Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-3732-920/2016 pagal kreditorės I. K. pareiškimą dėl skolos išieškojimo išduodant teismo įsakymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. nutarė kreditorės I. K. naudai išieškoti iš skolininkės E. J. 2700 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 165 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 24 d.

5. Dėl šio įvykio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuriame kreditorė I. K. pripažinta nukentėjusiąja. Tik 2019 m. sausio 29 d. įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu buvo konstatuotos tikrosios kreditorės I. K. automobilio pagrobimo apgaulės būdu aplinkybės bei tai, kad jos daiktą valdo teisėta įgijėja R. K.. Teikdama Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė visų šių aplinkybių ir apie savo galimybę kreiptis į teismą dėl savo daikto išreikalavimo iš teisėtos įgijėjos dar nežinojo. Nors Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3732-920/2016 priteisė iš E. J. 2700 Eur skolą, tačiau pastaroji skolos nemoka ir akivaizdu, kad neketina jos grąžinti, o I. K. priklausančiu automobiliu naudojasi R. K., kuri daikto kreditorei negrąžina.

6. Galiojant įsiteisėjusiam Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. įsakymui, I. K. neturi teisės reikšti reikalavimo dėl jai priklausančio kilnojamojo daikto išreikalavimo iš teisėtos įgijėjos. Taigi, šiuo atveju egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos I. K. minėto teismo įsakymo priėmimo metu, naujai paaiškėjusios aplinkybės kreditorei tapo žinomos 2019 m. sausio 29 d. įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

7. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3732-920/2016, kreditorė I. K. turės galimybę pareikšti ieškinį dėl jos kilnojamojo daikto išreikalavimo iš sąžiningos įgijėjos, o ankstesnis jos reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo visa apimtimi arba iš dalies turės būti atmestas arba pakeistas.

8. Skolininkė E. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė,

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

18. Apeliantė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, pagrindu.

19. Apeliantės vertinimu, po teismo įsakymo priėmimo paaiškėjo nauja aplinkybė, jog iš apeliantės automobilis buvo pasisavintas apgaulės būdu, su apeliante nebuvo atsiskaityta, tik įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui apeliantė įgijo teisę reikalauti sugrąžinti iš jos neteisėtai pasisavintą automobilį.

20. Civilinės bylos iš esmės dažniausiai išsprendžiamos teismo sprendimu, o nutartimi ar teismo įsakymu – tik išimtiniais atvejais. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalių ginčas laikomas išnagrinėtu (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali būti užbaigiamas iš esmės ne tik priėmus teismo sprendimą, bet ir kitais teismo procesiniais dokumentais (nutartimi, teismo įsakymu). Viena tokių išimčių nustatyta CPK 431 straipsnio 1 dalyje – tam tikrų bylų pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų) nagrinėjimas iš esmės gali būti užbaigtas priimant teismo įsakymą, kuris apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas ir, esant tam tikroms procesinėms sąlygoms, tampa privalomas ir gali būti priverstinai vykdomas (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Nepateiktas skolininko prieštaravimas yra prielaida teismo įsakymui įsiteisėti. Įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu. Kadangi byla dėl ginčo esmės užbaigiama įsiteisėjusiu teismo įsakymu, tai įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą šios kategorijos bylose ir priimtą teismo įsakymą panaikinti (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

21. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

22. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo institutu realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

23. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė neteigia, kad teismo įsakymas yra nepagrįstas ar neteisėtas, nes skola už parduotą automobilį iki šiol nepadengta. Pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo apeliantė grindė argumentais, kad ji pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu perleido jai nuosavybės teise priklausiusį automobilį skolininkei, kuri sumokėjo 300 Eur avansą, o likusią sumą buvo įsipareigojusi sumokėti iki 2015 m. gruodžio 25 d., tačiau iki nustatyto termino negavusi iš skolininkės pinigų sumos, apeliantė kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl skolos priteisimo. Prie pareiškimo apeliantė pridėjo dokumentus: skolininkės E. J. 2015 m. rugsėjo 28 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo skolininkė įsipareigojo iki 2015 m. gruodžio 25 d. į apeliantės sesers banko sąskaitą Lietuvoje pervesti 2700 Eur. Šio vekselio apačioje yra ranka padarytas prierašas – skolinga už transporto priemonę Volkswagen Multi Van, vin. (duomenys neskelbtini); T. J. ranka rašytas ir pasirašytas paskolos raštelis, kuriame nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. pirko Volkswagen Multi Van, už 3000 Eur, vin. (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2015 m. gruodžio 25 d. (I t., b. l. 5–6).

24. Taigi, iš byloje Nr. eL2-3732-920/2015 esančių įrodymų matyti, kad apeliantė pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, kurių ji neginčija ir kurių pagrindu teismas 2016 m. sausio 11 d. išdavė teismo įsakymą dėl 2700 Eur skolos iš E. J. išieškojimo. Tuo tarpu pareiškimą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje apeliantė grindžia argumentais, kad įsiteisėjus skolininkės atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, paaiškėjo aplinkybė, kad automobilį skolininkė pasisavino iš apeliantės apgaulės būdu ir perleido du kartus tretiesiems asmenims. Dėl to šioje byloje turi būti atnaujintas procesas, į bylos nagrinėjimą įtraukti automobilio pirkėjai, bei apeliantė turėtų būti įpareigota pateikti teismui ieškinį, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės ginčo teisenos tvarka. Tai reiškia, kad apeliantė siekia toje pačioje byloje ginti savo pažeistas teises kitu būdu – ne priteisiant skolą iš atsakovės, o išreikalaujant skolininkei parduotą automobilį iš sąžiningo įgijėjo.

25. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta, – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, esminis šios bylos teisės klausimas yra atnaujinto bylos proceso nagrinėjimo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantės pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka prieš tai nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuotų sąlygų, būtinų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui, kadangi peržengti atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas draudžia įstatymas, o atnaujinus bylos nagrinėjimą ir bylą pakartotinai išnagrinėjus neperžengus ribų, kitoks procesinis sprendimas, nei šiai dienai yra galiojantis 2016 m. sausio 11 d. teismo įsakymas dėl skolos iš E. J. priteisimo, negalės būti priimtas. Tai reiškia, kad šioje byloje nebūtų pasiektas rezultatas, kurio tikisi apeliantė.

29. Apeliantės teigimu, esant galiojančiam 2016 m. sausio 11 d. teismo įsakymui, ji negali ginti savo pažeistas teises kitokiu būdu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas reglamentuoja pažeistų teisių gynimo būdus (CK 1.138 str.), tačiau nesant galimybės įgyvendinti savo pažeistas teises vienu iš pasirinktų būdų, galima jas ginti ir kitais įstatyme numatytais būdais.

30. Apeliantės teigimu, skolininkė net nesiruošia padengti apeliantei skolą už perleistą automobilį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo 2015 m. sausio 11 d. įsakymas pateiktas antstolių kontorai priverstiniam vykdymui (vykd. byla Nr. 0114/16/01015). Duomenų apie šio teismo įsakymo įvykdymą byloje nėra. Tačiau minėtas teismo įsakymas neužkerta apeliantei galimybės savo pažeistas teises ginti teisme kitu jos pasiriktu būdu, kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, pvz. kaip prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo – dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo. Tokio ieškinio patenkinimo atveju, apeliantė turėtų teisę, vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 punktu, kreiptis į antstolį, vykdantį 2016 m. sausio 11 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-3732-920/2016, atsisakyti skolos iš E. J. išieškojimo.

31. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.