Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas V. J. skunde nurodė, kad pareiškėjas gavo 2016-10-26 priimtą antstolio patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CPK) 668 str. 1 d. numatytas pajamas ir į pinigų sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija išieškojimų iš darbo užmokesčio bei kitų jam prilyginamų pajamų. Skundžiamu atveju yra iš išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms. Pareiškėjas prašė antstolio panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymus buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Suinteresuotas asmuo antstolis S. M. su skundu nesutiko, 2016-11-22 patvarkymu skundo netenkino. Patvarkyme antstolis nurodė, kad skolininko piniginės lėšos yra gautinos į skolininko sąskaitą, kurią administruoja laisvės atėmimo vietos įstaiga. Todėl negali būti taikoma analogija išieškant iš grynųjų pinigų ir lėšoms esančioms skolininko sąskaitoje, nežiūrint į tai, kad ją administruoja įkalinimo įstaiga. Aptariamu atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko artimųjų, draugų ir kt.) kaip tokios, skirtos ne būtiniausiems skolininko poreikiams patenkinti, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja tik savo santaupoms didinti dėl kurių padidėja bendrosios jo pajamos, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų. Šios lėšos, kurios patenka į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į LR CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas (LR CPK 739 str.). Todėl antstolio veiksmai aptariamu atveju yra visiškai teisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-19 nutartimi pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų tenkino iš dalies. Teismas panaikino antstolio S. M. 2016-10-26 patvarkymą dalyje dėl išieškojimo iš V. J., nustatant, kad yra draudžiama vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje esančios sąskaitos nukreipiant išieškojimą į sumą, neviršijančią 1 MMA, tačiau paliekant teisę vykdyti išieškojimą iš sumų, kurios viršija 1 MMA.Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nurodė, kad neginčija vykdomų išskaitų iš darbo užmokesčio, tačiau nenurodė, kokios paskirties lėšas, neskaitant darbo užmokesčio, jis gauna į antstolio areštuotą banko sąskaitą. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p., pareiškėjas turėjo teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Kadangi nėra aišku, kokios paskirties lėšos yra piniginės lėšos, kurias pareiškėjas gauna į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kaip asmeniniams poreikiams skirtas lėšas, laikytina, kad jos nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 str. ar 739 str. nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Tačiau CPK 668 str. 1 d. taip pat reglamentuoja, kad negalima nukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Antstolis nukreipė į visas lėšas, esančias pareiškėjo laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nepaisant to jos viršija 1 MMA ar ne. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, 2016-10-26 antstolio patvarkymas naikintinas dalyje nustatant, kad yra draudžiama vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje esančios sąskaitos nukreipiant išieškojimą į sumą, neviršijančią 1 MMA, tačiau paliekant teisę vykdyti išieškojimą iš sumų, kurios viršija 1 MMA. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo sugrąžinti lėšas, kurios buvo nurašytos vykdant išieškojimą ir panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie sumas, kurios buvo nuskaitytos vykdant išieškojimą. Antstolis patvirtino, kad tokios sumos nebuvo išskaitytos, laikytina, kad iš pareiškėjo sąskaitos nuskaičiavimas nebuvo atliktas, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas tuo pagrindu, kad nesant nuskaičiuotų sumų, negalimas jų grąžinimas ar naikinamas areštas. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jei per du metus bauda nėra išieškoma, baudos išieškojimas administracinio teisės pažeidimo bylose turi būti nutrauktas, teismas nurodė, kad ši norma nustato administracinio teisės pažeidimo vykdymo senaties terminus. ATPK 308 str. nurodyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus ATPK 314 straipsnyje numatytus atvejus. Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai. Tiek trijų mėnesių, tiek penkerių metų terminai nebuvo pažeisti, todėl šis pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąsias bylas suėjus senaties terminui, atmestinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas antstolis S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-19 nutartį kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą bei išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia argumentais: Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 p. numato, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti procesinių dokumentų formas. 2016-10-26 antstolis naudojo Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priedą ir priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (išskyrus gaunamą darbo užmokestį), kuriuo buvo areštuota skolininko asmeninė sąskaita administruojama įkalinimo įstaigos (CPK 688 str., 689 str.). Antstolis šiuo atveju turėjo ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinamo įstaigos sąskaitoje. CPK 668 straipsnio 1 dalis nurodo turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Viena tokio turto rūšių, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, yra pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Tačiau minėtame straipsnyje nurodoma, kad turto, į kurį nukreipti išieškojimo negalima, sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. p. nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Tai reiškia, kad antstoliui numatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Todėl įstatymų leidėjas tokiems atvejams vykdymo procese numato ribojimus ir draudimus, siekiant užtikrinti skolininkui bent minimalų pragyvenimo lygį, nes vykdymo procese turi būti apsaugoti ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisės bei teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju skolininko piniginės lėšos yra gautinos į skolininko sąskaitą, kurią administruoja laisvės atėmimo vietos įstaiga. Todėl negali būti taikoma analogija išieškant grynųjų pinigų ir lėšoms esančioms skolininko sąskaitoje, nežiūrint į tai, kad ją administruoja įkalinimo įstaiga. Lėšos, kurios patenka į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas (CPK 739 str.). Todėl antstolio veiksmai aptariamu atveju yra visiškai teisėti. Apibendrinus, darytina išvada, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, nepatenka į CPK 739 str. išvardintą baigtinį sąrašą piniginių sumų, iš kurių išskaitymas pagal vykdomuosius dokumentus būtų negalimas. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Vilniaus apygardos teismas yra konstatavęs, kad antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į apelianto, atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. Todėl lėšos, patenkančios į apelianto sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 d. nurodytus atvejus. Be to, lėšos apeliantui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti. (Vilniaus apygardos teismo 2016-09-27 nutartis Nr. 28-2258-392/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016-11-15 nutartis Nr. 2S-2559-392/2016). Skolininko asmeninės piniginės lėšos, esančios įkalinimo įstaigos administruojančioje sąskaitoje, išieškotinai skolos ir vykdymo išlaidų sumai buvo areštuotos vadovaujantis CPK 664 str. 2 d, 688 - 689 str., str., normų pagrindais. Tai yra tie patys teisiniai pagrindai, kuriais areštuojamos piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose ar pas kitus asmenis. Turto arešto mastas antstolio patvarkymuose neviršijo skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo sumų (CPK 675 str. 2 d, 677 str. 2 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 97 str., 98 str. akivaizdu, kad nuteistieji gali disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau jokio draudimo nukreipti išieškojimo į šias lėšas nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kur yra išlaikomas valstybės lėšomis. Bausmių vykdymo kodekso 173 str., reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Taigi, maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis. Taigi, šiuo atveju CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančias turtą, iš kurio negali būti išieškoma, netaikytinos. 2016-12-02 iš Kybartų pataisos namų sąskaitos už V. J. į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 70,20 Eur suma. Pareiškėjas antstoliui nepateikė jokių įrodymų, kad nurašytos piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 90 p. skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą, išieškota 70,20 Eur suma saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje.Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Vertindamas antstolės veiksmus ir pripažindamas juos neteisėtais pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2015. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į naujausią Kasacinio teismo praktiką, suformuotą 2016 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje išaiškinti išieškojimui iš fizinių asmenų turto taikomi apribojimai pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodydamas tik esminius nutarties argumentus. Kasacinis teismas šioje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), t. y. vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų ir jų išskaitų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, Kybartų pataisos namuose, nedirba ir jokių darbo pajamų negauna. Antstolio S. M. 2016-10-26 patvarkymo, kuriuo buvo areštuota pareiškėjo sąskaita, priėmimo dieną bei pareiškėjo skundo padavimo dieną sąskaitoje jokių lėšų nebuvo. Antstolis nurodė, kad 2016-12-06 į antstolio depozitinę sąskaitą iš Kybartų pataisos namų už pareiškėją buvo pervesta 70,20 Eur suma iš pareiškėjui priklausančios įkalinimo įstaigos administruojamos sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes konstatuoja, jog neturi pagrindo nesutikti su antstolio argumentu, kad piniginės lėšos, esančios pareiškėjo sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas negalimas. Šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į jas, o pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos priklauso tai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima (CPK 12, 178 straipsniai). Sutiktina su apelianto argumentais, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į pinigų sumą ir neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA, įtvirtintas CPK 668 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; prie tokių sumų kaip turto rūšies priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas). Taigi tiek teisinis reglamentavimas, tiek Kasacinio teismo praktika paneigia pareiškėjo argumentus, jog nagrinėjamu atveju išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatyto 1 MMA, negalimas. Be to, antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą rėmėsi Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 p. , kuris numato, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti procesinių dokumentų formas. 2016-10-26 antstolis naudojo Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priedą ir priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (išskyrus gaunamą darbo užmokestį), kuriuo buvo areštuota skolininko asmeninė sąskaita, administruojama įkalinimo įstaigos (CPK 688 str., 689 str.). Nėra jokio pagrindo nesutikti su apelianto argumentu, kad jis turėjo ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinamo įstaigos sąskaitoje.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad panaikindamas dalį minėto patvarkymo, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmesti visa apimtimi (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį pakeisti – pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų atmesti.