Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalį veikdama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, R. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškimas perduotas nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutarties Nr. e2KT-16-658/2024 pagrindu.

3. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja po tėvo R. K. J. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi galvojo, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjos motinai R. J.. Tik po motinos mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjai tapo žinomos aplinkybės, jog butas įgytas santuokos metu, todėl priklausė abiem sutuoktiniams, nepriklausomai nuo to, kieno vardu buvo registruotas. Pareiškėja kreipėsi į advokatę, sužinojo, kokių veiksmų turi imtis ir buvo pradėti rinkti reikalingi dokumentai, siekiant kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Mano, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas. Termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeistų niekieno interesų, priešingai, jį atnaujinus bus įgyvendinta konstitucinė teisė į nuosavybę. Niekas iki šiol nėra reiškęs pretenzijų dėl turto.

5. Suinteresuotas asmuo R. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

6. 2024 m. liepos 9 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išaiškinant dalyvaujantiems byloje asmenims teisę iki 2024 m. liepos 26 d. pateikti prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 577 straipsnis). Prašymų nagrinėti bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

7. Ištyrus byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre palikėjo R. K. J. vardu nuosavybės teise įregistruota ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 19 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kita dalis (½ dalis) buto nuosavybės teise registruota R. J. 1992 m. gegužės 12 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-4149 pagrindu. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. gruodžio 19 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo viešajame registre buvo įregistruotas R. J. vardu.

8. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, jog palikėjas R. K. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su R. J., kuri (duomenys neskelbtini). Pareiškėja R. J. ir suinteresuotas asmuo R. J. yra R. K. J. vaikai. Iš 2024 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog dėl (duomenys neskelbtini) mirusio R. K. J. palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, notarė dėl šio palikimo nėra atlikusi jokių notarinių veiksmų. Testamentų registro (2024 m. vasario 2 d.) duomenimis Testamentų registre nėra įregistruota palikimo, atsiradusio po R. K. J. mirties, priėmimo ir (ar) atsisakymo priimti palikimą faktai. Pareiškėja į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl prašo atnaujinti terminą palikimui priimti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

9. Nagrinėjamu atveju palikimas po palikėjo R. K. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl šiems paveldėjimo santykiams aktualios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. 1964 m. CK 587 straipsnio 2-3 dalyse buvo numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena (1964 m. CK 569 straipsnis). 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalies nuostatos numatė, jog terminą palikimui priimti gali prailginti teismas, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

10. Naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) V knygoje įtvirtintas savo turiniu iš esmės panašaus pobūdžio teisinis reguliavimas, reglamentuojantis paveldėjimo teisinius santykius, tačiau numatyta, jog tam, kad įpėdinis priimtų palikimą, šiuos veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

11. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Minėti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir šioje byloje.

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas R. K. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalimi, terminas palikimui, atsiradusiam po palikėjo mirties, priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Per įstatymo nustatytą terminą palikėjo įpėdiniai į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė. Pareiškėja nurodė, jog šių veiksmų neatliko, kadangi galvojo, jog palikimą sudarantis butas priklauso motinai ir tik po motinos mirties pareiškėjai tapo žinoma apie palikėjui priklausantį turtą, t. y. apie palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, pateikė pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

13. Šiuo atveju įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.

14. Minėta, paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, suinteresuotas asmuo R. J. nebuvo aktyvus ir savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, prieštaravimų nereiškė. Kiti galimi įpėdiniai pagal įstatymą dėl palikimo anksčiau nėra kreipęsi, paveldėjimo byla iki šiol nėra užvesta. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

15. Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po R. K. J. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po R. K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.