- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2S-978-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02962-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dvylika pirklių“
- Trečiasis asmuo
- A. N., V. N., R. A., A. S., A. Š., V. S., S. G., G. B., D. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dvylika pirklių“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“ dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys A. N., V. N., R. A., A. S., A. Š., V. S., S. G., G. B., D. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Dvylika pirklių“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ (toliau – atsakovė) 2021 m. sausio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, kuriais nuspręsta: 1) neatšaukti visų esamų atsakovės valdybos narių iš pareigų (toliau – ir sprendimas Nr. 1); 2) neišrinkti naujų atsakovės valdybos narių (toliau – ir sprendimas Nr. 2); 3) įkeisti atsakovės vadovo nuožiūra bet kuriuos atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, įskaitant, bet neapsiribojant, objektus, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), bet kuriam Lietuvoje ar užsienyje veikiančiam bankui, kredito įstaigai ar bet kokiam kitam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui tam, kad atsakovė galėtų gauti kreditą ar paskolą ne mažesnei nei 20 000 Eur sumai (toliau – ir sprendimas Nr. 3), priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės 2021 m. sausio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė savo reikalavimus atsakovei. Nesustabdžius sprendimų galiojimo, atsakovė gali įkeisti sprendime Nr. 3 nurodytą nekilnojamąjį turtą. Tokiu atveju teismo sprendimas pripažinti negaliojančiu ab initio sprendimą Nr. 3 netektų prasmės, nes akcininkų susirinkime neteisėtai priimtas sprendimas būtų įvykdytas. Be to, valdybą toliau sudarytų asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 33 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 7 dalies nuostatas negali būti atsakovės valdybos nariais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti, nes ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais nepriimtus sprendimus. Taip pat nėra aiški ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtis. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų būsimo teismo sprendimo, nes ieškinio reikalavimų įvykdymui nekyla grėsmė dėl to, kad jie nereikalautų vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė atsakovės 2021 m. sausio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą įkeisti atsakovės vadovo nuožiūra bet kuriuos atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, įskaitant, bet neapsiribojant, objektus, kurių unikalūs numeriai yra: (duomenys neskelbtini), bet kuriam Lietuvoje ar užsienyje veikiančiam bankui, kredito įstaigai ar bet kokiam kitam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui tam, kad atsakovė galėtų gauti kreditą ar paskolą ne mažesnei nei 20 000 Eur sumai, atmetė kitą prašymo dalį.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus sprendimas.
6. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. sausio 14 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo priimtas konkretus sprendimas dėl valdybos narių išrinkimo (nebuvo išrinktas naujas valdybos narys, nebuvo atšauktas buvęs narys ar pan.), todėl net ir pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius atsakovės 2021 m. sausio 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šiuo metu esama padėtis nepasikeis. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvaus pagrindo išvadai, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2 sustabdymo, atsakovei gali kilti neigiami padariniai, todėl netenkino šios ieškovės prašymo dalies.
7. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes dėl realios grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir galimos žalos faktą, aplinkybes, kad tarp atsakovės akcininkų vyksta ne vienas teisminis ginčas, sprendė, jog nesiėmus ieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonių – atsakovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo Nr. 3 sustabdymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Teismas, nurodęs, kad atsakovė gali įkeisti jai priklausantį turtą ir tokiais sprendimais atsakovės vardu gali būti prisiimti įsipareigojimai, susiję su atsakovei priklausančio turto apsunkinimu, įsipareigojimais prieš trečiuosius asmenis, turto perleidimu, atsakovei padaryta žala, sprendė, jog tikslinga byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės 2021 m. sausio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo Nr. 3 sustabdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti šią ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo . Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė netenkina vienos iš pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovės 2021 m. sausio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 3 nereikalauja atskiro vykdymo.
1.2. Ieškovė neįrodė būsimos grėsmės atsakovei dėl to, kad ji įkeistų jai priklausantį turtą su tikslu gauti paskolą (apyvartinių lėšų), teismas taip pat nedetalizavo, kokiu būdu, atsakovei įkeitus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, jai būtų padaryta žala. Atsakovei žala būtų padaryta priešingu atveju – jeigu atsakovė negalės gauti paskolos, ji negalės laiku atsiskaityti su atsakovės darbuotojais ir kontrahentais.
1.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio nagrinėjimas gali tapti beprasmis. Visuotinio akcininkų susirinkimo leidimas atlikti tam tikrą veiksmą (šiuo atveju – įkeisti atsakovės nekilnojamąjį turtą paskolai gauti) nėra vienkartinis ir nenustoja galioti vieną kartą įkeitus turtą trečiųjų asmenų naudai. Ieškovei palankus teismo sprendimas realiai ribotų atsakovės teises, net jeigu ji bylos nagrinėjimo metu ir įkeistų dalį ar visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Bylos eigoje atsakovės vadovui įvykdžius 2021 m. sausio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 3, ieškovės reikalavimas pripažinti šį sprendimą negaliojančiu prarastų prasmę, nes jau būtų kilę materialiniai teisiniai padariniai, dėl kurių išvengimo ieškovė ir pareiškė ieškinį.
2.2. Ieškovė yra atsakovės akcininkė, suinteresuota, kad atsakovės veikla būtų pelninga, atsakovė neturėtų teisminių ginčų su trečiaisiais asmenimis.
2.3. Sprendimą Nr. 3 vykdytų faktiškai neprižiūrimas atsakovės vadovas, todėl, nesiėmus ieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonių, yra galimas žalos atsiradimas.
10. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės 2021 m. sausio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė atsakovės 2021 m. sausio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 3. Su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka tik atsakovė, todėl šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
14. Preliminariai įvertinęs ieškinio turinį ir su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, tikėtina, kad gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako.
15. Atsakovė atskirajame skunde nurodo nesutinkanti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė antrąją sąlygą, būtiną laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo, pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokiu būdu, atsakovei įkeitus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, jai būtų padaryta žala, ieškovei palankus teismo sprendimas realiai ribotų atsakovės teises, net jeigu ji bylos nagrinėjimo metu ir įkeistų dalį ar visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.
16. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, jog valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioms principinėms nuostatoms nenusižengė.
18. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės 2021 m. sausio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, kuriais nuspręsta: 1) neatšaukti visų esamų atsakovės valdybos narių iš pareigų; 2) neišrinkti naujų atsakovės valdybos narių; 3) įkeisti atsakovės vadovo nuožiūra bet kuriuos atsakovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus bet kuriam Lietuvoje ar užsienyje veikiančiam bankui, kredito įstaigai ar bet kokiam kitam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui tam, kad atsakovė galėtų gauti kreditą ar paskolą ne mažesnei nei 20 000 Eur sumai. Šių sprendimų neteisėtumą ieškovė grindžia ABĮ pažeidimais. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovė, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Taigi užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima.
19. Visgi civilinio proceso normos leidžia taikyti ir prevencines laikinąsias apsaugos priemones, užkertančias kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, sustabdančias atsakovės 2021 m. sausio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 3, nes atsakovės veiksmų, susijusių nekilnojamojo turto suvaržymais, įsipareigojimų tretiesiems asmenims prisiėmimu, atlikimas gali iš esmės paneigti ieškovei galbūt palankaus sprendimo priėmimo tikslingumą ir veiksmingumą.
20. Atskirajame skunde atsakovė neneigia, kad, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji vykdytų 2021 m. sausio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 3. Ieškovė ieškinį pareiškė siekdama išvengti būtent tokių atsakovės vadovo veiksmų atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kaip atsakovės akcininkė, gali patirti žalą ar kitus neigiamus padarinius, jeigu atsakovė vykdys 2021 m. sausio 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 3, dėl kurio teisėtumo yra kilęs ginčas. Šis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės turimu nekilnojamuoju turtu, galimais jo suvaržymais ir būsimais įsipareigojimais tretiesiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje taikė prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.
21. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti žalingos atsakovei, jai negalint gauti paskolos, reikalingos atsiskaityti su darbuotojais ir kontrahentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas įrodymais, todėl atmestinas kaip neįrodytas. Be to, pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, koreguoti suvaržymų mastą. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017). Tai reiškia, kad, atsakovei pateikus įrodymus ir nurodžius aplinkybes apie pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamus neproporcingus suvaržymus, atsakovė turi teisę prašyti jas pakeisti, leidžiant atsakovei sudaryti konkrečius sandorius, įkeičiant konkretų nekilnojamąjį turtą.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ieškovės dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo turėtų išlaidų, paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.