Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1816-1133/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-17
Bylos Nr.
1-1816-1133/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08969-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Aivaras Alimas
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1816-1133/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08969-2022-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2; 1.2.20.13; 2.1.10.1; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,kaltinamajam A. M. ir jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „G.“, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 20 parų arešto bausmę, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 3 metams, termino pradžią skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išieškant valstybės naudai iš jo konfiskuotino turto – automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 130 Eur. Arešto bausmė atlikta 2020 m. spalio 9 d.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent jis, po to, kai Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 3 metams, jis vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu, t. y. 2021 m. balandžio 29 d., apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta, 2021 m. gegužės 11 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, 2021 m. lapkričio 11 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, tokiu būdu pažeidė įpareigojimą – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis A. M. teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. balandžio 29 d. vairavo automobilį, žinodamas, kad neturi teisės to daryti. Automobilis buvo žmonos, juo tikrai nesinaudojo, žinojo, kad jo techninė apžiūra pasibaigusi. Sūnui atsitiko nelaimė, prašė greitai privažiuoti prie jo, jis (kaltinamasis) tuo metu buvo namuose, (duomenys neskelbtini), dabar ten (duomenys neskelbtini). Sūnui kažkas nuleido ratus ir jis paprašė, kad jam atvežtų ratą arba pompą, nes jis (sūnus) labai skubėjo, tai išvažiavo padėti. Atsiprašo, kad taip pasielgė, pamanė, kad tai neišvengiamas dalykas. 2021 m. gegužės 11 d. jis buvo (duomenys neskelbtini). Jų įmonė yra (duomenys neskelbtini) rajone, nuo (duomenys neskelbtini) 15 km., kaime. Automobilis buvo atvarytas į servisą, jis buvo remontuojamas. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), reikėjo atsiskaityti už serviso paslaugas. Servise paklausė ar jis nepaims automobilio, o jis atsakė, kad jis negali pasiimti, nes nenorėjo sakyti, kad neturi teisės vairuoti. Jam pasakė paimti, nes automobilis jiems ten trukdė. Tiesiog buvo noras kažkur nuvaryti. Tik išvaręs mašiną paskambino, kad kas atvažiuotų, pasiimtų tą mašiną ir tuo momentu jį užfiksavo bekalbant telefonu. 2021 m. lapkričio 11 d. iš vis „muilo opera“ nutiko. Gyvena (duomenys neskelbtini), šalia tos vietos, bendradarbė jam atvežė dokumentus, atvarė automobilį iš (duomenys neskelbtini). Ji, D. L., labai skubėjo, pasirodo važiavo su dukra. Dukra automobiliu važiavo iš paskos, lyg tai skubėjo į oro uostą. Ji privažiavo šalia esančios jo namų gatvės, pastatė automobilį ir išvažiavo, bet neužrakino automobilio. Kadangi namuose buvo atsarginis raktas nuo šito įmonės automobilio, o automobilyje buvo automobilio dokumentai, šiek tiek pinigų buvo palikta, jis nuėjo pasiimti tų dokumentų, pinigų. Automobilis buvo neuždarytas, bet tuo momentu, kai ten priėjo, automobilis buvo užstatęs kitą. Iššoko kažkoks labai keistas vyrukas, kuris pradėjo šaukti. Iš tikrųjų tas automobilis taip buvo užstatytas, kad negalėjo išvažiuoti. Paklausė ar negali palaukti 5 minučių. Jam pasakė, greičiau traukti, nes trukdo, o iki garažo buvo 200 m., todėl pamanė nuvaryti automobilį į garažą. Ties posūkiu, kuris yra staigus, nuokalnė, pajuto, kad tą automobilį kažkur neša, pamatė priekyje važiuojančią kaimynę ir vengdamas susidūrimo su ja, jis pradėjo laikytis kairės pusės. Atsitrenkė į stovinčio automobilio galinį bamperį. Tada jis galvą susitrenkė. Žala buvo nedidelė, bet po to labai pasidarė didelė. Esmė buvo ta, kad šis žmogus buvo nuleidęs priekines padangas ir užtat jis nesuvaldė automobilio. Smūgio metu susitrenkė galvą, todėl išėjęs buvo šiek tiek pasimetęs. Kaimynė greit išlipo ir prisistatė. Jis pradėjo domėtis ar žino kieno automobilis, kurį sudaužė, norėjo iškviesti nukentėjusįjį su juo susitarti. Išėjo jaunas vyrukas, kuris prisistatė nukentėjusiojo kaimynu, ilgai žiūrinėjo kas ir kaip. Jis (kaltinamasis) prašė pakviesti, duoti telefoną su kuo galėtų šnekėtis. Susidarė eilutė mašinų iš vienos, iš kitos pusės, kaimynė irgi skubėjo. Niekas nenukentėjo, įvykis atrodė nedidelis, nukentėjo tik automobilio bamperis. Labiau nukentėjo žmonos automobilis. Nuvarė automobilį nuo įvykio vietos į požeminį garažą. Išėjo, bandė tartis. Tas žmogus nusileido į garažą ir apkaltino jį, kad pasišalino iš įvykio vietos. Jis (kaltinamasis) pasakė kviesti policiją ir iškvietė. Iš esmės toks įvykis ir buvo. Kurioziška situacija. Labai norėjo susitarti, kad neiškiltų į viešumą, nes daugeliu atveju pavyksta susitarti, bet šiuo atveju nepavyko ir gavosi, kad vėl vairavo, žinodamas, kad teisių neturi.

Savo veiksmus vertina kaip lengvabūdiškus, neatsakingus, tačiau neturėjo piktos valios. Pirmu atveju, tikrai buvo galimybė nevairuoti automobilio. Buvo gėda sūnui pasakyti, kad jis neturi teisės vairuoti. Pripažino, kad ir servise galima buvo nevairuoti, galima buvo pasakyti, kad netoliese pastatytų. Jis žinojo, kad trejus metus jam negalima vairuoti. Jo sutuoktinė žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Jis yra pakankamai sąžiningas. Suprato klaidą ir daugiau nebevairuos.

Parodė, kad, kai vyko ikiteisminis tyrimas, tyrėja nuteikė, jog tai nerimtas kaltinimas, kad gaus baudą. Ko prašė tyrėja, jis viską padarė. Po to jis pamatė straipsnį, pagal kurį buvo kaltinamas ir pamatė, kad gali būti ne tik bauda, bet ir areštas, tačiau pagalvojo, kad jei lengvesnė bausmė, tai gaus baudą. Tada susipažino su kaltinimu ir pamatė, kad prokurorė siūlo arešto bausmę. Jam arešto bausmė nebaisi, nes kažkada atliko, tačiau nieko neleidžiama, todėl jam gaila laiko. Prašo skirti baudą, nors nenorėtų mokėti pinigų. Nurodė, kad jeigu jam bus paskirtas areštas, tai labai turės didelės įtakos jo įmonei.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padarytas baudžiamasis nusižengimas, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajam posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Liudytojos D. B. 2022 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja parodė, kad ji dirba Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriuje specialiste, vykdo asmenų, nuteistų bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, kontrolę. 2021 m. sausio 21 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius vykdė Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 3 metus. Kadangi šalyje buvo paskelbta pandemija, tai su asmenimis, kuriems skirta baudžiamojo poveikio priemonė, bendravimas vyksta nuotoliniu būdu. 2021 m. vasario 4 d. ji skambino telefonu A. M. ir informavo jį apie baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką ir sąlygas, vengimo atlikti pasekmes. A. M. sutiko vykdyti priežiūros plane numatytas priemones. Su juo buvo sutarta, kad gavęs raštą dėl baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo, tvarkos ir sąlygų, pasirašytinai susipažinęs vieną egzempliorį pasirašys ir atsiųs į Vilniaus regiono skyrių. 2021 m. vasario 8 d. A. M. paštu buvo išsiųstas raštas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, tačiau jis to rašto nepasirašė ir nepersiuntė atgal. 2021 m. birželio 21 d. paskambino telefonu A. M., norėdama informuoti, kad atsiųstų pasirašytus dokumentus. Prisistačius, kad skambina iš Probacijos tarnybos, A. M. metė telefono ragelį. 2021 m. birželio 22 d. išsiuntė jam elektroniniu paštu laišką, kuriame nurodė, kad vengia atlikti jam teismo sprendimu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis transporto priemone ir paprašė, kad parašytų pasiaiškinimą dėl 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. transporto priemonės vairavimo, kadangi patikrinus Administracinių nusižengimų registrą, buvo nustatyta, kad A. M. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones, t. y. 2021 m. balandžio 29 d., apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra atimta, 2021 m. gegužės 11 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. A. M. jokio pasiaiškinimo nepateikė. Dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Koks buvo priimtas sprendimas, neturi informacijos. A. M. toliau vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2021 m. lapkričio 11 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasitraukė. 2022 m. kovo 3 d. išsiuntė jam elektroniniu paštu laišką, kuriame nurodė, kad vengia atlikti jam teismo sprendimu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis transporto priemone ir paprašė, kad parašytų pasiaiškinimą dėl 2021 m. lapkričio 11 d. transporto priemonės vairavimo ir pasitraukimo iš eismo įvykio. 2022 m. kovo 9 d. elektroniniu paštu buvo gautas A. M. raštiškas paaiškinimas. Dėl to, kad A. M. vengia atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, Probacijos tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 27).

Iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamojo įsakymo Nr. e1-457-404/2020 bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė. A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 3 metams, termino pradžią skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Išieškotina valstybės naudai iš A. M. konfiskuotino turto – automobilio „Citroen Berlingo“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 130 Eur. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 12).

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pranešimo duomenys, kad nuo 2021 m. sausio 21 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius vykdo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 3 metus. Probacijos tarnyba 2021 m. vasario 8 d. išsiuntė A. M. jo gyvenamosios vietos adresu raštą Nr. 5S-2282, kuriame išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės bei BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Iš baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2021 m. sausio 22 d. priežiūros plano matyti, kad 2021 m. vasario 4 d. telefonu kaltinamasis supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pasekmėmis (b. l. 6, 18, 19-21).

Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad A. M.:

1) 2021 m. gegužės 13 d. priimtas nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, o būtent: dėl to, kad jis 2021 m. balandžio 29 d., apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Už tai jam paskirta 450 Eur bauda, kuri sumokėta;

2) 2021 m. gegužės 18 d. priimtas nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, o būtent: dėl to, kad jis 2021 m. gegužės 11 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone. Už tai jam paskirta 480 Eur bauda, kuri sumokėta;

3) 2021 m. gruodžio 30 d. priimtas nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, o būtent dėl to, kad jis 2021 m. lapkričio 11 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kitą stovinį automobilį ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už tai jam paskirta 1 100 Eur bauda, kuri sumokėta (b. l. 13-17).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, jog teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Tiek kaltinamojo teisme duoti paaiškinimai, liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, probacijos tarnybos pranešimas su pridėtais dokumentais, patvirtinančiais, kad kaltininkui buvo žinomos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės, administracinių nusižengimų registro duomenys, kuriuose užfiksuoti trys administraciniai nusižengimai (vairavimas automobilio neturint tam teisės), padaryti baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu — neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis A. M. žinodamas gresiančią atsakomybę už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (kaltinamasis pats taip pat patvirtino žinojęs atsakomybę ir pareigas), nesant būtinojo reikalingumo, vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nes jis, po to, kai Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 3 metams, vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu, t. y. kaltinime nurodytais laikotarpiais ir vietose vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, ir to norėjo bei tokiu būdu pažeidė įpareigojimą – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.

BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali pasireikšti tiek aktyviais, tiek pasyviais kaltininko veiksmais. Sprendžiant, ar kaltinamojo veiksmai (veikimas ar neveikimas) vertintini kaip vengimas, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar nebuvo objektyvių kliūčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo įvykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Pirmiau Nustatytos aplinkybės, kad A. M. vairavo transporto priemones, nors suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, sukeliamus suvaržymus, apribojimus, suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žinojo, kad už nevykdymą kyla padariniai – baudžiamoji atsakomybė, vis tiek vairavo transporto priemonę net tris kartus, nors turėjo galimybę nevairuoti (vairavo dėl patiriamos gėdos).Tai rodo, kad teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikyta piktybiškai ir sistemingai, t. y. A. M. tyčia vengė ją atlikti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartų įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, galima daryti pagrįstą išvadą, jog A. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. m. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (veika priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams teisingumui), žala nepadaryta. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. M. yra darbingo amžiaus, vedęs, dirbantis, 2022 m. liepos 29 d. duomenimis nuo 2017 m. gruodžio mėnesio administracine tvarka baustas 12 kartų, visos baudos sumokėtos, teistas (teistumas susijęs su nagrinėjama byla). Byloje nėra duomenų apie A. M. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Nors pirmesniu nuosprendžiu kaltinamajam buvo paskirta arešto bausmė, jos vykdymo neatidedant, tačiau teismo tai neįpareigoja vėl gi skirti vieną iš griežčiausių bausmių, susijusių su laisvės atėmimu. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad arešto bausmė pirmesniu nuosprendžiu paskirta neteistam asmeniui, kad kaltininko padaryti administraciniai nusižengimai realaus pavojaus visuomenės saugumui nesukėlė (vairavo blaivus), kad asmuo dirbantis, naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Teismo nuomone, atsižvelgiant į baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes, asmenį charakterizuojančias aplinkybes, nebūtų teisinga skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, šiuo atvejų piniginė bausmė, kuri gali būti pakankamai griežta, atitiks teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimą ir neribos kaltininko labiau, nei būtina BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Todėl teismas pritaria prokurorei ir skiria kaltinamajam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skirti kuo mažesnę baudą, tačiau, teismas įvertinęs visas byloje esančius duomenis, tai, kad kaltinamasis tris kartus vairavo automobilį, žinodamas, kad transporto priemonių vairuoti negali ir neturi teisės to daryti, vairavo, nors ir turėjo objektyvių galimybių to nedaryti, o pasirinko teisei priešingą elgesį vien dėl nenoro kitiems asmenims pasakyti tiesos dėl jam taikomo draudimo vairuoti. Todėl teismas nemato pagrindo skirti tik minimalios baudos, kuri gali būti skiriama asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus. Minimali bauda – 15 MGL, nagrinėjamu atveju neturėtų jokio realaus prevencinio poveikio.

Taigi, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį, nei šios bausmės minimumas, tačiau mažesnį, nei šios bausmės vidurkis (257,5 MGL (12 875 Eur), BK 47 straipsnio 3 dalis 1 papunktis). Teismo vertinimu, 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį A. M. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, iš kurių vienas paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 40 MGL (2 000 Eur).

Atsižvelgiant į kaltinamojo darbo mėnesinį užmokestį, kuris teismui pateiktais duomenimis nesiekia minimalaus atlyginimo, nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių terminą, skirtą savanoriškai sumokėti baudą.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2 000 Eur) dydžio.

Nustatyti, kad bauda turi būti savanoriškai sumokėta per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. M., kad:

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 1 metus po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-1816-1133/2022).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

6. Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė