Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio Aurida“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-9943-457/2022 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio Aurida“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teisme buvo gautas skolininkės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Skolininkė nurodė, kad nėra gavusi jokio teismo pranešimo dėl bylos nagrinėjimo teisme; skolininkė apie teismo procesą sužinojo tik, kai buvo kreiptasi į antstolį; dėl šių priežasčių buvo pažeista skolininkės teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skolininkės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti skolininkės prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. liepos 28 d teismo įsakymu nutarta kreditorės UAB „Enefit“ naudai iš skolininkės UAB „Panevėžio Aurida“ išieškoti 11647,00 Eur skolos, 1547,76 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismo įsakymas skolininkei UAB „Panevėžio Aurida“ buvo išsiųstas per EPP sistemą 2022 m. liepos 29 d. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO pažymėta, jog teismo įsakymas įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 19 d.

11. Atskirajame skunde skolininkė akcentuoja, kad procesinių dokumentų, teismo siųstų elektroninių ryšių priemonėmis, ji negavo, todėl skolininkei nebuvo suteikta reali galimybė prieštarauti dėl teismo įsakymo, ir kreditorės reikalavimų tenkinimas, jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka, pažeidė proporcingumo ir šalių interesų derinimo principus.

12. CPK 437 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta: 1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo; 2) informacija, kad, neįvykdžius šios dalies 1 punkte nurodytų veiksmų, teismo įsakymas įsiteisės ir galės būti vykdomas priverstinai; 3) informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, ir apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas ir įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai; 4) informacija apie tai, kad, priimdamas teismo įsakymą, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

13. CPK 436 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas ir, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo.

14. CPK 432¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesiniams dokumentams apdoroti teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. Be šio Kodekso 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo įsakymą, įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose) (CPK 432¹ straipsnio 4 dalis). Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui (CPK 438 straipsnis).

15. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos, taip pat kad prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą, be to, jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

16. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 2 dalis).

17. Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Spręsdamas, ar nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis.

18. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimų į nepagrįstą pareiškimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis).

19. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

20. Nagrinėjamu atveju skolininkė nurodė, kad 2022-08-10, 10.12 val. prie EPP buvo prisijungęs adv. L. B., kuris skolininkės nebeatstovauja ir jokių jos bylų neveda, niekada nebuvo įgaliotas atstovauti skolininkę šioje byloje. Su šiuo advokatu sutartis oficialiai nutraukta dar 2022 m. birželio mėn. Galimai susiklostė situacija, kad nutraukus sutartį su advokatu, liko nepanaikinta prieiga prie EPP paskyros. Skolininkė pažymėjo, kad dokumentų advokatui, kuris nėra įgaliotas atstovauti asmenį konkrečioje byloje, įteikimas negali būti laikomas tinkamu įteikimu ir negali būti prilygintas įteikimui CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka.

21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

22. Vadinasi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip, kad ir skolininkė, teismas gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik, jei jis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

23. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų, ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, toks aiškinimas prieštarautų šių taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė pateiktuose procesiniuose dokumentuose skolininkės buveinės adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Tokį patį buveinės adresą skolininkė nurodo ir savo procesiniuose dokumentuose. Tačiau, LITEKO duomenimis, skolininkei šiuo adresu procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami. Be to, LITEKO duomenimis, 2022 m. liepos 29 d. per EPP skolininkei siunčiami procesiniai dokumentai nebuvo pristatyti – nėra pristatymo datos, laiko – šių duomenų langelis tuščias.

25. Taigi, pažymėtina, kad byloje iki skolininkės prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti nėra jokių duomenų apie dokumentų pristatymą skolininkei, nėra jokių duomenų apie per EPP siunčiamų procesinių dokumentų perskaitymą, nėra duomenų apie skolininkės sutikimą gauti procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje VEP posistemio paskyroje. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog skolininkė buvo informuota apie prasidėjusią bylą ir priimtą teismo įsakymą. Pirmosios instancijos teismas iš LITEKO duomenų nematydamas, kad procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, jokių papildomų veiksmų, siekdamas užtikrinti skolininkės žinojimą apie prasidėjusį prieš ją procesą ir priimtą teismo įsakymą, nesiėmė – nesiuntė procesinių dokumentų teismui žinomu skolininkės buveinės adresu, t. y. akivaizdžiai neveikė pagal nurodytą EŽTT standartą.

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkės nurodytos termino pateikti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl yra pagrindas terminą prieštaravimams pareikšti atnaujinti (CPK 439 straipsnio 2 dalis).

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti skolininkei terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti, todėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – terminas prieštaravimams pareikšti atnaujintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. Kartu atkreiptinas skolininkės dėmesys į šias CPK normas: prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui (CPK 439 straipsnio 1 dalis); prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą (CPK 439 straipsnio 2 dalis); jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti (CPK 439 straipsnio 2 dalis); paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė, teikdama prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, teismui prieštaravimų nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei nustatytas aplinkybes, skolininkei UAB „Panevėžio Aurida“ nustatytinas terminas iki 2022 m. lapkričio 21 d. (imtinai) pateikti pirmosios instancijos teismui prieštaravimus, atitinkančius bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą (CPK 439 straipsnio 2 dalis).

29. Atsiliepime į skolininkės atskirąjį skundą kreditorė UAB „Enefit“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

32. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendė vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – terminas prieštaravimams pareikšti atnaujintinas, skolininkei nustatytinas terminas pirmosios instancijos teismui pateikti prieštaravimus. Esant tokiai situacijai, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnio, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skolininkės UAB „Panevėžio Aurida“ prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti.

Nustatyti UAB „Panevėžio Aurida“ terminą iki 2022 m. lapkričio 21 d. (imtinai) pateikti pirmosios instancijos teismui prieštaravimus, atitinkančius bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.