Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-02-07 · Civilinė byla Nr. 2S-131-425/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
2S-131-425/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06518-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
K. N., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-131-425/2019.

Vaida Motiejūnienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06518-2018-4.

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.3.2.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12188-1026/2018 pagal ieškovės J. K. ieškinį suinteresuotiems asmenims K. N., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. K. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė).

2. Nurodė, kad Transporto priemonė įsigyta už jos lėšas, tačiau dėl ieškovės asmens tapatybės kortelės dingimo, šio automobilio nuosavybės teisės buvo įregistruotas jos sugyventinio V. N. vardu. Po V. N. mirties ji nebegali disponuoti minėta transporto priemone, nors niekas daugiau pretenzijų į šį turtą nereiškia, paveldėjimo byla pas notarą neužvesta.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė ieškovei J. K. 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Taip pat išaiškino ieškovei, kad per nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, jog mirusysis V. N. turėjo tris vaikus, kurie palikimo nepriėmė. Kitų asmenų, galėjusių priimti palikimą, ieškovė nenurodo. Anot ieškovės, niekas pretenzijų į transporto priemonę nereiškia, paveldėjimo byla pas notarą neužvesta. Tačiau ieškovė nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių dokumentų (pažymos iš notaro). Taip pat ieškovė ieškinyje nenurodo, kur šiuo metu yra Transporto priemonė bei kas šiuo automobiliu disponuoja. Teismas vertino, kad ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, turėtų pateikti minėtus duomenis.

5. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė turi teisę bei pareigą kreiptis dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų, kurių atstovė pagal įstatymą yra ieškovė, vardu, tačiau jei ieškovė nuspręstų ja nesinaudoti, laikytina, jog atsakovu šiuo konkrečiu atveju galėtų būti laikomas asmuo, priėmęs palikimą po ieškovės sugyventinio mirties, t.y. asmuo kuriam priklauso nuosavybės teisė į transporto priemonę (nesant įpėdinių pagal įstatymą – valstybė, kuriai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas). Reikalavimą pripažinti, jog Transporto priemonė asmeninės nuosavybės teise priklauso būtent ieškovei, pastaroji turėtų reikšti būtent šiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, atsakovu turėtų nurodyti asmenį, kuris po palikėjo mirties priėmė jo turtą, tame tarpe ir minėtą automobilį.

6. Be to, ieškovė suinteresuotu asmeniu traukia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau nenurodė, kokį konkrečiai suinteresuotumą minėta institucija galėtų turėti šioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nelaikytinos ieškinio trūkumais, o be to teismo nutartis surašyta nesilaikant privalomų reikalavimų. Teismas, įpareigodamas pateikti pažymą iš notaro, nenurodė, koks teisės aktas įpareigoja tą padaryti, juo labiau kad teismui nėra suteikta teisė nurodyti konkrečius įrodymus, kokie turi būti pateikiami į bylą. Kita vertus, teismas turi galimybę gauti visus jam reikalingus duomenis iš duomenų bazių ar pasiūlyti pateikti tokius duomenis parengiamojo posėdžio metu.

9. Apeliantės vertinimu, šiuo metu visiškai nereikšminga ir tai, kur šiuo metu yra Transporto priemonė, kadangi šis turtas yra nupirktas velionio vardu ir juo niekas negali naudotis. Taigi ir ši aplinkybė negali būti pripažinta, kaip ieškinio trūkumas. Be to, būtent teismas kvalifikuoja teisinius santykius, todėl paveldėjimą reglamentuojančių teisės aktų nurodymas skundžiamoje nutartyje nėra reikšmingas, juo labiau kad ieškinyje yra nurodoma, kad Transporto priemonės savininkė yra būtent ieškovė, o dėl šios aplinkybės Transporto priemonė į palikimo sudėtį įeiti negali. Negana to, netikslus šalies (dalyvio) procesinės padėties nurodymas nėra ieškinio trūkumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

11. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė privalo nurodyti duomenis apie tai, ar notaro kontoroje yra pradėtas paveldėjimo procesas, kokia faktinė situacija yra susiklosčiusi dėl Transporto priemonės, o taip pat nurodyti aiškų atsakovą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, o taip pat skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties bei atskirojo skundo turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nurodyti ieškinio trūkumai yra nustatyti pagrįstai, kadangi šių trūkumų nepašalinus, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės yra neįmanomas, juo labiau kad nėra jokių duomenų apie egzistuojantį viešąjį interesą, kuris leistų pirmosios instancijos teismui būti aktyviam ir savo iniciatyva atlikti atitinkamus procesinius veiksmus.

13. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, reikalaujama, kad suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą atitiktų įstatyme nustatytus procesiniam dokumentui formos ir turinio reikalavimus. Tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio galima suprasti, kad ieškovė siekia įrodyti, jog Transporto priemonė yra jos asmeninė nuosavybė, o šiuo metu mirusio sugyventinio vardu turtas buvo registruotas tik dėl susiklosčiusių aplinkybių. Taigi akivaizdu, jog pagal šiuo metu egzistuojančius dokumentus transporto priemonė, kuri buvo registruota mirusio ieškovės sugyventinio vardu, yra paveldėjimo teisės objektas, o apie šio proceso eigą bei aplinkybes ieškovė, kaip tą pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių duomenų nepateikė. Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų nėra galimybės vertinti ieškovės išdėstytų reikalavimų pagrįstumo (nepagrįstumo) bei spręsti klausimą dėl ginčo turto teisinio statuso nustatymo.

15. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, civilinės bylos nagrinėjimas, kaip ir ieškinio reikalavimo įrodinėjimas, nesant pakankamai duomenų apie ginčo objekto būklę ir būseną yra praktiškai neįmanomas. Kita vertus, ieškovės teiginiai apie tai, kad paveldėjimo procesas nėra pradėtas bei kad niekas kitas pretenzijų į Transporto priemonę nereiškia, nesant nurodyto konkretaus atsakovo, nėra pakankami duomenys civilinės bylos nagrinėjimui ginčo teisenos tvarka, kur tinkamas atsakovo informavimas bei procesinių teisių užtikrinimas yra viena iš esminių proceso vykimo sąlygų (CPK 142 straipsnis).

16. Įvertinus ieškovės pareikšto ieškinio turinį pastebėtina, kad šiuo atveju apeliantės pareikštas ieškinys aiškiai stokoja konkretumo dėl ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių bei subjekto, kuriam ieškovė reiškia reikalavimą. Šiuo atveju iš pareikšto ieškinio negalima identifikuoti ne tik visų ginčo faktinių aplinkybių (faktinio pagrindo), kuriomis grindžiami reikalavimai, tačiau ir atsakovo, dėl ko pagal pareikšto ieškinio turinį bei kartu su juo pateikiamus įrodymus nėra galimybės pradėti civilinės bylos nagrinėjimą ar priimti procesinius sprendimus, juo labiau kad bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės pats parinkti atsakovo, o nagrinėjamoje byloje neegzistuoja viešasis interesas ir teismas neturi teisės būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Dėl to atskirojo skundo argumentai, susiję su neva parengiamojo teismo posėdžio metu galimais išspręsti tam tikrais ieškinio neaiškumais bei teisės aktuose neįtvirtinta pareiga pateikti duomenis apie paveldėjimo proceso eigą, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

17. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi ieškinio trūkumai yra nustatyti pagrįstai, kadangi pirmosios instancijos teismo išdėstytos aplinkybės sudaro kliūtis civilinės bylos pradėjimui bei jos nagrinėjimui.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei J. K. 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartyje, pašalinti.

Teisėjas Laimantas Misiūnas