- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- 1-354-564/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08653-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- S. G.
- Advokatai
- Martynas Matulevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini)darbininku, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą vei ką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis S. G. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2024 m. kovo 5 d. apie 7.57 val., prie pastato, adresu Sporto g. 48, Marijampolės m., vairavo automobilį "FORD S-MAX", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai 2024-03-05 8.00 val. alkoholio matavimo prietaisu - Alcotest 7510 Nr. ARFF-0060, sertifikato nr. 1985578, nustatė 1,77 ‰ neblaivumą.
Kaltinamasis S. G. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. kovo 5 d. apie 8 val. jam priklausančiu automobiliu „Ford S Max“ iš namų važiavo į darbą. Marijampolės mieste jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino blaivumą alkotesteriu ir buvo nustatytas 1,77 prom. neblaivumas. Iš vakaro, grįžęs po darbo, išgėrė apie 300-400 g degtinės. Ryte jautėsi gerai, todėl ir vairavo automobilį, nesitikėjo, kad bus toks neblaivumas. Kai jis automobiliu išvažiavo iš namų, sutuoktinė N. G. jau buvo išvažiavusi į darbą, nes dirba nuo 6 valandos. Teisę vairuoti transporto priemones turėjo jau apie 33 metus. Baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs. Ir po šio nusikaltimo dirba toje pačioje įmonėje. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriant laiduotoja sutuoktinę N. G.. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.
2024-03-05 tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo užfiksuota, kad 2024-03-05, Sporto g., Marijampolės m., buvo sustabdytas patikrinimui automobilis „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo S. G., gim. (duomenys neskelbtini) nuo kurio sklido alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, paaiškino, kad alkoholį vartojo 2024-03-04 nuo 21:00 val. iki 24:00 val., o šiandien, t. y. 2024-03-05, važiavo į darbą. Alkotesteriu jam buvo nustatytas1,77 prom. neblaivumas (b.l. 10-11).
2024-03-05 įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje, adresu Sporto g. 48, Marijampolė, apžiūrėtas lengvasis automobilis „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio kėbulo VIN (duomenys neskelbtini), kėbulas mėlynos spalvos, su penkiomis durimis, įskaitant bagažinės dangtį. Automobilis turi smulkių kėbulo defektų. Iš automobilio paimtas privalomosios civilinės atsakomybės draudimas, privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita bei užvedimo raktelis. Automobilis užplombuotas plombomis numeriais nuo 42797 iki 42803 ir tralu išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę „TOMADAS“, esančią adresu Ramunės g. 2, Pietariai (b.l. 14-16).
2024-03-05 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024-03-05, 08:00 val., alkoholio matavimo prietaisu ALCOTEST 7510 ARFF-0060, patikros Nr. 1985578, pirmu patikrinimu nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, 08:19 val. antru patikrinimu nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (b.l. 30).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN (duomenys neskelbtini), savininkas S. G. ( b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo S. G. kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, tikrinimo alkotesteriu duomenimis, taip pat ir kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis S. G. 2024-03-05 vairavo transporto priemonę-jam nuosavybės teise priklausantį automobilį FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN (duomenys neskelbtini),būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,51 promilės neblaivumas. Ši veika atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d., sudėtį.
Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis S. G. neteistas, administracine tvarka baustas, dirba.
Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės, įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį nesunkų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Iš jo parodymų matyti, kad savo veiksmus įvertino kritiškai, dėl tokių priešingų teisei veiksmų išgyvena, žada, jog ateityje tai nepasikartos. Nusikalstamos veikos padarymo metu ir bylos nagrinėjimo metu dirba. Darbdavio charakterizuojamas gerai. Taip pat teigiamai charakterizuojamas ir gyvenamosios vietos bendruomenės. Neteisėtais veiksmais žala padaryta nebuvo. Anksčiau neteistas.
Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Kaltinamasis S. G. baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio, nei padaryta nusikalstama veika, kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip matyti iš teismų praktikos (pvz. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-490-397/2021) kelių administracinių nusižengimų, tarp jų ir leistino greičio viršijimas, ankstesnis padarymas nesudaro pagrindo manyti, kad asmuo tyčiniais veiksmais siekė pažeisti Kelių eismo taisykles, neparodo jo siekio ignoruoti taisykles bei nepaisyti įstatymų. Tokie pažeidimai turėtų būti vertintini kaip asmens neapdairumas, tačiau ne kaip susiformavęs neigiamas požiūris į įstatymus. Įvertinus aptartus duomenis, konstatuotina, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Šioje byloje spręstina, kad jau pats baudžiamasis procesas turės auklėjamąjį poveikį kaltinamajam, bus pakankamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, byloje yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1-4 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.
Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju prašoma skirti jo sutuoktinę N. G., kuri laiduotoja būti sutinka. Ji neteista, pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai. Ją ir kaltinamąjį sieja artimi šeimos ryšiai, abu teigia, kad santykiai geri, pasitiki vienas kitu. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė jai nežinant ir nematant. N. G. tokį kaltinamojo poelgį vertina ypatingai neigiamai. Paaiškino, kad kaltinamasis irgi dėl šio įvykio labai išgyvena. Atsižvelgiant į artimus ir gerus tarpusavio santykius, garantuoja, kad ji sugebės užtikrinti, jog toks kaltinamojo elgesys nesikartotų. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad N. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi šioje byloje yra nustatyta ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta būtina sąlyga – yra tinkamas laiduotojas.
Teismas sprendžia, kad S. G. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn šiuo atveju nėra būtinas. Baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus galima užtikrinti atleidžiant S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant N. G., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.
Kaltinamasis S. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. S. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo miesto ribose, tuo keldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi jokių pasekmių (turto apgadinimo, kitų eismo dalyvių sužalojimų ar pan.) jo veika nesukėlė, skirtinas mažesnis nei šios priemonės vidurkis, terminas, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo dienos-2024-03-06.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Automobilis FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika ir kuris yra nusikaltimo priemonė, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam S. G.. Teismų praktikoje nurodyta, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad S. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, kas aiškiai apriboja vairuotojui galimybę adekvačiai įvertinti eismo situaciją, vairuoti transporto priemonę saugiai. S. G., būdamas tokios būsenos, nesant jokio objektyvaus poreikio, vairavo automobilį miesto ribose, tuo sukeldamas grėsmę kitų asmenų saugumui. Esant tokiai situacijai transporto priemonės palikimas nusikaltimą padariusiam asmeniui vėl suteiktų galimybę šią priemonę naudoti naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų darymui, todėl teismas sprendžia, kad net ir atleidus S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikyti nusikaltimo priemonės konfiskavimą yra būtina. Be šių aplinkybių, atsižvelgus ir į tai, jog S. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nėra pagrindo jam priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei priemones šiam tikslui pasiekti. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, S. G. priklausanti transporto priemonė konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu.
Kadangi byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam 2024-03-14 nutartimi BPK 51 str. 1 d. 9 p. pagrindu buvo skirtas gynėjas, tačiau teismui pateikus duomenis, jog kaltinamasis pats pasikvietė gynėją, 2024-03-21 nutartimi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nutrauktas, iki šios nutarties priėmimo valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam realiai nebuvo teikiama. Esant šioms aplinkybėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024-03-22 pažymoje Nr. APD-2024-03214 nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos. (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
S. G. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir perduoti laiduotojos N. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. išaiškinti :
-laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu skirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, termino pradžią skaičiuoti nuo 2024-03-06.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- - automobilio „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN (duomenys neskelbtini), saugomo automobilių saugojimo aikštelėje UAB „TOMADAS“, esančioje Ramunės g. 2, Pietarių k., Marijampolės saviv., konfiskavimą.
Kardomąją priemonę specialios teisės sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.
Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
-privalomosios transporto savininkų civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Marijampolės AVPK, grąžinti S. G..
automobilį „FORD S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, saugomus automobilių saugojimo aikštelėje „TOMADA“, adresu Ramunės g. 2, Pietarių k., Marijampolės sav. ir Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, saugomą Marijampolės AVPK, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.
-vairuotojo pažymėjimą, išduotą S. G., esantį byloje, perduoti VĮ Regitra.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.