartį, nei nustatyti galutinę turto pardavimo kainą, todėl ieškovo ir UAB ,,KVV“ sudarytomis tarpininkavimo sutartimis nustatytos būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos atsakovams negali būti privalomos.
Aplinkybė, kad atsakovas O. K. 2006 m. spalio 10 d. susitarimu dėl buto nuomos teisių laikino perleidimo suteikė teisę ieškovui J. B. savo pasirinkimu išnuomoti atsakovams priklausantį turtą - du butus, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad butai buvo perduoti valdyti ieškovui, kaip būsimajam pirkėjui, kartu su įsipareigojimu šiuos butus parduoti, kaip tai numatyta CK 6.209 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, pavedimo sutartimis atsakovai įsipareigojo trečiajam asmeniui UAB ,,KVV“ per vieną mėnesį nuo tarpininkavimo sutarčių sudarymo sudaryti su pirkėju notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tarpininkavimo sutartys tarp ieškovo ir UAB ,,KVV“ buvo sudarytos 2006 m. balandžio 7 d., tuo tarpu susitarimas dėl buto nuomos teisių laikino perleidimo tarp ieškovo ir atsakovo O. K. buvo sudarytas tik 2006 m. spalio 10 d., iki tol ieškovui su atsakovais taip ir nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties. Ši aplinkybė bei 2006 m. spalio 10 d. susitarimu nustatyta sąlyga, pagal kurią atsisakymo pirkti išnuomojamus butus atveju ieškovui J. B. nustatytas įsipareigojimas atlyginti dėl to patirtą žalą ir gautus nuompinigius perduoti buto savininkui (atsakovams) rodo, kad, ieškovui ir atsakovams nesusitarus dėl turto pirkimo-pardavimo sąlygų, tarp šalių toliau vyko derybos dėl ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos sąlygų, dėl kurių šalys taip ir nesusitarė. Todėl buto perdavimo ieškovui pagal 2006 m. spalio 10 d. susitarimą fakto nėra pagrindo sieti su atsakovų bei trečiojo asmens UAB ,,KVV“ pasirašytomis pavedimo sutartimis, kaip perdavimo valdyti būsimajam pirkėjui kartu su įsipareigojimu parduoti daiktą fakto.
Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad atsakovai, kaip pardavėjai, yra visiškai įvykdę sutartį, t.y. perdavę daiktą ieškovui, o ieškovas sutartį įvykdė iš dalies - pagal 2006 m. balandžio 7 d. sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius atsakovų atstovui sumokėjo 19 000 Lt, kas CK 6.309 straipsnio 2 dalies prasme pripažįstama avansu. Kaip jau minėta, buto perdavimas pagal 2006 m. spalio 10 d. susitarimą dėl buto nuomos teisių laikino perleidimo negali būti laikomas daikto perdavimu būsimajam pirkėjui CK 6.309 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina ir tai, kad šį susitarimą pasirašė tik vienas iš turto bendrasavininkių – atsakovas O. K. , nors turtas priklauso abiem atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise (b.l. 22-24, 116-117). Aplinkybė, kad ieškovas tarpininkui trečiajam asmeniui sumokėjo (kaip tarpininkavimo sutartyse nurodyta – paliko) avansinio mokėjimo sumas, neleidžia daryti išvados, kad tai yra dalies kainos sumokėjimas, nes byloje nėra jokių duomenų, kad minėtos avansinio mokėjimo sumos būtų perduotos atsakovams, kaip turto savininkams bei būsimiems turto pardavėjams. Tai reiškia, kad pirkimo-pardavimo sutarties, kurios sudarymą ieškovai reikalauja patvirtinti, nei ieškovas, nei atsakovai nėra įvykdę.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas šioje byloje pateiktais įrodymais neįrodė, kad jis su atsakovais susitarė dėl esminių nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, t.y. sudarė ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir kartu perdavė ieškovui, kaip būsimajam pirkėjui, turtą valdyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kuriuo ieškovas reikalavo patvirtinti tokios sutarties sudarymą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (b.l. 211, CPK 96 str.) bei išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atsakovui O. K. (CPK 98 str. 1, 3 d., b.l. 214, 215).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. B. 20,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 2 053,86 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui O. K. .