Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-01 · Civilinė byla Nr. 2A-43-221/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-13Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-01
Bylos Nr.
2A-43-221/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00139-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Ieškovas
N. G. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-43-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00139-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neteisėtais teisėjos E. P. ir kitų teisėjų veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 buvo padaryta materialinė žala ieškovei ir jos sutuoktiniui, nes žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas jie abu dengė savo lėšomis. Elektros vartotojais yra ji su sutuoktiniu, gyvenantys dukros L. C. gyvenamajame name, o dukra, gyvenanti Danijoje, nėra elektros vartotoja/abonentė, tačiau būtent ją teismas pripažino atsakove. Dėl neteisėtų teisėjų veiksmų ieškovė patyrė didžiulę fizinę ir psichinę žalą, nes dėl bendrų išlaidų bylinėjimosi metu žymiai pablogėjo ieškovės ir jos sutuoktinio, kaip pensininkų, materialinė padėtis, trūksta lėšų maistui, kurui, kitiems poreikiams. Ieškovė ir jos sutuoktinis yra priversti kęsti pasityčiojimus, kadangi į jų teisinėmis normomis pagrįstus argumentus nereaguojama jau 10 metų, todėl neapleidžia stresas, nemiga, nėra sąlygų gydytis įsisenėjusias ligas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė teismo netenkinti ieškinio. Atsakovė teigė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė, kurie teismo priimti sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 laikytini neteisėtais, kadangi jų neteisėtumo faktas neįrodytas, todėl darytina išvada, jog ieškovė neįrodė teismo ar teisėjo veiksmų neteisėtumo ir kaltės. Ieškovės nurodomos žalos atsiradimo aplinkybių sąsajumo su teismo neteisėtais veiksmais nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė, priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir teismo priimtų sprendimų ar nutarčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės valstybei 15,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P., tretiesiems asmenims A. K., N. G. K. dėl žalos atlyginimo iš atsakovės ieškovei priteista 5 844,09 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2008 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 974,33 Lt bylinėjimosi išlaidos, Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi 2010 m. liepos 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovė, remdamasi įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, reikalauja priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 100 000 Eur dydžio neturtinę žalą, atsiradusią, ieškovės teigimu, dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010.

6. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama konstatuoti bylą nagrinėjusių teisėjų veiksmų neteisėtumą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, faktiškai siekia, kad pirmosios instancijos teismas peržiūrėtų įsiteisėjusį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą, kuris jau buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismo nutartimi buvo konstatuotas pirmosios instancijos teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo teisėtumas, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens A. K. pateiktą kasacinį skundą, nes jame nebuvo pateikta motyvuotų teisinių argumentų, kokių esminių teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui, padarė bylą nagrinėję teismai. Esant apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusiai nutarčiai, kuria pirmosios instancijos teismo veiksmai, priimant 2010 m. liepos 1 d. sprendimą, buvo pripažinti teisėtais, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, o teisėti veiksmai objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prašomos jai priteisti žalos atsiradimą lėmė kalti teisėjo (teismo) veiksmai, kurie gali būti nustatyti tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti. Teismas pažymėjo, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė nebegali kelti klausimo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo teisėtumo, nes jis yra konstatuotas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad, ieškovei neįrodžius ir teismui nenustačius teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų ir teisėjo kaltės nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010, t. y. nenustačius būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 2 dalį, ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškinyje ieškovė prašė ne peržiūrėti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, o šio sprendimo atitiktį Lietuvoje galiojančioms materialinės teisės normoms. Ieškovė pateikė nepaneigiamus teisinius argumentus, kad šis sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojančioms teisėms normoms.

1.2. Iš ieškovės nepagrįstai priteistos teismo išlaidos, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus vartotojas ir nukentėjusysis nuo neteisėtų teismo veiksmų atleidžiamas nuo visų išlaidų apmokėjimo.

Atsiliepimas

8. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis jis atmetė ieškinį, plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo teiginių. Atsakovė nurodo mananti, kad ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris, atsakovės nuomone, yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti neturtinę žalą, kurią kildino iš neteisėtų teisėjų veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, jog nebuvo nustatytos būtinos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti, ieškovė, prašydama konstatuoti bylą nagrinėjusių teisėjų veiksmų neteisėtumą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, faktiškai siekė, kad pirmosios instancijos teismas peržiūrėtų įsiteisėjusį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą. Ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, tvirtindama, kad ji prašė ne peržiūrėti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, o šio sprendimo atitiktį Lietuvoje galiojančioms materialinės teisės normoms, kadangi ieškovė pateikė nepaneigiamus teisinius argumentus, kad šis sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojančioms teisėms normoms, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė teismo išlaidas, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus ji yra atleista nuo visų išlaidų apmokėjimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

12. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1–3 dalyse. Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Iš CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos dispozicijos darytina išvada, kad šioje normoje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuomet, kai veiksmai atlikti vykdant teisingumą. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

13. Kaip minėta, ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad žala atsirado dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo (dabar – Marijampolės apylinkės teismas) teisėjos E. P., taip pat kitų vėliau bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių teisėjų neteisėtų kaltų veiksmų, pasireiškusių tuo, jog civilinė byla Nr. 2-645-802/2010 buvo išnagrinėta neteisingai, priimtas teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojančioms teisėms normoms. Įvertinusi ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje pareikštame ieškinyje iš esmės reiškiamas nesutikimas su civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 nustatytų faktinių aplinkybių teismo atliktu teisiniu vertinimu, o teismo (teisėjų) neteisėtais veiksmais įvardijami civilinės bylos išnagrinėjimo procesiniai rezultatai.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 buvo patenkintas ieškovės AB Rytų skirstomųjų tinklų ieškinys atsakovei L. P., tretiesiems asmenims A. K., N. G. K. dėl žalos atlyginimo ir iš atsakovės L. P. ieškovei AB Rytų skirstomiesiems tinklams priteista 5 844,09 Lt (1 692,57 Eur) žalai atlyginti, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 974,33 Lt (571,81 Eur) bylinėjimosi išlaidos. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1837-413/2010 paliko nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo peržiūrėjimo, nustatęs, kad kasaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su elektros energijos apskaitos skaitiklio perkėlimu ir jo būkle, tačiau nepateikta motyvuotų teisinių argumentų, kokių esminių teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui, padarė bylą nagrinėję teismai.

16. Taigi, klausimas dėl žalos atlyginimo AB Rytų skirstomųjų tinklams yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje E. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 50208/06, 29 par.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui instancine tvarka patikrinus ieškovės kritikuojamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei palikus jį galioti, vien tik ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, jos nepasitenkinimas galutiniu išnagrinėtos bylos rezultatu, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo ir (ar) teisėjos E. P. veiksmų. Įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai, šalys nebegali kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiais teismo sprendimu ar nutartimi nustatytų faktų ar teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Taigi civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti tikrinamas ar kvestionuojamas nagrinėjant šią civilinę bylą dėl žalos atlyginimo.

18. Pažymėtina, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 turėjo galimybę naudotis visomis byloje dalyvaujančiam asmeniui suteiktomis teisėmis, ieškovė nepateikė įrodymų, kad bylos Nr. 2-645-802/2010 nagrinėjimo metu jos teisės buvo nepagrįstai suvaržytos, apribotos ir (ar) pan., taip pat byloje nėra duomenų, jog teisėjai dėl kokių nors jos veiksmų, atliktų nagrinėjant šią civilinę bylą, būtų taikyta drausminė atsakomybė, priimta atskiroji nutartis ir pan., kitaip tariant, teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, kad ieškovės nurodyta teisėja, nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010, būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, kad bylos rezultatas nepalankus ieškovei, savaime nelemia ir nepagrindžia teismo veiksmų neteisėtumo, netinkamo normų aiškinimo ir taikymo, įrodymų vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų.

19. Ieškovei neįrodžius kaltų neteisėtų teismo ir (ar) teisėjo veiksmų (CPK 178 straipsnis), civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį.

20. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad iš jos nepagrįstai priteistos teismo išlaidos. Ieškovė teigia, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, negalėjo būti iš jos priteistos dėl to, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus ji yra atleista nuo visų išlaidų apmokėjimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia ieškovės pozicija.

21. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, inter alia išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį ieškinio atmetimo atveju bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

22. Ieškovės nurodytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas nagrinėjamoje byloje netaikytinas, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs ne iš darbo ar vartojimo teisinių santykių. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamos šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Tai reiškia, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą ieškovė yra atleista tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne apskritai nuo visų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš bylą pralaimėjusios ieškovės valstybei priteista 15,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra pagrįsta ir teisėta.

23. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro iš viso 4,74 Eur sumą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės N. G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika