- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-20
- Bylos Nr.
- e2-2616-329/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00945-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8273,25 Eur negrąžinto kredito dalį, 954,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 26 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negražintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dinoes iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2169,12 Eur tarpininkavimo mokestį, 25,90 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 503,01 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. birželio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį – įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) (duomenys neskelbtini) d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 9104,39 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovui vartojimo kreditas suteiktas (duomenys neskelbtini) d. elektroniniu būdu. Ieškovė visą paskolos sumą atsakovui pervedė tiesiogiai į jo asmeninę banko sąskaitą.
Atsakovas sutarties pagrindu įsipareigojo tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau mėnesinių įmokų laiku nemokėjo, į ieškovės siunčiamus raginimus nereagavo, todėl ieškovė (duomenys neskelbtini) d. vartojimo kredito sutartį nutraukė, o atsakovas liko skolingas 11 422, 59 Eur.
Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina teismui pateikti dokumentai – vartojimo kredito sutartis, raginimas, pranešimas dėl sutarties nutraukimo, mokėjimo nurodymai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais.
Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties 5.2 punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 ir 185 straipsniai), todėl ieškinio dalis dėl 8273,25 Eur skolos už negrąžintą kreditą yra pagrįsta ir tenkinama.
Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Ieškovė, vadovaudamasi šalių sudaryta sutartimi, prašo priteisti 654,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos, o nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos – 26 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas.
Pagal bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 1.15 punktą, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki tos dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei. Skaičiuojant palūkanas laikoma, kad metai turi 360 (tris šimtus šešiasdešimt) kalendorinių dienų, o mėnuo - 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų.
Pagal aktualų kasacinio teismo išaiškinimą, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, kas reiškia, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti paskaičiuotos tik iki sutarties nutraukimo dienos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 47-54 punktus).
Nagrinėjamu atveju vartojimo kreditas atsakovui išmokėtas (duomenys neskelbtini) d., sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) d., todėl mokėjimo (pelno) palūkanos kaip mokestis už pinigų suteikimą gali būti skaičiuojamos iki (duomenys neskelbtini) d. Laikoma, jog už vieną dieną atsakovui kyla pareiga mokėti 2,06 Eur palūkanų sumą (954,32 Eur : 464 d. = 2,06 Eur). Sutinkamai su tuo, ieškovei iš atsakovo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. (už 458 kalendorines dienas) priteisiamos 943,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos. Tuo tarpu reikalavimas dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Taip pat ieškovė prašo priteisti 25,90 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki kreipimosi į teismą dienos ((duomenys neskelbtini) d.). Ieškovė šių sutartinių palūkanų prašo vadovaudamasi CK 6.261 straipsniu bei sutarties 6.1 punktu kaip kompensuojamųjų palūkanų. Teismas pažymi, jog CK 6.261 straipsnis numato kompensuojamąsias palūkanas, kurias iš esmės turi teisę gauti kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos. Tuo tarpu sutarties 6 dalis numato sutartinę atsakomybę, kylančią laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Pagal sutarties 6.1 punktą vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog šių sutartinių palūkanų priteisimo laikotarpis sutampa su priteisiamomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, ši ieškinio dalis yra perteklinė, todėl netenkinama.
Be viso to, ieškovė prašo priteisti 2169,12 Eur tarpininkavimo mokestį. Vadovaujantis šalių sudaryta sutartimi, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
Pagal šalių sudarytos sutarties 5.3.1 punktą, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas pagal vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą tam tikrą procentinį dydį nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Kaip matyti iš sutarties specialiosios dalies, tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos grąžintos įmokos yra 4,90 procentai, o bendra tarpininkavimo mokesčio suma, pritaikius numatytą 100 procentų nuolaidą, yra 801,41 Eur suma. Pažymėtina, kad 801,41 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 17156,81 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (9104,39 Eur kreditas + 7251,01 Eur palūkanos + 801,41 Eur tarpininkavimo mokestis).
Pagal šalių sudarytos sutarties 5.3.2. punktą, tarpininkavimo mokesčio dalis yra tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuriai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tai yra vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
Teismas, spręsdamas tarpininkavimo mokesčio priteisimo klausimą, vertina sutarties bendrosiose sąlygose aptartą tarpininkavimo mokesčio pobūdį bei apskaičiavimo tvarką. Sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį, kas iš esmės reiškia, jog tokia nuolaida, kurios netaikymas susijęs su pagrindinės prievolės pažeidimu, iš esmės atlieka nubaudimo už tinkamą prievolės nevykdymą formą. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos. Nagrinėjamu atveju sutartyje įtvirtintas tarpininkavimo mokestis, netinkamo prievolės vykdymo atveju, ne tik nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą, bet ir užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsaugą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog iš anksto numatyta 801,41 Eur tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida, kuri savo apskaičiavimo tvarka yra aiški ir pagrįsta ir dėl kurios kredito gavėjas buvo informuotas sutarties sudarymo metu, yra pagrįsta, todėl ši ieškinio dalis yra tenkinama. Tuo tarpu likusi 1367,71 Eur (2169,12 Eur – 801,41 Eur) tarpininkavimo mokesčio dalis, kurios skaičiavimo tvarka yra nedetalizuota ir kuri yra neproporcinga kredito gavėjui suteikto kredito ir iš to kylančių palūkanų dydžiui, teismo giliu įsitikinimu, neatitinka sutartyje pateiktai tarpininkavimo mokesčio sąvokai ir savo prasme atlieka netesybų funkciją, todėl ši ieškinio dalis yra netenkinama kaip aiškiai nepagrįsta.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patyrė 503,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 257 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 87,9 proc. ieškinio (10 018,12 Eur x 100 proc. : 11 396,69 = 87,9 proc.), iš atsakovo ieškovei priteisiamas 225 Eur žyminis mokestis (10 018,12 Eur x 3 proc. = 300,54; 300,54 x 75 proc. = 225 Eur) ir 216,24 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (246,01 Eur x 87,9 proc. = 216,24 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 441,24 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurias sudaro 7,16 Eur suma, priteisiamos iš atsakovo valstybei, kadangi jos viršija minimalią 5 Eur dydžio valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), 8273,25 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 25 ct) negrąžintą paskolos dalį, 943,48 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 48 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., 801,41 Eur (aštuonių šimtų vieno euro 41 ct) tarpininkavimo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 441,24 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro 24 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, buveinės adresas Verkių g. 25C-1, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „NEO Finance“.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.