Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-807-538/2016

2016 m. birželio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-03 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui V. T., tretieji asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, R. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovo V. T. priešieškinį ieškovei I. T., tretieji asmenys akcinė bendrovė DNB bankas, R. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui sumažinta paskirta bauda nuo 50 eurų iki 20 eurų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 42 str. be kitų teisių ir pareigų numatyta, kad šalys privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja proceso dalyvius ne tik sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bet ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą.

CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo) faktą, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nesiekia bylos užbaigimo per kuo trumpesnį laiką, vilkina bylos nagrinėjimą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas CPK nustatyta tvarka reiškė prašymus, su šiais prašymais iš dalies sutiko ir ieškovė, taip pat dalyvaujantys byloje asmenys neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Pažymėtina, kad prašymo pateikimas nereiškia, kad atsakovas vilkina procesą, be to, teismas nustatęs, kad toks prašymas užvilkins bylos nagrinėjimą, turi teisę tokio prašymo netenkinti (CPK 245 straipsnio 2 dalis). Tačiau šiuo atveju teismas turi būti aktyvus, nes nagrinėjami šalių reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, o dalis atsakovo pareikštų prašymų buvo susiję su šių reikalavimų išsprendimu ir dalį jų teismas patenkino. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą, todėl pripažintina, kad atsakovui bauda paskirta nepagrįstai (CPK 95 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovui paskirtą baudą panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334-338 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovui V. T. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi paskirtą 50 eurų baudą.