- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-30
- Bylos Nr.
- II-530-548/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00385-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pažeidėjas
- K. D.
Įžanginė dalis
Kauno teritorinės muitinės atstovei R. M., nuotoliniu būdu, per kompiuterinę programą „ZOOM“,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. D. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2025 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojo (statutinės įstaigos vadovo pavaduotojas) K. R. 2025 m. kovo 20 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. D. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis pažeidė tranzito terminą. Nutarimu K. D. buvo paskirta 900 Eur bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. D. teismui pateikė skundą, dėl aukščiau nurodyto nutarimo, kuriuo iš esmės savo padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau prašo pakeisti ir laikyti, kad administracinis nurodymas buvo įvykdytas - taikyti pusę minimalios baudos, t. y. 450 Eur. Prašymą motyvuoja tuo, kad buvo įsitikinęs, jog administracinė bauda pagal nurodymą buvo sumokėta. Visa tvarkymo eiga buvo perduota žmonai, kuri atliko kitus su byla susijusius veiksmus, todėl manė, kad ir bauda buvo sumokėta. Apie nesumokėjimą sužinojo tik po to, kai jam paskambino muitinės atstovas ir informavo, kad gresia didesnė bauda. Nedelsdamas patikrino savo banko išrašus, įsitikino, kad bauda nebuvo sumokėta, ir tą pačią dieną ją sumokėjo - tai buvo padaryta 2025 m. kovo 13 d., dar iki bylos nagrinėjimo. Buvo nubaustas pirmą kartą - niekada anksčiau nėra padaręs tokio pobūdžio pažeidimo. Muitinėje paaiškino, kodėl praleido administracinio nurodymo įvykdymo terminą: dirbo su klientu, Ukrainos piliečiu, su kuriuo bendradarbiavo keletą metų, ir kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs problemų. Tuo metu buvo komandiruotėje, tačiau iš karto sureagavau - nusiuntė savo žmoną pateikti prekes į muitinę ir sumokėti importo mokestį. Dėl didelio darbo krūvio ir patiriamo streso padarė žmogišką klaidą. Netrukus sumokėjo 450 Eur administracinę baudą, kuri su palūkanomis iš viso sudarė 500 Eur. Taip pat sumokėjo 2400 Eur muito mokestį ir patyrė papildomų išlaidų - kelionės bei muitinės tarpininko paslaugų (b. l. 3-5).
Institucija atsiliepimu į K. D. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą, kadangi skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir skundo tenkinti nėra pagrindo, nes ANK nenumato ir neaptaria jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos pakankamu pagrindu, suėjus nustatytam terminui, nelaikyti administracinio nurodymo negaliojančiu ar pratęsti nurodyme numatytą terminą, per kurį bauda turi būti sumokėta. Terminas, per kurį turi būti sumokėta administraciniame nurodyme paskirta bauda, skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, o įstatymo teksto analizė suponuoja išvadą, kad, surašant administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu, būtent ir siekiama, jog asmuo per aiškiai nurodytą laiką sumokėtų jam paskirtą baudą (2018 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-86-211/2018) (b. l. 57-62).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. D. palaiko skunde išdėstytus argumentus ir prašymą palaiko. Paaiškino, kad buvo nubaustas už praleistą tranzito terminą, nes buvo įsitikinęs, kad automobilį parduos, nes automobilis jau kaip ir buvo beveik parduotas, nes buvo padarytas tranzitas į Lenkiją. Kai nubaudė – sutiko susimokėti muitą, pusę minimalios baudos - 450 Eur. Galvojo, kad baudą susimokėjo, nes žmona buvo įgaliota dalyvauti baudos mokėjimo procese. Po to, kai paskambino ir priminė, kad nesumokėta – iš karto susimokėjo baudą ir buvo padaryta žmogiška klaida. Teismo prašo palikti pusę minimalios baudos, kuri ir buvo skirta. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime Institucijoje K. D. nedalyvavo, nes jam nebuvo atsiųstas priminimas apie tai. K. D. minimu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo, buvo komandiruotėje, žmona turėjo visus įgaliojimus ir jo piniginę, su kuria būdama muitinėje sumokėjo muitą ir buvo įsitikinęs, kad sumokėjo ir paskirtą baudą. Išaiškėjus, kad žmona nesumokėjo baudos, klausė žmonos, kodėl ji nesumokėjo, o žmona jam atsakė, kad jis pats turėjo susimokėti paskirtą baudą.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad K. D. nesusimokėjo administraciniame nurodyme nurodytos baudos laiku, t. y. iki 2025 m. kovo 1 d. Baudą sumokėjo 2025 m. kovo 13 d. Dėl šios priežasties buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir jam paskirta minimali bauda. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašyta K. D., už savalaikį baudos sumokėjimą buvo atsakingas K. D., o ne jo žmona. K. D. turėjo susimokėti baudą, šios pareigos neįvykdė, todėl buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo bylą bei paskirta minimali bauda. Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad neįvykdžius administracinio nurodymo (pusės minimalios baudos nesumokėjus) administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2025 m. kovo 20 d. K. D. nagrinėjime nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta administracinio nusižengimo protokole. Palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, kad skundas neturėtų būti tenkinamas, kadangi nutarimas yra teisėtas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. D. skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimu K. D. buvo pripažintas padaręs ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai buvo paskirta 900 Eur bauda. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde prašoma pakeisti priimtą nutarimą ir laikyti, kad administracinis nurodymas buvo įvykdytas - taikyti pusę minimalios baudos, t. y. 450 Eur. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.
ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimas per nustatytą jų pateikimo terminą ar pažeidžiant jų pateikimo į muitinės nustatytą vietą tvarką, laikinai saugomų prekių nepateikimas muitinės procedūrai įforminti ar reeksportui per muitinės nustatytą terminą, prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba pateikimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalis numato, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.
Iš byloje esančio 2025 m. sausio 30 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad 2025 m. sausio 30 d. 16.00 val. į Kauno teritorinės muitinės, Kauno „(duomenys neskelbtini)“ krovinių postą per sistemą kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkai su prašymu pripažinti tranzito Nr. (duomenys neskelbtini) terminą nepažeistu. Prekių pateikimo muitinei terminas iki 2025 m. sausio 1 d. Prekės savininkas (duomenys neskelbtini) (direktorius K. D.) paaiškinime nurodė, jog nepavyko parduoti turimos prekės - automobilio Ukrainos piliečiui, o pristatyti automobilį į muitinę užtruko. Tranzitu gabenamam automobiliui pateikta importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus pateiktus dokumentus ir aprašytas susidariusias aplinkybes, priimtas sprendimas tranzito terminą pripažinti pažeistu. K. D. galėjo pateikti prekes muitinei laiku, bet to nepadarė. Buvo surašytas minėtas protokolas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. D. nedalyvaujant (b. l. 7-9).
ANK 610 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad asmeniui per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, jei šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju nepriimamas nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.
ANK 613 straipsnio 1 dalis numato, kad Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.
K. D. į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas – pasiūlymas sumokėti 450 Eur baudą iki 2025 m. kovo 1 d. (b. l. 7-9). Tačiau K. D. iki 2025 m. kovo 1 d. baudos nesumokėjo, nes, kaip paaiškino tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, įvyko žmogiška klaida ir nesusikalbėjimas su žmona, kuri buvo įgaliota šį reikalą sutvarkyti. Baudą kartu su delspinigiais (iš viso 500 Eur) sumokėjo 2025 m. kovo 13 d. (b. l. 4), kaip paaiškino tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, baudą sumokėjo tada, kai jam paskambino muitinės atstovas ir informavo, kad gresia didesnė bauda, nes iki tol manė, buvo įsitikinęs, kad paskirtą administracinį nurodymą – 450 Eur – sumokėjo jo žmona, ji buvo įgaliota, nes jis tuo metu buvo komandiruotėje užsienyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Pažymėtina, kad administracinis nurodymas buvo paskirtas K. D., o ne jo sutuoktinei, dėl šios priežasties už administracinio nurodymo savalaikį įvykdymą yra atsakingas pats K. D.. 2025 m. kovo 20 d., kadangi K. D. iki 2025 m. kovo 1 d. kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole nesumokėjo 450 Eur baudos, buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (b. l. 29-34). Skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus pateiktus dokumentus ir aprašytas susidariusias aplinkybes, priimtas sprendimas tranzito terminą pripažinti pažeistu. K. D. 2025 m. sausio 30 d. paaiškinime nurodytos prekės nepateikimo laiku priežastys nėra pateisinančios, neatitinka tranzito termino pripažinimo nepažeistu kriterijų. Nustatyta, kad nėra objektyvių, nuo K. D. valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių nustatyto termino pažeidimo faktą. Administracinis nurodymas sumokant 450 Eur baudą įvykdytas po administracinio nusižengimo protokole įrašyto administracinio nurodymo termino pabaigos, t. y. 2025 m. kovo 13 d., todėl vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi šis nurodymas laikytas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta iš esmės. Taigi, iš teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad K. D. padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 211 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodytas.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.
ANK 34 straipsnio 6 dalies, kai išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.).
Taigi, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Toks vertinimas atitinka ir tesimų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).
K. D. teismo posėdyje prašė sumažinti baudą iki 450 Eur, t. y. teigė, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą jam paskirti mažesnę baudą. Tačiau teismas, išklausęs K. D. paaiškinimus, įvertinęs skunde pateiktus argumentus, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, jog aptariamu atveju nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti skirtą nuobaudą ar jos apskritai neskirti.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, sprendžiant ar Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, visų pirma turi būti įvertinamos bendrosios administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatos. Vertinant Institucijos priimtą nutarimą, ANK 34 straipsnio kontekste, teismas sprendžia, kad Institucija įvertinusi administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančius duomenis, tai, kad dalis skirtinos baudos– 450 Eur – jau yra sumokėta, nenustačius nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, taip pat įvertinus kitas ANK 34 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir padaryta išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus asmeniui minimalią baudą. Skirdamas administracinę nuobaudą ir taip sušvelnino asmens teisinę padėti, kadangi tiek administracinę nuobaudą skyrė mažiausią iš sankcijoje numatytų, kai tuo tarpu bendrieji administracinės nuobaudos numato, jog skiriant administracines nuobaudas reikalinga atsižvelgti į straipsnio sankcijoje numatytų nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių vidurkius. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad Institucijos atstovų priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo teisėtas ir pagrįstas, surašytas laikantis teisingumo ir proporcingumo principų. Konstatuoti, kad Institucija pažeidė administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančias ANK normas ir nuobaudą individualizavo netinkamai, teismas neturi pagrindo.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad D. D. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų pagrindus, todėl neskirti jai nuobaudos ar ją sumažinti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti K. D. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. 2025 m. kovo 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 644-646 straipsniais teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti K. D. skundo, Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. 2025 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) grąžinti Kauno teritorinei muitinei.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.