Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-07 · Civilinė byla Nr. e2-4344-967/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
e2-4344-967/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40117-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
Atsakovas
O. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4344-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40117-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovui O. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Moment Credit“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo O. R. (toliau – atsakovas) 376,51 Eur negrąžintų kreditų sumos, 30,12 Eur nesumokėtų kreditų kainų, 36,60 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Nurodė, kad 2008 m. birželio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui kreditą pagal sutartas specialiąsias kredito suteikimo sąlygas, o atsakovas – gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. Atsakovas patvirtino aktualią sutarties redakciją ir 2010 m. gegužės 28 d. pasiskolino iš ieškovės pirmąjį 144,81 Eur (500,00 Lt) dydžio vartojimo kreditą. Nurodyta suma pervesta į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas nurodė registracijos metu.

2010 m. liepos 16 d. atsakovas pasiskolino iš ieškovės antrąjį 144,81 Eur (500,00 Lt) dydžio vartojimo kreditą. 2010 m. liepos 16 d. ieškovė pervedė 144,81 Eur (500,00 Lt) sumą į atsakovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

2010 m. rugsėjo 14 d. atsakovas pasiskolino iš ieškovės trečiąjį 144,81 Eur (500,00 Lt) dydžio vartojimo kreditą, pervesdama nurodytą sumą į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2010 m. lapkričio 25 d. atsakovas pasiskolino iš ieškovės ketvirtąjį 57,92 Eur (200,00 Lt) dydžio vartojimo kreditą. 2010 m. lapkričio 25 d. ieškovė pervedė 57,92 Eur (200,00 Lt) sumą į atsakovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Atsakovas turėjo grąžinti ieškovei 144,81 Eur (500,00 Lt), 144,81 Eur (500,00 Lt), 144,81 Eur (500,00 Lt) ir 57,92 Eur (200,00 Lt), iš viso 492,35 Eur (1 700,00 Lt) kreditą, vadovaudamasis sutartomis kreditų suteikimo sąlygomis.

Atsakovas dėl netinkamo sutarties vykdymo ne kartą įspėtas sutartyje numatytu būdu (trumposiomis žinutėmis). Kaip teigė ieškovė, atsakovui apie įmokų mokėjimą buvo priminta, jis įspėtas dėl galimų pasekmių. Nepaisant ieškovės raginimų, iš atsakovo mokėjimai buvo negauti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). 2019 m. sausio 17 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta apie 2019 m. sausio 15 d. atsakovo darbovietėje (duomenys neskelbtini) dirbančiai vyr. buhalterei D. Č. įteiktas ieškinio su priedais kopijas ir 2018 m. gruodžio 27 d. teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo Nr. e2-46794-967/2018 (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2008 m. birželio 25 d., 2010 m. liepos 16 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos vartojimo kreditų sutartys Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrųjų kreditų sutarčių sąlygų 4.1.1 punkte numatyta, jog klientas įsipareigoja laiku mokėti įmokas. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir nustatytais terminais mokėjimų neatliko. Ieškovės pateiktas trumpųjų žinučių sąrašas patvirtina aplinkybę, jog 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. birželio 10 d., 2016 m. birželio 13 d., 2016 m. birželio 14 d., 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 11 d., 2016 m. liepos 29 d. atsakovas siųstais pranešimais įspėtas dėl vėluojamų atlikti įmokų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo skolinius įsipareigojimus būtų įvykdęs (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas.

Nagrinėjamu atveju 2008 m. birželio 25 d., 2010 m. liepos 16 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos vartojimo kreditų sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovui iš viso suteiktas 492,35 Eur kreditas (2008 m. birželio 25 d., 2010 m. liepos 16 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. vartojimo kreditų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktas). Atsakovui tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdžius, prisiimtų 2008 m. birželio 25 d., 2010 m. liepos 16 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytų vartojimo kreditų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovė įgijo teisę į 376,51 Eur negrąžintų kreditų sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 376,51 Eur negrąžintų kreditų sumos laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už naudojimąsi pinigais (vadinamosios mokėjimo (pelno) palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas tais atvejais, kai piniginė prievolė neįvykdyta laiku, susideda iš šių sumų: 1) neįvykdytos piniginės prievolės suma; 2) palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, (mokėjimo (pelno) palūkanos), kai jos nustatytos sutartyje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis, suma; 3) palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis), suma.

Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Šiuo atveju palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu nustatyta jų susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

2008 m. birželio 25 d., 2010 m. liepos 16 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos vartojimo kreditų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 1.11 punkte numatyta, jog klientas privalo sumokėti bendrovei kredito kainą už naudojimąsi kreditu. Remiantis 2008 m. birželio 25 d., 2010 m. liepos 16 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų 1 punktu, kredito kaina – 17,96 Eur (62,00 Lt), 25,20 Eur (87,00 Lt), 28,09 Eur (97,00 Lt), 6,95 Eur (24,00 Lt), iš viso – 78,20 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti 30,12 Eur nesumokėta kreditų kaina pagal savo paskirtį laikytina pelno (mokėjimo) palūkanomis, išreikštomis fiksuota pinigine išraiška. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės mokėti fiksuotas palūkanas už naudojimąsi suteiktu kreditu neįvykdė, ieškovei priteistinos 30,12 Eur pelno (mokėjimo) palūkanos (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis).

CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinama netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-537/2011).

Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

2008 m. birželio 25 d., 2010 m. liepos 16 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2010 m. lapkričio 25 d. vartojimo kreditų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 9 punkte šalys numačiusios, jog klientui laiku neįvykdžius prievolės sumokėti įmoką, klientas už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo mokėti bendrovei 2,00 procentų dydžio delspinigius. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą po mokėjimo dienos einančią dieną.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos.

Laikantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalies, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimų, delspinigiai ieškovės buvo atitinkamai paskaičiuoti taikant 0,05 procento dydžio normą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d., kada buvo parengtas ieškinys. Kadangi privalomos mokėti sumos ieškovei buvo negrąžintos, ieškovė pagrįstai už kiekvieną uždelstą dieną iki 2018 m. gruodžio 18 d. skaičiavo 0,05 procento dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui netinkamai vykdžius sutartines prievoles, ieškovės prašymas priteisti 36,60 Eur delspinigių yra tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas prievolės nevykdė geruoju, nemokėdamas 443,23 skolos sumos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 443,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovo 3,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, juridinio asmens kodas 300657515, iš atsakovo O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 376,51 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt vieną euro centą) negrąžintų kreditų, 30,12 Eur (trisdešimt eurų ir dvylika euro centų) nesumokėtų kreditų kainos, 36,60 Eur (trisdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt euro centų) delspinigių, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 443,23 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt trijų euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė