Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1759-524/2015

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui V. T., tretieji asmenys: AB DNB bankas, R. V., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovo V. T. priešieškinį ieškovei I. T., tretieji asmenys: AB DNB bankas, R. V., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo V. T. atstovas R. G. pateikė teismui prašymą pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, dalyje dėl atsakovo V. T. ir T. T. bendravimo tvarkos nustatymo. Prašė nustatyti, kad V. T. su sūnumi T. T. bendrauja lyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. bei lyginėmis mėnesio darbo dienomis, pasibaigus ugdymo procesui ugdymo įstaigoje iki tos pačios darbo dienos 20 val.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką remdamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu. CK 3.165 straipsnyje numatyta, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem savo tėvais bei tėvų teisėtus interesus bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė maksimalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamoje nutartyje teismui nurodžius atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nebuvo atsižvelgta į vaiko prioritetinius interesus.

Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nustatė, kad atsakovas su sūnumi bendrauja lyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., paskui grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą bei lyginėmis mėnesio darbo dienomis, pasibaigus ugdymo procesui ugdymo įstaigose iki tos pačios darbo dienos 20 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet vaikas iš esmės kiekvieną dieną būna su vienu (kitu) iš tėvų. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su apeliante pažymi, kad toks dažnas vaiko įprastinių gyvenimo sąlygų keitimas, kuomet vaikas iš ugdymo įstaigos grįžta ne į savo įprastinę aplinką, gali neigiamai atsiliepti tiek apeliantės nurodytame vaiko ugdymo procese, tiek jo psichologinėje būsenoje. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ne tik į šalių lygias teises bendrauti su vaiku, dalyvauti jo ugdymo procese, bet ir dėl tokio bendravimo galimo neigiamo poveikio vaikui. Pažymėtina, kad šalių vaikui yra tik septyneri metai. Tai amžius, kuomet vaikui formuojasi pamatinės vertybės, požiūris į pasaulį, į jį supančias aplinkybes. Be to, kiekvienam vaikui svarbu jaustis saugiam, turinčiam saugią vietą, į kurią jis gali grįžti. Vaiką ir įprastinę aplinką sieja stiprus emocinis ryšys, prieraišumas, kurį pažeidus, galimas neigiamas poveikis vaiko vertybėms, psichologinei būsenai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vaiko tėvai tarpusavyje nesugeba taikiai susitarti dėl vaiko bendravimo tvarkos, tarp jų vyksta ginčas. Dėl to spręstina, kad vaikui nuolat keičiant įprastines gyvenimo sąlygas, vykstant šalių tarpusavio ginčui, vaikui kas antrą dieną būnant su kitu iš tėvų, vaikas gali būti psichologiškai traumuojamas. Ryšium su tuo, vaiko interesus būtina apsaugoti, nustatant tokią laikiną bendravimo su tėvais tvarką, kuri ne tik atitiks tėvų, bet, pirmiausia, vaiko prioritetinius interesus ir teises.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyta laikino bendravimo su vaiku tvarka labiausiai ir geriausiai atitiks mažamečio vaiko prioritetinius interesus ir teises. Iki ginčo išsprendimo, vaikas su tėvu turės galimybę bendrauti kartą per savaitę darbo dienomis (dieną pasirenkant šalių susitarimu), pasibaigus ugdymo procesui ugdymo įstaigose iki tos pačios darbo dienos 20,00 val., grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Taip pat lyginėmis metų savaitėmis, t.y. kas antrą savaitę, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Pažymėtina ir tai, kad tėvui neatimta teisė dalyvauti vaiko auklėjime, ugdymo procese. Minėtą teisę atsakovas gali įgyvendinti ne tik tiesiogiai bendraudamas su vaiku, bet ir lankydamas vaiko ugdymo įstaigą, domėdamasis jo pasiekimais, reaguodamas į galbūt pateiktas pastabas ir pan.

Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka iš dalies yra nepagrįsta ir neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, dėl to keistina, atitinkamai keičiant pirmosios instancijos teismo nutartį (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 nutarties dalį dėl V. T. laikino bendravimo su T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, pakeisti.

Nustatyti, kad atsakovas V. T. su sūnumi T. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja lyginėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., paskui grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą, bei vieną kartą per savaitę darbo dienomis (dieną pasirenkant šalių susitarimu), pasibaigus ugdymo procesui ugdymo įstaigose iki tos pačios darbo dienos 20 val., grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 nutarties dalį palikti nepakeistą.