- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-798-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09922-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- L. C., N. G. K., A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. vardu pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. C., N. G. K. ir A. K., kurių visų vardu ieškinyje pasirašė A. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, prašydami: 1) pripažinti, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pagal jį iškelti civilinę bylą; 2) pripažinti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja E. P. civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, priimdama procesinius sprendimus, peržengė savo įgaliojimų ribas, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 1 dalyje bei pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 4 dalis; 3) vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 2 dalimi atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį; 4) priteisti iš valstybės kiekvienam iš ieškovų neturtinę žalą, partirtą per 11 metų besitęsiantį fizinį ir psichinį smurtą, stresą ir pažeminimą, po 10 000 Eur už kiekvienus metus, bendroje sumoje kiekvienam po 110 000 Eur. Ieškinyje taip pat suformuluotas procesinio pobūdžio prašymas – prijungti Vilniaus miesto apylinkės teismo bylas Nr. 2-9859-931/2019 ir Nr. 2-25883-918/2019, iškeltas pagal ieškovų ieškinius, kuriose, anot ieškovų, yra jiems negrąžinti dokumentai ir įgaliojimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, reikalavimą dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo bei iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimo. Atsisakė priimti ieškovės N. G. K. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nustatė ieškovei L. C. terminą – ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos – pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Asmuo, bandantis inicijuoti civilinę bylą, turi įstatyminę pareigą kartu su teikiamu procesiniu dokumentu pateikti teisę atstovauti patvirtinančius dokumentus, o ne tikėtis, kad teismas pats kitose bylose tokius dokumentus ras. Teismas nustatė, kad ieškovo A. K. nurodytose civilinėse bylose nebuvo pateikti įrodymai dėl A. K. teisės atstovauti kitas ieškoves – L. C. ir N. G. K., todėl teismas netenkino ieškovų prašymo dėl neiškeltų civilinių bylų prijungimo prie šios bylos.
4. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai” ieškinį atsakovei L. P. (Ch.), tretiesiems asmenims A. K., N. G. K. dėl žalos atlyginimo, iš atsakovės L. P. (Ch.) ieškovės naudai buvo priteista 5 844,09 Lt žalos atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2008 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 974,33 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1837-413/2010, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3P-559/2011, atsisakė priimti trečiojo asmens A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo.
Šalies argumentai
5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad ieškovai A. K., N. G. K. ir L. C. 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, jog civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvoje galiojančioms materialinės teisės normoms ir pažeidžia ieškovų konstitucinę teisę į teisingą teismą. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6638-985/2018, ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, konstatavęs, jog galiojantys įstatymai nenumato įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismuose, bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ieškinys paduodamas neįgalioto vesti bylą asmens, nes teismui nėra pateikti įrodymai apie A. K. teises veikti kitų ieškovių vardu reiškiant būtent šį ieškinį. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-9233-571/2018, atsisakė priimti L. C., A. K. ir N. G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, dėl konstitucinės teisės ir laisvės pažeidimo, priimant teismams procesinius sprendimus. Teismas atsisakymą priimti ieškinį motyvavo dviem pagrindais – tuo, kad nėra pateikti įrodymai, kad A. K. yra įgaliotas vesti bylą visų ieškovų vardu būtent reiškiant šį ieškinį bei tuo, kad galiojantys įstatymai nenumato įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismuose. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
7. Teismas susipažinęs su šioje byloje pateikto ieškinio turiniu, nustatė, kad ieškovai vėl reiškia reikalavimą dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo ir šis reikalavimas iš esmės yra analogiškas Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-6638-985/2018 ir Nr. 2-9233-571/2018 reikštiems ieškovų reikalavimams dėl konstitucinių teisių pažeidimų, tariamai padarytų Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010, kuriuose teismas ieškinius atsisakė priimti. Teismas sprendė, jog šioje byloje, nėra pagrindo ieškovų pareikštų reikalavimų dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo vertinti kitaip, nei sprendžiant jų priėmimo klausimą įvertino Marijampolės rajono apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-9233-571/2018 ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-6638-985/2018. Todėl ieškovų ieškinio reikalavimą dėl konstitucinių teisių pažeidimo ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimo, teismas atsisakė priimti, nes toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme 2017 m. kovo 31 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-156-399/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, kuris buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Iš šių procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovas A. K. nurodytoje civilinėje buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš valstybės 4 410 Eur turtinės žalos ir 90 000 Eur neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010.
9. Teismas įvertinęs šioje byloje A. K. reiškiamą reikalavimą (jo pobūdį ir turinį) bei išnagrinėtoje Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-156-399/2017 A. K. reikalavimų pagrindą ir dalyką, sprendė, kad abiejose šiose bylose A. K. reiškia reikalavimą valstybei dėl civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 teisėjų tariamai neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Taigi, A. K. šioje byloje bando reikšti reikalavimą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių. Pažymėjo, jog šios teismo išvados nekeičia aplinkybė, kad šioje byloje ieškovais, be A. K., nurodomi ir kiti asmenys (aktualu, kad abiejose bylose A. K. yra ieškovas, o Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, abiejose bylose yra atsakovė), taip pat tai, kad šiek tiek skiriasi prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos (bylos dalykas yra neturtinės žalos atlyginimas, o ne reikalaujamos sumos dydis). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo A. K. ieškinio reikalavimus šioje byloje atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėjo, kad iš esmės identiškos aplinkybės buvo jau nurodytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-25883-918/2019, kurią Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1502-864/2019, paliko nepakeistą; taip pat Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-749-436/2018; 2018 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1141-273/2018.
10. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1330-301/2018 pagal ieškovės N. G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, kuris buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Iš šių procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovė N. G. K. nurodytoje civilinėje buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš valstybės 100 000 Eur neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010.
11. Teismas įvertinęs šioje byloje N. G. K. reiškiamą reikalavimą (jo pobūdį ir turinį) bei išnagrinėtoje Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1330-301/2018 N. G. K. reikalavimų pagrindą ir dalyką, padarė išvadą, kad abiejose šiose bylose N. G. K. reiškia reikalavimą valstybei dėl civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 teisėjų tariamai neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. N. G. K., galimai atstovaujama ieškinį pasirašiusio A. K. (atstovavimo teisę patvirtinantys įrodymai nepateikti), šioje byloje reiškė reikalavimą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių. Pažymėjo, jog šios teismo išvados nekeičia aplinkybė, kad šioje byloje ieškovais, be N. G. K., nurodomi ir kiti asmenys (aktualu, kad abiejose bylose N. G. K. yra ieškovė, o Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, yra atsakovė), taip pat tai, kad šiek tiek skiriasi prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos (bylos dalykas yra neturtinės žalos atlyginimas, o ne reikalaujamos sumos dydis). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės N. G. K., galimai atstovaujamos A. K., ieškinio reikalavimus šioje byloje atsisakė priimti (CPK 135 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12. Teismas nustatė, kad šioje byloje, pašalinus trūkumus, galėtų būti nagrinėjami tik vienos iš ieškovių, t. y. L. C., ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyta, kad ieškinys yra pasirašytas A. K., tačiau su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų A. K. teisę atstovauti L. C. teisme civilinėje byloje, reiškiant šį ieškinį, o prašymas dėl kitų civilinių bylų prijungimo, kuriose, anot ieškovų, yra įgaliojimai, netenkintas. Teismas nustatė terminą pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius A. K. teisę atstovauti L. C. teisme šioje byloje, t. y. L. C. išduotą notaro ar jam prilyginto asmens įgaliojimą A. K. atstovauti ieškovę L. C. šioje byloje, duomenis, kad A. K. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat įrodymus, patvirtinančius L. C. ir A. K. tarpusavio artimą giminystės ryšį.
13. Teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys neatitinka esminių procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, dėl jo turinio ir formos ydingumo nėra galimybės teismui nustatyti kreipimosi į teismą pobūdžio, todėl ieškovei nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus formuluojant ieškinio dalyką – tiksliai įvardinant konkrečius teismų (teisėjų) veiksmus, kuriais galimai ieškovei buvo padaryta žala; aiškiai apibrėžti jos atžvilgiu atliktų, kaip manoma, neteisėtų veiksmų pobūdį; taip pat paaiškinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, jį susiejant su ieškovės nurodomais teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais ir pan., taip pat pateikti ieškinio aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nes prie ieškinio jokie priedais nepateikti.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Ieškovai (apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
14.1. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai vadovaujasi Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimais, kurie yra absoliučiai negaliojantys, nes priimti pažeidžiant CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kadangi ieškovų ieškinius kompetentingas spręsti, sutinkamai su CPK 29 straipsniu, tik Vilniaus miesto apylinkės teismas. Todėl Marijampolės rajono apylinkės teismas peržengė savo įgaliojimus ir CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, atsisakydamas priimti ieškinį ir nepersiųsdamas jį pagal teismingumą.
14.2. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodo, kad pateikto ieškinio ginčo šalys yra skirtingos, taip pat skirtingas ginčo dalykas ir pagrindas. Civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 ginčo šalys yra elektros energijos tiekimo ir naudojimosi ja santykių dalyviai, ginčas dėl šių taisyklių pažeidimo. Šis ieškinys grįstas CK 6.272 straipsnio 2 ir 4 dalių pažeidimais, ginčo šalys yra Lietuvos piliečiai ir Lietuvos Respublika, ginčo dalykas yra piliečių konstitucinės teisės ir laisvės.
14.3. Ieškinyje nereikalaujama atlikti tos pačios instancijos teismo išnagrinėtos civilinės bylos procesinės kontrolės funkcijos. Ieškinys grįstas teismų priimtais procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, pažeidusiais ieškovų konstitucines teises ir laisves, akivaizdžiai prieštaraujančiais galiojančioms teisės normoms, kuriomis grįsti šie procesiniai sprendimai. Ieškinio pagrindinis reikalavimas – atkurti pažeistas teises ir laisves, kurį turi nagrinėti Vilniaus apylinkės teismas.
14.4. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja pateikti įgaliojimus atstovauti atskirai kiekvienai bylai, o įgaliojimą atstovauti visoms bendrininkų byloms nepagrįstai nepripažįsta, tai prieštarauja CPK 58 straipsniui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinio reikalavimą dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo bei iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimo. Atsisakyta priimti ieškovų N. G. K. ir A. K. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nustatytas ieškovei L. C. terminas – ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos – pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
10. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jie neprašo peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o prašo pripažinti, kad teismų priimtais procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, buvo pažeistos ieškovų konstitucines teises ir laisves.
15. CK 6.272 straipsnyje yra reglamentuota atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal teismų praktiką, teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo teisingumo. Ieškovai, pareikšdami ieškinį, neįrodinėjo, kokios jų konstitucinės teisės ir laisvės buvo pažeistos, kokia žala dėl šių pažeidimų atsirado, kuo pasireiškė teisėjo ar teismo neteisėti veiksmai. Apeliantai iš esmės siekė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo peržiūrėjimo, nors pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimas jau buvo atliktas instancine tvarka. Pažymėtina, kad pareikšti atskiroje civilinėje byloje apeliantų materialiniai teisiniai reikalavimai, ginčijant teismo priimtų procesinių sprendimų atitiktį teisės normoms, reiškia ne ką kitą, kaip siekį nustatyti faktus, jau nustatytus užbaigtoje civilinėje byloje, nors bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nėra kompetentingas atlikti tos pačios instancijos teismo išnagrinėtos civilinės bylos procesinės kontrolės funkcijas.
16. Nustatyta, kad ieškovai jau anksčiau yra kreipęsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, jog civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti procesiniai dokumentai prieštarauja Lietuvoje galiojančioms materialinės teisės normoms ir pažeidžia ieškovų konstitucinę teisę į teisingą teismą. Šioje byloje ieškovai vėl reiškia reikalavimą dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis reikalavimas iš esmės analogiškas Marijampolės apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-6638-985/2018 ir Nr. 2-9233-571/2018 reikštiems ieškovų reikalavimams. Civilinėse bylose Nr. 2-6638-985/2018 ir Nr. 2-9233-571/2018 priimtais procesiniais sprendimais buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
17. CPK 279 straipsnio 4 dalyje, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys nebegali iš naujo pareikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog šioje byloje apeliantų keliami klausimai dėl išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo nenagrinėtini atskirai nuo šios bylos iškeltoje kitoje byloje, todėl pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė priimti ieškinio reikalavimą dėl konstitucinių teisių pažeidimo ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimo, nes toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
18. Apeliantai nurodo, kad teismas neteisėtai vadovavosi Marijampolės apylinkės teismo sprendimais, kurie yra absoliučiai negaliojantys, nes priimti pažeidžiant CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kadangi ieškovų ieškinius kompetentingas spręsti, sutinkamai su CPK 29 straipsniu, tik Vilniaus miesto apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus atmeta. Nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. 2-6638-985/2018 ir Nr. 2-9233-571/2018 sprendė analogiškų ieškinių priėmimo klausimą ir 2018 m. rugpjūčio 7 d., 2018 m. spalio 30 d. nutartimis atsisakė juos priimti. Šių nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka, paliekant nutartis nepakeistas. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog minėti teismo sprendimai yra negaliojantys.
19. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodo, kad pateikto ieškinio ginčo šalys yra skirtingos, taip pat skirtingas ginčo dalykas ir pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus atmeta.
20. Ieškovai ieškiniu Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, suformulavo reikalavimą – priteisti kiekvienam ieškovui neturtinę žalą, patirtą per 11 metų besitęsiantį fizinį ir psichinį smurtą, stresą ir pažeminimą, po 10 000 Eur už kiekvienus metus, iš viso kiekvienam po 110 000 Eur.
21. Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-156-399/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo, kuris buvo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu atmestas. Nurodytoje byloje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš valstybės 4 410 Eur turtinės žalos ir 90 000 Eur neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010.
22. Marijampolės apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1330-301/2018 pagal ieškovės N. G. K. ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuris 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu buvo atmestas. Nurodytoje byloje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš valstybės 100 000 Eur neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010.
23. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2-156-399/2017 ir civilinėje byloje Nr. 2-1330-301/2018, tiek šioje civilinėje byloje yra pareikštas tapatus ieškinys, t. y. tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko bei toms pačioms šalims. Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys grindžiamas tapačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos civilinėse bylose Nr. 2-156-399/2017 ir Nr. 2-1330-301/2018, kurių teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų N. G. K. ir A. K. reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
11. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja pateikti įgaliojimus atstovauti atskirai kiekvienai bylai, o įgaliojimą atstovauti visoms bendrininkų byloms nepagrįstai nepripažįsta. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus atmeta. Ieškovas nurodė, kad įgaliojimas atstovauti L. C. ir N. G. K. yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-9859-931/2019 ir Nr. 2-25883-918/2018. Nustatyta, kad nurodytose bylose ieškovų ieškiniai grąžinti ieškovams nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, tarp kurių ir nepateikti įrodymai dėl A. K. teisės atstovauti kitas ieškoves. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmuo, bandantis inicijuoti civilinę bylą turi įstatyminę pareigą kartu su teikiamu procesiniu dokumentu pateikti teisę atstovauti patvirtinančius dokumentus, o ne tikėtis, kad teismas pats kitose bylose tokius dokumentus ras. Kadangi teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys A. K. teisę atstovauti ieškovę L. C. teisme šioje byloje, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalauja minėtus rašytinius įrodymus pateikti, nustatydamas terminą.
12. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti, kad L. C. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytus trūkumus turi pašalinti per 7 dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos.