Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-713-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
1-713-297/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
G. S.
Advokatai
Sonata Mickevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-713-297/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05575-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.2.14.1.2.2; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Vismantei Valentaitei,dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei,kaltinamajam G. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Sonatai Mickevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (vykdo individualią veiklą), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Alytaus m., teistas:

1) 2019 m. birželio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, 64¹ straipsnį, 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda, bausmės neatlikęs (bauda nesumokėta ir neišieškota), turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. S. 2020 m. vasario 6 d. apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai daryti, išlauždamas durų užraktą įsibrovė į patalpą – J. A. priklausantį sandėliuką (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą turtą – J. A. priklausančias valymo priemones „Domestos“ 3 vienetus, kurių vieneto vertė 4 Eur, bendra vertė 12 Eur, „Fairy“ 2 vienetus, vieneto vertė 5 Eur, bendra vertė 10 Eur, elektrinį suktuką 20 Eur vertės, metalinę ruletę 3 Eur vertės, gulsčiuką 3 Eur vertės, 7 vienetus skalbimo priemonių „Persil“, kurių vieneto vertė 10 Eur, bendra vertė 70 Eur, minkštiklio „Silan“ 2 vienetus, kurių vieneto vertė 5 Eur, bendra vertė 10 Eur, tuo padarė nukentėjusiajam J. A. 128 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis G. S. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jis nepadarė J. A. turto vagystės, o bylos ikiteisminio tyrimo metu dėl šio nusikaltimo jis prisiėmė svetimą kaltę. Nurodė, kad jo pažįstamas L. R. gyveno su A. K. daugiabutyje (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis dažnai pas juos lankydavosi, juos siejo draugiški santykiai. 2020 m. vasario 6 d. kaltinamasis ir L. R. šalia parduotuvės „Žibutė“ konteinerių rado laidų ir kranų, juos surinko ir nunešė prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), ten ant laiptų į namo rūsį kaltinamasis peiliu skuto nuo laidų plastmases, kad galėtų metalą parduoti supirktuvėje. L. R. tuo tarpu buvo kažkur išėjęs. Kaltinamajam betvarkant laidus, jam paskambino A. K. ir paprašė, kad jis išneštų tuščius stiklainius iš jos sandėliuko, esančio namo rūsyje. A. K. pro buto langą numetė jam raktą nuo jos sandėliuko durų. Kaltinamasis nuėjo į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) rūsį. Kol jis sandėliuke rinko stiklainius, į namo rūsį buvo atėjęs L. R., bet ką jis rūsyje darė kaltinamasis nematė. Stiklainius sudėjęs į du maišus, kaltinamasis juos išnešė iš rūsio ir išmetė į šiukšlių konteinerį. Tada sudėjo metalą į plastikinius maišus ir nunešė į butą pas A. K. tikslu pasverti. Bute kaltinamasis pamatė viename iš jo atsineštų maišų ruletę, iš kur ji ten atsirado jis nesuprato. A. K., apžiūrėjusi ruletę, pasakė, kad gal tai jos tėvo daiktas, todėl kaltinamasis padėjo ruletę ant spintos. Praėjus kuriam laikui L. R. apsivogė dviejose parduotuvėse, todėl buvo iškviestas į policijos komisariatą. Be to, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantis J. A. parašė policijai pareiškimą dėl vagystės iš jo sandėliuko namo rūsyje. Po apklausos policijoje L. R. paprašė kaltinamojo, kad šis apsiimtų vagystę iš kaimyno rūsio sandėliuko, nes sakė, kad jam už tai nieko nebus, gaus baudą, o L. R. už tai gali pasodinti į kalėjimą. Iš L. R. žodžių kaltinamasis suprato, kad L. R. apvogė J. A. sandėliuką. L. R. žadėjo sumokėti baudą už kaltinamąjį, taip pat jis sakė atlygins žalą nukentėjusiajam J. A.. Kaltinamasis sutiko padėti L. R. ir per apklausą pas policijos tyrėją pasakė, kad tai jis apvogė J. A. sandėliuką. Kai pareigūnai paklausė, kur yra pagrobti daiktai, kaltinamasis prisiminė ruletę, kurią jis parnešė su laidais iš rūsio, pasakė apie ją pareigūnams. Tada pareigūnai su kaltinamuoju nuvažiavo pas A. K. ir jos bute rado ir paėmė tą ruletę. 2020 m. kovo viduryje L. R. mirė, žalos nukentėjusiajam J. A. jis neatlygino. Nukentėjusysis pradėjo reikalauti iš kaltinamojo, kad šis atlygintų žalą. Kaltinamasis J. A. ir policijos tyrėjams sakė, kad vagystę padarė ne jis, o L. R., bet situacija nesikeitė. Tyrimui tęsiantis, kaltinamasis prašė advokato, tačiau tyrėjas nekreipė dėmesio į jo prašymus, jis surašydavo kažkokius dokumentus, duodavo kaltinamajam pasirašyti, o tada liepdavo išeiti. Kaltinamasis neturėjo galimybės susipažinti su protokolų turiniu. Kai buvo daromas parodymų patikrinimas vietoje, kaltinamasis rodė tai, ką jam liepė tyrėjas. Kaltinamasis neigia, kad jis įsilaužė į J. A. sandėliuką namo rūsyje ir pagrobė daiktus. Jam nebuvo reikalo vogti svetimą turtą, nes 2020 m. sausio viduryje kaltinamasis buvo grįžęs iš užsienio, kur dirbo, ir jis turėjo pakankamai pinigų. Kaltinamasis bandė taikytis su nukentėjusiuoju J. A., bet nukentėjusysis atsisakė tartis, nesutiko paimti iš jo pinigus už pagrobtus daiktus, todėl kaltinamasis paštu persiuntė nukentėjusiajam perlaidą 125 Eur.

Nukentėjusysis J. A., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad gyvena daugiabutyje (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta kaltinamąjį G. S., nes šis anksčiau gyveno jų name, kai draugavo su A. K.. Paskui jie išsiskyrė, tada A. K. gyveno su L. R., o šiam mirus, kaltinamasis vėl pas ją lankosi. 2020 m. vasario 7 d. ryte nukentėjusiajam paskambino kaimynas ir pasakė, kad buvo laužtasi į jų namo rūsio sandėliukus. Nukentėjusysis nuėjo patikrinti savo sandėliuko ir pamatė, kad ant jo ir kaimyno iš 55-o buto sandėliukų durų nėra pakabinamų spynų. Užėjęs į sandėliuką, pasigedo valymo priemonių, kurios stovėjo ant lentynų, t. y. dingo 3 vnt. tualeto valiklio „Domestos“, nebuvo dviejų „Fairy“ indų, septynių talpų skalbiklio „Persil“, dviejų „Silan“, taip pat dingo elektrinis suktukas, ruletė, gulsčiukas. Padaryta 128 Eur turtinė žala. Jis pranešė apie vagystę policijai. Tada buvo išlaužtas ne tik jo sandėliukas, bet ir dar trijų butų sandėliukai, tačiau žmonės nerašė pareiškimų, nes sprendė, kad neverta, nieko neatgaus. Nukentėjusysis pareiškime policijai nurodė, kad į sandėliuką galėjo įsibrauti kaimynas L. R.. Taip įtarė, nes žinojo, kad L. R. buvo teistas ir vogė iš parduotuvių. Nukentėjusysis iš vienos jų namo gyventojos sužinojo, kad tą dieną, kai buvo išlaužti sandėliukai, ji matė iš rūsio išeinančius L. R. ir G. S., jie nešė du maišus. Bet ta moteris atsisakė liudyti, nes bijo dėl savo ir vaikų saugumo. Kai vyko tyrimas, pareigūnai A. K. bute rado iš jo sandėliuko pagrobtą ruletę bei ją grąžino. Liko neatlyginta 125 Eur žala. Po to, kai L. R. mirė, kaltinamasis G. S., sutikęs nukentėjusįjį, pradėjo sakyti, kad ne jis apvogė sandėliuką, o L. R.. Bet nukentėjusysis nepasitiki G. S., be to, kai buvo daromas G. S. parodymų patikrinimas vietoje, nukentėjusysis matė ir girdėjo, kaip G. S. savanoriškai parodė J. A. sandėliuką, aiškino, kad jis paėmė „dvi pulpas“ skalbimo priemonės, kas atitinka tiesą, nes „Persil“ buvo ne dėžutėse, o plastikiniuose buteliuose, taip pat G. S. parodė vietą rūsio koridoriuje, kur jis padėjo tą skalbiklį, o paskui, sakė, jo nerado. Nukentėjusiojo manymu, kaltinamasis G. S. nebūtų žinojęs, kokie daiktai buvo paimti, jeigu jis nebūtų dalyvavęs vagystėje.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. T. parodė, kad atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus nagrinėjamoje byloje. Paaiškėjus, kad buvo įsilaužta į namo (duomenys neskelbtini) rūsio sandėliukus, jis bendravo su to namo gyventojais ir žmonės nurodė, kad matė rūsyje L. R. ir G. S., todėl R. T. nutarė apklausti L. R.. Pastarasis apklausos metu kategoriškai neigė, kad įsilaužė į rūsio sandėliuką, bet davė parodymus, kad jis matė G. S. parneštus kažkokius daiktus – drėlę, suktuką, ir L. R. įtarė, kad daiktai gali būti pavogti, todėl liepė G. S. tuos daiktus išnešti. Remiantis tokia informacija, R. T. apklausė G. S.. Šis pradžioje kaltę neigė, bet pasakius, kad L. R. papasakojo matęs G. S. parneštus daiktus, G. S. pripažino, kad buvo nuėjęs į tą sandėliuką ir paėmė daiktus. Aiškinantis, kur yra pagrobti daiktai, išėjo kalba apie ruletę, tada G. S. nurodė, kad ruletę jis parsinešė pas A. K. į namus. Tą ruletę ir paliko ten. Pareigūnai nuvažiavo pas A. K. į jos butą, ten ruletė buvo rasta, ji atitiko nukentėjusiojo apibūdintą ruletę. Liudytojui R. T. nekilo abejonės dėl G. S. prisipažinimo, nes šis viską dėstė pakankamai nuosekliai. R. T. dalyvavo darant G. S. parodymų patikrinimą vietoje ir matė, kad G. S. namo (duomenys neskelbtini) rūsyje parodė sandėliuką, iš kurio paėmė svetimus daiktus, jis tik neigė, kad išlaužė sandėliuko duris, sakė, jog spynos ten nebuvo. G. S. pripažino, kad ėmė daiktus, parodė vietą, kur juos pasidėjo, nurodė tiksliai kur yra nukentėjusiojo sandėliukas. Visa tai atitiko nukentėjusiojo parodymus, nes R. T. pačioje tyrimo pradžioje buvo atlikęs nukentėjusiojo parodymų patikrinimą vietoje ir nukentėjusysis rodė savo sandėliuką, iš kurio buvo pavogtos skalbimo priemonės, ruletė, drėlė, jis detaliai nurodė visus daiktus ir kur jie buvo padėti. Dar nukentėjusysis nurodė, kad po vagystės, apžiūrinėdamas rūsį, jis rado kažkur užkištą spyną ir peilį, tuos daiktus perdavė tyrėjui.

Teisme apklaustas liudytojas K. B. parodė, kad atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus nagrinėjamoje byloje. Žino, kad byla buvo pakankamai aiški, nes liudytojas, su kuriuo gyveno A. K., ir kuris vėliau mirė, nurodė, kad vagystę iš sandėliuko padarė G. S., o pastarasis per apklausas taip pat to neneigė. Be to, G. S. pripažino, kad jis atnešė į A. K. butą ruletę, kuri buvo pavogta kartu su kitais daiktais, tuo tarpu L. R. apie tą ruletę nebuvo minėjęs. Kai buvo tikrinami G. S. parodymai nusikaltimo vietoje, G. S. parodė nukentėjusiojo J. A. sandėliuką namo rūsyje, pats, be pareigūnų ar nukentėjusiojo pagalbos, nuvedė iki sandėliuko durų. G. S. aiškino, kad iš sandėliuko paimtas skalbimo priemones jis sudėjo į maišus ir juos paliko rūsyje, o paskui neberado.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas L. R. mirė 2020 m. kovo 15 d. (2 t., b. l. 29).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, posėdžio metu perskaitė liudytojo L. R. parodymus, duotus bylos ikiteisminio tyrimo metu, apklausą atliko tyrėjas R. T.. L. R. parodė, kad jis gyveno su A. K. bute (duomenys neskelbtini). Pas juos dažnai ateidavo G. S., jis buvęs jo draugės sugyventinis. 2020 m. vasario 6 d. apie 18 val. L. R., grįžęs namo, rado atėjusį G. S.. A. K. pasakė, kad G. S. išplėšė jų name esantį sandėliuką ir atsinešė krepšį su stikliniais indais. L. R. nuėjo į virtuvę, pamatė ant grindų krepšį, kuriame buvo kažkokie stikliniai indai. Į jo klausimą kas tai per daiktai, A. K. paaiškino, kad tai G. S. atnešti daiktai, jie pavogti iš sandėliuko. Be to, kambaryje, spintoje, L. R. rado elektrinį suktuką su įsukama rankenėle, kurio anksčiau jų namuose nebuvo. A. K. pasakė, kad tą suktuką atnešė jos buvęs draugas ir kad šį daiktą jis irgi pavogė iš sandėliuko. L. R. liepė G. S. nešti daiktus atgal, iš kur paėmė. G. S. taip ir padarė, tačiau vėliau jis pasakė, kad elektrinį suktuką išmetė į šiukšlinę. Apie tai, kaip G. S. įsilaužė į namo sandėliuką, liudytojui nežinoma (1 t., b. l. 83–88).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad kaltinamasis G. S. yra jos draugas, o L. R. buvo jos sugyventinis, su L. R. ji gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad 2020 m. vasario mėnesį buvo išlaužtas jų namo gyventojo J. A. rūsio sandėliukas, ji sužinojo iš policijos pareigūnų. Prisimena atvejį, kada jos bute G. S. ir L. R. vartojo alkoholį, o paskui G. S. pasiėmė iš jos buto kabelį (laidus), kurį L. R. buvo parsinešęs iš darbo, ir pasakė, kad eis į rūsį jo ardyti, nes norėjo priduoti metalą į supirktuvę, jis dar pasiėmė iš jos buto peilį tam kabeliui ardyti. A. K. paprašė G. S. tuo pačiu išnešti iš jos rūsio sandėliuko tuščius stiklainius ir juos išmesti. Ji davė G. S. raktą nuo rūsio durų ir sandėliuko durų. Kol G. S. rūsyje ardė laidus, L. R. buvo kažkur išėjęs, o po valandos grįžo ir parnešė alkoholio. A. K. liko neaišku, iš kur L. R. gavo pinigų alkoholiui. Kai G. S. grįžo atgal į butą, jis parnešė ruletę, ją padėjo spintoje. Iš kur G. S. gavo ruletę – nežino. Stiklainius iš jos sandėliuko G. S. išnešė, sudėjęs į didelį maišą, juos išmetė į konteinerį. Namo gyventojai galimai matė G. S. su dideliu maišu ir galėjo pagalvoti, kad jis kažką pavogė, bet ten tikrai buvo tušti stiklainiai iš jos sandėliuko. G. S. jai nėra nieko pasakojęs apie vagystę iš jų namo rūsio sandėliuko, jokių valymo ar skalbimo priemonių jis į jos butą neatnešė. Vėliau, kai policija pradėjo tyrimą dėl vagystės iš J. A. sandėliuko, pareigūnai apklausė tiek L. R., tiek ir G. S.. Ką jie policijoje pasakojo jai nėra žinoma, tik L. R. jai sakė, kad per apklausą buvo „prispaustas“, todėl kaltę „suvertė“ ant G. S..

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. vasario 7 d. J. A. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad 2020 m. vasario 7 d. apie 10.15 val. nuėjęs į savo sandėliuką, esantį namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, ant durų pasigedo pakabinamos spynos, o viduje pasigedo ten buvusių daiktų – cheminių valymo priemonių „Domestos“, „Fairy“, jam padaryta 32 Eur dydžio turtinė žala. Rūsio durų spyna nebuvo sugadinta. Raktus nuo šių durų turi visi laiptinės gyventojai. J. A. įtarė, kad vagystę galėjo padaryti buto (duomenys neskelbtini) gyventojas L., nes šis asmuo teistas. Po vagystės J. A. nuėjo prie namo (duomenys neskelbtini) konteinerių ir ten ant to namo rūsio langelio iš lauko pusės rado daiktą iš jo sandėliuko t. y. seno šepečio galvą, mėlynos spalvos, kurią jis perdavė tyrėjui (1 t., b. l. 1–6).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų matyti, kad apžiūrėtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), ketvirtos laiptinės rūsys, nustatyta, kad rūsio durų įleidžiama spyna tvarkinga, laužimo pėdsakų nėra; nulipus laiptais žemyn ir paėjus koridoriumi, jo gale kairėje pusėje yra durys į sandėliukus Nr. (duomenys neskelbtini), ant šių durų nėra spynos, prie durų ant grindų rasta kengės plokštelė ir įkaba; įėjus pro šias duris, patenkama prie sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) durų, kurias apžiūrėjus nustatyta, kad yra laužimo žymės (1 t., b. l. 17–24).

2020 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktos šepečio galvos išryškinti rankų pėdsakai yra netinkamai asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 34–36).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. A. parodė penkių aukštų blokiniame name adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje esantį sandėliuką, iš kurio buvo pavogti jam priklausantys daiktai, taip pat jis parodė vietą virš sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) durų, kur jis rado peilį ir pakabinamą spyną, ta spyna tokia pati, kokia buvo ant jo sandėliuko durų (b. l. 60–65).

2020 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų daiktų – pakabinamos spynos ir peilio išryškinti rankų pėdsakai yra netinkamai asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 41–43).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu užfiksuota, kad 2020 m. vasario 19 d. G. S. pateikė ruletę „Self Lock” (3 m), kurią pavogė iš rūsio sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 74–77).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta G. S. pateikta ruletė, užfiksuota, jog ruletė yra 3 m ilgio, pilkos spalvos korpusu, su raudonos spalvos fiksatoriais. Korpuse yra pritvirtinta laikymo virvutė. Ruletės matavimo juosta yra metalinė, geltonos spalvos (1 t., b. l. 78–80).

Ruletė grąžinta nukentėjusiajam J. A. (1 t., b. l. 81).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami padaryti išvadą, jog kaltinimas G. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Kai nustatomi vagystę kvalifikuojantys požymiai, tai veika, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, vertinama kaip nusikaltimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011, 2K-155/2013, Nr. 2K-98-139/2016 ir kt.). Taigi, net ir nedidelės vertės turto pagrobimas, jei yra veiką kvalifikuojančių požymių, nurodytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis G. S., duodamas teisme paaiškinimus, neigė, kad jis įsilaužė į sandėliuką ir pagrobė J. A. turtą, jo teigimu vagystę padarė L. R., kuris dabar jau miręs, bet kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kaltinamasis, įtikintas L. R. prisiimti kaltę už jį, prisipažino pagrobęs J. A. turtą. Teismas tokią kaltinamojo versiją vertina kaip gynybinę, G. S. taip siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti kaltinamojo G. S. parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes jie atitinka byloje nustatytas įvykio aplinkybes ir juos patvirtina kiti bylos duomenys. Kaltinamasis G. S., apklaustas įtariamuoju 2020 m. vasario 19 d., pripažino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis namo (duomenys neskelbtini) rūsyje rankomis nulaužė svetimo sandėliuko durų pakabinamą spyną ir iš sandėliuko pagrobė valymo priemones, elektrinį suktuką, visų daiktų ir jų kiekių neprisimena, daiktus sudėjo į šiukšlių maišą ir paslėpė rūsyje, o kitą dieną atėjęs paimti jų nerado, prisimena, kad sandėliuke paimtą metalinę ruletę jis parsinešė pas A. K. į jos butą (1 t., b. l. 104–106). Po šios apklausos praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, t. y. 2020 m. birželio 4 d., G. S. savo parodymus detalizavo, atliekant jų patikrinimą vietoje, t. y. namo (duomenys neskelbtini) rūsyje jis parodė J. A. sandėliuką, iš kurio pagrobė svetimą turtą, be to, apklaustas dar kartą įtariamuoju jis patvirtino, kad tai jis padarė šią vagystę (1 t., b. l. 114–119, 122). Byloje nustatyta, kad L. R. mirė 2020 m. kovo 15 d., taigi, net ir praėjus keliems mėnesiams po L. R. mirties, G. S. per apklausas nekalbėjo apie tai, kad ne jis padarė vagystę, tokią versiją kaltinamasis iškėlė teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisme apklausti liudytojai R. T., K. B. paneigė kaltinamojo G. S. versiją, kad jam pareigūnai darė poveikį, todėl jis ir prisipažino. Nukentėjusysis J. A., kuris matė, kaip buvo daromas G. S. parodymų patikrinimas, patvirtino pirmiau minėtų liudytojų parodymus, kad G. S. pats, savo noru, be pašalinės įtakos, nuvedė tyrėjus prie sandėliuko Nr. 50 durų ir paaiškino, kad iš to sandėliuko pagrobė skalbiklius, kitas valymo priemones, taip pat parodė rūsyje vietą, kurioje jis paslėpė pagrobtus daiktus. Nukentėjusiojo teigimu, G. S. netgi apibūdino tarą, kurioje buvo skalbiklis, t. y. kad buvo plastikinės talpos, ne kartoninės dėžutės. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. A. ir liudytojų R. T. bei K. B. parodymais, nes šių asmenų parodymai nuoseklūs, išsamūs, sutampa detalėse, ir, be to, šie asmenys neturi pagrindo apkalbėti G. S.. Liudytoja A. K., apklausta teisme, tvirtino, kad G. S. negalėjo padaryti vagystės, nes jis rūsyje peiliu ardė laidus bei buvo jos leidimu nuėjęs į jai priklausantį sandėliuką išnešti stiklainių, tačiau teismas A. K. parodymus vertina kaip nepatikimus, nes tarp jos parodymų ir kaltinamojo paaiškinimų yra prieštaravimų, pvz. A. K. teigimu laidus, kuriuos G. S. ardė, į jos butą atnešė L. R., ji sandėliuko raktą padavė G. S. į rankas prieš jam išeinant į rūsį, ji neminėjo, kad G. S. parnešė į jos butą krepšį su išardytais laidais, gi kaltinamasis G. S. aiškino, kad laidus jis rado kartu su L. R. prie parduotuvės, juos dviese nešė iki namo (duomenys neskelbtini) rūsio, raktą nuo sandėliuko A. K. jam išmetė pro buto langą (butas penktame aukšte), taip pat jis aiškino, kad parsinešė pas A. K. į butą išardytus laidus tikslu pasverti metalą ir tada krepšyje rado ruletę, kurią atidavė A. K.. Tokie prieštaravimai leidžia teismui abejoti A. K. parodymų objektyvumu, ji yra kaltinamojo draugė, todėl gali būti suinteresuota duoti jam palankius parodymus. Reikšminga aplinkybe, vertinant kaltinamojo parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, teismas laiko ir tai, kad G. S., pripažindamas kaltę dėl vagystės iš sandėliuko, nurodė pagrobęs valymo priemones ir ruletę, gi tą pačią dieną apklaustas L. R. tokių daiktų apskritai neminėjo, jis tik aiškino matęs pas A. K. bute elektrinį suktuką. Tai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis žinojo kokie daiktai buvo pagrobti, nes jam apie tai neva buvo pasakęs L. R.. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis G. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė J. A. turtą, tuo padarė nukentėjusiajam 128 Eur turtinę žalą. Vagystė padaryta įsibraunant į patalpą, nes kaltinamasis į užrakintą sandėliuką pateko be savininko sutikimo, turėdamas tikslą rasti ten vertingų daiktų, todėl pripažintina, kad kaltinamojo G. S. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kaltinamasis G. S. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). G. S. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, kaltinamasis stengėsi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, išsiuntė nukentėjusiajam pinigų perlaidą 125 Eur (2 t., b. l. 12, 13), taigi, jis savo noru pašalino žalą, ši aplinkybė lengvina atsakomybę. Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 141–152, 153). Yra VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių stebimų pacientų įskaitoje, bet pagal teismo psichiatrijos specialisto išvadą abejoti jo pakaltinamumu pagrindo nėra (1 t., b. l. 158, 159). Paskutiniu metu kaltinamasis rodo pastangas keisti gyvenimo būdą, įsidarbino, byloje nėra duomenų apie jo padarytus naujus teisės pažeidimus. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kaltinamajam G. S. skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė šiuo atveju yra proporcinga ir teisinga, atitinkanti nusikalstamos veikos pobūdį, jo padarymo aplinkybes, padarinius, kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas, už kurį teisiamas G. S., padarytas iki 2020 m. liepos 1 d., kada įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 5 straipsnis, kuriuo pakeistas BK 48 straipsnis, intensyvi priežiūra G. S. neskiriama, jis įpareigotinas bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Naują nusikaltimą G. S. padarė neatlikęs bausmės, paskirtos 2019 m. birželio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu, todėl bausmės turi būti subendrintos pagal BK 64 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles. Pagal 2019 m. birželio 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą G. S. nėra sumokėjęs 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudos ir ši bauda priverstinai nėra išieškota (2 t., b. l. 5), todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėtina visa neatliktos bausmės dalis.

Nukentėjusysis J. A. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį 125 Eur sumai (1 t., b. l. 71). Kaltinamasis G. S. pateikė teismui įrodymus, kad jis išsiuntė J. A. pinigų perlaidą 125 Eur, todėl laikytina, kad civilinis ieškinys yra atlygintas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Prie bylos pridėti daiktai – pakabinama spyna, peilis, šepečio galva, saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje pagal 2020 m. birželio 9 d. kvitus Nr. 004294, Nr. 004297 (1 t., b. l. 38, 45). Daiktai yra menkaverčiai, todėl sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šios bausmės pridėti visą bausmę, neatliktą pagal 2019 m. birželio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamąjį įsakymą byloje Nr. 1-620-543/2019, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 100 MGL dydžio, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad remiantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, G. S. privalo paskirtą 5 000 Eur baudą sumokėti per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

G. S. taikomą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Nutraukti procesą dėl J. A. civilinio ieškinio dėl 125 Eur žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė