Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir K. L. skirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas L. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. L. nuteistas už tai, kad 2024 m. lapkričio 1 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 55 Eur pardavė L. K. narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė 3,5753 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 19,1%.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkta pakankamai nuteistojo K. L. kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad K. L. padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas praeityje teistas, baustas administracine tvarka. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3. Nuteistasis K. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirti laisvės apribojimo bausmę, nustatant griežtas jos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus. Netenkinus šio prašymo, nuteistasis prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 4 dalį, nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir įpareigojant įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo K. L. apeliaciniame skunde nėra keliami kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašoma paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

7. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo K. L. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, atlikęs įrodymų tyrimą ir išklausęs nuteistojo motinos A. M. paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam K. L. parinkta bausmė, tiek jos rūšis, tiek ir jos dydis, atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, teisingumo ir proporcingumo principus, nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. L., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, teistas vieną kartą už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, 3 metų laikotarpyje 7 kartus baustas administracine tvarka, iš jų du kartus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnį (narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo). K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. L. skyrė laisvės atėmimo bausmę, parinkdamas minimalų jos dydį.

11. Pagal šiuo metu galiojančią BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis K. L. pats savo noru atvyko ar pranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Nors teisme nuteistasis pripažino kaltę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo K. L. pripažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailėjosi. Taigi, šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas.

12. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Kaip jau minėta, K. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl jos gailėjosi, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Vis dėlto, nėra nustatytos nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų sąlygų, kuri yra būtina siekiant skirti nuteistajam švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnio taisykles.

14. Šiuo metu galiojanti BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024). Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas klausimą dėl naujos redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, vertindamas, ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, teismas turi vadovautis tais pačiais teismų praktikoje jau suformuluotais kriterijais.

16. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamuoju atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo K. L. padaryto nusikaltimo pavojingumą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jam už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu galėtų būti skirtos kitos rūšies, nei numatyta įstatyme, bausmės ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su įvykdyto nusikaltimo pobūdžiu ir pavojingumu, nuteistojo charakteristika, nesuteikia pagrindo spręsti apie K. L. padarytos nusikalstamos veikos daug mažesnį pavojingumą, nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad jo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde nurodomi deklaratyvūs teiginiai apie esminius gyvenimo pokyčius, atsiribojant nuo neigiamą įtaką dariusių asmenų, individualios veiklos vykdymo, sporto ir finansinio savarankiškumo.

17. Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, buvo apklausta K. L. motina A. M., kuri teigė, kad sūnus pasikeitė, turi darbą, save išlaiko, sportuoja, susirado merginą. Vis dėlto, šios aplinkybės nėra išskirtinės ir pakankamos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad inkriminuojamu atveju buvo parduotas nedidelis narkotinės medžiagos – kanapių kiekis, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. B., J. Š. parodymų matyti, kad K. L. galimai neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis jau kurį laiką. Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, šioje byloje K. L. buvo inkriminuojamas narkotinių medžiagų – kanapių pardavimas L. K., t. y. vienas nusikalstamos veikos epizodas, nepateikus kaltinimų dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo ir kitiems asmenims, tačiau tai negali būti vertinama kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Pažymėtina, kad nors ir minėti liudytojai apklausti ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuteistasis narkotines ir psichotropines medžiagas platino ir anksčiau, tačiau kaltinimas ir apkaltinamasis nuosprendis šiuo atveju grindžiamas tik konkrečia, įrodyta nusikalstama veika, t. y. kad 2024 m. lapkričio 1 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 55 Eur pardavė L. K. narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė 3,5753 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 19,1%. Akcentuotina, kad joks kitas narkotinių medžiagų platinimo epizodas skundžiamu nuosprendžiu K. L. nėra inkriminuotas ir nekonstatuota, kad jis padarė ir kokias nors kitas nusikalstamas veikas. Liudytojų parodymai dėl galimų neteisėtų veiksmų praeityje buvo vertinti tik kaip byloje esančių duomenų visumos dalis, apibūdinant nuteistojo K. L. ryšius ir nusikalstamos veikos kontekstą, o ne savarankiškas nusikalstamas veikas. Nuteistojo K. L. kaltė šiuo atveju pagrįsta jo paties parodymais, nuteistojo L. K. parodymais, specialisto išvada ir kitais objektyviais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir K. L. asmenybę, neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatos apelianto atžvilgiu netaikytinos. Nors prieš padarant šioje byloje inkriminuojamą nusikalstamą veiką K. L. nebuvo teistas, tačiau iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo du kartus baustas administracine tvarka pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Be to, byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad su teisėsaugos institucijomis dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nuteistasis susiduria jau ne pirmą kartą, kadangi 2024 m. liepos 17 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (už šių nusikalstamų veikų padarymą K. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 6 d. nuosprendžiu). Taigi, nuteistojo K. L. elgesys patvirtina, kad jis nusikalto ne neatsitiktinai, o dėl jau iš anksto susiformavusios neigiamos, ciniškos nuostatos į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi. Nuteistasis jau ne pirmą kartą susiduria su teisėsaugos institucijomis dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tad akivaizdu, kad jis iš savo klaidų nepasimoko, elgesio nekeičia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, teisingumo principo vykdymą, kolegijos vertinimu, K. L. turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, praeityje, kaip minėta, jau buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, todėl, tęsdamas įstatymo uždraustus veiksmus su narkotinėmis medžiagomis, puikiai žinojo apie gresiančią atsakomybę ir riziką būti uždarytam įkalinimo įstaigoje. Teisėjų kolegijos nuomone, K. L. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, kurią lėmė nepalankiai susiklosčiusių jo gyvenimo aplinkybių visuma ar beviltiška finansinė padėtis, šios nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas buvo pasipelnyti. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra laikomos išimtinėmis, kurioms esant būtų galima skirti švelnesnę bausmę, nei numato inkriminuojamo straipsnio sankcija ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

19. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 13 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad K. L. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 210,42 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis K. L. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo K. L..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.