- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-21
- Bylos Nr.
- 1A-201-557-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- V. A., G. T., E. D.
- Nukentėjusysis
- R. K., A. Š.
- Civilinis atsakovas
- Vaikų globos namų „Danė“, S. Z.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Rasos Valentinienės ir Remigijaus Preikšaičio,
gynėjams Alvydui Kvaščevičiui, Danguolei Žilinskienei, Rolandui Stirbinskui, Monikai Motiejauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų R. K., A. Š. bei civilinio atsakovo Vaikų globos namų „Danė“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. A. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, BK 63 str. 4 ir 9 d. nustatyta tvarka bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-29 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam R. K. padarytą turtinę žalą. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas viena para pagal ankstesnį nuosprendį bei sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-12-29 iki 2008-12-30,
T. T. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-11-06 iki 2008-11-07,
G. T. nuteista pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse,
E. D. nuteista pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2008-12-31 iki 2009-02-06.
Nuosprendžiu pilnai patenkintas nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, ir iš V. A., T. T., G. T. ir E. D. solidariai R. K. priteista 3134 Lt. Nepilnamečiams nuteistiesiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį nuspręsta išieškoti iš atstovų S. Z. (T.) 1567 Lt bei Vaikų globos namų „Danė“ 783,50 Lt. R. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, ir iš V. A., T. T., G. T. ir E. D. solidariai R. K. priteista 10000 Lt. Nepilnamečiams kaltinamiesiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį nuspręsta išieškoti iš atstovų S. Z. (T.) 5000 Lt, Vaikų globos namų „Danė“ 2500 Lt.
Nuosprendžiu taip pat patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, ir iš V. A., T. T., G. T. ir E. D. solidariai Valstybinei ligonių kasai priteista 2149,98 Lt nukentėjusiojo R. K. gydymo išlaidų. Nepilnamečiams kaltinamiesiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, žalos dalį nuspręsta išieškoti iš atstovų S. Z. (T.) 1075 Lt, Vaikų globos namų „Danė“ 537,50 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. , T. T. , G. T. ir E. D. nuteisti už tai, kad 2008-01-24 apie 01 val. prie (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje, veikdami bendrininkų grupe, užpuolė nukentėjusiuosius R. K. ir A. Š. , T. T. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam R. K. į krūtinę, po to visi nuteistieji nuėjo kiemais iki (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje, kur vėl pamatė nukentėjusiuosius, V. A. pastojo kelią R. K., apkabindamas jį iš nugaros už kaklo, nutempė jį į (duomenys neskelbtini) namo vidinį kiemą, pargriovė ant žemės, o T. T. , G. T. ir E. D. pastojo kelią nukentėjusiajam A. Š., kuriam T. T. spyrė vieną kartą į galvą, po to visi trys spardė nukentėjusįjį ne mažiau 20 kartų į visas kūno dalis, sukeldami fizinį skausmą, nukentėjusiajam nuo jų pabėgus, grįžo prie gulinčio nukentėjusiojo R. K. ir visi keturi spardė jį ne mažiau 20 smūgių į visas kūno dalis, E. D. šokinėjo ant gulinčio R. K. galvos, padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudoję fizinį smurtą, iškraustė nukentėjusiojo R. K. kišenes ir iš jo pagrobė turto už 2435 Lt.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis R. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, ir iš nusikaltimą padariusių asmenų bei už jų veikas materialiai atsakingų asmenų solidariai priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš žalą padariusių asmenų ir už jų veikas materialiai atsakingų asmenų solidariai išieškoti 3134 Lt padarytos turtinės žalos ir 50000 Lt padarytos neturtinės žalos, civiliniame ieškinyje nurodė argumentus patirtų žalų dydžiui įrodyti. Neturtinės žalos dydį grindė, remdamasis CK 6.250 str., ir detaliai nurodė bei argumentavo padarytą neturtinę žalą – nusikaltėlių buvo spardomas kojomis į galvą, smaugiamas, dėl ko patyrė didžiulį pažeminimą ir fizines kančias, buvo paliktas be sąmonės gulėti bejėgiškoje būklėje. Šie veiksmai sukėlė jam ilgai trukusį fizinį skausmą, sumušimo padarinius turėjo gydytis Klaipėdos Universitetinės Ligoninės Neurochirurgijos skyriuje. Sumušimo metu padarytas veido sužalojimas ir liko randas prie kairiosios akies smilkinio srityje, buvo sulaužytas nosies kaulas, ištinęs visas veidas, kraujosruvos veide ir akyse. Fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai sukėlė stiprius emocinius išgyvenimus dėl galimų pasekmių po smegenų sukrėtimo. Šiuo metu taip pat bijo dėl patirtos galvos traumos, nes nežinoma, ar tai neturės vėlesnių pasekmių jo sveikatos būklei. Po užpuolimo paūmėjo hipertenzija, dėl ko turėjo kreiptis į gydymo įstaigą ir pradėti aktyvų gydymo nuo šios ligos kursą. Gydymosi laikotarpiu laikinai neteko darbingumo, negalėjo atlikti savo darbinės veiklos ir prarado potencialius klientus, taip pat buvo sumažėjusios bendravimo galimybės dėl patirtų sužalojimų pobūdžio, ir dėl pavogtame telefone saugotų veiklai ir asmeniniam gyvenimui svarbių telefonų numerių. Akivaizdu, jog jo patirti sužalojimai ir praradimai yra pakankamai reikšmingi, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas, nuspręsdamas, kad jo civilinis ieškinys turi būti atlygintas solidariai, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodė, kokiomis sumomis nuteistieji ir jų atstovai turi atlyginti neturtinę žalą, ir tuo pažeidė solidarumo principo esmę, nes solidari prievolė nėra skaidoma dalimis, bei neteisėtai solidariąją civilinę atsakomybę pakeitė daline civiline atsakomybe. Be to, nukentėjusysis nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu, kadangi apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį bei vertindamas neturtinę žalą, neatsižvelgė į jo bendravimo su klientais galimybių sumažėjimą, praradimus dėl pavogtame telefone buvusių svarbių telefono numerių bei žalojimo metu patirtas fizines ir dvasines kančias. Nors teismas konstatuoja, kad jo patirti sužalojimai ir praradimai yra pakankamai reikšmingi, tačiau atsižvelgdamas į nuteistųjų padėtį, ženkliai sumažino atlygintinos žalos dydį. Toks sprendimas yra nelogiškas ir suponuojantis išvadą, kad kuo nusikaltėlis neturtingesnis, tuo jo nusikaltimu padaryta turtinė žala yra mažesnė, tuo tarpu nukentėjusiojo pateikti įrodymai, jo išsilavinimas, užsiėmimas, intelektas, socialinė padėtis žalos dydžiui nustatyti turi mažai reikšmės, kas prieštarauja protingumo principui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į galiojančią teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006 pasisakė, kad „(...) pagal CK 6.250 str. 2 d. dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam daugybę sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį“; „jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.)". Neturtinės žalos buvimas yra įrodytas, o civiliniame ieškinyje išdėstyti argumentai dėl jos dydžio nėra paneigti ar nuginčyti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl padarytos neturtinės žalos dydžio nevertino, kad 50000 Lt neturtinės žalos dydis nėra pernelyg didelis, atsižvelgiant į tai, kad žalą padarė keturi asmenys ir atlyginimas reikalaujamas iš keturių žalą padariusių asmenų solidariai, todėl jos dydis atitinka įstatymo reikalavimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, teismas vienineliu motyvu įvardijo tai, kad neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, neįvertinęs jų galimybių šią žalą atlyginti. Nuteistieji yra jauni ir darbingi asmenys, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais bei galiojančia teismų praktika, ir padarytos neturtinės žalos dydį sumažino nemotyvuotai ir nepagrįstai.
Nukentėjusysis A. Š. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir iš nusikaltimą padariusių asmenų bei už jų veikas materialiai atsakingų asmenų jam solidariai priteisti 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad buvo pripažintas nukentėjusiuoju, pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas nuosprendyje šio klausimo neišsprendė. Padarytos žalos dydį jis grindė, remdamasis CK 6.250 str., ir detaliai nurodė bei argumentavo padarytą neturtinę žalą – nusikaltėlių buvo spardomas kojomis ir, kaip šie patys pripažino, daužomas į galvą ir kitas kūno vietas. Šie veiksmai sukėlė ilgai trukusį fizinį skausmą, ir ateityje gali pakenkti jo, kaip nepriklausomo auditoriaus, veiklai. Apylinkės teismas, pasisakydamas, jog kuo nusikaltėlis neturtingesnis, tuo jo nusikaltimu padaryta neturtinė žala yra mažesnė, o nukentėjusiojo įrodymais pagrįsta neturtinė žala, jo patirti išgyvenimai, išsilavinimas, užsiėmimas, intelektas, socialinė padėtis turi mažai reikšmės skiriant neturtinės žalos atlyginimą, išreiškė nuomonę, palankią nusikaltusiems asmenims. Tai akivaizdžiai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, o teismas, priimdamas nuosprendį Lietuvos Respublikos vardu leido manyti, kad šiuo atveju jis galėjo būti šališkas ir palaikyti nusikaltusius asmenis jo, A. Š., atveju nepasisakydamas apie pareikštą ieškinį, nors teisė į moralinės žalos atlyginimą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. Konstitucijos 109 str. 3 d. teismui priskirta nagrinėjant bylas klausyti tik įstatymo, o atvejų, kai galima nepasisakyti dėl pareikšto ieškinio, įstatymai nenumato ir teismui tokios savarankiško sprendimo teisės nesuteikia. Taip elgdamasis, teismas pademonstravo visišką nepagarbą jam, kaip Lietuvos Respublikos piliečiui. Be to, nebuvo atsižvelgta ir į galiojančią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).
Civilinis atsakovas Klaipėdos vaikų globos namai “Danė” apeliaciniu skundu prašo žalą nukentėjusiajam R. K. atlyginti iš nuteistosios E. D. gaunamų kišenpinigių po 52 Lt kas mėnesį bei iš socialinės paramos skirtų 52 Lt kas mėnesį, šias pinigines lėšas pervedant į R. K. sąskaitą, o taip pat įpareigoti E. D. įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Nurodo, kad teismo sprendimu E. D. nustatyta nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta Klaipėdos vaikų globos namuose “Danė”. E. D. nėra pripažinta neįgali ar nepajėgi, kad pati negalėtų dirbti ir atlyginti žalą R. K. Klaipėdos vaikų globos namai „Danė" yra valstybės išlaikoma biudžetinė įstaiga. Valstybės lėšos skirtos našlaičių, be tėvų globos likusių vaikų ir socialiai remtinų šeimų vaikų aprūpinimui ir išlaikymui. Šiais metais biudžetas yra sumažintas, todėl globos namai „Danė" neturi pinigų atlyginti globotinės E. D. padarytai žalai. Pagal Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-08-19 raštą Nr. S-2844 „Dėl vaikų kišenpinigių praktikos" vaikams nuo 14 iki 18 metų skiriami kišenpinigiai kas mėnesį po 52 Lt. Todėl, norint atlyginti žalą, globotiniams nuo 14 iki 18 metų reikėtų nemokėti kišenpinigių, dėl ko jie nukentėtų. Be to, pagal Lietuvos Respublikos 2008-12-19 Išmokų vaikams įstatymą Nr. XI-90, nuo 2009-01-01 globotiniams nuo 3 iki 18 metų kas mėnesį mokama po 52 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis R. K. prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, o Vaikų globos namų „Danė“ apeliacinį skundą atmesti. Civilinio atsakovo Vaikų globos namų „Danė“ atstovė prašė patenkinti jos atstovaujamos įstaigos apeliacinį skundą, o nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Civilinė atsakovė S. Z. prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, o civilinio atsakovo Vaikų globos namų „Danė“ apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos tenkino iš dalies, ir priteisė R. K. 10000 Lt. Apylinkės teismas, nustatydamas R. K. padarytos neturtinės žalos dydį, nurodė atsižvelgiąs į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimo pasekmes – kraujo krešulius smegenyse, hipertenzijos paūmėjimą, likusį randą, taip pat į asmenines nukentėjusiojo savybes (amžių, turimą išsilavinimą, galimybių praradimą), taip pat į kaltinamųjų turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kolegijos nuomone, priteisdamas tik 10000 Lt neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, lemiančias priteistinos neturtinės žalos dydį, o būtent: padaryto nusikaltimo aplinkybes ir jo pavojingumą, kilusius padarinius, žalą padariusių asmenų kaltę, taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.
Kasacinėje byloje Nr. 2K-1/2009 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiukščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės, bei pažymėjo, kad veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šia taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmės, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo. Galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs, jog nuteistojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams; važiuodamas keliu, buvo ypač neatidus, nes, kitam automobiliui sustojus prieš pėsčiųjų perėją, praleisti nukentėjusiojo, einančio per pėsčiųjų perėją, jį lenkė ir sužalojo nukentėjusįjį pėsčiųjų perėjoje, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka ne tik padaryto pažeidimo šiurkštumo, bet ir kaltės laipsnio. Pažymėtina, kad šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai įvertino nukentėjusiajam atsiradusius padarinius ir dėl aptartų pažeidimų padidino nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį nuo 60000 Lt (įvertinus ir nuteistojo savanoriškai atlygintą žalos dalį) iki 80000 Lt (tiek, kiek prašė nukentėjusysis). Išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad neturtinės žalos dydžiui pakankamai didelę reikšmę turi ir veikos pavojingumas, jį vertinant kartu su kaltės laipsniu, o sprendžiant neturtinės žalos klausimą, tai būtina tinkamai įvertinti, juolab kad ne tik neatsargūs, bet ir tyčiniai smurtiniai nusikaltimai yra įvairaus pavojingumo laipsnio, pavyzdžiui nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas ne tik turint tyčią sužaloti žmogų (BK 138 str., 284 str.), bet ir plėšiant (BK 180 str.) ar prievartaujant turtą (BK 181 str.).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacinėse nutartyse išreikšdamas savo poziciją dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių yra aiškiai pasisakęs, jog sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Kolegija pažymi, kad pastaruoju metu pakankamai aktyviai besiformuojančioje teismų praktikoje kasacinių bylų, kuriose būtų aptarti dėl plėšimo nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo teisingumo klausimai, praktiškai nėra. Tik vienoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, kurioje plėšimo metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (stipriai sumušta galva ir kitos kūno dalys, padarytos kraujosruvos po akių obuolių junginėmis, odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos akių vokuose, žanduose, sulaužyti kaukolės pamato kaulai, skruostikauliai, viršutinis žandikaulis, sukrėstos galvos smegenys, pažeisti ašarų kanalai, iškreipta nosies pertvara) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad žemesnės pakopos teismai nesivadovavo teismų praktikoje priimtu neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu ir nustatė teisingumo neužtikrinantį neturtinės žalos dydį, ir nusprendęs, kad ieškovo vertinimu nustatytas ir ieškiniu prašytas priteisti 40000 Lt neturtinės žalos dydis nėra pernelyg didelis, atitinka įstatymo reikalavimus, ir, atsižvelgiant į žalą padariusių asmenų galimybes, nes tai jauni ir darbingi asmenys, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo požiūriu yra pakankamai pasvertas, pakeitė tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nukentėjusiajam buvo priteistas 15000 Lt neturtinės žalos dydis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria priteistas neturtinės žalos dydis buvo sumažintas iki 10000 Lt, ir nukentėjusiajam priteisė jo prašomą 40000 Lt dydžio neturtinę žalą.
Be aptartos kasacinės bylos, kolegija mano reikalinga paminėti ir kasacinę bylą Nr. 2K-165/2009, nors joje kasacinėje instancijoje ginčo dėl priteistos neturtinės žalos nebuvo. Iš šios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam, kuriam plėšimo metu (dujiniu pistoletu šauta į veidą) buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (abiejų akių ragenų, junginių ir vokų odos terminiai pirmo - antro laipsnio nudegimai su paviršine parako grūdelių bei suodžių impregnacija, dėl ko išsivystė trauminis kairės akies ragenos uždegimas, ir, pasak nukentėjusiojo, nusikaltimo metu patirtus sužalojimus jis gydėsi penkis mėnesius, nemato kaire akim, nešioja specialius akinius, dėl to negali vairuoti, nuolat geria vaistus, be to, dėl sveikatos sutrikimų prarado darbą), priteisė 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (nukentėjusysis prašė priteisti 50000 Lt), o apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistųjų apeliacinius skundus, konstatavęs, kad apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra teisingas ir atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytos kriterijų visumos, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Atsižvelgdama į tai, kad aptartose kasacinėse bylose nustatytos aplinkybės nėra tokios, kurioms esant būtų galima besąlygiškai šiomis bylomis vadovautis kaip precedentinėmis, sprendžiant neturtinės žalos klausimą šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje, kolegija laiko būtinu aptarti ir kitose savo pasekmėmis, kaltės rūšimi ar veikos pavojingumu panašiose bylose šiuo metu formuojamą praktiką, juolab, kad būtent dėl nepakankamo sukauptos teismų praktikos įvertinimo bei įsigilinimo į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konkrečiose bylose yra pakeitęs žemesniųjų teismų priimtus sprendimus dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių (kasacinės bylos Nr. 2K-303/2006, 2K-38/2008).
Kasacinėje byloje Nr. 2K-474/2008, esant tokiai pat nuteistojo kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), tačiau lengvesnėms pasekmėms (nežymus sveikatos sutrikdymas) ir mažiau pavojingai veikai (viešosios tvarkos pažeidimas) nei nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 10000 Lt neturtinės žalos. Minėtoje kasacinėje byloje nustatyta, jog nuteistasis viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nenustatytam asmeniui iškeikus nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, numetus dalį nukentėjusiojo parduodamų rūbų ant žemės, bei sudavus kumščiu ne mažiau šešis smūgius nukentėjusiajam į galvos ir veido sritį, jis (nuteistasis) tyčia smogė kumščiu ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajam į galvos ir veido sritį, o šiam pradėjus bėgti ir suklupus nuo vieno iš jų suduoto smūgio į nenustatytą kūno dalį, jis kartu su nenustatytu asmeniu bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą - veido sumušimą su odos nubrozdinimu ir poodinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, trijų viršutinių kandžių krašto nuskėlimą emalio ribose, poodines kraujosruvas kairės alkūnės ir dešinio kelio sąnario srityse, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė teisingai, tinkamai vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktikos patirtimi. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji, juos įvertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas, tuo tarpu kasatorius savo skundo argumento, kad priteistos neturtinės žalos dydis neprotingai didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos, nepagrindė teisminiais precedentais.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinėje byloje Nr. 2K-344/2007, esant tokiai pat nuteistojo kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), tačiau lengvesnėms pasekmėms (nežymus sveikatos sutrikdymas) ir panašaus pavojingumo veikai (turto prievartavimas), kaip nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai priteisė 15000 Lt neturtinės žalos. Šioje kasacinėje byloje nustatyta, jog nuteistasis, atėjęs pas nukentėjusiąją į butą, tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė ją perduoti turtą – mokėti kas mėnesį 1000 Lt duoklę. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką nuteistasis, veikdamas bendrininkų grupe su kitu asmeniu, kitą mėnesį vėl įsibrovė į nukentėjusiosios butą, tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė ją perduoti jam turtą, panaudojo psichinę prievartą – grasino nužudyti, užkasti, atėmė nukentėjusiajai laisvę – įstūmė ją į vonios kambarį, kitam asmeniui saugant išėjimą iš vonios kambario, nuteistasis tąsė ją už drabužių, stumdė vonios kambaryje, dusino ranka užspausdamas nosį ir burną, pripylęs vandens į vonioje buvusią talpyklą, jėga kišo nukentėjusiosios galvą į ją – taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundo dalį dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, priteisęs dalį nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, ją padariusių asmenų kaltę. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį priteistos neturtinės žalos sumažinimo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio: specialisto išvada, kurioje numatyta, kad nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiosios parodymais apie dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, emocinės depresijos patyrimą, fizinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimą pagal duomenis, esančius byloje, t.y. atsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Kasacinėje byloje Nr. 2K-404/2007, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), tačiau mažiau pavojingoms, idealiąja sutaptimi padarytoms veikoms (viešosios tvarkos pažeidimas, turto sugadinimas, sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) nei nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 15000 Lt neturtinės žalos. Šioje kasacinėje byloje nustatyta, jog keturi nuteistieji dviem automobiliais užtvėrė kelią automobiliui, kuriuo važiavo nukentėjusieji, išlipę iš automobilio įvairiais būdais daužė automobilio stiklus, žibintus, kėbulą, peiliu pjaustė padangas, o nukentėjusiuosius badė peiliu, daužė rankomis, kojomis ir metaliniu strypu, padarydami jiems įvairius sveikatos sutrikdymus, o konkrečiai nukentėjusiajam, kuriam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius peiliu į įvairias kūno vietas, taip padarius nukentėjusiajam durtines–pjautines žaizdas dešinėje krūtinės ląstos pusėje, kairiajame dilbyje ir kairėje plaštakoje, dėl to išsivystė antro laipsnio trauminis šokas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o vėliau strypu sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą bei ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, bandant ištraukti jį iš automobilio ir taip padarius nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršutinės lūpos srityje, minkštųjų audinių sumušimus veido, kairės alkūnės ir kairės plaštakos nugarėlės srityse, viršutinio kairiojo pirmo kandžio kraštelio lūžį, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistųjų apeliacinių skundų dalis dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, konstatavęs, jog neturtinė žala kiekvienam nukentėjusiajam pagrįstai priteista iš visų nuteistųjų solidariai, o jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nemažintinas. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį priteistos neturtinės žalos sumažinimo, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus – padarinius, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl darytina išvada, kad civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.
Kasacinėje byloje Nr. 2K-533/2005, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), tačiau kiek sunkesnėms pasekmėms, bet mažiau pavojingai veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) nei nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė 25000 Lt neturtinės žalos. Šioje kasacinėje byloje nustatyta, jog du nuteistieji iš chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, veikė ypač įžūliai, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą, po to rankomis ir kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei vienas iš jų pargriuvusiam ant gatvės nukentėjusiajam įrėmęs į smilkinį revolverį, nepriskiriamą prie šaunamųjų ginklų, grasino, o nukentėjusiajam atsistojus, rankomis ir kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei padarė nukentėjusiajam kraujosruvas veide, apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dantenose, galvos smegenų sukrėtimą, viršutinį žandikaulio lūžį, galvos ir veido sumušimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmojo, antrojo, trečiojo dantų dalinį išnirimą, tai yra jį nesunkiai sužalojo. Apeliacinės instancijos teismas atmetė tiek nukentėjusiojo skundą priteisti jam 100000 Lt neturtinės žalos, tiek nuteistųjų apeliacinių skundų dalis dėl priteistos neturtinės žalos sumažinimo, konstatavęs, jog nukentėjusio reikalavimas priteisti 100000 Lt, yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas, priteisdamas 25000 Lt neturtinės žalos, atsižvelgė į visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, be to, didinti šios sumos negalima dar ir atsižvelgiant ir į nuteistųjų turtinę padėtį. Kasacinės instancijos teismas taip pat atmetė nuteistojo kasacinio skundo dalį priteistos neturtinės žalos sumažinimo, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs dalį nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusių asmenų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: į kasatoriaus patirtą turtinę žalą, kaltinamiesiems sužalojus jo sveikatą, fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nusikaltimo pasekmes (nukentėjusiajam diagnozuotas potrauminis sindromas, sumažėjo darbingumas, nustatyta trečia invalidumo grupė) bei šias pasekmes sukėlusią asmenų kaltę, kaltinamųjų turtinę padėtį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertino visumą aplinkybių, tame tarpe ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį. Darytina išvada, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.
Atsižvelgdama į aukščiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje apeliacinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - masyvi poodinė kraujosruva visame veide, kairiame užausyje, abiejose pažandėse, pasmakrėje ir kakle su muštine žaizda kairiame antakyje, kraujo išlajomis po abiejų akių obuolių junginėmis, abiejų akių obuolių sumušimas, nosies kaulų lūžis, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, ir šiuos sužalojimus nuteistieji padarė dėl menkaverčio preteksto, tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, kurie buvo nukreipti į nukentėjusiojo pasipriešinimo palaužimą siekiant jį savanaudiškai apiplėšti, suduodami ne mažiau 20 smūgių į visas kūno dalis, o E. D. netgi šokinėdama ant gulinčio nukentėjusiojo R. K. galvos, kas neabejotinai rodo, kad tik atsitiktinumo dėka nukentėjusysis išvengė rimtesnių sužalojimų ir patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir akivaizdų dvasinį sukrėtimą ir emocinį diskomfortą, nes buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, buvo laikinai sutrikdytas jo darbingumas, sumažėjo bendravimo galimybės, be to, dėl patirtos galvos traumos ir likusių kraujo krešulių smegenyse nukentėjusysis pagrįstai baiminasi dėl vėlesnių neigiamų pasekmių jo sveikatos būklei ateityje, kolegija laiko galimu nukentėjusiajam priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija taip pat pažymi, jog nukentėjusysis neturtinę žalą patyrė ne tik dėl skausmo ir išgyvenimų, susijusių su sveikatos sutrikdymui, bet ir dėl jo mobilaus telefono pagrobimo, kuriame buvo nukentėjusiajam kaip individualią veiklą vykdančiai asmeniui svarbi informacija apie verslo partnerius, todėl šį bendravimo galimybių sumažėjimą laiko galimu įvertinti dar 2000 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam R. K. priteista neturtinė žala didinama iki 22000 Lt, kas užtikrina nuteistųjų bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką.
Tuo tarpu kolegija nesutinka su nukentėjusiojo R. K. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kokiomis dalimis nuteistųjų atstovai turi atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 6.276 straipsnis numato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Teismų praktikoje tokios įstatymo nuostatos aiškinamos taip, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, bendrai padarę žalą, atsako tiesiogiai, solidariai, o tokių nepilnamečių tėvų ar rūpintojų ar auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų atsakomybė yra papildoma dalinė. Todėl pirmiausia žala priteisiama iš tiesiogiai civiline tvarka atsakančių nepilnamečių, o po to tinkamai išdėstoma atsakovų nepilnamečių tėvų ar rūpintojų ar auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų dalinė atsakomybė (kasacinės bylos Nr. 3K-3-951/2001, Nr. 3K-3-394/2006). Taigi apylinkės teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje nurodė, kokiomis dalimis atsako nuteistųjų atstovai, jeigu nepilnamečiai nuteistieji neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti. Todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.
Nukentėjusiojo A. Š. apeliacinis skundas iš esmės pagrįstas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 112 str. 1 d. civilinis ieškinys pareiškiamas, paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. A. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 52), bylą perdavus teismui 2008-12-03 pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 75-56 ar 80-81, nes netiksli lapų numeracija). Kadangi ieškinys buvo pareikštas iki įrodymų tyrimo pradžios, pirmosios instancijos teismas turėjo jį išnagrinėti kartu su baudžiamąja byla, tačiau nuosprendyje dėl A. Š. padarytos neturtinės žalos nieko nepasisakė, ir taip akivaizdžiai pažeidė BPK 109 str., 305 str. 5 d., 307 str. 6 d. 1 p. reikalavimus. Ištaisydamas šią pirmosios instancijos teismo klaidą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sprendžia civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo A. Š. klausimą.
A. Š. prašė priteisti 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad užpuolimo metu jam buvo suduoti smūgiai į galvą ir kitas kūno vietas, jis patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, kelias dienas buvo nedarbingas, be to, netgi praėjus tam tikram laikui po įvykio, tamsiu paros metu miesto gatvėse nesijaučia saugus, bijo būti užpultas. Nors A. Š. fiziškai nebuvo sužalotas, tačiau pažymėtina, kad sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Akivaizdu, jog viešoje vietoje užpultas ir mušamas grupės jaunuolių, nukentėjusysis A. Š. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek emocinį sukrėtimą, iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam R. K. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistųjų veiksmais. Kolegija, įvertinusi civiliniame ieškinyje išdėstytus motyvus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiojo sveikata nebuvo sutrikdyta, tačiau užpuolimo metu jis patyrė fizinį skausmą ir dvasinį sukrėtimą, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, kai nukentėjusiajam fizinis skausmas sukeliamas tyčiniais smurtiniais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-537/2008, Nr. 2K-645/2007), laiko galimu nukentėjusiajam A. Š. nustatyti 4000 Lt neturtinės žalos dydį, priteisiant jį iš V. A., T. T., G. T. ir E. D. solidariai, o nepilnamečiams nuteistiesiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, žalą subsidiariai priteisiant iš civilinių atsakovų S. Z. (T.) 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir iš Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“ 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“ apeliacinis skundas atmestinas. Nepilnametės šių vaikų globos namų globotinės E. D. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-07-04 nustatė E. D. nuolatinę globą ir nuolatiniu globėju paskyrė vaikų globos namus “Danė” (t. 2, b. l. 114). Nusikaltimo padarymo metu E. D. buvo šių vaikų globos namų globotinė, todėl nuteistajai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, žala išieškoma iš Klaipėdos vaikų globos namų “Danė” (CK 6.276 str. 2 d.). Aplinkybė, kad Kaipėdos vaikų globos namai „Danė" yra valstybės išlaikoma biudžetinė įstaiga, nėra pagrindas šią organizaciją atleisti nuo įstatyme numatytos civilinės atsakomybės. Klausimas, iš kokių piniginių lėšų bus išieškoma žala, bus sprendžiamas nuosprendžio vykdymo proceso metu, todėl apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas žalą išieškoti iš E. D. kišenpinigių bei jai skiriamos socialinės paramos šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas.
Klaipėdos vaikų globos namai „Danė“ apeliaciniame skunde taip pat prašo įpareigoti E. D. įsidarbinti ir atlyginti žalą. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyrius. BK 92 str. 2 d. numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones. Jų rūšys nurodytos BK 82 str. 1 d. Viena iš auklėjamojo poveikio priemonių, kurias galima skirti nepilnamečiui, yra turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas (BK 84 str.), tačiau pažymėtina, kad turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu. E. D. yra nepilnametė, byloje nėra duomenų, kad ji dirbtų, turėtų savo pajamų ar turto, be to, padarytą turtinę žalą iš esmės gali tik atlyginti, bet ne pašalinti savo darbu, todėl skirti BK 84 str. numatytos auklėjamojo poveikio priemonės teismas neturėjo pagrindo. Nuosprendžiu E. D. yra paskirta kita auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas (BK 87 str.), įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Taigi nuteistajai, be kitų įpareigojimų, jau yra paskirtas ir įpareigojimas mokytis arba dirbti. Šiuo atveju tokia teismo nustatyta alternatyva, priimant dėmesin nuteistosios amžių, yra visiškai pagrįsta, kadangi mokymasis yra prioritetinis nepilnamečio interesas, o nuteistoji dar nėra įgijusi net pagrindinio išsilavinimo. Taigi keisti nuteistajai skundžiamu nuosprendžiu nustatytas elgesio apribojimo sąlygas Klaipėdos vaikų globos namai „Danė“ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nuosprendį pakeisti.
Nukentėjusiajam R. K. solidariai priteistą iš nuteistųjų V. A., T. T., G. T. ir E. D. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 22000 Lt.
Nukentėjusiajam R. K. subsidiariai priteistą iš civilinės atsakovės S. Z. (T.) neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 11000 Lt, iš civilinio atsakovo Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“ neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 5500 Lt.
Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam A. Š. solidariai iš nuteistųjų V. A., T. T., G. T. ir E. D. 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnamečiams nuteistiesiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, žalą subsidiariai priteisti iš civilinių atsakovų S. Z. (T.) 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“ 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Civilinio atsakovo Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“ apeliacinį skundą atmesti.