- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- II-62-725/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01096-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Pažeidėjas
- E. K.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai E. K., jos atstovei, advokatei Sonatai Žukauskienei,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisų apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei D. P.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos E. K. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-1703-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24256055427.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-1703-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24256055427 E. K. (toliau – ir Pareiškėja) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį ir jai skirtas įspėjimas dėl to, kad E. K., būdama nepilnametės B. Š. motina, nesistengė motyvuoti dukrą bendrauti su tėvu, neužtikrino teismo nustatytos bendravimo tvarkos, tokiais savo tyčiniais veiksmais E. K. piktnaudžiavo motinos valdžia, neužtikrino mergaitės teisės į saugią emocinę aplinką ir harmoningą vystymąsi, teisės bendrauti ir būti auklėjamai ne tik motinos, bet ir tėvo.
Skundžiamame nutarime nurodoma, kad 2024 metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais R. Š. su dukra turėjo bendrauti neutralioje aplinkoje, nesivežant dukros į savo gyvenamąją vietą. Antstolis M. P. nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. konstatavo faktines aplinkybes. 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. R. Š. atvyko susitikti su dukra prie (duomenys neskelbtini). E. K. atvedė dukrą, tačiau nepaleido jos rankos, mergaitė nebendravo su tėvu, žvilgčiojo į motiną. R. Š. pasiūlius E. K. pasišalinti, moteris atsisakė, teigė, kad vieno vaiko nepaliks. Pastovėjusi šalia dukros 3 minutes, E. K. apsisuko ir su dukra išėjo. 2024 m. rugpjūčio 8 d. R. Š. su dukra susitiko prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ prie „(duomenys neskelbtini)“. E. K. atvedė dukrą, tačiau pati nepasišalino, B. Š. buvo įsitempusi, nenoriai bendravo su tėvu, atsisakė likti su R. Š.. E. K. pabuvusi kartu su dukra 2 minutes, apsisuko ir išėjo. Tokiais savo veiksmais E. K. pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-1703-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24256055427.
Skunde nurodoma, kad priešingai nutarimui, Pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, kad ji panaudojo ar nepanaudojo valdžią, priešingai vaiko interesais. Nutarime nurodyti argumentai, kad ji piktnaudžiavo motinos valdžia, neužtikrino mergaitės į saugią emocinę aplinką ir harmoningą vystymąsi, teisės bendrauti ir būti auklėjamai ne tik motinos, bet ir tėvo, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi.
Skunde nurodoma, kad nutarimas iš esmės grindžiamas abstrakčiais vaiko tėvo R. Š. parodymais bei tėvo pažįstamos psichologės V. G. paaiškinimais. Iš nutarimo iš vis nėra aišku už kokį ir kada padarytą pažeidimą Pareiškėjai yra paskirta nuobauda. Stokoja teisingumo ir logikos nutarimo motyvas, kad E. K., būdama nepilnametės B. Š. motina, nesistengė motyvuoti dukrą bendrauti su tėvu, neužtikrino teismo nustatytos bendravimo tvarkos.
Pažymėtina, kad nėra ginčo, jog Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir nustatė R. Š. bendravimo su dukra B. Š. bendravimo tvarką. Tačiau priešingai nutarimo motyvams, Pareiškėja teismo nutartį vykdė skrupulingai ir nustatytos tėvo bendravimo tvarkos nepažeidė. Tiesa yra ta, kad dukra B. Š. atsisako bendrauti su tėvu, su juo nepasilieka, atvedus dukra nepaleidžia Pareiškėjos rankos, dėl ko priversti dukrą bendrauti su R. Š., Pareiškėja neturi galimybių.
Vaiko tėvas R. Š. eilę metų nesistengė sukurti tėviško ryšio su dukra, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Šalys kartu negyvena nuo 2018 m. balandžio 1 d., kuomet dėl R. Š. panaudoto psichologinio ir fizinio smurto Pareiškėjos atžvilgiu, ji buvo priversta išsiskirti. Nuo to laiko R. Š. dukrai neteikė reguliaraus išlaikymo, nelankė jos, dėl ko nėra artimo vaiko ir tėvo ryšio. Dukrą pilnai išlaikė ir ja rūpinosi tik Pareiškėja bei jos sutuoktinis. Pažymėtina, kad B. Š. atsisako bendrauti su tėvu R. Š.. Keisčiausia yra tai, nutarimą priėmusi specialistė cituoja antstolio M. P. faktinių aplinkybių protokolą, kuriame konstatuojama, kad mergaitė B. Š. buvo įsitempusi, nenoriai bendravo su tėvu , atsisakė likti su R. Š..
Vykdant teismo nutartį ir pasibaigus laikotarpiui, kuris numatė R. Š. bendravimą su dukra dalyvaujant psichologui, SMS žinute Pareiškėja pasiūlė tęsti bendravimą tarpininkaujant psichologui, motyvuodama tuo, kad dukra nepasirengusi bendrauti su tėvu be tarpininkų, pasisiūlė ir tęsti bendrą apmokėjimą už psichologo paslaugas, tačiau R. Š. tokio pasiūlymo atsisakė.
Dėl 2024 m. rugpjūčio 1 d. R. Š. susitikimo su dukra, Pareiškėja paaiškina, kad atvykus į susitikimą su R. Š. prie (duomenys neskelbtini), dukra atsisakė su juo bendrauti. Atsisakius dukrai vykti kartu su R. Š., šis elgėsi agresyviai, įžeidinėjo Pareiškėją dukros akivaizdoje, mergaitė pradėjo verkti ir kategoriškai atsisakė toliau bendrauti su tėvu.
2024 m. rugpjūčio 6 d. atvykus į susitikimą, pastebėjo, kad jame dalyvauja ir antstolis. Pareiškėja su skundu pateikia susitikimo vaizdo įrašą, kuris paneigia nutarime nurodytas išvadas apie jos veiksmais padarytą vaiko teisių pažeidimą. Iš vaizdo ir garso įrašo neginčytinai nustatyta, jog mergaitė ne vieną kartą pakartoja, jog nori išeiti iš susitikimo, nors Pareiškėja daugybę kartų siūlė R. Š. vestis mergaitę, kur tik pageidauja. Tuo tarpu R. Š. mergaitės akivaizdoje Pareiškėją vadina „supuvusiu parazitu“, jo dėmesys ir agresija yra nukreipta tiesiai į Pareiškėją, ir jis niekaip mergaitės neskatina eiti kartu su juo.
Svarbiausia yra tai, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė, nagrinėdama R. Š. skundą, dėl neaiškių ir nesuprantamų motyvų neįžvelgia R. Š. netinkamo elgesio prie vaiko, jo „koliojimosi“, kas leidžia spręsti apie tendencingą bylos nagrinėjimą ir suinteresuotumą.
Skunde taip pat nurodoma, kad nutarime minimas 2024 m. rugpjūčio 8 d. susitikimas vyksta Kauno „(duomenys neskelbtini)“ prie „(duomenys neskelbtini)“ kino teatro. Pareiškėja atvedė mergaitę į susitikimą ir pasitraukė keliolika metrų tolyn. Tėvas bendrauja su dukra, Pareiškėjai niekaip nedalyvaujant susitikime, tačiau mergaitė jam pasako, jog nenori su juo bendrauti, atbėga pas Pareiškėją ir jos išvyksta.
