Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-620-543/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-04
Bylos Nr.
1-620-543/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Kaltinamasis
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-620-543/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13268-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.2.14.1.1; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.12.1.4.

(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 4 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13268-19 medžiagą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į Vokietiją, gyvenamoji vieta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu nuo 20 val. iki 23 val., būdamas Z. U. priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu pagrobė svetimą turtą – V. P. priklausantį turtą, o būtent: kambaryje iš spintoje pakabintos striukės vidinės kišenės pagrobė 1700 eurų, iš spintelės stalčiaus pagrobė piniginę, kurios vertė 10 eurų, su joje buvusiais 5 eurais, ir piniginę, kurios vertė 30 eurų, ir joje buvusią AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę, išduotą Z. U. vardu, AB „Luminor“ banko mokėjimo kortelę, išduotą V. P. vardu, ir AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, išduotą G. P. vardu, iš vonios kambario pagrobė kvepalus, kurių vertė 50 eurų, tuo nukentėjusiajam V. P. padarė bendrai 1795 eurų turtinę žalą.

Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vagystės būdu neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, išduotą G. P. vardu, AB „Luminor“ banko mokėjimo kortelę, išduotą V. P. vardu ir AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę, išduotą Z. U. vardu, jas neteisėtai laikė prie savęs iki 2019 m. balandžio 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kurias išmetė į šiukšlių dėžę, esančią (duomenys neskelbtini).

Be to, 2019 m. balandžio 1 d. 12.44 val. neteisėtai panaudodamas vagystės būdu įgytą bekontaktę AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę, išduotą Z. U. vardu, suklaidino AB „SEB“ banką, kurio žinioje buvo V. P. turtas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vieną finansinę operaciją – atsiskaitė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini), už prekes 1.49 euro, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

Kaltinamasis G. S., pareiškus jam įtarimus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad yra V. P. kaimynas, pažįsta jį apie 4 metus. 2019 m. kovo 31 d. būnant namuose apie 8 val. į mobiliojo ryšio telefoną jam paskambino V. P., kalbėjo apie cigaretes, pakvietė pasikalbėti. Jis nuėjo pas V., šis pakvietė užeiti į kambarį, pasiūlė išgerti vyno. Kai išgėrė vyną, gėrė alų, po to gėrė degtinę. Girtavo visą dieną. Dėl girtumo visų aplinkybių neprisimena, tik prisimena tam tikrus momentus, kad griuvinėjo, kad rūkė. Dėl neblaivumo neprisimena kaip ir kada paėmė pinigus, kvepalų buteliuką ir pinigines, kuriose vienoje buvo banko kortelės. Neprisimena kaip grįžo namo ir parsinešė minėtus daiktus. Iš įpročio savo piniginę padeda po savo pagalve arba antklode. Atsibudęs ryte turėjo reikalų, todėl išėjo iš namų. Jam išėjus į mobiliojo ryšio telefoną paskambino V. ir paklausė kada grįš į namus. Sugrįžus į namus, būnant kieme, atėjęs V.liepė grąžinti daiktus, įvardino tik pinigines. Mama į vidų neįleido, todėl abu nuėjo pas V. į namus. Ten gėrė vyną, klausė kodėl paėmė pinigines, kurioje yra tik penki eurai. Iš kaimyno namų jis išėjo į darbą. Kol buvo darbe mama apžiūrėjusi jo lovą rado V. piniginę. Mama radusi piniginę paskambino jam, tada jis paskambino V.. Išėjęs iš darbo J. parke susitiko pažįstamus, su kuriais gėrė alkoholį. Namo grįžo vėlai ir nuėjo miegoti. Tikrai neprisimena kaip išėmė penkis eurus iš piniginės ir juos padėjo ant spintelės. Mama rado penkis eurus ant spintelės, kuriuos kartu su pinigine atidavė V.. Taip pat neprisimena kaip ir kokiu būdu atsirado AB „SEB“ banko kortelė jo piniginėje. Tik prisimena, kad parduotuvėje „B. A.“ pirko alaus butelį ir atsiskaitė bekontakte minėta kortele. Nepastebėjo su kokia banko kortele atsiskaitė. Banko kortelę įsidėjo atgal į piniginę ir nuėjo į darbą. Kai atėjo neblaivus į darbą, jam liepė rašyti pareiškimą išeiti iš darbo. Rašant pareiškimą reikėjo asmens dokumento, jo ieškant tik tada pamatė, kad ji išduota Z. U. vardu. Išėjęs iš darbovietės į autobusų stotelę, esančią (duomenys neskelbtini), išmetė banko kortelę. Dar prisimena, kad eidamas iš V. namų išmetė vieną piniginę, kurią apžiūrėjo, ten buvo kažkokie popieriai. Labai gailisi, kad būdamas neblaivus pagrobė V. P. priklausančius daiktus, žada atsiprašyti ir atlyginti žalą. Iš kur pavogė 1700 eurų neprisimena. Nežino kur juos padėjo, tikriausiai eidamas namo pametė arba išmetė, nes jų į namus tikrai neparsinešė. Tiek jis, tiek mama apžiūrėjo namus, bet pinigų namuose nerado (b. l. 124–125, 128).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusysis V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. kovo 31 d. apie 20 val. namuose, (duomenys neskelbtini), su kaimynu G. S. vartojo alkoholinius gėrimus. 2019 m. balandžio 1 d. ryte apie 8 val. pasigedo dviejų piniginių. Vienoje piniginėje buvo 5 eurai ir įvairios kortelės. Šią piniginę vėliau grąžino G. S. motina. Kitoje piniginėje buvo trys banko kortelės: „SEB“, „Swedbank“ ir „Luminor“. Banko kortelėse pinigų nebuvo. Šią piniginę vertina 10 eurų. Iš miegamajame stovėjusios spintos taip pat buvo pavogta 1700 eurų. Pinigai buvo striukės vidinėje kišenėje, o striukė buvo pakabinta spintoje. Mano, kad vagystė įvyko kai trumpam buvo išėjęs pas kitą kaimyną. Užtruko apie 5 minutes, grįžęs į namus pamatė, kad G. išeina iš miegamojo. Pasiteiravus ką jis ten veikė, G. kažką nerišliai paaiškino. Abu toliau vartojo alkoholinius gėrimus. G. iš namų išėjo apie 23 val. 2019 m. balandžio 1 d. paskambino ir paprašė G. grąžinti paimtus daiktus. Šis pasakė, kad nieko neėmė. Tą pačią dieną apie 14.30 val. nuėjo pas G. motiną į namus, kuri jam atidavė vieną juodos spalvos piniginę su 5 eurais. 2019 m. balandžio 2 d. pastebėjo, kad yra dingę ir kvepalai, kurių vertė 50 eurų, buteliukas stovėjo vonios - tualeto kambaryje ant skalbimo mašinos. Paskutinį kartą tikrino spintoje esančią striukę 2019 m. kovo 31 d. (sekmadienį) apie 22 val., pinigai striukėje buvo. Pinigus paveldėjo po mamos mirties. Miegamojo kambaryje ant lovos buvo juodos spalvos piniginė. Vyšninės spalvos piniginė buvo padėta miegamojo kambaryje, spintelės kairės pusės stalčiuje. 2019 m. balandžio 3 d. paskambino sesuo Z. U. ir pasakė, kad gavo į telefoną žinutę, jog „SEB“ banko kortelėje nepakanka lėšų atsiskaitymui. Minėta „SEB“ banko kortele naudojosi jis apie metus laiko, tačiau yra sesers vardu. Banko kortelė buvo skirta apmokėti komunaliniams mokesčiams, kadangi namas pagal testamentą paliktas sesei, o sesuo Italijoje. Banko kortele buvo bandyta pasinaudoti. 2019 m. balandžio 3 d. prisijungė prie elektroninės bankininkystės portalo ir norėjo pasižiūrėti ar bandyta atsiskaityti kortele, tačiau pamatė, kad kortele ne tik buvo bandyta atsiskaityti, bet ir atsiskaitė „B. D.“, sumokėta suma 1,49 eurų. Į minėtą „SEB“ banko kortelę įdėdavo pinigus ir atsiskaitydavo už komunalines paslaugas. Sesuo niekada nėra jokių pinigų į minėtą kortelę įdėjusi ir nė karto ja nesinaudojo. Minėta kortelė buvo bekontaktė, joje buvo keli eurai. „Swedbank“ banko kortelė priklausė mirusiai mamai G. P.. Jokių pinigų minėtoje kortelėje nebuvo. Į minėtą kortelę buvo pervedama mamos pensija. „Luminor“ banko kortelė buvo išduota jo vardu, į minėtą kortelę buvo pervedama nedarbingumo pašalpa. Pinigus jau buvo nusiėmęs. Padaryta turtinė žala yra 1760 eurų. Su G. S. pasirašė susitarimą dėl padarytos 1700 turtinės žalos atlyginimo, todėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nereikš. G. S. pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b. l. 1–6, 41–48).

Liudytoja A. V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. kovo 31 d. sūnus G. S. sekmadienį po pietų išėjo pas V. P.. Grįžo vėlai vakare girtas. Sūnaus neįsileido beveik valandą. Buvo labai girtas, sunkiai stovėjo ant kojų, eidamas ramstėsi į sienas, tačiau jokių konfliktų nekėlė, nuėjo į savo kambarį ir atsigulė į lovą su rūbais. 2019 m. balandžio 1 d. ryte G. atsikėlė ir sakė, kad vėl eina pas V. P.. Dar po kiek laiko paskambino ir paklausė ar įsileis, bet ji pasakė, kad ne. G. grįžo, tačiau ji neįsileido, todėl jis vėl išėjo. Po kurio laiko atėjo V. ir G. V. P. pasakė, kad atėjo savo daiktų. Ji neįsileido ir abu išėjo. Tą pačią dieną apie 13 val. tvarkė lovą, kur miegojo girtas sūnus, ir po čiužiniu rado piniginę. Viduje rado V. P. asmens tapatybės kortelę. Piniginėje nebuvo jokių pinigų. Paskambino sūnui ir apie rastą piniginę pasakė. Tą dieną išgėręs sūnus nuėjo į darbą ir jį atleido. Apie 15.25 val. V. atėjo ir pasiėmė piniginę. Pasakė, kad joje dar buvo 5 eurai ir smulkios monetos. Dar būdamas minėjo, kad dingo ir kvepalai ir pinigai, tikslios sumos nepamena ar 1500 ar 1700 eurų. Viena būdama bandė ieškoti daiktų, ant spintelės tarp kažkokių popierių rado minėtus 5 eurus, kuriuos vėliau atidavė V.(b. l. 71–72).

V. P. 2019 m. balandžio 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriuo pranešė apie vagystę iš jo namų, (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–6).

Z. U. 2019 m. balandžio 8 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad jos vardu išduota AB „SEB“ banko kortelė buvo pagrobta, ir ja bandyta pasinaudoti. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apie 5-6 eurai. Kortelę, buvo davusi naudotis broliui V. P., kuris patvirtino, kad kortelė 2019 m. kovo 31 d. buvo pavogta (b. l. 23).

Apžiūros protokole su nuotraukomis fiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 14–22).

Kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas, pateiktas parduotuvės „B. A.“. Apraše konstatuota, kad matyti parduotuvės patalpos, (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 1 d. 14:46:37 val. (kameros laikas netikslus, galimai 12.46 val.) įeina vyras, atpažįstamas kaip G. S., kuris iš prekybos salės šaldytuvo pasiėmė plastikinį butelį, galimai alaus, ir nuėjo prie kasos. Už prekę 14:47:15 val. atsiskaitė kortele. Po to bando nusipirkti cigarečių pakelį, tačiau kasa (14:47:43 val.) neaptarnavo kortelės (b. l. 28–29).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo parduotuvės „B. A.“ direktorė tyrimui pateikė kasos kvito kopiją, iš kurio matyti, kad 2019 m. balandžio 1 d. 12:43:49 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas atsiskaitymas kortele už 1,49 Eur (b. l. 31, 32).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo V. P. tyrimui pateikė juodos spalvos piniginę (b. l. 51).

Daiktų apžiūros protokole su nuotraukomis fiksuota apžiūrėta pateikta piniginė, joje esančios nuolaidų kortelės, V. P. asmens tapatybės kortelė (b. l. 52–59).

Aptartais įrodymais nustatyta, kad G. S., tyčia neteisėtai neatlygintinai užvaldė svetimą turtą - V. P. priklausančius daiktus, tuo padarydamas jam 1795 eurų turtinę žalą, tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Taip pat įrodyta, kad G. S. pavogdamas, neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, išduotą G. P. vardu, AB „Luminor“ banko mokėjimo kortelę, išduotą V. P. vardu ir AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę, išduotą Z. U. vardu, jas neteisėtai laikė. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Taip pat įrodyta, kad G. S. neteisėtai panaudodamas vagystės būdu įgytą bekontaktę AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę, išduotą Z. U. vardu, suklaidino AB „SEB“ banką, kurio žinioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo V. P. turtas, atliko vieną finansinę operaciją už 1,49 eurų, tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą turtą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

G. S. tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais pagrobdamas svetimą turtą, kartu neteisėtai įgijo ir svetimas elektronines mokėjimo priemones, bei neteisėtai jas laikė. Pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Įtariamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl skirtinos bausmės už šias nusikalstamas veikas bendrintinos bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o du – apysunkių. G. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažįsta padaręs visus tris nusikaltimus bei nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Jis įrašytas į psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų įskaitą, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad G. S. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. G. S. anksčiau teismo neteistas, baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, dirbantis, taip pat susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlygino, įsipareigojo žalą atlyginti iki 2020 m. vasario 29 d., prašo patvirtinti jų susitarimą.

G. S. sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomomis bausmės rūšimis ir dydžiu. Prokuroro prašoma skirti bausmė yra tinkama bausmė kaltinamajam, kad pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama už tris nusikalstamas veikas subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį teismo paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą terminą. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis įsipareigojęs tuo pat metu atlyginti ir nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, prokuroro siūlomą baudą sumokėti per du mėnesius jam būtų per didelė finansinė našta, todėl nustatytinas šešių mėnesių terminas baudai sumokėti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eur bauda);

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eur bauda).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmę, paskirtą už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –150 MGL (7 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. S. 100 MGL (5 000 Eur) baudą, įpareigojant baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 2019 m. gegužės 22 d. susitarimą dėl 1760 eurų žalos atlyginimo tarp nukentėjusiojo V. P. ir kaltinamojo G. S., kuriuo susitarė:

G. S. pinigus perveda pašto perlaida arba į V. P. nurodytą banko sąskaitą. Pirma įmoka (200 Eur) sumokama iki 2019 m. birželio 30 d., po to mokama kas mėnesį po 200 Eur iki 2020 m. sausio 31 d. ir viena įmoka – 160 Eur iki 2020 m. vasario 29 d.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam, kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė