- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2-986-804/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02578-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas (pirm.)
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- I. K., J. Š., UAB „Julianus Inkaso“, Legal Balance, UAB „Nordecum“, UAB „Sergel“, UAB „ARN group“, UAB „Ferratum Finance“, UAB „Gelvora“, UAB „PZU Lietuva“, UAB „SIA B2KAPITAL“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų PK, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, "SIA B2KAPITAL", VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA PRIE SVEIKATOS MINISTERIJOS, " Nordecum", "ARN group ", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, " Sergel", "Gelvora", VA VPK Elektrėnų PK, "Ferratum Finance", " Julianus Inkaso", "PZU Lietuva"
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo mnisterijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone
Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.9; 2.3.2.10.
2021 m. kovo 10 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovei A. V., tretiesiems asmenims I. K., J. Š., UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Legal Balance“, UAB „Nordecum“, UAB „Sergel“, UAB „ARN group“, UAB „Ferratum Finance“, UAB „Gelvora“, UAB „PZU Lietuva“, UAB „SIA B2KAPITAL“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų PK, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įskolinimo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:
1. nustatyti sūnaus D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškovu – I. V.;
2. Priteisti iš atsakovės A. V. nepilnamečiam vaikui D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Eur per mėnesį pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas iki einamojo mėnesio 15 dienos pervedant į I. V. asmeninę banko sąskaitą. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti nepilnamečio vaiko tėvą I. V.. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;
3. Priteisti iš atsakovės A. V. nepilnamečiam vaikui D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. laikotarpį (nuo 2017-06-01 iki 2020-05-31), kuris ieškinio pateikimo datai sudaro 8 560 Eur;
4. Priteisti ieškovo asmeninius įsipareigojimus kreditoriams: VMI prie FM, UAB „Sergel“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Gelvora“, UAB „Ferratum finance“, UAB „ARN group“, UAB „Legal Balance“, Valstybinė ligonių kasa prie SAM, Elektrėnų PK VP VTS, I. K., J. Š. ir po santuokos nutraukimo vykdyti asmeniškai, o atsakovei A. V. vykdyti finansinius įsipareigojimus prieš jos asmeninius kreditorius: UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, SIA B2Kapital, UAB „Nordecum“.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog santuoka tarp A. V. ir I. V. sudaryta 2013-05-17 ir įregistruota Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje šalims gimė sūnus D. V., gim. 2013-08-08. Ieškovas visą laiką tiek iki santuokos, tiek atsakovei pastojus ir šalims nusprendus susituokti (po santuokos sudarymo su atsakove) rūpinosi šeima (žmona ir vaiku), dirbo, visus uždirbtus pinigus skyrė išimtinai šeimos poreikių tenkinimui, laisvalaikio užtikrinimui. Tuo tarpu atsakovė daugiau gyveno iš ieškovo uždirbamų lėšų, pati niekur nedirbo.
Bendras gyvenimas ir santykiai buvo neblogi, tačiau po vaiko gimimo atsakovės elgesys ženkliai pasikeitė. Ji nuolat palikdavo sūnų pas savo močiutę. Ieškovas dėl darbo specifikos namo grįždavo tik savaitgaliais. Ir kuo toliau situacija tik blogėjo. Atsakovė nuolat nesirūpindavo vaiku, palikdama jį močiutei, o pati lėbaudavo ir skyrė laiką pramogoms su draugais. Buvo incidentų, kai dėl išgertuvių ir triukšmo į namus buvo iškviesta policija, tačiau apie tokius įvykius ieškovas sužinodavo iš kaimynų ar draugų po fakto. Dėl tokio neatsakingo atsakovės elgesio prasidėjo konfliktai.
Situacijai nesikeičiant šalys nusprendė išsiskirti. Atsakovė pasiėmė vaiką ir išėjo iš namų, tačiau kitą dieną ieškovas sužinojo, jog vaiką ji vėl paliko močiutei ir pati juo nesirūpina. Ieškovas pasiėmė sūnų ir nuo to laiko pats vaiku rūpinasi. Po keleto mėnesių ieškovas sužinojo, jog atsakovė išvyko į užsienį. Su sūnumi ji nepanoro pasimatyti ir nuo laiko atsakovė nei karto nepaskambino sūnui, nepasveikino jo gimtadienio ar kitų švenčių proga. Atsakovė visiškai neprisidėjo ir neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Sūnus savo mamos nepažįsta.
