- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2-11417-255/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09695-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- UAB „Avitelos prekyba“
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovui A. P., atsakovės atstovui S. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei UAB „Avitelos prekyba“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę pateikti nešiojamo kompiuterio TOSHIBA NB 100 pilną instrukciją lietuvių kalba, nustatant vieno mėnesio įvykdymo terminą bei priteisti iš UAB „Avitelos prekyba" 5000 litų neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje (b.l. 4-6) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2011 m. kovo 8 d. prekybos centre „AVITELA", adresu Taikos pr. 15, Klaipėda, nusipirko nešiojamą kompiuterį TOSHIBA NB 100, gamyklinis numeris X8797040 Q, kainavusį 999,00 Lt. Iš pardavėjo gavo kelių lapų instrukciją valstybine (lietuvių) kalba, o grįžęs namo pastebėjo, kad instrukcijos lietuviškas vertimas neatitinka nei apimtimi, nei turiniu su pakuotėje buvusiu originaliu anglišku instrukcijos variantu. 2011 m. kovo 9 d. raštu kreipėsi į UAB „Avitelos prekyba" parduotuvės, esančios Taikos pr. 15, Klaipėdoje vadovybę, kad ši pateiktų paaiškinimą, kodėl buvo pažeistos jo kaip pirkėjo teisės gauti pilną informaciją apie įsigytą prekę parduotuvėje valstybine kalba. Rašte nurodė, kad be tikslios prekės instrukcijos negali saugiai naudotis įsigyta preke, rizikuoja pažeisti garantinio aptarnavimo sąlygas ir prarasti garantinį aptarnavimą. UAB „Avitelos prekyba" atsakyme nurodė, kad nešiojamo kompiuterio instrukcija valstybine lietuvių kalba buvo pateikta, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato, kokia turi būti lietuviška instrukcija. 2011-03-25 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri raštą persiuntė Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyriui. Inspekcija nustatė, kad instrukcija lietuvių kalba yra nepilna, abstrakti, kurią sunku pritaikyti konkrečiam kompiuterio modeliui, bei nesuteikianti reikiamos visapusiškos informacijos kompiuterio naudotojui, kuris gali būti ir nėra profesionalus kompiuterinės technikos naudotojas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2011-06-23 priėmė nutarimą Nr. 10-370, kuriuo pasiūlė UAB „Avitelos prekyba" vykdyti reikalavimą iki 2011 m. liepos 8 d., tačiau instrukcijos atsakovė į valstybinę kalbą neišvertė. Ieškovas nurodo, kad dėl tokio atsakovės elgesio pasijuto nevisaverčiu vartotoju. Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 1dalis, 2 dalis nurodo, kad pardavėjas privalo pateikti būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją, o taip pat, kad ši informacija nebūtų klaidinanti. Prekybos centro darbuotojai ir jų pateikta bendro pobūdžio vartojimo instrukcija nepatenkina mano kaip vartotojo teisėtų lūkesčių. Šiuo atveju negalima taikyti apdairaus žmogaus apibrėžimo, kadangi kalba eina apie specialių žinių poreikį ir jų turėjimą. UAB „Avitelos prekyba" yra verslo subjektas, todėl laikytinas savo srities profesionalu ir jam, o ne man taikytini aukštesni rūpestingumo reikalavimai, be kita ko, ir pateikiant informaciją apie prekės naudojimo ypatumus bei specifiką (LAT 2007 m. birželio 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-222/2007). Perkant kompiuterį turėjo tikslą ne tik turiningai praleisti laisvalaikį, bet ir gilinti savo kaip gydytojo profesines žinias. Šitų tikslų įgyvendinti negalėjo ir negali iki šio laiko, kadangi kompiuteriu nesinaudoja bijodamas pažeisti ar savo netyčiniais veiksmais sugadinti jį, kas vėliau gali būti įvertinta kaip negarantinis sugadinimas, o jo remontas sugadinimo atveju gali sudaryti papildomas išlaidas. Ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad, norėdamas gauti tai, kas priklauso, turėjo kreiptis į įvairias valstybines institucijas, siekiant apginti savo kaip vartotojo teises, dokumentų rengimas pareikalavo galybės laiko, sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį (b.l. 35-36) nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirkimo-pardavimo metu ieškovui buvo suteikta visa reikalinga informacija ir papildomai buvo pridėta nešiojamo kompiuterio naudojimo instrukcija valstybine kalba, kurią sudaro aštuoni lapai A4 dydžio formato lapai. Minėta lietuviška instrukcija nėra pažodinė originalios gamyklinės instrukcijos vertinys, bet savo turiniu ir apimtimi visapusiškai leidžia susipažinti ir įsisavinti informaciją apie prekės saugų naudojimą (kad nebūtų pažeistos garantinio aptarnavimo sąlygos), jo priežiūrą, valdymo funkcijas ir pan. Kompiuteris, kaip elektronikos įrenginys, yra sudėtingas vartojimui tik įdiegtos programinės įrangos naudojimo prasme (be kurios jis visiškai neatlieka jokios funkcijos), bet ne savo išorinėmis valdymo funkcijomis, kaip įjungimo/išjungimo mygtuku ir klaviatūra. Pateiktose gamintojo instrukcijose valstybine ir nevalstybine kalba nėra aprašymų, kaip įdiegti, naudoti ir valdyti pasirinktą programinę įrangą. Šios informacijos atsakovo manymu ir tikisi ieškovas. Tokios informacijos pateikimas tiek produkto gamintojui, tiek pardavėjui nėra privalomas nei reikalaujamas. Kompiuterio programiniam valdymui arba „kompiuteriniam raštingumui" įgyti yra skirta speciali literatūra ar kursai. Ieškovas prieš nešiojamo kompiuterio įsigijimą turėjo visas teises pareikalauti, kad pardavėjas pademonstruotų įsigyjamos prekės savybes, veikimą ir gaut visą papildomą informaciją apie ją, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalyje. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė dvasinių išgyvenimų ir sugaišo galybę laiko, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog jis iš tikrųjų neturtinę žalą patyrė. Atsakovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, tačiau institucija pateikė išvadą (b.l. 44 - 47), kad ieškovo A. P. UAB „Avitelos prekyba" atžvilgiu keliamas reikalavimas pateikti nešiojamojo kompiuterio pilną instrukciją lietuvių kalba yra pagrįstas ir teisėtas, o neturtinės žalos atlyginimo klausimo sprendimas priklauso teismo kompetencijai.
Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
Šalys neginčija tos aplinkybės, kad atsakovė pardavė, o ieškovas 2011 m. kovo 8 d. prekybos centre „AVITELA", adresu Taikos pr. 15, Klaipėda, nusipirko nešiojamą kompiuterį TOSHIBA NB 100, gamyklinis numeris X8797040 Q (b.l. 22). Atsakovė sutinka su ieškovo teiginiu, kad nepateikė ieškovui lietuviškos instrukcijos, atitinkančios instrukciją anglų kalba. Iš pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 8) matyti, kad ieškovas 2011 m. kovo 9 d. raštu kreipėsi į UAB „Avitelos prekyba", prašydamas pateikti instrukciją valstybine kalba, tačiau tokią instrukciją pateikti atsakovė atsisakė (b.l. 9). Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius išanalizavęs pateiktos instrukcijos tekstus lietuvių ir anglų kalba padarė išvadas, kad instrukcija lietuvių kalba yra nepilna, abstrakti, kad ją sunku pritaikyti konkrečiam kompiuterio modeliui, kad ji yra nesuteikianti reikiamos visapusiškos informacijos kompiuterio naudotojui, kuris gali būti ir nėra profesionalus kompiuterinės technikos naudotojas. Tuo tarpu gamintojas kompiuterio naudotojui pateikia išsamią, visapusišką ir vaizdžią informaciją, kuri naudotojui padeda įsisavinti įsigyto kompiuterio naudojimo ypatumus, bei saugiai pagal paskirtį ir patogiai juo naudotis (b.l. 14-15). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2011-06-23 nutarimu Nr. 10-370 pripažino, kad vartotojo teisės yra pagrįstos ir pasiūlė UAB „Avitelos prekyba" vykdyti reikalavimą iki 2011 m. liepos 8 d. (b.l. 20-21), tačiau atsakovė pasiūlymo neįvykdė.
Ginčas tarp šalių kyla dėl atsakovės pareigos pateikti lietuvišką instrukciją, atitinkančią instrukciją anglų kalba: ieškovas nurodo, kad kaip vartotojas jis turi teisę gauti išsamią instrukciją, o atsakovė nurodo, kad pateikta instrukcija yra pakankama ir pažodinio instrukcijos vertimo jis pateikti neprivalo.
Išklausius šalių paaiškinimus, ištyrus pateiktus rašytinius įrodymus konstatuojama, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis (Civilinio kodekso 6.350 straipsnio 1 dalis). Esant vartojimo sutartiniams santykiams, sutarties laisvės principas ribojamas, įstatyme įtvirtinant griežtesnius, negu kitų sutarčių atveju, reikalavimus sutarties sąlygoms, taip atkuriant nelygiaverčių sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims visų pirma yra taikomos bendrosios nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų instituto nuostatos (Civilinio kodekso 6.188 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui – esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos teismo ex officio turi būti vertinamos pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009) (taip pat žr. Teismų praktikos apžvalgą, skelbtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 30). Vienas sutarties sąlygos sąžiningumo kontrolės aspektų yra vertinimas, ar sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą reikšmingą sutarčiai sudaryti informaciją. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta Civilinio kodekso 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjo (vartotojo) pažeidžiamumas reiškiasi ir tuo, kad pardavėjas yra savo srities profesionalas, jis turi daugiau žinių apie prekę ir kitais svarbiais sutarties sudarymo klausimais. Šiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti įstatyme įtvirtintas specialus pardavėjo pareigos suteikti vartotojui visapusišką informaciją, būtiną vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai, atitinkančiai tikruosius vartotojo poreikius bei interesus, sudaryti, reglamentavimas. Pirkėjas renkasi konkretų pardavėją pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputaciją ir turi pagrįstą pagrindą pasitikėti pardavėju, kad šis suteiks visą sutarčiai sudaryti reikalingą informaciją, o įsigytos prekės atitiks pateiktą informaciją apie jas. Civilinio kodekso 6.353 straipsnyje apibrėžta minimali informacijos, kurią būtina pateikti apie siūlomą vartojimo prekę, apimtis, turinys bei įtvirtinti šios pareigos pažeidimo padariniai. Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas nurodydamas parduodamo daikto etiketėse ar kitokiu būdu privalo suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą, kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį, vartotojo asmenį bei mažmeninės prekybos reikalavimus. Informacija apie parduodamus daiktus neturi būti klaidinanti (Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 2 dalis). Pardavėjo pareiga informuoti pirkėją įtvirtinta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatant, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes, o įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus. Reikalavimai pateiktinos informacijos turiniui detalizuojami poįstatyminiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 4-134 patvirtintomis Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėmis.
Kilus ginčui dėl pardavėjo suteiktos informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija tenka pardavėjui. Tačiau tokių įrodymų atsakovė neapteikė. Ieškovo pateikti aukščiau paminėti įrodymai - Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius išvada, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas - bei teisinis vartojimo santykių reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pažeidė ieškovo kaip vartotojo teises, todėl ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti tikslų instrukcijos vertimą lietuvių kalba yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso 6.299 straipsnyje įtvirtintas žalos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principas. Pagal šią teisės normą neturtinė žala turi būti atlyginama kai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Teismų praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų - žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Deliktinės atsakomybės už netinkamos kokybės prekių ir paslaugų tiekimą taikymo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Civilinio kodekso 6.299 straipsnyje įtvirtintą žalos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principą neturtinė žala turi būti atlyginama ne tik kaip sveikatos sužalojimu asmens patirtų skausmo, išgyvenimų padarinys, bet ir tuo atveju, kada netinkamos kokybės paslaugos suteikimu tiesioginė žala asmens sveikatai nėra padaroma, bet apskritai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis); reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nesvarbu turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar neatsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje J. A. J. v. UAB „Omnitel“, bylos Nr. 3K-3- 297/2005). Turtinių teisių pažeidimo atvejais patirtos neturtinės žalos atlyginimui kasacinio teismo praktikoje priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių priteisiama 1000- 8000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. UAB „Plienas“ bylos Nr. 3K-3-386/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. K. v. O. M., bylos Nr.3K-3-423/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas dėl atsakovės pareigos nevykdymo patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių: ieškovui teko kreiptis į pardavėją ir kelias institucijas, jis turėjo studijuoti teisės aktus ir ginti pažeistas teises. Nepaneigtas ieškovo teiginys, kad įsigyta preke jis negali naudotis beveik metus laiko. Atkreiptinas dėmesys į atsakovės elgesį ieškovo atžvilgiu: atsakovė yra solidi prekybos įmonė, tačiau nesutiko patenkinti pirkėjo pagrįstų reikalavimų, nereagavo į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus pasiūlymą spręsti ginčą taikiai, į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą, vartojimo teisiniuose santykiuose būdama stiprioji šalis įžeidžiamai ignoravo silpnesniąją šalį – pirkėją, atsiliepime į ieškinį siūlydama jam įsigyti specialios literatūros ar lankyti kursus. Toks įstatyme numatytų vartotojų teisių pažeidimas tikėtina sukėlė nemalonius išgyvenimus ieškovui. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama ir į įsigytos prekės vertę. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką ieškovo patirta neturinė žala įvertinama 1000, 00 Lt.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Ieškovas už neturtinį reikalavimą sumokėjo 136,80 Lt žyminį mokestį, šis reikalavimas buvo patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 136,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
įpareigoti UAB „Avitelos prekyba" per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. P. pateikti nešiojamo kompiuterio TOSHIBA NB 100 instrukciją lietuvių kalba, visiškai atitinkančią gamintojo pateikiamą instrukciją anglų kalba.
Priteisti iš UAB „Avitelos prekyba" 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. P. bei 136,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.