- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-107-264/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- N. D., AB DnB Nord banko
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei S. Ž., ieškovės atstovei advokatei I. Andriuškevičienei, atsakovės N. D. atstovams T. N. ir advokatui Ramūnui Mikulskui, atsakovo AB DnB Nord banko atstovei adv. Aušrai Veselovaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovams N. D., AB DnB NORD bankui dėl pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo, hipotekos pripažinimo baigta
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (1t,b.l.1-3) ir patikslintu ieškiniu (1t.b.l.156-160) prašė patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp pirkėjos S. Ž. ir pardavėjos Neringos (N.) D., pagal kurią S. Ž. už 80 000 Lt įsigijo asmeninės nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2007-12-10 mokėjimo nurodymu Nr.1 pervestas S. Ž. lėšas - 41 442,28 Lt užskaityti atsakovės paskolos grąžinimu prieš terminą pagal kreditavimo sutartį Nr. 886 ir pripažinti baigta hipoteką butui (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės N. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2006-09-14 tarp šalių buvo sudaryta avansinio mokėjimo sutartis, pagal kurią ieškovė sumokėjo 35 000 Lt avansinį mokėjimą būsimųjų mokėjimų sąskaita už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartimi šalys sutarė, kad bendra galutinė buto pirkimo-pardavimo kaina yra 80 000,00 Lt, įskaitant sumokėtą avanso sumą. Buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti, ją pasirašyti ir patvirtinti šalys sutarė iki 2007-12-30. Sutarties 3.3 punktu šalys taip pat sutarė, kad ieškovė neatlygintinai naudosis butu, mokės komunalinius ir kitus mokesčius. Ieškovei buvo žinoma, kad butas yra įkeistas AB DnB NORD bankui už gautą kreditą butui pirkti, todėl nuo sutarties sudarymo dienos, avansinio mokėjimo sutartimi ieškovė įsipareigojo savo lėšomis dengti atsakovės kreditą bankui bei mokėti palūkanas kainos ribose. Sudarius sutartį, butas buvo perduotas ieškovei valdyti, kuriame ji nupirko ir pastatė viryklę, pakeitė tualetą, mokėjo visus komunalinius mokesčius ir įmokas bendrijai, kreditą ir palūkanas bankui. 2007-11-27 atsakovė pranešė, kad, vadovaujantis CK 6.218 str. 1 d., nuo 2007-12-28 vienašališkai nutraukia 2006-09-14 avansinio mokėjimo sutartį, nes ieškovė nevykdo avansinio mokėjimo sutarties 3.3 ir 5,2 punktų (netinkamas disponavimas butu, taip pat netinkamas prievolės bankui vykdymas). Ieškovė nesutiko nutraukti sutarties, nes teigė įvykdžiusi visas sutarties sąlygas. CK 6.51 nustato trečiajam asmeniui teisę įvykdyti prievolę už skolininką, todėl ieškovė 2007-12-10 įmokėjo atsakovės negrąžintą kredito sumą - 41 442,28 Lt tikslu padengti atsakovės gautą kreditą bankui. Ieškovės manymu, ji laiku ir tinkamai įvykdė prievolę už atsakovę kreditoriui, todėl prievolė atsakyti įkeistu turtu pasibaigė, o jos reikalavimas pripažinti nustatytą hipoteką baigta yra pagrįstas materialinės teisės normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-09-12 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės S. Ž.: atsakovei N. D. 5175,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; atsakovui AB DnB NORD bankui 2360,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 29,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; sprendimui įsiteisėjus, teismas nurodė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2007-12-19 nutartimi (turto arešto akto Nr. 06070041574) dėl buto, (duomenys neskelbtini), arešto.
Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindė CK 6. 309 str., nurodydama, kad atsakovė kartu su įsipareigojimu parduoti butą perdavė jai butą valdyti-perdavė raktus, leido butą tvarkyti, mokėjo už butą komunalinius mokesčius, dengė kreditą ir palūkanas, todėl tai yra ne kas kitą kaip buto pirkimas pardavimas. Teismas pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią šalys įsipareigojo ateityje sudaryti kitą pagrindinę (pirkimo-pardavimo) sutartį. Už butą ieškovė sumokėjo 35 000 Lt avansą. Ieškovė sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti, neįvykdžius preliminarios sutarties, neįrodinėjant, kas kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, o taip pat pagal avansinio mokėjimo sutartį reikalauti avanso dydžio baudos. Atsakovė sutiko atlyginti sutartyje numatytus įsipareigojimus, jai neįvykdžius preliminarios sutarties, tačiau ieškovė reikalavo patvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, nes butas jai, kaip būsimai pirkėjai buvo perduotas valdyti. Teisė valdyti daiktą turi būti suprantama kaip konkrečių valdymo teisių visuma. Daikto turėjimas savo žinioje turi būti suprantamas ne kaip faktinis, o kaip juridinis turėjimas. Nors ieškovei buvo atiduoti buto raktai, tačiau buto juridinio turėjimo teisė išliko daikto savininkei atsakovei N. D.. Avansinio mokėjimo sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad ieškovė neatlygintinai naudosis šiuo butu nuo sutarties sudarymo dienos ir mokės už jį komunalinius mokesčius, t.y., šalys apsprendė, kad ieškovė butu naudosis panaudos pagrindais ir tai nereiškia, kad butas buvo perduotas ieškovei valdyti. Pardavėjas, parduodamas daiktą, kartu su daiktu privalo perduoti su juo susijusius bei nuosavybės teisę į daiktą patvirtinančius dokumentus (CK 6.318 str. 1 d.). Avansinio mokėjimo sutartyje nurodytas susitarimas dėl leidimo naudotis butu panaudos pagrindais, nereiškia, kad butą atsakovė perdavė, o ieškovė jį priėmė. Kartu su nekilnojamu daiktu nebuvo perduoti nuosavybės teisę į butą patvirtinantys dokumentai. Teismas nurodė, kad atmetus ieškinį, reikalavimas dėl hipotekos užbaigimo nenagrinėtinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (2t.b.l.58-62) ieškovė S. Ž. prašo:
1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-09-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-113-292/08 panaikinti. Priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:
1) teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurios buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu dėl buto perdavimo, sprendimas prieštarauja materialinės teisės normoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai;
2) teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, nes LR CK 6.309 str. nustato, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. 2006-09-14 sudaryta avansinio mokėjimo sutartis turi būti kvalifikuojama kaip pagrindinė sutartis, kas matyti iš šalių tikslų ir elgesio iki sutarties sudarymo, sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo.
3) teismo padaryta išvada, kad realaus buto perdavimo nebuvo, nes nebuvo daikto juridinio turėjimo, yra nepagrįsta. Šioje byloje būtent ir kilo ginčas dėl daikto juridinio turėjimo, nes faktiškas daikto perdavimas įvyko sandorio metu. Apeliantė nurodo, kad atsakovė pati pasiūlė ieškovei pirkti jai priklausantį butą. Šalys susitarė, kad butas perduodamas pirkėjai tą dieną, kai buvo sudaryta avansinio mokėjimo sutartis, o pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas buvo atidėtas vieninteliu tikslu - vykdant atsakovės pasiūlytą sąlygą-atidėti pagrindinės sutarties sudarymą, turint tikslą nemokėti mokesčių valstybei nuo kainų skirtumo, kuriuos būtų privalėjusi sumokėti atsakovė, jei šalys 2006-09-14 būtų sudarę pagrindinę sutartį. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas NTR centrinio duomenų banko 2007-07-20 išrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovė ginčo butą įsigijo 2004-09-24. Kaip matyti iš Hipotekos lakšto buto kaina padidėjo nuo 50 000 Lt iki 80000 Lt. Šios aplinkybės įrodo, kad šalys faktiškai avansinės sutarties sudarymo metu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėja, sudariusi sutartį, perdavė ne tik buto raktus, bet ir atsiskaitymų už butą knygeles (dokumentus), baldus ir buities daiktus, kuriais pirkėja disponavo savo nuožiūra, kaip savininkė rūpinosi komunalinių patarnavimų ir būsto išlaikymo mokesčiais. Po sutarties sudarymo ieškovė įregistravo tarp šalių sudarytą 2006-09-14 sutartį VĮ Registrų centre. Ieškovės disponavimą daiktu kaip savo įrodo ir tai, kad ji butą suremontavo, pakeitė viryklę, tualetą, suremontavo santechninius prietaisus, prisidėjo remontuojant namo elektros skydinę ir laiptinės duris. Atsakovė ieškovės veiksmų nekontroliavo, neįtakojo, ilgą laiką (daugiau kaip metus laiko) butu nesirūpino, jo grąžinti nereikalavo. Laikraštyje ieškovė paskelbė išnuomojanti butą, o vėliau panaudos pagrindu bute leido gyventi E. S., šios aplinkybės Atsakovei tapo žinomos iš karto po sutarties sudarymo, ką patvirtino atsakovės atstovas T. N.. Ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakove. Ieškovė turėjo pareigą kaip tretysis asmuo įvykdyti prievolę bankui pagal kredito sutartį, sudarytą tarp atsakovų, o įmokėjus visą skolą hipoteka baigiasi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (2t. b. l.73-77) atsakovė N. D. prašo ieškovės skundą atmesti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi bei advokato išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Iš byloje esamų įrodymų, akivaizdu, kad 2006-09-14 tarp šalių buvo sudaryta Avansinio mokėjimo sutartis (preliminarioji - sutartis) dėl įsipareigojimo ateityje parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne buto pirkimo - pardavimo sutartis, kaip nepagrįstai tvirtina ieškovė. Šias aplinkybes patvirtina 2006-09-14 tarp šalių sudaryta Avansinio mokėjimo sutartis, kuri yra pateikta teismui. Avansinio mokėjimo sutartis su ieškove buvo nutraukta įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.217 str. 1 d. numatyta, kad kiekviena šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis įvykdė sutarties pažeidimą arba netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.
2. Ieškovė neįgijo ir jokiu būdu negalėjo įgyti asmeninės nuosavybės į ginčo butą. Butas ieškovei, kaip būsimai pirkėjai, buvo perduotas naudoti tam, kad ši įvertintų, ar jis jai yra tinkamas, o atsakovė įsitikintų, kad pastaroji yra patikima pirkėja, galinti įvykdyti savo prievoles laiku ir tinkamai. Avansinio mokėjimo sutarties 3.2 punkte buvo numatyta, kad buto pirkimo - pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti, ją pasirašyti ir patvirtinti notariškai iki 2007-12-30. Ieškovė pagal avansinio mokėjimo sutartį (sutarties 3.3) įsipareigojo neatlygintinai naudotis aukščiau nurodytu butu nuo avansinio mokėjimo sutarties pasirašymo dienos, taip pat mokėti komunalinius ir kitus mokesčius už butą. Todėl komunalinių ir kitų buto būtinų mokesčių mokėjimas neįrodo ieškovės visiško buto valdymo ir pilno disponavimo.
3. Bendra galutinė sandorio suma buvo numatyta 80 000 Lt, įskaitant avanso sumokėjimą bei papildomai S. Ž. įsipareigojo mokėti komunalinius ir kitus mokesčius už butą nuo minėtos sutarties sudarymo dienos, taip pat savo lėšomis dengti atsakovės, N. D., turimą kreditą AB DNB NORD bankui bei mokėti palūkanas (avansinio mokėjimo sutarties 5.2 punktas). Taigi akivaizdu, kad buto kaina viso buvo apie 124 000 Lt (su kredito dengimu), o ne 80 000 Lt kaip nurodo ieškovė. Ieškovė nesąžiningai interpretuoja ir iškraipo avansinio mokėjimo sutarties sąlygas sau naudinga linkme.
4. Ieškovė nebuvo sąžininga pirkėja nuo pat sutarties sudarymo pradžios. Pastaroji net ir pareikštame ieškinyje nenurodė visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pažeisdama LR CK 1.5 str. nuostatas. Iškart po avansinio mokėjimo sutarties sudarymo, ieškovė atsakovės butą išnuomojo tretiesiems asmenims be atsakovės raštiško sutikimo, tokiu būdu iš esmės pažeisdama avansinės mokėjimo sutarties 3.3 p., kuriame šalys susitarė, kad tik viena ieškovė S. Ž. neatlygintinai naudosis butu.
5. Avansinio mokėjimo sutartimi nei ieškovė, nei atsakovė neįgijo turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Abi sutarties šalys avansinio mokėjimo sutartimi siekė tik susitarti dėl galutinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (bei patvirtinimo pas notarę) ateityje. Iš sutarties 3.2 p. matyti, kad tik notarinės sutarties sudarymo metu pardavėjas parduos, o pirkėjas pirks nurodytą butą. Taigi nėra teisinio pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti prieš atsakovės valią įvykdyti ją natūra. Minėta sutartis buvo sudaryta notarine tvarka ieškovės iniciatyva bei pačios ieškovės parengta, todėl akivaizdu, kad ieškovei notarė puikiai išaiškino sutarties neįvykdymo teisines pasekmes. Be to ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 35 000 Lt baudos numatymas buvo pačios ieškovės noras, vien dėl to, kad būtų kaip garantas sutarties neįvykdymo atveju.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 68-70) atsakovas AB DnB NORD bankas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-09-12 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės visas AB DnB NORD banko turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bankas nesutinka su apeliaciniu skundu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė S. Ž. ieškinį. Disponavimas turtu, kuris įkeistas pagal hipotekos taisykles, vyksta tik įstatymuose bei hipotekos lakšte nustatyta tvarka (notarine forma, ir tik po to, kai hipotekos kreditorius išduoda sutikimą dėl įkeisto turto pardavimo). Banko kreditas prieš terminą taip pat grąžinamas tik kreditavimo sutarties bei įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinio reikalavimų tenkinimas, be kita ko, pažeistų ir Bankų įstatymo 1 str. įtvirtintus bankinės sistemos stabilumo, patikimumo ir saugumo principus. Bankas atsiliepime nurodo sekančius motyvus:
1. negalima CK 1.93 str. 4 d. nustatyta tvarka patvirtinti sutarties, kuri prieš tai buvo nutraukta įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad dengė už N. D. kreditą Bankui. S. Ž. yra įmokėjusi tam tikras pinigų sumas į N. D. sąskaitą. Tokie S. Ž. veiksmai traktuojami kaip N. D. sąskaitos papildymas. Kokiu pagrindu S. Ž. papildė N. D. sąskaitą, Bankas neturi pareigos tirti ir netiria. Nuo lėšų įskaitymo į N. D. sąskaitą dienos, šios lėšos tampa N. D. nuosavybe (CK 6.913 str.). Kredito dengėja, nurašant tokias lėšas nuo N. D. sąskaitos, yra pati N. D., o ne S. Ž..
3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad padengė už N. D. B. kreditą. Bankas nėra 2006-09-14 avansinio mokėjimo sutarties šalimi, todėl minėta avansinio mokėjimo sutartis nesukuria ir negali sukurti Bankui jokių pareigų. N. D. kredito dengimą Bankui reglamentuoja tik 2004-09-30 Kreditavimo sutartis Nr. 886. Vadovaujantis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12 p., kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą ar jo dalį Bankui anksčiau nei sutartyje nustatytas terminas tik gavęs Banko raštišką sutikimą. Prašyti Banko, kad leistų grąžinti kreditą prieš terminą, turi teisę tik pats kredito gavėjas (t.y. N. D.), o ne tretieji asmenys.
4. Bankas pažymi, kad butas avansinio mokėjimo sutarties pasirašymo dieną buvo įkeistas Bankui, o hipoteka įregistruota viešame registre. N. D., hipotekos lakštu, įkeisdama Bankui butą, įsipareigojo neparduoti šio buto be kreditoriaus (Banko) raštiško sutikimo. Hipotekos registro duomenys yra vieši (CK 4.185 str. 5 d.). S. Ž., pasirašydama 2006-09-14 Avansinio mokėjimo sutartį, šios sutarties 4.2, 5.1 punktais patvirtino, kad jai yra žinoma apie buto įkeitimą AB DnB NORD bankui, tuo pačiu ir apie draudimą perleisti butą be banko sutikimo. 2006-09-14 Avansinio mokėjimo sutartis dar ir todėl negali būti kvalifikuojama kaip pagrindinė buto pirkimo - pardavimo sutartis, kad nėra būtinos sąlygos pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti: kreditoriaus AB DnB NORD banko sutikimo perleisti įkeistą butą.
5. Dėl ieškovės (apeliantės) reikalavimo pripažinti baigta buto hipoteką, bankas pažymi, kad toks reikalavimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, reglamentuojančios prievolių vykdymą bei hipoteką. Nėra nė vieno iš CK 4.197 straipsnyje nurodytų hipotekos pabaigos pagrindų, kurie sudarytų pagrindą pabaigti hipoteką.
Šalies argumentai
6. Dėl reikalavimo „užskaityti" tam tikru mokėjimo pavedimu pervestas lėšas kredito grąžinimui prieš terminą, tai pažymėtina, kad vadovaujantis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12 p., grąžinti kreditą ar jo dalį Bankui anksčiau nei sutartyje nustatytas terminas turi teisę tik kredito gavėjas, ir tik gavęs Banko raštišką sutikimą. Vadovaujantis CK 6.53 str. 3 d., 6.873 str. 4 d., atlygintinės paskolos sumą paskolos gavėjas gali grąžinti prieš terminą tik paskolos davėjui sutikus. Vadovaujantis 6.881 str. 2 dalimi, ši imperatyvi įstatymo norma taikoma ir kreditavimo teisiniams santykiams. Imperatyvios CK 6.115-6.116 str. normos nustato, kad skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui. Pagal 2004-09-30 Kreditavimo sutarties Nr. 886 bendrosios dalies 49 p. kredito gavėjas neturi teisės be raštiško Banko leidimo perleisti savo įsipareigojimų ir teisių pagal Sutartį tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-09-12 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį, o ne pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė nesutinka su tokia tarp šalių sudarytos 2006-09-14 avansinio mokėjimo sutarties kvalifikacija bei įrodymų vertinimu.
Ginčijama sutartis sudaryta notarine forma.
CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga-ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovė turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą-ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-18 nutartis civ. byloje nr. Nr. 3K-3-199/2005; 2007-05-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2008/2007; 2007-10-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-398/2007 ir kt.). Įrodymų vertinimas susijęs su įrodymų pakankamumu. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant, nei jos nesant.
Pagal CK 6. 305 str. 1 dalies nuostatą pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi esminės nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos yra šalių susitarimas dėl konkretaus daikto (sutarties dalykas) perdavimo pirkėjo nuosavybėn bei parduodamo daikto kainos. Tik nustačius, kad šalys susitarė dėl šių sąlygų, galima konstatuoti, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta.
Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu, vadovaudamasi CK 6.309 str. 3 dalies nuostata, prašė patvirtinti nekilnojamojo daikto – buto Nr. 19, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji iš atsakovės N. D. (buvusi pavardė N.) už 80 000 Lt įgijo asmeninėn nuosavybėn minėtą butą.
Pagal CK 6. 309 str. 3 d. nuostatą, kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Pagal to paties straipsnio 1 dalies nuostatą laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. O tai reiškia, kad tokį ieškinį pareiškęs ieškovas privalo įrodyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, t. y. kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl esminių šios sutarties sąlygų - ieškovės nurodyto buto perdavimo jos nuosavybėn ir konkrečios jo kainos ir kartu šis nekilnojamasis daiktas jai, kaip būsimai pirkėjai buvo perduotas valdyti.
Iš ginčijamos 2006-09-14 avansinio mokėjimo sutarties ( 1 t. b. l. 7), matyti, kad ieškovė sumokėjo 35000 Lt avansą atsakovės įgaliotam asmeniui A. B. būsimų mokėjimų sąskaita, perkant minėtą butą, šalys susitarė, kad bendra galutinė buto pirkimo-pardavimo suma 80 000 Lt, įskaitant avansą, šalys įsipareigojo buto pirkimo pardavimo sutartį sudaryti, ją pasirašyti ir patvirtinti notariškai iki 2007 m. gruodžio 30 d. Sutarties 3.3 p. ir 5.2 p. šalys susitarė, kad ieškovė S. Ž. neatlygintinai naudosis nurodytu butu, nuo šios sutarties sudarymo dienos, taip pat mokės komunalinius ir kitus mokesčius už šį butą bei savo lėšomis dengs atsakovės turimą kreditą AB DnB Nord bankui ir mokės palūkanas, sutarties 3.3 - 3. 6 p. numatė pasekmes ginčijamos sutarties sąlygų neįvykdymo dėl vienos iš šalių kaltės atveju. Sutarties 4. 1 p. nurodyta, kad butas, dėl kurio sudaroma sutartis yra įkeistas AB DnB Nord bankui. Ginčijamos sutarties 3. 3 p. šalių sutarta sąlyga, jog ieškovė neatlygintinai naudosis ketinamu pirkti butu, taip pat mokės komunalinius ir kitus mokesčius – yra panaudos sutarties elementas (CK 6. 156 str. 3 d., CK 6. 629 str.), pagal kurį tarp šalių atsirado panaudos santykiai. Apeliantės argumentai, jog butą atsakovė jai perdavė valdyti kaip savą, nes atsakovė jai davė buto raktus, mokesčių knygelę, kas mėnesį mokėjo kreditą, patvirtina tik tai, kad ieškovė vykdė ginčijamos sutarties 3. 3 p. ir 5. 2 p. sąlygas, esant tarp šalių panaudos santykiams, ir negali būti laikomas daikto perdavimu būsimam pirkėjui CK 6. 309 str. 1 d. prasme.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2006-11-06 nutartyje Nr. 3K-P-382/2006 nurodyta, jog tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminarioje sutartyje, lemiamą reikšmę turi sudariusių šalių valia. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas.
Apeliacinio skundo argumentas, jog pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas buvo atidėtas vieninteliu tikslu - vykdant atsakovės pasiūlytą sąlygą - atidėti pagrindinės sutarties sudarymą, turint tikslą nemokėti mokesčių valstybei nuo kainų skirtumo, kuriuos būtų privalėjusi sumokėti atsakovė, jei šalys 2006-09-14 būtų sudarę pagrindinę sutartį, tik patvirtina atsakovės valią sudaryti pagrindinę sutartį ateityje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: ginčijamos sutarties turinio, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t. b. l. 6), 2007-11-27 pranešimo, raštų, susirašinėjimo elektroniniais laiškais ( 1 t. b. l. 8, 10, 12, 106-126) matyti, jog ieškovė suprato, jog butas yra atsakovės įkeistas bankui ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui atsakovė turėjo gauti raštišką AB DnB Nord banko leidimą įkeisto buto pardavimui, kurio nebuvo sudarant 2006-09-14 sutartį, bei atsakovės valią - buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2007-12-30 d., t. y. tuomet kai pasibaigs 3 metų terminas nuo ketinamo parduoti buto įsigijimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijama sutartis - tai aiškiai numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6. 165 str.).
Apeliantės argumentas, jog pagal preliminariąją sutartį piniginiai mokėjimai neatliekami savaime yra teisingas, nes perduodami pinigai neatlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkcijos. Tačiau kaip nurodyta LAT 2006-11-06 nutartyje Nr.3K-P-382/2006 pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti kaip šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kai tokia bauda nustatyta už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą. Šios sąlygos ir buvo sulygtos ginčijamos sutarties 3. 4.-3.6.punktuose.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią šalys įsipareigojo ateityje sudaryti kitą pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal LR CK 6.165 straipsnio 4 dalį preliminariąją sutartį sudariusi šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė turėjo pareigą įvykdyti prievolę bankui pagal kredito sutartį, sudarytą tarp atsakovų, o įmokėjus visą skolą hipoteka baigiasi. CK 6. 115-6.116 str. numato, jog skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo AB DnB Nord banko atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog Bankas nebuvo 2006-09-14 sutarties šalimi, o ieškovei iš ginčijamos sutarties sąlygų bei jos mokėjimų buvo žinoma apie buto įkeitimą, todėl skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl išdėstytų argumentų bei nurodytų aplinkybių kolegija mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka CPK 263 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus ir CK 1.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintus teisingo, protingo ir sąžiningo įstatymų taikymo ir aiškinimo principus.
Naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Iš ieškovės S. Ž. atsakovei N. D. iš dalies priteistinos jos turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagal kvitą Nr.465487 – 1500 Lt suma, atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, įvertinant bylos sudėtingumą, sugaištą laiką, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Iš ieškovės S. Ž. atsakovui AB DnB Nord bankui priteistinos jų turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktą mokėjimo pavedimą Nr. APM4013832(CPK 98 str. ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 590 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme AB DnB Nord banko, įmonės kodas 112029270, naudai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.