Dėl atsakovės visiško nesirūpinimo sūnumi ir neskyrimo jam nė cento, visa finansinė šeimos išlaikymo ir vaiko poreikių tenkinimo našta teko išimtinai ieškovui (dėl ko jis buvo priverstas imtis priemonių ir skolintis pinigines lėšas (kai jų trūko) iš trečiųjų asmenų, tačiau dėl negalėjimo tinkamai ir savalaikiai įvykdyti visų įsipareigojimų prisikaupė skolų (didelės sumos delspinigių), kurias ir šiuo metu ieškovas dengia iš savo uždirbamų lėšų).
Šiuo metu ieškovo gaunamos pajamos nėra pastovios ir per mėnesį atsižvelgiant į daromas išskaitas iš atlyginimo kreditoriams vidutiniškai sudaro vos kelis šimtus eurų. Visas turimas išlaidas (vaiko išlaikymui, šeimos poreikiams ir kt.), ieškovas dengia iš savo gaunamų pajamų, artimųjų ir draugų nuolat teikiamos finansinės paramos. Apie atsakovės pajamas ieškovas neturi jokių žinių, tik žino, jog jis dirba, o ieškovui užsiminus apie reikiamo vaikui išlaikymo teikimą, sulaukė audringos atsakovės reakcijos bei grasinimų, jog ji vaikui jokių lėšų neskirs, nes susitvarkys dokumentus taip, jog jokių pajamų nerodys.
Atsižvelgiant į konkrečius ir normalius vaiko poreikius, manytina, jog vidutiniškai jo išlaikymui per mėnesį turi būti skirtina ne mažiau nei 1MMA, t. y. 600 Eur, todėl atsakovė turėtų mokėti 300 Eur kiekvieną mėnesį, iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kadangi atsakovė vaiko išlaikymui lėšų neskyrė keturis metus, iš atsakovės, įstatymo nustatyta tvarka, turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius skaičiuojant tokia tvarka: nuo 2017-06-01 iki 2017-12-31 (190 Eur/ mėn. x 7 mėn. ) = 1330 Eur, nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 (200 Eur/ mėn. x 12 mėn. ) = 2400 Eur, nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 (277,5 Eur/ mėn. x 12 mėn.) = 3330 Eur; nuo 2020-01-01 iki 2020-02-03 (300 Eur/mėn. x 5 mėn.) = 1500 ?ur. Viso priteistinas 8 560 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Santuokos metu, šalys nekilnojamojo turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo, transporto priemonių taip pat, todėl dalintino turto nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma atsakovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad VMI sutinka, kad A. V. ir I. V. įsiskolinimas valstybei pagal antstolių vykdomus išieškojimus, yra A. V. ir I. V. asmeninės skolos valstybei, todėl visų pirma turi būti tenkinama iš A. V. ir I. V. asmeninio turto bei iš bendro sutuoktinių turto dalies, prieš tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtą.
Trečiojo asmens UAB „Nordecum“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog I. V. 2013-02-11 naudodami nuotolinio ryšio priemones sudarė vartojimo kredito sutartį SP105333 su UAB „Nordecum“ (smspinigai.lt), kurios pagrindu UAB „Nordecum“ suteikė jam 1500 Eur paskolą 11 mėnesių laikotarpiui. Paskola savalaikiai grąžinta nebuvo, todėl kreditorius UAB „Nordecum“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teisę į I. V. skolą. Naujasis kreditorius yra UAB „Julianus Inkaso“, todėl UAB „Nordecum“ dėl šio įsipareigojimo nuomonės nereiškia.
A. V. 2015-06-26 naudodami nuotolinio ryšio priemones sudarė vartojimo kredito sutartį SP252688 su UAB „Nordecum“ (smspinigai.lt), kurios pagrindu UAB „Nordecum“ suteikė jai 200 Eur paskolą 4 mėnesių laikotarpiui. Paskola savalaikiai grąžinta nebuvo, todėl kreditorius UAB „Nordecum“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teisę į A. V. skolą. Naujasis kreditorius yra UAB „Julianus Inkaso“, todėl UAB „Nordecum“ dėl šio įsipareigojimo nuomonės nereiškia.
Trečiasis asmuo I. K. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma jos nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis asmuo J. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma jos nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Trečiojo asmens UAB „Julianus Inkaso“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Trečiojo asmens UAB „Legal Balance“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Trečiojo asmens UAB „Sergel“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Trečiojo asmens UAB „ARN group“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Trečiojo asmens UAB „Ferratum Finance“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Trečiojo asmens UAB „Gelvora“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Trečiojo asmens UAB „PZU Lietuva“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Trečiojo asmens UAB „SIA B2KAPITAL“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Trečiojo asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų PK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Trečiojo asmens Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinoma atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ieškovas vienas rūpinasi sūnumi, jį išlaiko, auklėja, prižiūri, sudaro jam tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai lankėsi ieškovo ir jo sūnaus gyvenamojoje vietoje bei nustatė, kad tėvas su sūnumi ir seneliais (iš tėvo pusės) gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais. Butas yra tvarkingas, švarus, o vaikui skirtas kambarys, kuriame yra visi būtini baldai bei sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos.
Atsakovė nepateikė nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos ir kitais klausimais. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais siekdami išklausyti atsakovės nuomonę ginčo klausimais bandė susisiekti su atsakove el. paštu, tačiau pastaroji atsakymo į laišką nepateikė. Atsižvelgiant į tai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba palaiko ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis nepilnametis D. V. mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje. Vaikas lanko dailės ir sporto būrelius. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 1 200 Eur atlyginimą. Vaiko teisių apsaugos tarnyba duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas neturi, atsakovė neregistruota Užimtumo tarnyboje, jai neįgalumas nėra nustatytas. Vaiko teisių apsaugos tarnyba mano, jog D. V. išlaikymui priteistina ne mažesnė nei 250 Eur per mėnesį išlaikymo suma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys santuoką sudarė 2013 m. gegužės 17 d. Elektrėnų savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 17).
Šalys susilaukė sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos.
Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovės kaltę įrodinėja tuo, jog atsakovė jau daugiau kaip ketveri metai yra palikusi šeimą, ieškovui nėra žinoma jos gyvenamoji vieta, ji visiškai nesirūpina šalių nepilnamečiu vaiku.
Šios ieškovo nurodytos aplinkybė patvirtinamos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktoje išvadoje, kurioje nurodoma, jog su atsakove jokių kontaktų specialistams rasti nepavyko. Ieškovas gyvena su sūnumi ir tėvais.
Sutuoktinių pareigos – tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nagrinėjamu atveju byloje pilnai įrodyta, kad atsakovė yra palikusi šeimą ir daugiau kaip ketverius metus visiškai ja nesirūpina, todėl teismas laiko, jog atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo yra įrodyta. Santuoka tarp šalių nutraukiama dėl atsakovės A. V. kaltės.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo
Ieškovas prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš atsakovo 300 Eur dydžio išlaikymą dukrai bei 8 560 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius.
Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo nėra.
Sprendžiant šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog nepilnametis D. V. gyvena su tėvu ir seneliais. Atsižvelgiant į tai, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu I. V., jog gyvenamojoje vietoje.
Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo to laiko kuomet paliko šeimą visiškai neteikė vaikui jokio materialinio išlaikymo ir nesirūpino sūnumi.
Spręsdamas dėl vaiko išlaikymui būtinų išlaidų teismas pažymi, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
Minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra tik orientacinis, teismas kiekvienu atveju turi vertinti individualias faktines aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sprendimo priėmimo metu šalių sūnui yra 7 metai. Berniukas yra pirmokas, lanko dailės ir sporto būrelius. Byloje įrodymų, kad vaikui dėl jų specialiųjų poreikių reikėtų skirti ženkliai didesnes lėšas, nei įprastai tokio amžiaus vaikams, nėra. Ieškovas su sūnumi ir tėvais gyvena trijų kambarių bute. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, todėl ieškovas neturi pareigos pateikti įrodymų, pvz., kasos kvitų, kiek kiekvieną mėnesį skiria vaikų maistui ar pan. Kasacinio teismo suformuota praktika, jog minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje
Priteisiant išlaikymą vaikui, teismas turi vertinti dabartinę situaciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas dirba ir jo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 200 Eur. Ieškovui nepilnametį vaiką išlaikyti padeda artimi. Sodra duomenimis atsakovė darbo užmokesčio Lietuvos Respublikoje negauna, Užimtumo tarnyboje nėra registruota. Ji yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Duomenų apie jos gaunamas pajamas nėra, tačiau Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Atsakovė yra darbinga, jokių sveikatos ar kitų problemų nenustatyta. Papildomai pažymėtina, jog tėvų turtinė būklė turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę būklę, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Visapusiškai vaiko raidai turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi, tėvai, kurdami šeimą, privalo prisiimti visą atsakomybę už tinkamą vaikų išlaikymą (auklėjimą, ugdymą, kt.) ir dėti visas pastangas didinti savo pajamas taip užtikrinant vaikų poreikius. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Aktualu ir tai, kad vaikams išlaikymas reikalingas šiuo metu, nedelsiant, o ne ateityje, kai galbūt pagerės tėvo materialinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002). Taigi, net minimalios vieno iš tėvų gaunamos pajamos ar jų nebuvimas iš viso neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus.
Nagrinėjamu atveju laikytina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui yra pakankama 600 Eur suma per mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovės priteistina 300 Eur per mėnesį išlaikymo suma sūnui D. V..
Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neteikia šalių vaikui išlaikymo daugiau kaip keturi metai. Byloje duomenų, jog atsakovė būtų teikusi išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui nėra, todėl ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus yra pagrįstas. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, atsižvelgtina į jau minėtus teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, t. y. vaikui teiktino išlaikymo dydžio susiejimą su minimalios mėnesinės algos dydžiu, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas pilnai, priteisiant 8 560 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, paskaičiuotą pagal atitinkamu laikotarpiu galiojusią minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA): 2017-06-01 iki 2017-12-31 (190 Eur/ mėn. x 7 mėn. ) = 1330 Eur, nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 (200 Eur/ mėn. x 12 mėn. ) = 2400 Eur, nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 (277,5 Eur/ mėn. x 12 mėn.) = 3330 Eur; nuo 2020-01-01 iki 2020-02-03 (300 Eur/mėn. x 5 mėn.) = 1500 ?ur.
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė ). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo ( sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan. ). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ( CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis ).
Ieškovas reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką nereiškė, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl konkreti bendravimo tvarka su vaiku nenustatoma.
Dėl prievolių kreditoriams
Iš byloje esančios Lietuvos antstolių rūmų 2019-04-18 informacijos matyti, jog antstoliai B. Č., M. G. ir D. J. vykdo skolų išieškojimą iš skolininkų I. V. ir A. V..
Iš skolininko I. V. yra išieškomos skolos kreditoriams: VMI prie FM, UAB „Sergel“, J. Š., UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Gelvora“, UAB „Ferratum Finance“, UAB „ARN group“, UAB „Legal Balance“, Valstybinei ligonių kasai, Elektrėnų PK, I. K..
Iš skolininkės A. V. yra išieškoma skola kreditoriui UAB „PZU Lietuva gyvybės
draudimas“.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į trečiojo asmens UAB „Nordecum“ pateiktą atsiliepimą, jog kreditorius savo reikalavimo teises į skolininkus perleido naujajam kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti ieškovo asmeninius įsipareigojimus kreditoriams: VMI prie FM, UAB „Sergel“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Gelvora“, UAB „Ferratum finance“, UAB „ARN group“, UAB „Legal Balance“, Valstybinė ligonių kasa prie SAM, Elektrėnų PK VP VTS, I. K., J. Š., o atsakovei A. V. vykdyti finansinius įsipareigojimus prieš jos asmeninius kreditorius: UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, SIA B2Kapital.
Dėl pavardžių
Atsakovei nepareiškus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovui palikus teisę atsakovei pačiai spręsti dėl pavardės po santuokos nutraukimo, atsakovei A. V. paliekama santuokinė pavardė – V., ieškovui I. V. – V.(CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.
CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-12-10 nutartimi buvo atidėtas 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo, todėl iš atsakovės priteistinas 75 Eur žyminis mokestis valstybei.
Valstybės naudai iš atsakovės taip pat priteisiamos 7,37 Eur procesinių dokumentų išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti pilnai.
Santuoką, įregistruotą 2013 m. gegužės 17 d. Elektrėnų savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 17), tarp I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V. (ikisantuokinė pavardė – Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl A. V. kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. V. palikti jos santuokinę pavardę – V., I. V. – V..
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu I. V., jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis nuo šios civilinės bylos iškėlimo dienos (2020-12-10) iki sūnaus pilnametystės, išmoką indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokant po 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris šias lėšas tvarkys uzufrukto teisėmis, atsiskaitomąją sąskaitą banke.
Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 560 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant atsakovę šią sumą pervesti į I. V. atsiskaitomąją sąskaitą banke bei pavedant I. V. šias lėšas tvarkys uzufrukto teisėmis.
Nustatyti, kad asmeninę prievolę kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, UAB „Sergel“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Gelvora“, UAB „Ferratum finance“, UAB „ARN group“, UAB „Legal Balance“, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui, I. K., J. Š. I. V. vykdys asmeniškai.
Nustatyti, kad asmeninę prievolę kreditoriams UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, SIA B2Kapital A. V. vykdys asmeniškai.
Priteisti iš A. V. 82,37 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-12-10 nutartimi A. V. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V..
Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-12-10 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo – atsakovės A. V. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečiam vaikui D. V. priteistą išlaikymą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.