Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Edvardo Palioko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-16525-429/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 19,55 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 2817,36 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. liepos 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, nėra skundžiama.

7. Tarp šalių 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K065117795 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 3050,08 Eur vartojimo kreditą 46 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 19,55 proc., paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 1307,96 Eur, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma – 217,90 Eur, bendra vartojimo kredito suma – 4575,94 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023 m. birželio 12 d. 2019 m. spalio 11 d. pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarčių, kadangi buvo keičiama mokėjimo data, perskaičiuotos palūkanos, kurių mokama suma sudarė 1338,96 Eur, o visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2023 m. birželio 30 d. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovė 2020 m. birželio 3 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2020 m. birželio 9 d. vienašališkai nutraukė Sutartį vadovaudamasi Sutarties 8.4 punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.

8. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo 1) 2817,36 Eur negrąžintą kredito dalį, 2) 177,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 3) 19,55 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 2817,36 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. birželio 30 d., 4) 1423,23 Eur tarpininkavimo mokestį, 5) 0,84 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. vasario 29 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 9 d., 6) 19,55 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 2817,36 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. liepos 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8) 99 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

9. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti 19,55 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2817,36 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei priteisdamas dalį, t. y. 217,90 Eur, tarpininkavimo mokesčio.

10. Apeliantė (ieškovė) nesutikdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 19,55 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2817,36 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nurodo, kad ieškovės šis reikalavimas neprieštarauja naujai suformuotai teismų praktikai dėl palūkanų skaičiavimo, imperatyvioms įstatymų normoms. Šalys gali susitarti, jog nutraukus sutartį toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė Sutartyje, sudaro 19,55 proc. Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio LR VKĮ numatytų reikalavimų. Be to, Sutarties 6.1. punktas numato, jog Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (19,55 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią po sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos mokestinę (pelno) funkciją atliekančios palūkanos, tačiau savo teises kredito davėjas gali ginti reikšdamas reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo arba reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimą). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu neprašė priteisti mokestinę (pelno) funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį po Sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 1 d.), aiškiai nurodydama, kad prašo priteisti kompensacines palūkanas, t. y. palūkanas, mokėtinas tuo atveju, jeigu įvyks Sutarties pažeidimas ir kreditas nebus grąžintas Sutartyje įtvirtintais terminais. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, siekdamas užkirsti galimybes vartojimo kredito davėjams apeiti VKĮ kuriamą imperatyvų teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 (75 punkte) yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas būtent dėl jo nesuderinamumo su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, t. y. motyvais, kurie nebuvo aptariami ir analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, todėl spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje byloje kasacinio teismo suformuotos praktikos, nėra pagrindo.

12. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis yra mažesnis už Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos VKĮ numatytus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 yra pateiktas išaiškinimas, kad mokestines (pelno) palūkanas nustatančios sutarties sąlygos po sutarties nutraukimo netenka galios ir negali būti taikomos, o maksimalus netesybų (kompensacinių palūkanų) dydis imperatyviai nustatytas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi kuriamu reglamentavimu. Pažymėtina, kad Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį (toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).

13. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad reikšdama aptariamą reikalavimą ieškovė iš esmės prašė taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę ir priteisti nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimą. Kaip matyti iš ieškovės reikalavimo turinio, ji aiškiai įvardijo prašanti priteisti kompensacines palūkanas (t. y. netesybas), o ne nuostolių atlyginimą. Be to, reikšminga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, Sutartyje įtvirtinta mokestinių (pelno) palūkanų norma yra sietina su kredito gavėjo pajamomis, kurias jis būtų gavęs laikotarpiu iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai, todėl vertintina kaip tinkamas rodiklis negautų pajamų dydžiui už nurodytą laikotarpį apskaičiuoti. Kita vertus, įstatymui prieštaraujantis kompensacinių palūkanų (netesybų) dydis negali būti vertinamas kaip tinkamas rodiklis ieškovės laikotarpiu po Sutarties termino pabaigos negautoms pajamoms apskaičiuoti ir šiuo laikotarpiu dėl besitęsiančio sutartinių įsipareigojimų pažeidimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (negautos pajamos) turi būti įrodinėjami kitais būdais (toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).

14. Pripažinusi nepagrįstais visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 19,55 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2817,36 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, nėra pagrindo.

15. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

16. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 19,55 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtyje kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 19,55 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).

18. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, nors ir ex officio įvertino vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo atitikimą VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, tačiau šių sąlygų nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas šią teisės taikymo klaidą ištaiso ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 19,55 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas reikalavimas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, apeliantės patirtas pirmosios instancijos teisme, taip pat nepriteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos, apeliantės patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, papildant rezoliucinę dalį šia pastraipa:

„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K065117795 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (19,55 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.