Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-30 · Administracinė byla Nr. eI2-16126-1114/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
eI2-16126-1114/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05238-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „OPENINI“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-16126-1114/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05238-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 30 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „OPENINI“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo A. A. skundas, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir MD, Migracijos departamentas) 2024-09-12 sprendimą Nr. 24S207875 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš MD pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

1.1. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760345753, galiojantį iki 2026-04-02, nes įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. MD Sprendimą grindžia tuo, jog, vykdant užsieniečių kontrolę, 2024-09-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo valdomą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „OPENINI“ (toliau – ir Bendrovė) ir Bendrovės darbuotojus bei nustatyta, kad Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nuo 2024 m. birželio mėnesio bendrai mokamas darbo užmokestis sudaro mažiau nei 2 BDU dydžių, todėl konstatavo, kad pareiškėjas bei jo valdoma Bendrovė nuo 2024 m. birželio mėnesio neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu ir todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

1.2. Pareiškėjas teigia, jog MD nesivadovavo gero viešojo administravimo principais ir nesikreipė į pareiškėją ir/arba Bendrovę su prašymu paaiškinti nustatytas aplinkybes, neišklausė prieš priimant neigiamą sprendimą. Pažymi, jog MD VSDFV informacinėje sistemoje nustatyta informacija yra netiksli. Sprendime nurodoma, kad Bendrovės darbuotojo M. A., gim. (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 2024 m. balandžio - liepos mėn. buvo 925 Eur, rugpjūčio mėn. – 308,33 Eur. Pagal Bendrovės pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas darbuotojui nuo 2024 m. balandžio mėn. iki rugpjūčio mėn. buvo išmokėta 3700 Eur. Darbuotojas rugpjūčio pradžioje skubos tvarka buvo paguldytas į ligoninę bei operuotas, nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. 1 d. darbuotojas turi nedarbingumo pažymėjimus iki šiol, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. 1 d. darbuotojas nedirba Bendrovėje ir negauna darbo užmokesčio ne dėl Bendrovės kaltės ar veiksmų. Papildomai pažymi, kad Bendrovė susitarė su darbuotoju dėl naujų pareigų ir darbo užmokesčio, tačiau susitarimas dar nėra įformintas dėl darbuotojo ligos. Akcentuoja, kad jeigu MD būtų kreipęsis į pareiškėją, šis būtų išaiškinęs susiklosčiusias aplinkybes, o ginčijami sprendimai net nebūtų buvę priimti. Taigi, skubotas Sprendimo priėmimas apribojo pareiškėjo teises pasiaiškinti bei pateikti papildomus įrodymus ir argumentus. Pareiškėjas mano, jog formalus MD vertinimas, neatsižvelgiant į visas aplinkybes, pažeidžia jo teises į gerą viešąjį administravimą, grindžiamą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje numatytais principais, nagrinėjamu atveju – objektyvumo, efektyvumo bei proporcingumo.

1.3. Pareiškėjas paaiškina, kad pažeidžiami teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai, nes pareiškėjui visada buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Atkreipia dėmesį, jog MD Sprendime taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Teigia, jog Bendrovė, kurios akcininkai yra pareiškėjas ir S. H., komercinę (mažmeninė ir didmeninė prekyba parketu, grindų danga bei durimis) veiklą vykdo nuo 2012 metų. Bendrovė buvo įsteigta su įstatiniu kapitalu - 100 000,00 litų. Šiai dienai Bendrovės įstatinis kapitalas yra 69 504,00 Eur. Bendrovės finansiniai rezultatai yra geri, Bendrovė patenka į mažiau nei 15 procentų Lietuvos įmonių, kurios gali save vadinti stipriausiomis Lietuvoje, bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenimis. Nuo 2017 m. Bendrovėje dirbančiųjų darbuotojų skaičius išgaugo nuo 5 iki 9 asmenų. Bendrovė vertina savo darbuotojus ir visada stengėsi išlaikyti turimą darbuotoją, todėl ypatingai kruopščiai renka naujus darbuotojus. Teigia, jog nežymus, laikinas, pagrįstas verslo bei ekonomikos poreikiais, neatitikimas UTPĮ įstatymo reikalavimams, nesudaro pagrindo panaikinti pareiškėjo leidimą bei pažeidžia jo teisėtus lūkesčius į tinkamas verslo sąlygas.

1.4. Daro išvadą, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Neapaiškinta, kodėl neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Taip pat nesupranta, kodėl laikinas, pagrįstas ne dėl akcininko kaltės, o dėl objektyvių priežasčių, susijusių su darbuotojų sveikata, neatitikimas reikalavimams nusveria visus ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika.

2. Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip neapgrįstą.

2.1. Teigia, jog pareiškėjos skundo teiginiai, kad skundžiamas Sprendimas priimtas pagal netikslius VSDFV duomenis, yra nepagrįsti. Teigia, jog pareiškėjo teismui pateiktos pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį sutampa su MD turimais ir skundžiamame Sprendime nurodytais VSDFV duomenimis.

2.2. Pažymi, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog Bendrovės darbuotojas M. A. nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. 1 d. Bendrovėje negauna darbo užmokesčio ne dėl Bendrovės kaltės, nesudaro pagrindo nepriimti ginčijamo Sprendimo. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, UTPĮ nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. UTPĮ nenumato, kad esant neatitikimui 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi gali būti nepriimtas nustačius minėtą neatitikimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas analogiškas bylas.

2.3. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog MD skundžiamą Sprendimą priėmė skubotai, tinkamai neišnagrinėjęs visų aplinkybių, neleido pareiškėjui teikti paaiškinimo. MD pažymi, kad teisės aktai nagrinėjamu atveju nenumatė MD pareigos apklausi pareiškėją. Teigia, jog pareiškėjas kartu sus skundu nepateikė jokių duomenų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas galėjo būti nepriimtas.

2.4. Teigia, jog UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo 2024 m. birželio mėnesio iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos pareiškėjas dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, nors apie jo valdomos Bendrovės neatitikimą UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams žinojo, todėl pagrįstai galima manyti, kad pareiškėjas siekė išsaugoti savo turimą leidimą laikinai gyventi nevykdydamas UTPĮ numatytų pareigų, kas patvirtina skundžiamo Sprendimo proporcingumą.

2.5. Mano, kad skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, MD disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl skundžiamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsiliepimas

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad su juo sutinka ir prašo teismo jį tenkinti.

3.1. Paaiškino, kad pareiškėjas skunde teisingai pastebi, jog MD nustatyta VSDFV informacinėje sistemoje informacija yra netiksli. Sprendime nurodoma, kad Bendrovės darbuotojo M.A., gim. (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 2024 m. balandžio - liepos mėn. buvo 925 EUR, rugpjūčio mėn. – 308,33 EUR. Pagal Bendrovės Pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas darbuotojui nuo 2024 m. balandžio mėn. iki rugpjūčio mėn. buvo išmokėta 3700 EUR. Darbuotojas rugpjūčio pradžioje skubos tvarka buvo paguldytas į ligoninę bei operuotas, nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. 1 d. darbuotojas serga ir turi nedarbingumo pažymėjimus iki 2024-10-16 (Priedas Nr. 1,2), t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. 1 d. darbuotojas nedirbo Bendrovėje ir negavo darbo užmokesčio ne dėl Bendrovės kaltės ar veiksmų.

3.2. Darbo santykių pasikeitimai versle yra visiškai kasdienė situacija ir dažniausiai darbdaviai stengiasi šiuos klausimus spręsti kuo operatyviau, nes nuo to priklauso jų verslo sėkmė. Šiuo atveju sprendimo priėmimą teko atidėti dėl darbuotojo ligos, tačiau pažymėtina, kad jeigu Migracijos departamentas susisiektu su Bendrove ir informuotų, jog sprendimo atidėjimas gali lemti kitų darbuotojų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą, tai Bendrovė nedelsiant išspręstų šį klausimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kyla abejonių, ar nagrinėjamu atveju, kai kalbama apie vieną laikiną formalų neatitikimą, mechaninis teisės normų taikymas neprieštarauja bendriesiems teisės principams bei gero viešojo administravimo principui.

3.3. Sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis turi pakankamai ilgalaikius, stiprius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo verslas nėra fiktyvus. Pareiškėjas Lietuvoje yra dvejų įmonių akcininkas (savininkas), Bendrovės ir UAB Sawort investicijos. UAB Sawort investicijos vykdo veiklą Lietuvoje nuo 2007 m. sausio mėn., šios įmonės veiklą užtikrindavo pareiškėjo sutuoktinė, įmonės pardavimo pajamos nuo 2019 m. iki 2024 m. nuo vieno iki šešių milijonų eurų, įmonės nuosavas kapitalas viršija pusę milijonų eurų. Kiekvienais metais įmonė tvarkingai mokėjo visus mokesčius.

3.4. Įvertinus MD Sprendimą susidaro įspūdis, kad nesvarbu, kiek lėšų pareiškėjas investavo Lietuvoje, kiek mokesčių jis moka, kiek darbo vietų sukuria, kad nekelia jokios grėsmės Lietuvai, jos gyventojams, kad jo verslas yra sėkmingas ir gali dar daugiau naudos atnešti Lietuvai, tačiau jeigu jo verslas trumpam, dėl objektyvių priežasčių neatitinka vieno formalaus įstatymo reikalavimo, jam net nesuteikiama galimybė ištaisyti tą neatitikimą, tai jis netenka teisės gyventi Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl MD Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skundu teismo prašo: 1) panaikinti skundžiamą Sprendimą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Faktinės bylos aplinkybės

5. Remiantis administracinės bylos medžiaga, nustatyta:

5.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis.

5.2. Pareiškėjas asmeniškai pateikė MD 2024-02-11 prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2402-LLGK-1229 tuo pagrindu, kad jis yra Bendrovės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

5.3. Vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, MD priėmė 2024-04-02 priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams. MD 2024-04-04 pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760345753, galiojantį iki 2026-04-02.

5.4. 2024-09-12 MD priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760345753, galiojantį iki 2026-04-02, nes Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Sprendime nurodyta:

5.4.1. Pareiškėjo valdomoje Bendrovėje darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokėtas darbo užmokestis 2024 m. balandžio mėn. – 4545 Eur, gegužės mėn. – 4442,63 Eur, birželio mėn. – 2904,23 Eur, liepos mėn. – 3033,94 Eur, rugpjūčio mėn. – 2308,33 Eur, o prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu galiojęs BDU dydis buvo 1789 Eur (atitinkamai 2 BDU dydžiai – 3578 Eur). Kadangi nuo 2024 m. birželio mėn. darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 BDU dydžių, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo bei jo valdoma Bendrovė nuo 2024 m. birželio mėn. neatitinka UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu ir todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas UTPĮ 50 str. 1 d. 7 p.

5.4.2. Atsižvelgus į tai, kad Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis nuo 2024 m. birželio mėn. sudaro mažiau kaip 2 BDU, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

5.4.3. MD vykdant užsieniečių kontrolę, 2024-09-12 VSDFV informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie asmens valdomą Bendrovę bei jos darbuotojus. Patikrinus duomenis apie Bendrovėje dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad Bendrovėje šiuo metu dirba 6 darbuotojai: 3 asmenys turintys išduotus leidimus laikinai gyventi: A. A., gim. (duomenys neskelbtini), I. D., gim. (duomenys neskelbtini), S. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir 3 Lietuvos Respublikos piliečiai: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini).

5.4.4. Patikrinus VSDFV informacinės sistemos duomenis, nustatyta A. B., gim. (duomenys neskelbtini), po leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo 2024 m. balandžio-rugpjūčio mėn. buvo mokėtas 350 Eur darbo užmokestis, t. y. jai mokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, kas reiškia, kad A. B. nedirba visą darbo laiką ir ji neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, A. B. darbo užmokesčio dydis neįskaičiuotinas į UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte atitinkantiems asmenims bendrai mokėtą darbo užmokestį.

5.4.5. Patikrinus duomenis apie Bendrovėje dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu Bendrovėje dirbo 3 darbuotojai, atitinkantys UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus: Lietuvos Respublikos piliečiai E. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau 2024-05-27 darbo santykiai su M. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukti. Naujų darbuotojų, atitinkančių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, po leidimo laikinai gyventi gavimo 2024-04-09 įdarbinta nebuvo.

5.4.6. Patikrinus VSDFV informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad Bendrovėje įdarbintų darbuotojų, atitinkančių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, darbo užmokestis buvo: 1) E. D., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio mėn. – 2370 Eur, gegužės mėn. – 2000 Eur, birželio mėn. – 1979,23 Eur, liepos mėn. – 2108,94 Eur, rugpjūčio mėn. – 2000 Eur; 2) M. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio–liepos mėn. – 925 Eur, rugpjūčio mėn. – 308,33 Eur; 3) M. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio mėn. – 1250 Eur, gegužės mėn. – 1514,63 Eur, atleistas 2024-05-27.

5.4.7. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad jam nebuvo išduotos nacionalinės vizos, nuo 2008-06-25 gyvena turėdamas leidimus laikinai gyventi, Lietuvos Respublikos įmonėse darbintas nuo 2007-02-01. Tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. MD nustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinė Baltarusijos pilietė A. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai leidimai laikinai gyventi buvo išduoti pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą (šeimos narys) nuo 2015-10-12 iki 2026-04-02. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus.

5.5. Pareiškėjas į bylą pateikė:

5.5.1. 2024-09-13 suformuotą VSDFV išrašą, iš kurio matyti, kad Bendrovės darbuotojui M. A. laikotarpiu nuo 2024-08-01 iki 2024-08-21 ir laikotarpiu nuo 2024-08-22 iki 2024-09-12 dėl ligos buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

5.5.2. 2024-09-19 suformuotą VSDFV išrašą, iš kurio matyti, kad Bendrovės darbuotojui M. A. laikotarpiu nuo 2024-09-17 iki 2024-09-23 dėl ligos buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

5.5.3. 2024-09-19 Bendrovės pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad Bendrovės darbuotojui M. A. už laikotarpį nuo 2024 m. vasario mėn. iki liepos mėn. (6 mėnesiai) iš viso apskaičiuota išmokėti suma – 3191,22 Eur (už kiekvieną iš nurodytų mėnesių apskaičiuota išmokėti suma – 531,87 Eur).

5.5.4. Ekrano nuotrauką, kurioje matyti gautas el. laiškas, kuriame nurodyta, kad „UAB „Openini“, 2024 metais finišo liniją kirtote vieni pirmųjų – Jūsų įmonės finansiniai rezultatai tokie geri, kad patekote į mažiau nei 15 proc. Lietuvos įmonių, kurios gali save vadinti STIPRIAUSIOMIS LIETUVOJE ir tai pagrįsti sertifikatu“.

5.6. MD į bylą pateikė:

5.6.1. VSDFV 2024-09-04 išrašą apie Bendrovės darbuotojus, iš kurio matyti, kad Bendrovėje ir viso dirba 6 asmenys, t. y. A. A. (dirba nuo 2016-02-01); M. A. (dirba nuo 2022-03-08); A. B. (dirba nuo 2022-08-26); I. D. (dirba nuo 2022-06-09); E. D. (dirba nuo 2022-05-24); S. H. (dirba nuo 2012-10-01).

5.6.2. VSDFV 2024-09-04 išrašą, iš kurio matyti, kad darbuotojui M. A. 2024 metų vasario – liepos mėnesiais už kiekvieną mėnesį buvo išmokėta po 925 Eur.

5.6.3. VSDFV 2024-09-04 išrašą, iš kurio matyti, kad darbuotojai E. D. 2024 m. vasario mėn. buvo išmokėta 2000 Eur, kovo mėn. – 2000 Eur, balandžio mėn. – 2370 Eur, gegužės mėn. – 2000 Eur, birželio mėn. – 1979,23 Eur, liepos mėn. – 2108,94 Eur.

5.6.4. VSDFV 2024-09-04 išrašą, iš kurio matyti, kad darbuotojai A. B. 2024 m. vasario – liepos mėnesiais už kiekvieną mėnesį buvo išmokėta po 350 Eur.

5.6.5. VSDFV 2024-09-04 išrašą, iš kurio matyti, kad darbuotojui M. B. 2024 m. vasario mėn. buvo išmokėta – 562,50 Eur, kovo mėn. – 1250 Eur, balandžio mėn. – 1250 Eur, gegužės mėn. – 1517,63 Eur.

5.7. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Bendrovė – į bylą pateikė:

5.7.1. SODROS 2024-10-11 išrašą, iš kurio matyti, kad Bendrovės darbuotojas M. A. dėl ligos turėjo nedarbingumo pažymėjimą šiais laikotarpiais: nuo 2024-08-01 iki 2024-08-21, nuo 2024-08-22 iki 2024-09-12, nuo 2024-09-17 iki 2024-09-30.

5.7.2. SODROS 2024-10-11 išrašą, iš kurio matyti, kad Bendrovės darbuotojas M. A. dėl ligos turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2024-10-01 iki 2024-10-16.

5.7.3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2023-06-05 išplėstinį išrašą, kuriame nurodyta, kad 2023-06-05 pareiškėjas buvo UAB „SAWORT INVESTICIJOS“ akcininkas, A. B. UAB „SAWORT INVESTICIJOS“ vadovė (generalinė direktorė).

Teisinis reguliavimas6. UTPĮ nustatyta:

6.1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 45 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi (40 straipsnio 5 dalis).

6.2. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (45 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6.3. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1, 2(1) ar 2(2) punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (50 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

6.4. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi (50 straipsnio 2 dalis).

7. LVAT praktika:

7.1. LVAT, aiškindamas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi išduoti, kurie su laiku keitėsi, bet savo esme išliko panašūs, yra akcentavęs, kad tokiu reglamentavimu mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr., pvz., LVAT 2017-11-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017, 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3999-492/2018; 2024-05-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2024). Tokio teisinio reglamentavimo tikslai suponuoja, kad užsieniečių veikla rinkoje siejama su aukštesnių nei vietos ūkio subjektams reikalavimų vykdymu, kad būtų užtikrinamas tokių ūkio subjektų veiklos realumas ir skaidrumas, išvengta bet kokių piktnaudžiavimo imigracija faktų (LVAT 2024-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2024). Tokios priemonės yra pateisinamos ir proporcingos siekiamiems tikslams (žr., pvz., LVAT 2018-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5142-415/2018, 2020-09-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4703-575/2020; 2024-05-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2024).

7.2. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos, išdėstančios reikalavimus įmonei ir jos darbuotojams, yra imperatyvios ir jokių išimčių nenustato (žr., pvz., 2018-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5516-442/2018; 2020-09-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4703-575/2020; 2024-05-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2024; 2024-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-942-552/2024).

7.3. Priežastys, dėl kurių užsienietis ar įmonė nebeatitinka UTPĮ nustatytų reikalavimų, UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vien neatitikimas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., LVAT 2017-12-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017; 2018-01-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018; 2019-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; 2020-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3543-261/2020; 2024-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-942-552/2024; 2024-05-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2024).

7.4. Nėra svarbu, kiek laiko įmonė neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, svarbu tai, kad šis faktas buvo konstatuotas ginčijamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., LVAT 2018-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-822/2018, 2020-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3543-261/2020; 2024-05-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2024).

7.5. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2018-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018, 2019-07-18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4656-662/2019; 2024-05-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2024).

7.6. Teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė, o Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2018-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018; 2019-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4325-261/2019; 2024-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-942-552/2024).

8. Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT, pavyzdžiui, 2024-05-22 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2024, pabrėžta, kad administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2024 (kurioje bylos proceso šalys buvo kitos) buvo pažeista imperatyvi UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, „kurios reikalavimus Bendrovė turėjo atitikti tam, jog pareiškėjas turėtų teisę išlaikyti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovui priimant Sprendimą, Bendrovė neatitiko aptariamų reikalavimų, taigi, vien tai buvo pakankamas pagrindas Sprendimui priimti. <...> pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti priežastis, dėl kurių atsirado aptariamas Įstatymo reikalavimų pažeidimas, ir pažeidimo trukmę, todėl pareiškėjo pozicija apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą ir neįsigilino į svarbias faktines bylos aplinkybes (dėl verslo rizikos, kad pareiškėjas negali užkirsti kelio darbuotojams išeiti iš darbo, jis visais įmanomais būdais ieškojo naujų darbuotojų, Bendrovė nėra fiktyvi ir Lietuvoje vykdo teisėtą veiklą ir pan.), yra vertintina kritiškai ir atmestina“; „atsakovas, nustatęs, jog Bendrovėje nuo 2023 m. nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžių, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisėtai ir pagrįstai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.“

Pareiškėjo argumentai ir jų vertinimas

9. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad, Migracijos departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, 2024-09-12 VSDFV informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie asmens valdomą Bendrovę bei šios įmonės darbuotojus. Patikrinus duomenis apie Bendrovėje dirbančius asmenis, buvo nustatyta, kad Bendrovėje dirba 6 darbuotojai: 3 asmenys turintys išduotus leidimus laikinai gyventi: A. A., gim. (duomenys neskelbtini), I. D., gim. (duomenys neskelbtini), S. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir 3 Lietuvos Respublikos piliečiai: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), E. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus VSDFV informacinės sistemos duomenis, nustatyta A. B., gim. (duomenys neskelbtini), po leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo 2024 m. balandžio-rugpjūčio mėn. buvo mokėtas 350 Eur darbo užmokestis, t. y. jai mokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, kas reiškia, kad A. B. nedirba visą darbo laiką ir ji neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai A. B. darbo užmokesčio dydis neįskaičiuotinas į UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte atitinkantiems asmenims bendrai mokėtą darbo užmokestį. Patikrinus VSDFV informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad Bendrovėje įdarbintų darbuotojų, atitinkančių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, darbo užmokestis buvo: 1) E. D., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio mėn. – 2370 Eur, gegužės mėn. – 2000 Eur, birželio mėn. – 1979,23 Eur, liepos mėn. – 2108,94 Eur, rugpjūčio mėn. – 2000 Eur; 2) M. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio–liepos mėn. – 925 Eur, rugpjūčio mėn. – 308,33 Eur; 3) M. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio mėn. – 1250 Eur, gegužės mėn. – 1514,63 Eur, atleistas 2024-05-27. Asmens valdomoje Bendrovėje darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokėtas darbo užmokestis 2024 m. balandžio mėn. – 4545 Eur, gegužės mėn. – 4442,63 Eur, birželio mėn. – 2904,23 Eur, liepos mėn. – 3033,94 Eur, rugpjūčio mėn. – 2308,33 Eur, o prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu galiojęs BDU dydis buvo 1789 Eur (atitinkamai 2 BDU dydžiai – 3578 Eur). Asmens valdomoje Bendrovėje darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokėtas darbo užmokestis 2024 m. balandžio mėn. – 4545 Eur, gegužės mėn. – 4442,63 Eur, birželio mėn. – 2904,23 Eur, liepos mėn. – 3033,94 Eur, rugpjūčio mėn. – 2308,33 Eur, o prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu galiojęs BDU dydis buvo 1789 Eur (atitinkamai 2 BDU dydžiai – 3578 Eur). Kadangi nuo 2024 m. birželio mėn. darbuotojams, atitinkantiems UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bendrai mokamas mėnesinis darbo užmokestis nesudaro ne mažiau kaip 2 BDU dydžių, vertintina, kad asmuo, taip pat ir jojo valdoma Bendrovė nuo 2024 m. birželio mėn. neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu ir todėl yra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, numatytas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

10. Atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiškėjas skunde pripažįsta, kad pažeidimas buvo padarytas ir jį teismui pateiktame skunde vertina kaip nežymų, laikiną, verslo bei ekonomikos poreikiais pagrįstą pažeidimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta anksčiau šiame teismo sprendime, pagal LVAT praktiką, Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; priežastys, dėl kurių užsienietis ar įmonė nebeatitinka UTPĮ nustatytų reikalavimų, UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vien neatitikimas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

11. Atsižvelgdama į išdėstytą, bylai aktualų teisinį reguliavimą, LVAT praktiką, teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog Migracijos departamentas, nustatęs UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

12. Pareiškėjas skunde taip pat akcentavo, kad nagrinėjamu atveju, prieš Migracijos departamentui priimant Sprendimą, pareiškėjas nebuvo išklausytas ir neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, jog pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokias papildomas nagrinėjamai bylai reikšmingas ir galbūt galėjusias lemti kitokio sprendimo priėmimą aplinkybes jis būtų nurodęs bei kokius šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus būtų pateikęs. Migracijos departamento Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo papildomai apklausti pareiškėją.

13. Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, nes jis yra neišsamus ir nemotyvuotas, grindžiamas vien formalaus reikalavimo dėl darbuotojų skaičiaus neatitikimu. Teismas pažymi, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

14. LVAT, aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį (dabartinį VAĮ 10 straipsnį), reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

15. Taigi, įvertinus skundžiamą Sprendimą, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjui išaiškinta (nurodyta) sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo ir patvirtintas antspaudu, todėl skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

16. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos žmogaus teisių teismo (toliau -ir EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

18. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėIndrė Pukanasytė-Biekšė