- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- 1-80-1001/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26060-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Kvalitaitė
- Kaltinamasis
- D. Z.
- Advokatai
- Mykolas Alekna
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Z., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2024-07-08, apie 20.32 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo lengvąjį automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems nustačius akivaizdžius neblaivumo požymius : iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, vengė neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamasis D. Z. teigė kaltę pripažįstantis Įvykio metu vairavo neblaivus automobilį ,,Audi A6“, kuris priklauso draugui L. P.. Prieš įvykį gėrė nemažai degtinės. Jis privažiavo prie draugo ir jis greitai atėjo. Draugas atsinešė alaus, atsisėdo, dar kartu išgėrė. Nuvažiavo apie 100 metrų ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Jie liepė jam pūsti į alkotesterį. Jam nepavyko kokius tris - keturis kartus, nes buvo girtas ir dėl astmos, tada pareigūnai liepė vykti į ligoninę. Ligoninėje nustatė jo girtumą, nes įpūtė į alkotesterį, tačiau nesutiko duoti kraujo girtumo nustatymui. Nuvykęs į gydymo įstaigą, suprato, kad vairavo neblaivus.
Liudytojas G. Š., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio vietoje kaltinamasis nerišliai kalbėjo, išlipęs iš automobilio, svirduliavo, nepastovėjo vietoje, sklido alkoholio kvapas iš burnos. Jis kaltinamajam davė daug karų pūsti į alkotesterį, jis neįpūtė, tada alkotesterį davė kolega. Kaltinamasi į alkotesterį pūtė galbūt daugiau nei 10 kartų, jis specialiai nutraukdavo pūtimą, nes jie jam aiškino, kad reikia pūsti 4 sekundes tolygiai ir lėtai, bet kaltinamasis neišpūsdavo, kiek reikia. Matosi, kai žmogus pučia ir nebaigia to daryti. Kaltinamajam pasiūlė per valandą nuvykti į ligoninę. Automobilio keleivis užsiminė, kad atsigėrė alaus.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaityti liudytojo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad 2024-07-08, apie 20.30 val., gavo budėtojo nurodymą, kad (duomenys neskelbtini) yra automobilis AUDI, kuriame vienas vairuotojas, kuris nevažiuoja, tačiau automobilis nepriparkuotas. Nuvykus nurodytų adresu, matė, kad automobilyje AUDI sėdi vienas vyriškis, vairuotojas, kuris sėdėjo automobilio priekyje, dešinėje, kur angliškiems automobiliams yra vairuotojo vieta. Kadangi automobilis nevažiavo, su kolegomis važiavo toliau. Kitas vyras (L. P.) atsisėdo į keleivio vietą priekyje ir automobilis pradėjo važiuoti ir įsuko į gatvę. Jie automobilį AUDI, angliškasis numeriais sustabdė. Vairuotojas aiškino, kad su savimi jokių dokumentų neturi. Automobilio vairuotojo veidas buvo įraudęs, vairuotojas kalbėjo nerišliai, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau jis teigė, kad alkoholio nevartojo. Nustatė, kad automobilį vairavo D. Z., D. Z. buvo pasiūlyta nusistatyti blaivumą, jis sutiko, tačiau, pūsdamas į alkotesterį, neišpūtė reikiamo kiekio. Buvo matyti, kad jis tai daro tyčia ir sąmoningai, nes į alkotesterį D. Z. pūtė tikrai daugiau nei 10 kartų, bet kiekvieną pūtimą pats nutraukdavo ir alkotesteris duomenų neužfiksavo. Kai po daug kartų neįpūtimo vėl D. Z. pasiūlė dar kartą pūsti ir nusistatyti blaivumą, D. Z. pasakė, kad nebepūs. D. Z. buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais, t. y. jis ir svirduliavo, eisena jo buvo nekoordinuota, kalbėjo nerišliai, jautėsi stiprus alkoholio kvapas iš burnos, nes D. Z. kalbėdamas prieidavo labai arti ir pūtė savo orą tiesiai jam į veidą. Buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kurį surašė kolega. D. Z. su tikrinimo rezultatais nesutiko, pasirašyti ant dokumento atsisakė. D. Z. buvo informuotas, kad dėl nusistatymo blaivumo jis turi per valandą nuvykti į ligoninę paimti kraujo. D. Z. tai suprato ir teigė, kad į ligoninę nuvyks pats. D. Z. sakė, kad automobilis jo, L. P. - kad automobilis jo. L. P. apie D. Z. girtumą kažkokiomis užuominomis kalbėjo, kad D. Z. gėrė alaus, bet labai nedaug (1 t., b. l. 113-116).
Panevėžio apskrities VPK specialisto Š. B. 2024-07-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-07-08, apie 20 val. 32 min., dirbant ekipaže kartu su Panevėžio apskrities VPK VTT specialistais G. Š. ir T. V., iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) aikštelėje vyriškis sėdi automobilyje AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos., ir vartoja alkoholinius gėrimus (alų). Nuvykus nurodytu adresu, automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo nurodytoje aikštelėje po to automobilis pradėjo važiuoti. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Jis priėjo prie automobilio vairuotojo, prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas paaiškino, kad nieko neturi. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo labai nerišli. Paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, kelių valandų laikotarpyje, šis nurodė, kad nevartojo. Nustatyta, kad automobilį vairavo D. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyti D. Z. blaivumo alkotesteriu nepavyko, kadangi jis, pūsdamas į alkotesterį, sąmoningai neišpūtė reikiamo kiekio oro iš plaučių į alkotesterį, taip sąmoningai nutraukdamas testą. Nustatyti blaivumą D. Z. buvo bandoma daug kartų, tačiau po jų jis atsisakė nusistatyti blaivumą alkotesteriu. D. Z. buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais, t. y. neriši kalba, nekoordinuoti judesiai, stiprus alkoholio kvapas iš burnos. D. Z. teisę vairuoti šios rūšies transporto priemones turėjo, tačiau vairuotojo pažymėjimo nepateikė (1 t., b. l. 91).
Liudytojas L. P. parodė kaltinamąjį pažįstantis 20 metų. Automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (angliški) priklauso jam, jį įsigijo aukcione. Automobilio raktelius kaltinamajam davė dieną prieš įvykį, nes kaltinamasis norėjo pirkti šį automobilį. Automobiliu pas draugą A. važiavo kartu su kaltinamuoju. Nepastebėjo, ar kaltinamasis girtas, nes pats buvo girtas. Juos sustabdė policijos pareigūnai. Kaltinamajam nepavyko įpūsti į alkotesterį, po to kartu su kaltinamuoju autobusu vyko į ligoninę.
Kandidatė į laiduotojas L. Z. parodė, kad nebuvo ligoninės pastate, kai sutuoktiniui tikrino girtumą. Sutuoktinis dvi savaites per mėnesį dirba Norvegijos Karalystėje, dvi būna Lietuvoje. Sutuoktinis anksčiau baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Ji sutuoktinio elgesį dėl vairavimo girtam vertina blogai. Sutuoktinis serga cukralige. Sutuoktinio vairuotas automobilis nepriklauso jų šeimai.
2024-08-21 tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašų, 5 vnt., pridėtų prie 2024-07-12 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole nurodyta, kad policijos pareigūnai nustatė išorinius D. Z. neblaivumo požymius, davė D. Z. pūsti į alkotesterį, tačiau D. Z. pūtė trumpai, 2-3 sekundes, dėl ko neblaivumo nepavyko nustatyti. Policijos pareigūnai D. Z. nurodė, kad jis per valandą turi nuvažiuoti į ligoninę neblaivumo iš kraujo nusistatymui. (1 t., b. l. 70-77)
2024-08-16 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, automobilio salone, kairėje pusėje matome tarp galinės ir priekinės sėdinės ant girdų dvi vienodos tuščios alaus skardinės, pavadinimais „Tauras tradicinis“ 6 proc. alkoholio tūrio, 0,568 l talpos (1 t., b. l. 19-21; 22-33).
2024-07-08 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad Panevėžio apskrities VPK VTT SPS specialistas Š. B. nustatė D. Z. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė - eiti tiesia linija pėda po pėdos - negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmuo nenurodė, prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Atliktas tikrinimas Alcotest 6810, Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmasis patikrinimas - atsisakė; antrasis patikrinimas - atsisakė. Nurodyta, kad asmuo vengia neblaivumo patikrinimo; įspėtas dėl filmavimo; paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą padariniai; pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. Su tikrinimo rezultatais nesutiko, pasirašyti atsisakė (1 t., b. l. 52; 53).
2024-07-15 VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“ rašte nurodyta, kad D. Z. 2024-07-08, 23.05 val., ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje Alkotesteriu iškvėptame ore nustatyta 1,92 ‰, o 23.30 val. 1,79 ‰ etilo alkoholio koncentracija. Kraujo paėmimo tyrimui atlikti pacientas atsisakė. Prie rašto pateiktas 2024 m. liepos 8 d. gydytojo įrašas LI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad D. Z. atvyko pats, palydimas giminaičių į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių, reikalaudamas jam nustatyti girtumą, nes policija, įtardama girtumą (neišpūtė alkotesterio policijos pareigūnams), konfiskavo jo mašiną. Pradžioje neturėjo asmens dokumento, todėl siųstas į namus, bet vėliau artimieji atvežė asmens dokumentą, todėl buvo atliekama girtumo nustatymo ekspertizė paciento reikalavimu. Visos ekspertizės metu pacientas prašė parašyti, kad jis blaivas, o kraują imti iš jo „žmonos“, o ne iš jo. Nesutiko duoti kraujo tyrimui, todėl ekspertizė pilnai neatlikta. (1 t., b. l. 81; 82).
VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Audi A6“ vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje 2498 Eur (1 t., b. l. 51).
Kaltinamajam inkriminuotas automobilio vairavimas neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo, nustačius jo aiškius neblaivumo požymius, vengimas.
Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė įvykio metu vairavęs automobilį neblaivus, tačiau ikiteisminio tyrimo, tiek teisme metu kaltinamasis teigė apie savo girtumą supratęs tik ligoninėje. Kaltinamasis pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino nei vairavęs girtas, nei vengęs neblaivumo patikrinimo, tvirtino vairavęs blaivus, sutikęs tikrintis girtumą alkotesteriu, bet dėl alkotesterio blogo veikimo to nepavyko padaryti, jam policijos pareigūnai nesakė, kad turi vykti į ligoninę kraujo paėmimui. Kaltinamasis, teisme duodamas parodymus laisvo pasakojimo forma, teigė, kad jam kelis kartus nepavyko įpūsti į alkotesterį dėl bronchinės astmos, girtumo patikrinimo sąmoningai nevengė.
Teismo vertinimu, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis prisipažino vairavęs girtas, nes jo girtumas patvirtintas objektyviais įrodymais : VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“ 2024-07-08, 23.05 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,92, 23.30 val. - 1,79 promilių girtumas. Tačiau kaltinamasis tiek įvykio vietoje, tiek ligoninėje ėmėsi visų priemonių, kad jo tikslus girtumas vairavimo metu nebūtų nustatytas. Liudytojo policijos pareigūno G. Š. parodymais, policijos pareigūno Š. B. tarnybinio pranešimo duomenimis, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašu nustatyta, kad D. Z. pareigūnai įvykio vietoje apie 10 kartų davė pūsti alkotesterį, tačiau jis sąmoningai neišpūsdavo reikiamo kiekio oro į alkotesterį, kiekvieną pūtimą pats nutraukdavo, todėl alkotesteris duomenų neužfiksavo. Tikrinamas alkotesteriu, kaltinamasis klausinėjo pareigūnų, kas jį įskundė (,,pridavė“), prašė pareigūnų eiti savais keliais, kol galiausiai apskritai atsisakė tikrintis girtumą, sakydamas kad nebepūs, jis yra blaivus, kraujas nieko neparodys, jis nuvažiuos į ligoninę, automobilio apskritai nevairavo. Kaltinamasis pareigūnams nurodė sergantis cukralige, bet nieko nesakė apie vėliau procese nurodytą kvėpavimo sistemos susirgimą. Policijos pareigūnams nustačius kaltinamojo akivaizdžius girtumo požymius ir surašius neblaivumo nustatymo aktą, kaltinamasis su tikrinimo rezultatais nesutiko, pasirašyti dokumente atsisakė. Policijos pareigūnai paaiškino kaltinamajam, kad jis per valandą turi nuvykti į gydymo įstaigą ir paimti kraujo, kuriame bus nustatyta alkoholio koncentracija. Pagal Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (galiojanti redakcija) 29 punktą asmuo, nesutinkantis su policijos atlikto neblaivumo nustatymo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Kaltinamasis sutiko vykti į ligoninę, tačiau jam neblaivumas ligoninėje, (duomenys neskelbtini), atvykus iš (duomenys neskelbtini), nustatytas tik po dviejų su puse valandos. Netgi įvertinus jo medicininiuose dokumentuose užfiksuotą aplinkybę, kad artimieji iš namų atvežė kaltinamojo asmens dokumentą, tai yra aiškiai per ilgas laiko tarpas tokio atstumo nuvykimui. Teismo vertinimu, kaltinamasis, suprasdamas vairavęs stipriai apsvaigęs, sąmoningai vengė teisės akte numatytu ir jam išaiškintu laiku nuvykti į ligoninę, siekdamas, kad jam būtų nustatytas kuo mažesnis girtumas. Kaltinamajam ligoninėje girtumas buvo patikrintas alkotesteriu, o tai rodo, kad nebuvo jokių medicininių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis to nebūtų galėjęs padaryti įvykio vietoje, todėl teismas sprendžia, kad įvykio vietoje kaltinamasis neblaivumo patikrinimo vengė sąmoningai. Tačiau ir ligoninėje kaltinamasis elgėsi itin netinkamai : jo medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad jis tyrimo metu medikų prašė parašyti, kad jis blaivas, o kraują imti iš moters, o ne iš jo, nesutiko duoti kraujo tyrimui, todėl alkoholio kiekis kraujyje nenustatytas. Nepaisant pakankamai ilgo laiko nuo įvykio, kaltinamajam ligoninėje nustatytas girtumas aiškiai viršijo ribą, dėl nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė už vairavimą girtam.
Apibendrindama teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis 2024-07-08, apie 20.32 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems nustačius akivaizdžius neblaivumo požymius : iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, vengė neblaivumo patikrinimo.
Teismas aptartą kaltinamojo elgesį jo neblaivumo nustatymo aiškiai per ilgai jo paties veiksmais užtęstoje procedūroje vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimui būtinas kaltininko nuoširdus gailėjimasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartys Nr. 2K-57-1073/2024, 2K-212-594/2024). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo teiginiai, kad jis pripažįsta kaltę, yra formalūs, nes iš esmės kaltę jis pripažino iš dalies - dėl vairavimo girtam, o prisipažinimas nulemtas byloje surinktų įrodymų ir noro būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis neprisipažino sąmoningai vengęs girtumo patikrinimo. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos išdėstytos BK 40 straipsnio 2 dalyje : 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamojo veiksmuose nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, taigi, vienos būtinų sąlygų laidavimo taikymui.
Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-212-594/2024 ir joje cituojamos nutartys).
Kaltinamojo ankstesni teistumai išnykę, tačiau jis yra kelis kartus baustas administracine tvarka už vairavimą girtam ir neblaivumo patikrinimo vengimą. Kaltinamasis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-07-13 nutarimu baustas už tai, kad 2012-06-24 vairavo automobilį, būdamas 3,22 promilių girtumo, stabdomas policijos pareigūnų, nestojo. Šiame nutarime nurodyta, kad D. Z. yra anksčiau dar du kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai jam nustatyti 3,71 ir 1,86 promilių girtumai. Kaltinamasis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-07-10 nutarimu baustas už tai, kad 2021-02-22 vairavo motociklą, neturėdamas teisės jo vairuoti, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, buvo su aiškiais girtumo požymiais, tačiau atsisakė pasitikrinti girtumą, o 2015-06-22, sulaikomas kaip kelių eismo taisyklių pažeidėjas, būdamas neblaivus (atsisakė tikrintis girtumo), nesileido sulaikomas, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų.
Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, susijęs su KET pažeidimu, buvo dėsninga jo atsainaus požiūrio į KET laikymąsi pasekmė, kaltinamąjį apibūdinantys duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos laidavimo taikymui.
Taigi, byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos tam, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiu atveju netenka teisinės reikšmės ir kandidatės į laiduotojos asmenybės vertinimas. Teismas glaustai pažymi, kad dėl kaltinamojo darbo užsienyje jie kartu praleidžia tik dvi savaites per mėnesį, iš jos paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis nėra jai pasakęs apie pavojingiausius anksčiau padarytus administracinius nusižengimus.
Kaltinamojo tyčiniai veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis dirba. Kaltinamajam skirtina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis 70 MGL.
Kaltinamais nusikaltimą padarė, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, todėl jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, kurios terminas, įvertinus aptartą veikos ir asmenybės pavojingumą, nustatytinas 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-07-29.
Kaltinamojo vairuotas automobilis nusikaltimo padarymo priemonė, t.y. konfiskuotinas turtas. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Liudytojas L. P. kartu su kaltinamuoju važiavo savo automobilyje. Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad su kartu važiavusiu draugu L. P. jau automobilyje gėrė draugo atsineštą alų.
Teismas atmeta liudytojo aiškinimus, esą jis pats buvo neblaivus, todėl nesuprato, kad kaltinamasis neblaivus. Liudytojas kartu su kaltinamuoju automobilyje gėrė savo atsineštą alkoholinį gėrimą, be to, liudytojas suaugęs, veiksnus, turintis gyvenimiškos patirties, todėl tokiam asmeniui jo paties girtumas nėra aplinkybė, dėl kurios jis negalėtų įvertinti kito asmens didelio girtumo ir negalėjimo vairuoti automobilį. Liudytojas matė, kad kaltinamasis akivaizdžiai neblaivus, tačiau jam leido vairuoti savo automobilį, suprasdamas, kad kaltinamasis elgiasi neteisėtai ir automobilį panaudos nusikalstamos veikos darymui. Nustačius šias aplinkybes, automobilis iš savininko L. P. konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
D. Z. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirti baudos bausmę 70 MGL (3500 Eur).
Kaltinamasis baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,Urbo bankas“), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-07-29.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti L. P. priklausantį automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones : rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.