Visi kiti nuo to laiko vykę susitikimai vykdavo taip - Pareiškėja atveda mergaitę ir nueina prie automobilio, mergaitė pabendrauja su tėvu kelias minutes ir grįžta pas Pareiškėją, dažnu atveju apsiverkusi ir sudirgusi, sakydama „greičiau važiuokime“. Susitikimų metu R. Š. dažnai nueinant palydi Pareiškėją įžeidinėjimais, grasina susidorojimu, bandant išvažiuoti iš aikštelės, blokuoja automobiliui kelią (ką B. Š. yra sakiusi Valstybės vaiko teisių apsaugos specialistei R. G. ir kas užfiksuota institucijos protokoluose), ar filmuoja vaiką prieš jos valią. R. Š. susitikimo metu išsitraukia telefoną ir prikišęs jį mergaitei prie veido filmuoja, taip žemindamas ir skaudindamas ją (tą matė ir socialinės darbuotojos atvykusios eilinei Pareiškėjos namų apžiūrai), negana to, R. Š. minėtus vaizdo įrašus patalpino socialinėje erdvėje, jie pasiekė B. Š. bendraklasių tėvus, mergaitė sulaukė klausimų apie tai mokykloje, tai pažeidė mergaitės garbę, orumą ir privatumą, suformavo terpę patyčioms. Dukra po kiekvieno susitikimo grįžta itin liūdna, verkia, prašo, kad visa tai baigtųsi. Taigi, tokie R. Š. veiksmai turėtų būti vertinami kaip emocinis vaiko gniuždymas, tačiau vaiko teisių tarnyba to dėl nesuprantamų priežasčių nemato.
Skunde teigiama, kad mergaitė po susitikimų verkdama pasakoja, kad tėvas ją moralizuoja, aiškina, kad vaiko noras dėl bendravimo yra visiškai nesvarbus, gąsdina, aiškina, jog mama nesilaiko teismo nutarties ir dėl to ji bus pasodinta į kalėjimą, aiškina, kad „dėdė, kuris su tavimi gyvena, yra tau svetimas, svetimas ir tavo brolis“. Mergaitė itin jautriai reaguoja į tokius R. Š. komentarus, pergyvena, kad socialinėje erdvėje pasirodę įrašai pasiekė ir jos klasės draugų tėvus ir dėl to ji patiria patyčias. Mergaitė nesupranta, kodėl jos nuomonė yra nesvarbi, kodėl yra verčiama daryti tai, ko nenori. Ji Pareiškėjos prašo, kad nepasitrauktų toli, nors bando jai paaiškinti, jog ji privalo atsitraukti. Mergaitė nerimauja dėl tolesnių R. Š. veiksmų, ji bijo, kad jis neateitų į bendrus jos mokyklos renginius ir vaikai iš jos nesityčiotų, todėl dažnu atveju tokių renginių vengia.
Šalies argumentai
R. Š. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl tarpininkavimo, buvo pasiūlyta lankytis „Pastogėje“, tam Pareiškėja neprieštaravo, nors teismo nutartis nenumato šitokio bendravimo. Lankosi „Pastogėje“, darbuotojai pritaria, kad mergaitė nėra pasiruošusi bendrauti su tėvu, tęsia konsultacijas ir laikosi specialistų teikiamų rekomendacijų. Pareiškėja skrupulingai vykdo teismo nutartį, atsitraukia nuo mergaitės tiek, kiek ji Pareiškėjai leidžia, veda mergaitę specialistų konsultacijoms į „Pastogę“, pats R. Š. net ir antstolio akivaizdoje kuria toksiškus santykius, demonstruoja agresiją ir net nebando kurti ryšio su savo vaiku (b. l. 3–10).
Institucija pateikė teismui atsiliepimą į E. K. skundą, kuriuo prašo Pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad tyrimo metu buvo vertinama visa Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje turima medžiaga apie pareiškėjos E. K. ir R. Š. situaciją. Pareiškėjos E. K. skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis ne tik R. Š. skundu, bet ir turėtų įrodymų visuma. Atkreipiamas dėmesys, kad tas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, natūraliai turi didesnę įtaką vaikui ir, dėl nuolatinio, tiesioginio, kasdieninio bendravimo su vaiku gali bei privalo padėti vaikui įveikti iškilusius sunkumus, kitais veiksmais parodyti vaikui, jog gerbia vaiko tėvą (motiną), nepaisant gyvenimo skyrium, pripažįsta jo/jos ypatingą vaidmenį vaiko gyvenime.
Bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas galimas tik aktyviais tėvo (motinos) su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, t. y. aktyviais veiksmais neskatinant vaiko ir tėvo (motinos) bendravimo.
Pareiškėja E. K. grindžia savo skundą Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi, kuria nustatyta R. Š. bendravimo su dukra tvarka. Pareiškėjos teigimu, ji nutartį vykdo skrupulingai, nepažeidžia bendravimo tvarkos, tačiau pati dukra atsisako bendrauti su tėvu, nepasilieka su juo, nepaleidžia motinos rankos ir dėl šių priežasčių ji neturi galimybės priversti dukrą bendrauti su tėvu.
Pažymėtina, kad, siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, tėvai turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėja E. K. nesistengia palaikyti dukros ir tėvo bendravimo, neskatina vaiko bendrauti su tėvu R. Š., atvedusi dukrą į susitikimą su tėvu, nepalieka jų vienų, nepaleidžia vaiko rankos, taip neverbaliai demonstruodama dukrai, jog ji nenori, kad mergaitė bendrautų su tėvu, reiškia nepagarbą vaiko tėvui. Tai, kad Pareiškėja nebuvo suinteresuota tėvo ir dukters ryšio atkūrimu, savo rašte nurodė ir su vaiku dirbusi psichologė V. G.. Psichologė atkreipė dėmesį, kad pasirodžius E. K., mergaitės elgesys pasikeisdavo, ji atsitraukdavo nuo tėvo, nustodavo bendrauti. Tai, kad su vaiku kartu gyvenanti Pareiškėja nekeičia požiūrio į dukros bendravimą su tėvu, patvirtina ir po administracinės nuobaudos jai skyrimo gautas R. Š. prašymas dėl nesikeičiančios situacijos bendraujant su dukra ir galimo Pareiškėjos ir jos sutuoktinio psichologinio smurto mergaitės atžvilgiu. Dėl galimo psichologinio smurto vaiko atžvilgiu ištyrimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą ir Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
Tinkamas bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai įgyvendinamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Pareiškėja E. K. nesiėmė aktyvių veiksmų, kad paskatintų dukrą bendrauti su tėvu ir tokiais savo veiksmais neužtikrino dukros teisės į šeimos ryšius (b. l. 18–20).
Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovė papildomai nurodė, kad teismo sprendimo vykdymą neturi teisės kontroliuoti Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tai yra antstolio darbas. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvo valdžios apribojimo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra sumažintas ir nustatytas minimalus bendravimas. E. K. gyveno su R. Š., susilaukė mergaitės, jis ją paliko, o kai mergaitei buvo 5 metai, jis pradėjo norėti su ja bendrauti. Ryšio nėra, mergaitė tėvo bijo ir nenori su juo bendrauti. E. K., vykdydama teismo sprendimą, visada vaiką pristato į vietą ir pasišalina, netrukdo. Neįmanoma suvokti, kokių duomenų pagrindu Institucija priėmė skundžiamą nutarimą. Nutarime nenurodyta kada, kokį veiksmą atliko pareiškėja. Psichologė V. G. yra R. Š. draugė. Pareiškėja nebendravo su psichologe. E. K. nėra teismo sprendimu įpareigota motyvuoti vaiką bendrauti su tėvu. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, nes R. Š. stūmė mergaitę, kai ši atsisakė eiti su juo.
Pareiškėja E. K. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad R. Š. pats pasirinko psichologą, Pareiškėja tam neprieštaravo. Žinojo, kad psichologė V. G. yra artima R. Š. draugė. Dukra nurodydavo, kad tėvas su psichologe konsultacijų metu dalindavosi prisiminimais, vykdydavo privačius pokalbius, o dukra sėdėdavo kampe ir piešdavo. Mergaitė pati laikosi įsikibusi Pareiškėjos ne tik rankos, bet ir kojos. Tėvas vadina Pareiškėją „supuvusiu parazitu“ vaiko akivaizdoje, bet Pareiškėja yra baudžiama už tai, kad neverbaliai demonstruoja neapykantą tėvui vaiko akivaizdoje. Tėvas vaiko niekada neišlaikė, todėl iš vaiko tėvo buvo išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, dėl to R. Š. pyktis pasiekė piką, dėl ko Pareiškėjos šeima patiria didžiulį terorą. Mergaitė vakar buvo apklausiama teisme dėl tėvo panaudoto smurto prieš ją. Pareiškėja pyksta, nes yra skriaudžiamas jos vaikas. Su psichologe bendravo tik vieną kartą prieš prasidedant konsultacijoms, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 8 d. su psichologe nebendravo. Rugpjūčio 1 d. antstolio M. P. nematė. Matė jį rugpjūčio 6 d., paprašė jo užfiksuoti, kad R. Š. ją vadina „supuvusiu parazitu“. Kai vyko „(duomenys neskelbtini)“ susitikimas, irgi matė antstolį. Pareiškėja dukrą atveda į kiekvieną susitikimą. Pareiškėja yra daugybę kartų kreipusis į Vaiko teisių apsaugos tarnybas, prašė rekomendacijų kaip elgtis, kaip motyvuoti vaiką bendrauti su tėvu, tačiau tokių rekomendacijų ji nėra gavusi. Ėjo į visus susitikimus, kurie vyksta „Pastogėje“.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nutarimas priimtas dėl laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 8 d. neįvykusių vaiko susitikimų su tėvu. Institucija neneigia, kad teismo sprendimo vykdymas yra teismo prerogatyva, tačiau vaiko teisių užtikrinimas, bendravimas su tėvu, yra Vaiko teisių apsaugos tarnybos prerogatyva. E. K. yra įspėta dėl to, kad neužtikrina vaiko teisės bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Nuolatiniai konfliktai tarp tėvų ir formuoja vaiko nenorą bendrauti su tėvu. Nutarimas Pareiškėjos atžvilgiu priimtas dėl to, kad mama nepaliko vaiko bendrauti su tėvu, kalbėjo su tėvu atitinkamu tonu, dėl ko vaikas tikrai suprato, kad tarp tėvų yra konfliktas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Skundžiamu nutarimu E. K. nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir jai skirtas įspėjimas dėl to, kad E. K., būdama nepilnametės B. Š. motina, nesistengė motyvuoti dukrą bendrauti su tėvu, neužtikrino teismo nustatytos bendravimo tvarkos, tokiais savo tyčiniais veiksmais E. K. piktnaudžiavo motinos valdžia, neužtikrino mergaitės teisės į saugią emocinę aplinką ir harmoningą vystymąsi, teisės bendrauti ir būti auklėjamai ne tik motinos, bet ir tėvo.
ANK 73 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę, be kita ko, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimais, konstatuoja, kad Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-1703-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24256055427 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Skundžiamame nutarime nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. R. Š. atvyko susitikti su dukra prie (duomenys neskelbtini). E. K. atvedė dukrą, tačiau nepaleido jos rankos, mergaitė nebendravo su tėvu, žvilgčiojo į motiną. R. Š. pasiūlius E. K. pasišalinti, moteris atsisakė, teigė, kad vieno vaiko nepaliks. Pastovėjusi šalia dukros 3 minutes, E. K. apsisuko ir su dukra išėjo. 2024 m. rugpjūčio 8 d. R. Š. su dukra susitiko prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ prie „(duomenys neskelbtini)“. E. K. atvedė dukrą, tačiau pati nepasišalino, B. Š. buvo įsitempusi, nenoriai bendravo su tėvu, atsisakė likti su R. Š.. E. K. pabuvusi kartu su dukra 2 minutes, apsisuko ir išėjo.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi yra nustatyta R. Š. ir dukros B. Š. bendravimo tvarka. E. K. minėtą teismo nutartį vykdo, dukrą atvedė į susitikimus su tėvu 2024 m. rugpjūčio 1, 6, 8 dienomis. Pareiškėjos teigimu, dukra pati neišreiškė noro bendrauti su tėvu, su juo pasilikti, laikėsi įsikibusi į jos ranką ir koją, todėl Pareiškėja nevertė dukros daryti to, ko ji nenori. Aplinkybę, kad B. Š. nenori bendrauti su tėvu R. Š. patvirtina Pareiškėjos pateikti vaizdo įrašai, kuriuose girdima, kad susitikimo su tėvu metu B. Š. kartoja, kad nenori bendrauti, sako „viskas, mama, einam“. E. K. skatina R. Š. kalbėtis su vaiku, vestis mergaitę leisti laiko kartu, eiti į (duomenys neskelbtini). Nors E. K. atsisako pati nueiti, tačiau pasako, kad kai R. Š. nusives mergaitę, ji taip pat nueis. R. Š. vadina E. K. „supuvusiu parazitu“ vaiko akivaizdoje. Taip pat į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) mokyklos raštas, kuriame nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 26 d. B. Š. mokykloje atsitiktinai susitiko su tėvu R. Š.. Mokytoja nurodė, kad B. Š., pamačiusi tėvą, labai išsigando, šaukė „kodėl tas dėdė čia atėjo“, „aš jo nepažįstu“, „išvarykite jį“, nuolat kartojo, kad „tas dėdė jai svetimas, ji jo nepažįsta, ji nenori, kad jis apie ją ką nors žinotų“, vis drebėjo, verkė (b. l. 66). 2024 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodoma, kad susirūpinimą kelia tai, kad mergaitė jaučia baimę dėl savo tėvelių saugumo, jaudinasi, kad pirmasis tėtis/dėdė/vyras juos nuskriaus, pasakoja apie įvykius, kurie ją labai išgąsdino bei jos savijautos dėl susitikimų su biologiniu tėčiu (prieš ir po susitikimų labai sunkiai sekasi rytais atsiskirti su mama, nes nerimauja, kad ji yra nesaugi ir jai kas nors nutiks). Taigi, pateikti duomenys neginčytinai patvirtina, kad B. Š. nesutinka bendrauti su tėvu R. Š., o E. K., rūpindamasi savo vaiko interesais, užtikrindama vaiko teisę į saugią emocinę aplinką ir harmoningą vystymąsi, neverčia dukros bendrauti su tėvu. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.
Šiuo atveju, byloje nenustatyta, kad Pareiškėja kokiu nors būdu trukdytų R. Š. bendrauti su dukra B. Š.. Priešingai, Pareiškėja pati ėmėsi iniciatyvos ir pateikė R. Š., Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui ir Vaikų gerovės centrui „Pastogė“ pasiūlymą vaiko ir tėvo susitikimus organizuoti tik formalioje aplinkoje – Vaikų gerovės centre „Pastogė“ (b. l. 76–77), tačiau R. Š. su tokiu pasiūlymu kategoriškai nesutiko, kaip minėta, Pareiškėja atveda dukrą į susitikimus su tėvu, nedraudžia ir netgi skatina juos bendrauti.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuolatiniai konfliktai tarp tėvų ir formuoja vaiko nenorą bendrauti su tėvu. Nutarimas Pareiškėjos atžvilgiu priimtas dėl to, kad mama nepaliko vaiko bendrauti su tėvu, kalbėjo su tėvu atitinkamu tonu, dėl ko vaikas tikrai suprato, kad tarp tėvų yra konfliktas. Tačiau teismas kategoriškai nesutinka su šiais argumentais, kadangi Pareiškėjos pateiktame vaizdo įraše girdėti, kad Pareiškėja su R. Š. bendrauja normaliu balso tonu, kalba ramiai, nevartoja necenzūrinių, įžeidžiančių ar žeminančių žodžių. Taip pat teismas nenustatė kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad E. K. su R. Š. konfliktuoja vaiko akivaizdoje. Priešingai, kaip jau minėta, įžeidžiančius žodžius Pareiškėjos atžvilgiu naudoja būtent R. Š.. Taip pat ir teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį nusižengimą. Nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38/2014, nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
Institucija nutarime remiasi psichologės V. G. paaiškinimais, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad psichologė ir R. Š. yra pažįstami. Nutarime nurodoma, kad V. G. teigimu, stiprėjant mergaitės ryšiui su tėvu, mergaitės motina darėsi vis piktesnė, atvirai reiškė nepasitenkinimą. Tačiau Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad su psichologe bendravo tik vieną kartą prieš prasidedant konsultacijoms, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 8 d. su psichologe nebendravo. Apibendrinant, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl psichologės suinteresuotumo ir jos pateiktų paaiškinimų patikimumo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad E. K. Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nubausta nepagrįstai, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena E. K. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
E. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-1703-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24256055427 ir administracinio nusižengimo teiseną E. K. atžvilgiu nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 24256055427) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.