Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-06-16 · Civilinė byla Nr. 2S-806-538/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
2S-806-538/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11586-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Atsakovas
V. T.
Ieškovas
I. T.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė DNB bankas, R. V.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-806-538/2016

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-11586-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.4.; 3.3.2.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. birželio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-08 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui V. T., tretieji asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, R. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovo V. T. priešieškinį ieškovei I. T., tretieji asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, R. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-17 priėmė nutartį, kuria pakeitė 2014-10-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui V. T., priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą už 300849,69 Lt (87132,09 Eur), t. y. arešto mąstą padidino 5000,00 Lt (1448,10 Eur), uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

Atsakovas 2016-01-25 pateikė teismui prašymą pakeisti 2014-10-14 ir 2014-11-17 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti V. T. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis areštą už 300849,69 Lt (87132,09 Eur), nustatyti, kad taikomas areštas nekilnojamiesiems daiktams: pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimams patenkinti visiškai pakanka gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)) turto vertės, todėl kitiems objektams pritaikytas areštas yra perteklinis ir netikslingas. Atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovas siekia atlaisvinti likusį turtą nuo pritaikyto arešto tam, kad galėtų teikti išlaikymą sūnui bei patenkinti kitus savo poreikius. Pažymėjo, kad siekia parduoti žemės sklypą ir pastatą, jog gautas pinigines lėšas galėtų investuoti į verslą ir padengti susidariusias skolas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-08 nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Nurodė, kad civilinėje byloje nėra sudarytas aiškus turto balansas, todėl teismas negali konkrečiai nustatyti, kuri turto dalis, priklauso kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės, nes kol kas turtas pripažįstamas esant bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atkreipė dėmesį į ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriuo ji siekia ne tik padalyti turtą, kuriam atsakovas siekia palikti areštą, bet ir automobilius, šautuvus bei kita. Teismo vertinimu, panaikinus areštus nuo minėtų objektų, kiltų reali grėsmė dėl galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo neįvykdymo, be to, būtų pažeistas lygių dalių principas. Ši civilinė byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, o tai reiškia, jog patenkinus tokį atsakovo prašymą būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes kaip ir minėta ieškinio reikalavimai neapima vien tik objektų, kuriems atsakovas prašo palikti areštą. Šiuo atveju, už skolų (prievolių) dengimą atsakovas negali atsiskaityti iš ginčo turto, sutuoktiniams priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, skolų atsiradimo momentas teismui nėra aiškus, todėl padarė išvadą, kad patenkinus atsakovo prašymą, nukentėtų ieškovės interesai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-08 nutarties dalį, kuria atmestas V. T. prašymas ir tenkinti V. T. prašymą - pakeisti 2014-10-14 ir 2014-11-17 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones - panaikinti atsakovui V. T. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis areštą už 300 849,69 Lt, nustatyti, kad taikomas areštas nekilnojamiems daiktams pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) apie taikomas nekilnojamųjų daiktų arešto priemones informuoti Turto areštų registrą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu ir toliau taikomas turto areštas visam atsakovo vardu registruotam turtui nepaisant fakto, kad nepriklausomo turto vertintojo įvertinto turto visiškai pakanka ieškinio reikalavimui užtikrinti ir antstolio išlaidoms apmokėti. Teismas nepadeda pašalinti kliūtis vaikui teikti išlaikymą, patenkinti atsakovo būtinus poreikius sudarant sąlygas realizuoti turtą. Ieškovė prie greito bylos nagrinėjimo neprisideda ir, atsakovo vertinimu, vilkina bylos nagrinėjimą, nes ieškovė jau pakeitė 2 advokatus, šiuo metu ją atstovauja trečias advokatas, tikslino ieškinį, teikė įvairius prašymus, nurodė ieškinyje žinomai melagingas aplinkybės, kurias atsakovas buvo priverstas paneigti rašytiniais įrodymais ir dėl šių aplinkybių nesudėtingos bylos nagrinėjimas užsitęsė net 2 metus. Areštuoto turto vertė daugiau nei tris kartus viršija 300 849,69 Lt arešto mąstą. Vadovaujantis šiomis teisės normomis antstolė turi teisę areštuoti tik tiek turto, kiek nustatytas arešto mastas ir dėl kurio yra kilęs ginčas, didesnio turto areštas yra neteisėtas. Atsakovo nurodomo turto, kuriam prašoma palikti areštą (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 81 300 EUR, pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 57 700 EUR) vertės (139 000 EUR) visiškai pakanka ieškinio reikalavimui (87132,09 EUR) užtikrinti ir šio turto vertė nustatyta nepriklausomo turto vertintojo. Atsakovas prašo palikti areštą žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 81 300 EUR), kuris nėra ginčo objektas, tačiau kuris yra svarbus sprendžiant ginčo objekto (nebaigto statyti namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tolesnį likimą. Už teismo nutartyje nurodytus ginklus ir transporto priemones ieškovė ieškinyje prašo priteisti piniginę bendrą 23000 Lt kompensaciją (15000,00 Lt už P. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt už . (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt kompensacija už 6 ginklus), todėl taikyti areštą šiam turtui nėra jokio pagrindo, nes ieškinio piniginis reikalavimas yra užtikrintas kitu areštuotu turtu - žemės sklypu, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), kurio vertė 81 300 EUR, į kurį ieškovė turtinių pretenzijų nereiškia ir kuris laikomas asmenine atsakovo nuosavybe. Teismo išvada, kad atsakovas už skolų dengimą negali atsiskaityti iš ginčo turto yra nepagrįsta, nes siūloma palikti galioti areštą atsakovo turtui, kuris yra asmeninė atsakovo nuosavybė bei nėra ginčo objektas (žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šio turto pakanka kitiems ieškinio reikalavimams padengti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė prašo priteisti 86 451,58 eurų, o atsakovo prašomo palikti areštuoto turto vertė tik 87 000 eurų. Šiuo metu nėra žinoma į kokį verslą atsakovas ketina investuoti, todėl panaikinus areštą atsakovo prašomam turtui kyla grėsmė, kad atsakovas neturės galimybės atsiskaityti su ieškove ir mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad panaikinus areštus nuo minėtų objektų, kiltų reali grėsmė dėl galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo neįvykdymo, be to, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas iš dalies nesutinka.

Teismas, remdamasis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, turi diskrecijos teisę pagal dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti. Ekonomiškumo principas teismų praktikoje aiškinamas sistemiškai su teisingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, nurodant, kad turi būti išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo padarinius atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims.

Byloje nustatyta, kad ieškovė nereiškia pretenzijų į atsakovo paveldėjimo būdu įgytą turtą, tai yra, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 137 000 Lt (39 677,94 Eur) vertės; pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 286 000 Lt (82 831,33) vertės, taigi dėl šio turto byloje ginčo nėra, todėl pagrįstas apelianto argumentas, kad šiam turtui taikyti arešto nėra pagrindo (CPK 145 straipsnio 1 dalis). Taip pat byloje nustatyta, kad dėl automobilio, šaunamųjų ginklų bei kito nekilnojamojo turto yra ginčas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga palikti šių daiktų areštą, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad panaikinus atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir pastato areštą, bus išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsižvelgiant į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų areštuotų daiktų vertes, šių daiktų arešto visiškai pakanka galimiems ieškovės reikalavimams patenkinti (CPK 185 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, naikintinas areštas atsakovui priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kita prašymo dalis atmestina (CPK 148 straipsnio 1 dalis, 149 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–338 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. T. prašymą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovui V. T., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartį išsiųsti šalims, Turto arešto aktų registrui.

Teisėjas Almantas Padvelskis