Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. Ž. prašymą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kaišiadorių šiluma“ ieškinį paliko nenagrinėtą, o atsakovės F. Ž. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies.

Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi netenkino F. Ž. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir F. Ž. prašymas patvirtinti taikos sutartį. Nutartimi iš F. Ž. priteistos 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidos UAB „Kaišiadorių butų ūkis“.

Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal F. Ž. atskirąjį skundą dėl 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas F. Ž. prašymas nutraukti apeliacinį procesą dėl UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ pateikto apeliacinio skundo. Nutartimi iš F. Ž. priteistos 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidos UAB „Kaišiadorių butų ūkis“.

Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kurioje tenkintas F. Ž. priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos perskaičiavimo ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – priešieškinio reikalavimą atmesti. Taip pat panaikinta sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš F. Ž. UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ priteista 1800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisme gautas pareiškėjos F. Ž. prašymas Kauno apygardos teismo nutartimis UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ priteistų 2500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti 10 metų laikotarpiui. Prašymas motyvuotas tuo, jog pareiškėja yra senyvo amžiaus – 75 metų, turi II grupės neįgalumą, serga onkologine liga, sunkiai pragyvena, jai reikalingi pinigais vaistams, komunalinėms paslaugoms apmokėti. Pareiškėjos pensija – 293,86 Eur, našlės pensija – 24,17 Eur, , viso – 318,03 Eur. Priteistas bylinėjimosi išlaidas išieško antstolė, spalio mėnesį iš jos pensijos ir našlės pensijos išskaičiuota 63,61 Eur. Iš likusios sumos sunku pragyventi, todėl prašo išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą (12 t., b. l. 133).

UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjos prašymo, kuriame nurodė, jog F. Ž. į UAB „Kaišiadorių būtų ūkį“ dėl 2300,00 Eur skolos sumokėjimo ar skolos mokėjimo išdėstymo dalimis nesikreipė, todėl vykdomieji raštai buvo pateikti antstolei. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad pareiškėja turi nekilnojamojo turto, todėl, sprendžiant klausimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išdėstymo, turėtų būti vertinama ir minėta aplinkybė. UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“ sutinka, kad bylinėjimosi išlaidų mokėjimas būtų išdėstytas 5 metų laikotarpiui, skaičiuojant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos pateikimo vykdyti antstoliui iki visiško vykdomųjų raštų įvykdymo, tačiau nesutinka su pareiškėjos prašomu 10 metų laikotarpiu.

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015).

Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja gauna 293,86 Eur senatvės pensiją, taip pat 24,17 Eur našlės pensiją, minėtas sumas patvirtina išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau vien aplinkybė, kad pareiškėja gauna nedidelę senatvės pensiją, nėra pagrindas konstatuoti esant išimtines aplinkybes sprendimo vykdymo išdėstymui. UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“, kurios naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, jas patyrė dėl pareiškėjos pareikštų priešieškinio ir skundų, kurie buvo atmesti, todėl nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pranašumą prieš suinteresuotą asmenį UAB „Kaišiadorių būtų ūkis“.

Nagrinėjamu atveju valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašais nustatyta, kad pareiškėjai priklauso nekilnojamasis turtas: butas/ patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina ir aplinkybė, jog pareiškėja prašyme išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, nurodė neproporcingai ilgą (10 metų) laikotarpį, per kurį turėtų būti sumokėtos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja prašyme nurodė, jog iš jos senatvės pensijos ir našlės pensijos spalio mėnesį išskaičiuota 63,61 Eur. Byloje pateiktu antstolės B. Č. 2019 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. skolos likutis buvo 2300,00 Eur. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja pati geranoriškai nuo 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. liepos 2 d. nutarčių priėmimo yra sumokėjusi nors dalį priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamos atveju pareiškėja F. Ž. nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Nesant suinteresuoto asmens sutikimo išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą pareiškėjos prašomam laikotarpiui ir teismui negalint išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimo suinteresuoto asmens nurodytam 5 metų laikotarpiui, nustatant 5 proc. dydžio metines palūkanas, bei pareiškėjai turint turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų suinteresuoto asmens, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl pareiškėjos prašymas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo netenkintinas (CPK 284 straipsnis).

Pažymėtina, kad šalims nedraudžiama tartis dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo dalimis vykdymo procese.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos F. Ž. prašymo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išdėstymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.