Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-13 · Civilinė byla Nr. 2S-749-436/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-13Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-13
Bylos Nr.
2S-749-436/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00139-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
A. K., L. C., N. G. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-749-436/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00139-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.1.14.3; 3.3.2.3. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. 2-1330-301/2018 pagal ieškovų L. C., A. K. ir N. G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl ieškinio tapatumo.Ieškovai L. C., A. K. ir N. G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P. ir tretiesiems asmenims A. K., N. G. K. dėl žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dalyje dėl ieškovų A. K. ir L. C. reikalavimų atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įpareigojo ieškovę N. G. K. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas nutartyje nurodė, kad teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-156-399/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurioje ieškovas A. K. prašomą priteisti jam iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą, grindė išimtinai teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010. Įsiteisėjus nurodytam teismo sprendimui, įstatymas draudžia reikšti ieškinį tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartį dalyje, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Skunde nurodo, kad teismas be pagrindo atsisakė ieškinį nurodytoje dalyje priimti, nors nei vienas teismas dar nėra patikrinęs ieškovo nurodomų argumentų dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-399/2017 atitikimo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6.53 ir 62 punktų reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinį dalyje dėl ieškovo A. K. reiškiamų reikalavimų valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas A. K., kartu su kitomis ieškovėmis L. C. ir N. G. K. reiškia reikalavimus priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos turtinę ir neturtinę žalą, kuri kyla iš teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nustatė, kad teisme yra išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-156-399/2017, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, pagal ieškovo A. K. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl analogiškų reikalavimų, juos grindžiant neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę byla Nr. 2-645-802/2010. Teismui atsisakius priimti ieškinį nurodytoje dalyje, su tokia teismo nutartimi nesutinka ieškovas, atskirąjį skundą grįsdamas iš esmės vieninteliu argumentu, t. y., kad teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškinį, nes anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo pasisakyta dėl ieškovo nurodomų argumentų, susijusių su teismo sprendimo atitikimu Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6.53 ir 62 punktų reikalavimams. Su atskiruoju skundu nesutiktina.CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas tapataus ieškinio atsisakymo priimti vienas iš atvejų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ir patvirtinti šalių taikos sutartį. Šios normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia, t. y. asmuo manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad ieškovo A. K. 2018 m. sausio 18 d. teismui pateiktame ieškinyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikšti reikalavimai Lietuvos Respublikai jau buvo išspręsti civilinėje byloje Nr. 2-156-399/2017 įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o įsiteisėję teismų sprendimai kitoje byloje pakartotinai negali būti peržiūrimi. Tai reiškia, kad ieškovo pareikštas ieškinys tapatus prieš tai pareikštam ieškiniui pagal visus tris ieškinių tapatumo kriterijus t. y. ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Dėl šios priežasties aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, laikytinos prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Išnagrinėtoje byloje aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas sutampa (teisėjų veiksmai nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010), ginčo reikalavimas nurodytas tas pats (priteisti turtinę ir neturtinę žalą), ginčo objektas taip pat, todėl atsižvelgus į tai darytina išvada, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties ieškinio dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas turi galimybę pateikti ieškinį dėl tokių civilinių teisinių santykių ir grindžiamą tokiomis aplinkybėmis, kurios teismo nebuvo nagrinėtos. Ginčo atveju apelianto nurodoma aplinkybė, kad teismai nepasisakė dėl teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 atitikimo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6.53 ir 62 punktų reikalavimams, nesudaro pagrindo laikyti, kad yra pareikštas reikalavimas, grindžiamas kitomis aplinkybėmis. Be to, kaip nustatyta iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-399/2017, ieškovas ir šioje byloje savo reikalavimus be kita ko grindė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių pažeidimais, kurie teismo sprendimo buvo išanalizuoti ir dėl jų pasisakyta (b. l. 8-12).Įvertinus nurodytus argumentus, atskirasis skundas atmestinas, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas