Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-348/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
1A-3-348/2018
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01354-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. Z.
Nukentėjusysis
E. L.
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas, Inga Blaževičienė, Inga Blaževič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-348/2018Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01354-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko

sekretoriaujant M. Ž., Urtei Piluckei (Zagurskytei). Gintarei Norkeliūnaitei,dalyvaujant prokurorams Vytautui Turauskiui, Tomui Dorelaičiui,nuteistajam A. Z., jo gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei,

nukentėjusiajam E. L., jo atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 1 dalis, 2dalis, 4 dalis, 6 dalies 1 punktas).

Priteista iš A. Z.: nukentėjusiajam E. L. 12 402.29 Eur turtinei, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 435 Eur už advokato paslaugas, Kauno teritorinei ligonių kasai 878 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 18 d. apie 12.15 val., prie (duomenys neskelbtini), konflikto metu, pastūmė nukentėjusįjį E. L., koja sudavė į kairę nukentėjusiojo koją, padarydamas kairio išorinio kulkšnelio lūžį, odos nubrozdinimą kairėje čiurnoje, poodines kraujosruvas kairėje pėdoje, kairėje blauzdoje, t. y. sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą..Nuteistojo A. Z. gynėja advokatė Inga Blaževičienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir A. Z. išteisinti, ir atmesti E. L. civilinį ieškinįSkunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį selektyviai įvertino byloje esančius duomenis bei visiškai negrįstai dalies jų nepripažino įrodymais. Iš teismo nuosprendžio nėra aišku, kodėl ir kokiu pagrindu teismas atmetė vienus įrodymus ir jais nesivadovavo.Apeliantė pažymi, kad jos ginamasis nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme nurodė vienas ir tas pačias įvykio aplinkybes, kurioms esant patyrė traumą nuketėjusysis. O visi E. L. parodymai yra skirtingi. Gynėjos nuomone, nukentėjęs atsižvelgiant į patirtą lūžį samprotauja ir daro išvadą, kad toks lūžis negalėjo gautis nikstelint koją, taip pat akivaizdu, kad nukentėjęs skirtingų apklausų metu davė skirtingus parodymus apie patirtos traumos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai pagrįsta teigti, kad tokiais nuketėjusiojo parodymais remtis negalima ir jie vertintini kritiškai. Pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad E. L. skirtingų apklausų metu, davė skirtingus parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl visiškai nepagrįstais jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas.Taip pat skunde nurodo, kad byloje yra kelios ekspertų išvados, kurios prieštarauja viena kitai. Iš skundžiamo nuosprendžio yra nesuprantama, kodėl teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi ekspertizės aktu Nr. PEKG 38/2016(01). Teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą ir surašydamas nuosprendį, jame privalo nurodyti argumentus, kodėl vienus ar kitus byloje esančius duomenis laiko įrodymais ir jais vadovaujasi, kodėl kitus duomenis atmeta. Ekspertai atlikę kompleksinę ekspertizę turėjo visą baudžiamosios bylos medžiagą bei medicininę dokumentaciją, todėl akivaizdu, kad atliekant ekspertizę vadovavosi šia jiems pateikta medžiaga. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi būtent pakartotinės ekspertizės išvadomis, nurodydamas, kad šios išvados išsamios, atsakyta į visus užduotus klausimus ir pan. Tačiau atlikdami pakarotiną ekspertizę ekspertai neverto ir nieko nepasisakė dėl E. L. konstatuotų nubrozdinimų, nesprendė dėl jų atsiradimo, laiko ir pan. Ekspertai tiriamojoje dalyje nurodė, kad šeivikaulio kulkšnies lūžiai dažniau įvyksta dėl netiesioginės traumos - forsuotai pakreipus koją per čiurnos sąnarį. Ekspertai nurodė, kad lūžis gali įvykti ir dėl tiesioginės traumos-suspaudimas, tiesioginis smūgis, o kadangi jų teigimu E. L. nustatytas šeivikaulio lūžis buvo izoliuotas, be lydimo šokikaulio panirimo ir/ar vidinės kulkšnies lūžio, kurie kaip teigiama paprastai būna komplekse, esant netiesioginiai traumai, todėl ekspertų nuomone didesnė galimybė tiesioginės traumos. Ekspertai nurodė, kad nustatytas skeveldrinis lūžis, o netiesioginės traumos metu būna paprastai įstrižiniai ar spiraliniai lūžiai, todėl ekspertų nuomone didesnė tikimybė tiesioginės traumos. Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu ekspertė J. G.-Dorošenko nesutiko su pakartotinės ekspertizės ekspertų išvada ir paaiškino, kad būna pilni ir nepilni panirimai, o šiuo atveju E. L. buvo nepilnas panirimas, tačiau jis buvo ir lūžo kaulas. Taigi vertinant ekspertės parodymus akivaizdu, kad pakartotinės ekspertizės ekspertai netgi neteisingai nurodė aplinkybes, konstatuodami, kad panirimo nebuvo, todėl jų išvados negali būti laikomos teisingomis ir pagrįstomis.Skunde nurodoma ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas ekspertas V. K. parodė, kad argumentai dėl išvados išdėstyti tiriamojoje dalyje, kuriuos tvirtina ir gali tik papildyti, kad jų nuomone buvo labai retas atvejis. Dažniausiai tipinė trauma yra kojos pasukimas, bet išanalizavus visą bylos medžiagą, jie priėjo netipinės išvados, retos, t. y. kad buvo tiesioginė trauma. Taigi, vertinant ir pakartotinę ekspertizę atlikusio eksperto paaiškinimus akivaizdu, kad tipinė patirtos E. L. traumos priežastis yra kojos pakreipimas per čiurnos sąnarį, ką ekspertai ir nurodė ekspertizės akte, tačiau tiek iš ekspertizės akto, tiek iš eksperto paaiškinimo teisme, nėra suprantama, kodėl, kaip teigė apklausos metu ekspertas, buvo pasirinkta netipinė, reta išvada. Ekspertas teisme parodė, kad tokios išvados priėjo išanalizavę baudžiamosios bylos medžiagą, t. y. suprantama, kad įvertinę nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta teigti, kad ekspertų išvada negali būti laikytina teisinga ir pagrįsta, kadangi duodant išvadą apie sužalojimą mechanizmą, ekspertai turi remtis medicininiais duomenimis.Apeliantės teigimu, teismas neįvertino ir prie bylos pridėtos nuotraukos, iš kurios matyti kokiais batais įvykio dieną avėjo E. L., t. y., jog jis avėjo guminiais batais ir atsižvelgiant, kad tą dieną, kur įvyko įvykis buvo šlapia žolė, jis paslydo ir susilaužė koją. Be to, pirmo instancijos teismas nevertino E. L. ligos istorijos 10 lape nurodytos aplinkybės, kad pastarasis traumą patyrė buityje, paslydęs ir pakreipęs kairę pėdą. Įrašus ligos istorijoje apie sužalojimo atsiradimo aplinkybes, gydytojai aprašo pagal nukentėjusio asmens paaiškinimus, todėl vertinant esantį ligos istorijoje įrašą akivaizdu, kad E. L. gydytojui nurodė, kad traumą patyrė paslydęs, o tai visiškai patvirtina ir kaltinamojo A. Z. duotus paaiškinimus teisme apie įvykio aplinkybes bei teismo ekspertų duotą išvadą apie sužalojimo mechanizmą. Šios aplinkybės pirmos instancijos teismas nevertino, todėl priėmė neteisingą nuosprendį.Apeliantė pažymi, kad byloje yra nustatyta, jog: pats nukentėjęs E. L. nematė, kad kaltinamasis A. Z. jam būtų spyręs, jis tik mano, kad tai galėjo būti spyris; pakartotinę ekspertizę atlikę ekspertai patvirtino, kad įprastai E. L. nustatytas kojos lūžis atsitinka dėl netiesioginės traumos, t. y. yra koją pakreipus per čiurnos sąnarį. Byloje yra atlikta ekspertizė, kurios metu ekspertai davė išvadą, kad E. L. kojos lūžis galėjo gautis jam paslydus ir pakreipus kairę pėdą, ką patvirtina ir A. Z. parodymai. Be to, pats E. L. gydytojams nurodė, kad traumą patyrė buityje paslydęs ir pakreipęs kairę pėdą, o tai visiškai patvirtina tiek A. Z. nurodytas aplinkybes, tiek ekspertizės išvadas, todėl atsižvelgiant į tai darytina pagrįsta išvada, kad E. L. būtent paslydęs susilaužė koją. Vertinant baudžiamojoje byloje esančias ekspertizes apie E. L. patirto sužalojimo atsiradimo mechanizmą akivaizdu, kad aplinkybė, jog kaltinamasis A. Z. sužalojo nukentėjusįjį lieka tik prielaida, kurios nepatvirtina baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.Nukentėjusiojo E. L. atstovas advokatas Žilvinas Kalinauskas atsiliepime į nuteistojo A. Z. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. Z. atžvilgiu tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą pripažindamas A. Z. kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Dėl to, prašo apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti iš nuteistojo A. Z. nukentėjusiojo E. L. naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus, tai patvirtinančius dokumentus.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. Z. ir ji gynėja advokatė Inga Blaževičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusysis E. L. ir jo atstovas advokatas Žilvinas Kalinauskas prašė nuteistojo A. Z. gynėjos advokatės I. Blaževičienės apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. Z. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. Z. kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus: paties nuteistojo parodymus, nukentėjusiojo, liudytojos parodymus, specialistų paaiškinimus, taip pat teisiamajame posėdyje ištirtus rašytinius įrodymus.Apeliaciniame skunde daug dėmesio yra skirta nukentėjusiojo E. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, vertinimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors ir yra tam tikrų netikslumų nukentėjusiojo E. L. parodymuose, tačiau šie netikslumai nėra esminiai bei dėl jų nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp nuteistojo A. Z. ir nukentėjusiojo E. L. vyko konfliktas, todėl natūralu, kad konflikto metu nukentėjusysis įdėmiai nefiksavo visų veiksmų atliktų jo atžvilgiu.Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. Z., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė spyręs nukentėjusiajam į kairę koją, tvirtino, kad nukentėjusysis pats paslydo ir taip galėjo susižaloti koją. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis E. L. parodė, kad tarp jo ir nuteistojo A. Z. įvykio konfliktas dėl užstatyto automobilio. Šio konflikto metu nuteistasis A. Z. sugriebė jį už drabužių ir tempė, nuo ko jis pagriuvo. Tuo metu pajuto kojoje šaltį ir suprato, jog A. Z. jam įspyrė ar užlipo ant kojos. Dėl to, jautė didelį skausmą ir negalėjo atsikelti. Iš karto po įvykio išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kas paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusysis patyrė traumą buityje. Ikiteisminio tyrimo metu atliktuose tyrimuose dėl nukentėjusiajam E. L. padaryto sužalojimo konstatuota, kad E. L. padarytas kairio išorinio kulkšnelio lūžis, odos nubrozdinimai kairėje čiurnoje, poodinės kraujosruvos kairėje pėdoje, kairėje blauzdoje, Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Taip pat konstatuota, kad sužalojimų visuma ir pobūdis – odos nubrozdinimai kairėje čiurnoje ir blauzdoje, kairės lateralinės kulkšnies skeveldrinis lūžis – griuvimui palydus, suklupus be pašalinės jėgos poveikio nebūdingi (t 1, b. l. 55–56, 57). Teisminio nagrinėjimo metu siekiant pašalinti visas abejones 2014 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kompleksinė medicininė ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinei medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 2015 m. kovo 2 d. ekspertizės akte konstatuota, kad E. L. nustatyto kūno sužalojimo padarymas paaiškinamas nuo vieno trauminio poveikio. E. L. nustatytas kūno sužalojimas įvyko netiesioginio mechanizmo būdu, nuo staigaus kairės pėdos pasukimo pagal išilginę kojos ašį, kūno svariu pernešus ant kairės kojos. Sužalojimas galėjo būti padarytas griuvimo metu. Atsižvelgiant į sužalojimo padarymo mechanizmą, E. L. kairės išorinės kulkšnies lūžis galėjo gautis jam paslydus ir pakreipus kairę pėdą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs specialistų išvadose esančius prieštaravimus, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskyrė pakartotinę kompleksinę medicininę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinei medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. 2016 m. gegužės 4 d. ekspertizės akte konstatuota, kad E. L. nustatytas kairio šeivikaulio kulkšnies skeveldrinis lūžis padarytas vienu trauminiu poveikiu. E. L. nustatytas sužalojimas paaiškinamas vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu (smūgiu, suspaudimu) ir nepaaiškinamas nukentėjusiojo griuvimu ir/ar kojos pakreipimu per čiurnos sąnarį (t 2, b. l. 36–39). Ekspertizės aktas (specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirtas prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, tačiau tai yra tik vieni iš įrodymų baudžiamojoje byloje, kurie turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi: ekspertų, specialistų išvadas vertino tarpusavyje, taip pat kartu su byloje esančiais nukentėjusiojo, paties nuteistojo parodymais bei specialistų ir ekspertų paaiškinimais duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Priešinai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai vadovavosi 2016 m. gegužės 4 d. ekspertizės aktu, nes jis yra išsamus bei atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu atliktas specialistų išvadas, kuriose taip pat kostatuota, kad E. L. nustatytas kairio šeivikaulio kulkšnies skeveldrinis lūžis padarytas vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertindamas nuteistojo parodymus, A. Z. kaltę pagrįstai grindė nuosprendyje išdėstytais nukentėjusiojo parodymais, specialistų ir ekspertų paaiškinimai ir rašytiniais įrodymais, o ne prielaidomis ar nepatikimais duomenimis. Apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog A. Z. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.

Dėl civilinio ieškinio

Apeliacinio skundo argumentuose nebuvo išdėstyti argumentai dėl civilinio ieškinio išsprendimo, tačiau apeliaciniame skunde buvo prašoma civilinį ieškinį atmesti. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis E. L. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 12 402,29 Eur turtinės žalos ir 5 792,40 Eur neturtinės žalos bei išlaidas už advokato pagalbą. Apylinkės teismas, įvertinęs įstatymo numatytas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvados dėl nukentėjusiajam sukeltų neigiamų pasekmių ir jų įvertinimo pinigine kompensacija padarytos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, yra teisėtos ir pagrįstos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus), todėl neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Įvertinta tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių jis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus – pažeminimą, nesaugumo jausmą bei į aktualią teismų praktiką. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog prašoma priteisti 5 792,40 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir ją sumažino iki 1000 Eur. Apibendrinant, darytina išvada, jog nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas visapusiškai įvertinus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltės formą, patirtą fizinį skausmą ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, jų pobūdį, apimtį, trukmę, nuteistojo turtinę padėtį ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos apimtį, proceso trukmę, nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas – pagalbą ruošiant civilinį ieškinį, atstovaujant nukentėjusiojo interesus teisme, darytina išvada, nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti – 435 eurų pagrįstai laikytos protingomis ir priteistos visa apimtimi.Nukentėjusysis E. L. patikslintame civiliniame ieškinyje prašė priteisti 12 402,29 Eur turtinės žalos, kurią sudaro:115,84 Eur reabilitacijos išlaidos, 373,60 Eur išlaidos sporto salės nuomai, kuria negalėjo pasinaudoti bei negautos pajamos 11 919,98 Eur. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016, 2K-170-699/2016). Priešingu atveju, t. y. nustačius, kad ieškinys nepagrįstas, jis atmetamas. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį laikė visiškai įrodytu ir jį patenkino visiškai, tačiau apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl nukentėjusiajam E. L. priteistos turtinės žalos dydžio pagrįstumo, dėl ją pagrindžiančių dokumentų surašymo laiko, todėl teismas atliko įrodymų tyrimą. Apklausė nukentėjusįjį, kuris parodė apie jo atliekamo darbo įkainius. Nukentėjusysis E. L. parodė, kad gaunamus pinigus už suremontuotas transporto priemones rašydavosi į savo užrašus, kuriuos vėliau perduodavo R. M., kuri suvesdavo į Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnalą. Apeliacinės instancijos teismas apklausė liudytoja R. M., kuri parodė, jo pagal E. L. pateiktus duomenis, kas kelis mėnesius užpildydavo Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnalą. Teisėjų kolegijai, atsižvelgus į nukentėjusiojo E. L. parodymus, naujai pateiktus duomenis apie gautas pajamas ir išlaidas, iškilo abejonių, dėl nukentėjusiojo E. L. duomenų apie gautas pajamas ir išlaidas pagrįstumo. Kadangi pateikti duomenys apie pajamas ir išlaidas rodo, kad nukentėjusysis E. L. dirbo ne tik poilsio dienomis, bet ir šventinėmis dienomis, nors tomis dienomis pagal verslo liudijimą jis negalėjo atlikti darbų ir gauti pajamų. Teisėjų kolegijai kelia abejonių ir E. L. darbo įkainiai, nes jų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Pateiktais duomenimis apie pajamų dydį verčia abejoti ir Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnalo pildymo laikas, nes pagal liudytojos R. M. parodymus E. L. jai duomenis pateikdavo kas kelis mėnesius, nereguliariai. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo E. L. parodymus, pateiktus rašytinius duomenis, aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad tikslai apskaičiuoti civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydžio nėra galimybės, tam reikalingas išsamesnis tyrimas, galbūt pasitelkiant atitinkamų sričių specialistus tam, kad galutinai pašalinti visas kilusias abejones dėl civilinio ieškinio dydžio ir pagrįstumo. Aukštesniojo teismo nuomone, nors nukentėjusiojo E. L. teisė reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę žalą yra pagrįsta, tačiau iš byloje esančių duomenų neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, dėl to teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, E. L. pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio, susijusio su turtine žala, dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusiojo E. L. atstovas advokatas Ž. Kalinauskas teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad nukentėjusysis E. L. advokatui už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 450 Eur (t. 2, b. l 125). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies, todėl nukentėjusiojo prašoma priteisti suma, atsižvelgus į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatus mažinama iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš A. Z. 12 402,29 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam E. L. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Priteisti iš nuteistojo A. Z. 300 Eur nukentėjusiajam E. L. patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas