Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1478-260/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-07-20Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2A-1478-260/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00945-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas
akcinės bendrovės NEO Finance
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1478-260/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00945-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.8.10; 3.3.12.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2616-329/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė NEO Finance, AB 2020 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. V., kuriame prašė priteisti iš atsakovo 8 273,25 Eur negrąžinto kredito dalį, 954,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 26 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negražintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2 169,12 Eur tarpininkavimo mokestį, 25,90 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 503,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba kitas parengiamasis procesinis dokumentas.

2. Nurodė, kad tarp ieškovės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) 2018 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 9 104,39 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovui vartojimo kreditas suteiktas 2018 m. gruodžio 10 d. elektroniniu būdu. Ieškovė visą paskolos sumą atsakovui pervedė tiesiogiai į jo asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas sutarties pagrindu įsipareigojo tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau mėnesinių įmokų laiku nemokėjo, į ieškovės siunčiamus raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2020 m. kovo 18 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė, o atsakovas liko skolingas 11 422,59 Eur.

3. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. birželio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį – įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu už akių ieškovės NEO Finance, AB ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo V. V. 8 273,25 Eur negrąžintą paskolos dalį, 943,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. kovo 18 d., 801,41 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 441,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) 2018 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 9104,39 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovui vartojimo kreditas suteiktas 2018 m. gruodžio 10 d. elektroniniu būdu. Ieškovė visą paskolos sumą atsakovui pervedė tiesiogiai į jo asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas sutarties pagrindu įsipareigojo tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau mėnesinių įmokų laiku nemokėjo, į ieškovės siunčiamus raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2020 m. kovo 18 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė, o atsakovas liko skolingas 11 422, 59 Eur. Nurodė, jog nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina teismui pateikti dokumentai – vartojimo kredito sutartis, raginimas, pranešimas dėl sutarties nutraukimo, mokėjimo nurodymai.

6. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl ieškinio dalį dėl 8 273,25 Eur skolos už negrąžintą kreditą laikė pagrįsta.

7. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti 654,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos, o nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos – 26 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, teismas nurodė, jog pagal bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 1.15 punktą, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki tos dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei. Skaičiuojant palūkanas laikoma, kad metai turi 360 (tris šimtus šešiasdešimt) kalendorinių dienų, o mėnuo - 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju vartojimo kreditas atsakovui išmokėtas 2018 m. gruodžio 10 d., sutartis nutraukta 2020 m. kovo 18 d., konstatavo, kad mokėjimo (pelno) palūkanos kaip mokestis už pinigų suteikimą gali būti skaičiuojamos iki 2020 m. kovo 18 d. Todėl sprendė, jog už vieną dieną atsakovui kyla pareiga mokėti 2,06 Eur palūkanų sumą (954,32 Eur : 464 d. = 2,06 Eur), sutinkamai su tuo, ieškovei iš atsakovo už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. kovo 18 d. (už 458 kalendorines dienas) priteisė 943,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Tuo tarpu reikalavimą dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo teismas laikė nepagrįstu.

8. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 25,90 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. lapkričio 11 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. kovo 24 d.), teismas nustatė, kad ieškovė šių sutartinių palūkanų prašo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsniu bei sutarties 6.1 punktu kaip kompensuojamųjų palūkanų. Teismas pažymėjo, jog CK 6.261 straipsnis numato kompensuojamąsias palūkanas, kurias iš esmės turi teisę gauti kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos. Tuo tarpu sutarties 6 dalis numato sutartinę atsakomybę, kylančią laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Pagal sutarties 6.1 punktą vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, jog šių sutartinių palūkanų priteisimo laikotarpis sutampa su priteisiamomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, teismas šią ieškinio dalį laikė pertekline.

9. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 2 169,12 Eur tarpininkavimo mokestį, teismas, vadovaudamasis šalių sudaryta sutartimi, nustatė, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Pagal šalių sudarytos sutarties 5.3.1 punktą, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas pagal vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą tam tikrą procentinį dydį nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Iš sutarties specialiosios dalies teismas nustatė, kad tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos grąžintos įmokos yra 4,90 procentai, o bendra tarpininkavimo mokesčio suma, pritaikius numatytą 100 procentų nuolaidą, yra 801,41 Eur suma, pažymėjo, kad 801,41 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 17 156,81 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (9104,39 Eur kreditas + 7251,01 Eur palūkanos + 801,41 Eur tarpininkavimo mokestis). Pagal šalių sudarytos sutarties 5.3.2. punktą, tarpininkavimo mokesčio dalis yra tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuriai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tai yra vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Teismas, spręsdamas tarpininkavimo mokesčio priteisimo klausimą, vertino sutarties bendrosiose sąlygose aptartą tarpininkavimo mokesčio pobūdį bei apskaičiavimo tvarką, nustatė, kad sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį, kas iš esmės reiškia, jog tokia nuolaida, kurios netaikymas susijęs su pagrindinės prievolės pažeidimu, iš esmės atlieka nubaudimo už tinkamą prievolės nevykdymą formą. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju sutartyje įtvirtintas tarpininkavimo mokestis, netinkamo prievolės vykdymo atveju, ne tik nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą, bet ir užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsaugą. Todėl sprendė, kad iš anksto numatyta 801,41 Eur tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida, kuri savo apskaičiavimo tvarka yra aiški ir pagrįsta ir dėl kurios kredito gavėjas buvo informuotas sutarties sudarymo metu, yra pagrįsta. Tuo tarpu likusią 1 367,71 Eur (2 169,12 Eur – 801,41 Eur) tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios skaičiavimo tvarka yra nedetalizuota ir kuri yra neproporcinga kredito gavėjui suteikto kredito ir iš to kylančių palūkanų dydžiui, teismas laikė neatitinkančia sutartyje pateiktai tarpininkavimo mokesčio sąvokai ir savo prasme atliekančiai netesybų funkciją, ir netenkinama.

10. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė 503,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 257 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgdamas į tai, jog teismas tenkino 87,9 proc. ieškinio (10 018,12 Eur x 100 proc. : 11 396,69 = 87,9 proc.), teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei turi būti priteistas 225 Eur žyminis mokestis (10 018,12 Eur x 3 proc. = 300,54; 300,54 x 75 proc. = 225 Eur) ir 216,24 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (246,01 Eur x 87,9 proc. = 216,24 Eur).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB prašo: 1) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 273,25 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 10 d.); 2) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti apeliantei 23,80 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 11 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.); 3) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 503,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 26 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 273,25 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5) kitą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 6) arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 7) priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; 8) priteisti apeliantei iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes. Ieškinio pateikimo teismui dieną, apeliantės ieškinys dalyje dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, buvo pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad tiek vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną, tiek ieškinio pateikimo teismui dieną, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dar galiojo priešingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precedentas, leidžiantis mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo dienos. Sprendimas priimtas 2020 m. liepos 20 d., apeliantei nebuvo suteiktas protingumo kriterijus atitinkantis terminas, kuriuo ji kartu su savo atstovais būtų galėjusi susipažinti bei išanalizuoti naujai sukurtą precedentą, pateikti patikslintą ieškinį, kuriuo būtų keičiama motyvuojamoji dalis, performuluojami reikalavimai, ar atsisakoma dalis jų, kad ieškinys nebūtų tenkinamas iš dalies ir būtų priteisiamos visos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė apeliantei įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nutartyje pateiktus išaiškinimus bei nesuteikė termino susipažinimui su naujuoju precedentu, ieškinio reikalavimų performavimui bei pritaikymui prie naujojo precedento. Apeliantė mano, kad toks jos pastatymas prieš du visiškai skirtingus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentus bylinėjimosi teisme metu, nesuteikiant jai protingo termino prisitaikyti, neatitinka ne tik protingumo bei sąžiningumo principų, bet ir pažeidžia jos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (lot. ex officio) turėjo teisę prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 8 273,25 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jai kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiškinimo taisykle.

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Nagrinėjamu atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir apeliantės naudai priteistinos abi sumos. Kasacinis teismas savo praktikoje pažymėjo, kad kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Todėl apeliantės naudai priteistinos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai bei ieškovė turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą precedentą bei pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl, nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, mano, jog sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios šiuo atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Nustatyta, kad tarp ieškovės NEO Finance AB (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) ir atsakovo V. V. (vartojimo kredito gavėjo) 2018 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K448677852, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 9104,39 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovui vartojimo kreditas suteiktas 2018 m. gruodžio 10 d. elektroniniu būdu. Ieškovė visą paskolos sumą atsakovui pervedė tiesiogiai į jo asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas sutarties pagrindu įsipareigojo tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau mėnesinių įmokų laiku nemokėjo, į ieškovės siunčiamus raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2020 m. kovo 18 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė, o atsakovas liko skolingas 11 422, 59 Eur. Ieškovė 2020 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 8 273,25 Eur negrąžinto kredito dalį, 954,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 26 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negražintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2169,12 Eur tarpininkavimo mokestį, 25,90 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 503,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu už akių ieškovės NEO Finance, AB ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo V. V. 8 273,25 Eur negrąžintą paskolos dalį, 943,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. kovo 18 d., 801,41 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 441,24 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimis, kuriomis teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo bei reikalavimo dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo.

15. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepasiūlė ieškovei įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktų išaiškinimų, susijusių su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu po vartojimo kredito sutarties nutraukimo bei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, nesuteikė galimybės ieškovei patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

16. Bendrąja prasme palūkanos suprantamos kaip atlyginimas už pinigų skolinimą. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: 1) palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą); 2) palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

18. Nustatyta, kad ieškovė 2020 m. kovo 18 d. sutartį, sudarytą 2018 m. gruodžio 10 d. su atsakovu, nutraukė, todėl remiantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 18 d.) nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos.

19. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sprendė, kad aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise įgyvendinimą bei neatitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

20. Apeliantė nurodo, kad teismas ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų po sutarties nutraukimo priteisimo turėjo kvalifikuoti kaip prašymą atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovei priteisti 26 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės teiginiu nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą nurodęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimas ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia ginčo dalyką, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką akivaizdu, kad ieškovė prašė priteisti būtent mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai teisiškai įvertinęs ieškovės reikalavimą.

21. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iš esmės pakeitus iki tol galiojusią mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais bei užtikrinant proceso ekonomiškumą, teismas turėjo pasiūlyti/sudaryti galimybę ieškovei patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016). Šiuo atveju byla išnagrinėta ieškiniu apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose, ieškinio trūkumų nustatyta nebuvo, ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, kuriuose ieškovė laikytina stipresniąja sutarties šalimi, ieškovė naudojosi kvalifikuota teisine (advokato) pagalba, byla išnagrinėta pačios ieškovės prašymu jai nedalyvaujant, t. y. jau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pakeistos teismų praktikos ir ieškovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nesiimant jokių veiksmų, siekiant patikslinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nepažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis, 17 straipsnis, 21 straipsnis).

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų bei įrodymų vertinimo taisyklių bei pagrįstai vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių nėra pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas