Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas, teistas Panevėžio apygardos teismo 2011-02-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, 146 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 15 metų, Panevėžio apylinkės teismo 2023-10-16 nutartimi lygtinai paleistas (2023-09-27 atlikęs 13 metų 6 mėnesius 4 dienas bausmės), kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis 2024-08-19, laikotarpiu nuo 21.17 val. iki 21.27 val., „Via Baltica“ kelyje, už tilto per (duomenys neskelbtini), šalia išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą, pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja I. Z., prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą, t.y. nustumdamas nukentėjusiąją nuo kelio į krūmus ir taip ją pargriaudamas ant žemės, atsiguldamas ant jos bei prispausdamas savo kūnu, užspausdamas ranka jos burną ir suspausdamas kaklą, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir kairiame kelyje – nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atimdamas galimybę priešintis, vienu metu liepdamas nukentėjusiajai mautis kelnės ir pats traukdamas jos kelnes žemyn, klausdamas I. Z., kaip ji nori santykiauti, pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes I. Z. aktyviais fiziniais veiksmais priešinosi kaltinamajam, po to apgaule prašė susitarti geruoju, kaltinamasis nuo jos atsitraukė, o nukentėjusioji tuo metu pabėgo.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad tik užpuolė ir išgąsdino nukentėjusiąją, taip pažeidė viešąją tvarką, tačiau neketino jos išžaginti. Jis prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės bandė užkalbinti nukentėjusiąją, nes pasirodė pažįstamas balsas, po to spontaniškai ją nustūmė nuo kelio. Nukentėjusioji nugriuvo ant nugaros. Jis pasimetė dėl nesusivaldymo ir moters užpuolimo. Nukentėjusiajai galėjo užspausti burną, nes ji šaukėsi pagalbos. Nesmaugė ir nemovė kelnių. Užgulė be jokio seksualinio ketinimo. Nukentėjusioji nesakė : ,,Duosiu gražiai“, ji sakė, kad viską atiduos gražiai. Jis po įvykio slapstėsi, nes jo sveikatai grėsė pavojus ir buvo lygtinai paleistas. Buvo blaivus. Atsistojusi nukentėjusioji buvo išsigandusi, bet neskubėjo eiti, valėsi kelnes. Jie nieko nesitarė.

Nukentėjusioji I. Z. parodė, kad įvykio vakarą, prietemoje ėjo į degalinę pirkti kavos, cigarečių. Grįždama telefonu kalbėjo su dukterėčia. Jai iš paskos kažkas važiavo, atsisukusi pamatė paspirtuku važiuojantį vyrą (salėje parodė į kaltinamąjį), kuris kažką pasakė. Paprašė kaltinamojo atsitraukti ir nevažiuoti šalia. Jis ją už peties nustūmė į krūmus, ji pametė daiktus. Kaltinamasis apsidairė ir šoko į krūmus paskui ją. Ji pradėjo telefonu prašyti dukterėčios kviesti policiją, nes suprato, kad jai reikės pagalbos. Ji bandė keltis ir sprukti, tada kaltinamasis ją pargriovė ant nugaros. Užgriuvo ant jos, prašė mautis kelnes, pats bandė mauti jos kelnes, ji tempė jas aukštyn. Ji bandė keltis eiti į viršų, o kaltinamasis tempė atgal. Ji šaukėsi pagalbos, rėkė, muistėsi, priešinosi, bandė grumtis su kaltinamuoju, norėjo ištraukti rankas, o kaltinamasis ją laikė prispaudęs, uždėjo ranką ant burnos. Liepdamas nusimauti kelnes, klausinėjo, kaip ji nori. Suprato, kad kaltinamasis ją norėjo išžaginti, nes klausė, kokia poza nori santykiauti. Paprašė kaltinamojo susitarti santykiauti gražiuoju, sakė, kad abu eitų iš čia, kad gal ne šitaip. Taip bandė jį apgauti ir nuraminti, kad pati ištrūktų ir pabėgtų. Kaltinamasis nebuvo apsinuoginęs, nematė jo lytinio organo. Kaltinamasis ją paleido, ji užlipo į viršų, kaltinamasis – iš paskos. Jis jai padavė jos pamestą telefoną. Ji leidosi bėgti į kelią, kaltinamasis stovėjo pasimetęs, po to nuvažiavo paspirtuku. Pamatė automobilį ir bandė stabdyti, o kaltinamasis bėgo link jos. Ji ranka palietė automobilį, nes jis stabdė. Ranka prisilietė prie automobilio kapoto, bet nestipriai. Ji galėjo būti sužalota, kai, kaltinamojo pastumta, ridenosi nuo kalniuko arba kai jie grūmėsi ant žemės. Įvykis su kaltinamuoju truko apie 10 minučių. Ji bėgo link degalinės, toliau telefonu kalbėjo su dukterėčia ir paprašė skambinti policijai, sakė, kad ją bandė išprievartauti, degalinėje laukė policijos.

Jai padaryta neturtinė žala. Vartojo augalinius raminamuosius preparatus, į psichologus nesikreipė. Iki šiol jaučia baimę, kad nepasikartotų toks įvykis. Nuolat bijo kaltinamojo.

Liudytoja D. J. parodė, kad įvykio vakarą kalbėjo su savo teta nukentėjusiąja. Teta pasakė kažkam, kad pareis viena. Girdėjo vyro balsą, suprato, kad teta bandė bėgti. Po to teta pradėjo rėkti į telefoną, prašydama skambinti policijai, nes ją prievartauja. Ji paskambino policijai, nurodė apytikslią vietą. Su teta įvykio plačiau neaptarinėjo, lydėdama į teismą, mato, kad ji patiria daug streso dėl įvykio, nesijaučia saugi,

Liudytojas E. K. parodė, kad įvykio vakarą nukentėjusioji kelyje stabdė automobilius, atrodė, kad apkabino pirmąjį automobilį, kuris stabtelėjo, bet nuvažiavo. Ant kapoto nebuvo užkritusi. Jis savo automobilį sustabdė. Moteris rėkė, kad ją užpuolė ir norėjo išprievartauti, ji rankoje turėjo telefoną. Jis su sūnumi bandė vytis užpuoliką, kuris nubėgo į krūmyną, ieškojo apie 2 valandas, bet nerado. Grįžo į degalinę, kurioje buvo nukentėjusioji. Ji buvo labai išsigandusi.

Liudytoja K. K. parodė, kad įvykio vakarą vairavo automobilį, į kelią išbėgo nukentėjusioji, puolė ant pirmojo automobilio, atsirėmė rankomis, plekšnojo rankomis, prašydama pagalbos, bet nekrito ant kapoto ar ant kelio. Šis automobilis nesustojo. Ji sustabdė savo automobilį, nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, apimta šoko, šaukė, kad ją išprievartavo, jos rūbai buvo žemėti. Jos sutuoktinis ir sūnus bėgo ieškoti žmogaus, o nukentėjusioji nubėgo į degalinę, užsirakino tualete.

Liudytojas E. G. parodė, kad įvykio vakarą nukentėjusioji apsipirko degalinėje, kurioje jis dirbo, Po 10-15 min. moteris grįžo apsiverkusi, nuolat kalbėjo telefonu, buvo purvina. Žmonės pasakė, kad vyras ją vijosi ir bandė išprievartauti.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta : poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir kairiame kelyje I. Z. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2024-08-19; sužalojimas I. Z. padarytas ne mažiau keturių bukų trauminių poveikių pasekoje, greitai vienas po kito; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant, tiek ir griūnant bei atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą. I. Z. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 113).

2024-08-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-08-19, apie 21 vai. 32 min., ekipaže (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėja pranešė, kad einančią tetą galimai nori išprievartauti, ji bandė bėgti ir baigėsi pokalbis su pranešėja. Teta ėjo iš (duomenys neskelbtini) į artimiausią degalinę (duomenys neskelbtini) arba VIA BALTIC degalinę (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, buvo gauta informacija, kad įtariamasis pasišalino į mišką. Vaikščiodami po mišką, pastebėjo po krūmų, tarp žolių gulintį asmenį, prie kurio buvo paspirtukas. Asmuo pradėjo atsiprašinėti, teigė, kad padarė klaidą, teigė, kad pats nesupranta kodėl užpuolė moterį. Nustatyta, kad asmuo buvo G. P., gim. (duomenys neskelbtini). Asmenį 23.20 val. sulaikė, asmuo buvo blaivus. Įvykio metu filmuota L. U. kūno kamera (1 t., b.l. 163),

Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji degalinėje verkdama pareigūnei sako, kad ją užpuolė baisus senis apie 45-50 metų su paspirtuku ir bandė išprievartauti, dėjo rankas ant kaklo, bandė jai numauti kelnes, įstūmė į krūmus, bet ji labai muistėsi ir ištrūko. Nukentėjusioji atsisako medikų iškvietimo, sako norėjusi pranešti policijai, kad vyras daugiau nebevaikščiotų ir nekeltų kitiems pavojaus. Liudytojai policijos pareigūnams nurodo, kad nukentėjusiąją užpuolęs vyras su paspirtuku nubėgo slėptis į miškelį, sako, kad nukentėjusioji sakė, jog ją išprievartavo, buvo baisiai išsigandusi, stabdė automobilius, bet neužgriuvo ant automobilio variklio dangčio. Policijos pareigūnai po paieškų sulaiko kaltinamąjį, kuris sako pridaręs nesąmonių, nes užpuolė mergaitę (2 t., b.l. 73-91, 92).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad G. P. kūne išorinių sužalojimų nerasta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. (2 t., b.l. 142),

G. P. alkotesteriu 2024-08-19, 23.47 val. nustatytas 0.00 % blaivumas. (2 t., b.l. 143).

Įvykio vietos apžiūros protokoluose nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), miško masyve, kelio (duomenys neskelbtini) rytinėje pusėje. Prie miško masyvo yra asfaltuotas vienos krypties keliukas nuo tilto per (duomenys neskelbtini) atsiskiriantis nuo (duomenys neskelbtini) kelio siaurės rytų kryptimi link (duomenys neskelbtini). Keliuko kelkraštis nuolaidus, apaugęs žole, žolė šlapia, slydi. Lapuočių krūmuose yra ištrypta žolė plote iki 2x1,5 m. Nuo keliuko asfalto dangos pietrytinio krašto iki lapuočių krūmų yra 3,9 m atstumas, yra kelkraščio nuolydis iki 1,53 m, kuris tęsėsi toliau. Nuo keliuko asfalto dangos pietrytinio krašto iki ištryptos žolės ploto vidurio yra iki 5,87 m, yra kelkraščio nuolydis iki 1,68 m. ( 2 t., b.l. 1-19 b.l.).

I. Z. pateikė melsvą švarkelį, juodą palaidinę, juodos spalvos kelnės, kurie apžiūrėti, ant kelnių ir švarkelio rastos dėmės, panašios į paliktas dirvožemio ir žolės, rasti audinio pažeidimai (1 t., b.l. 32-35).

G. P. pateikė džemperį, batus, juodos spalvos kelnės su diržu. Batų padai yra grublėti, tarp tarpų matosi prilipusi kieta juodai pilkšvos spalvos žemė. Padų šonai sutepti žeme ( 2 t., b.l. 117-125).

2024-08-20 apžiūros metu iš G. P. paimtas paspirtukas, kuris apžiūrėtas (3 t., b.l. 2-9).

Apžiūrėti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2024-09-18 vaizdo įrašai (2 t., 31-38 b.l.), (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2024-08-19 daryti stebėjimo kamerų vaizdo įrašai (2 t., b.l. 39- 60).

Apžiūrėti 2024-09-10 liudytojos D, J. apklausoje pateikti ,,Messenger“ programos pokalbių telefone vaizdai (1 t., b.l. 154-156).

Kaltinamasis kaltinamas panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą : nustumdamas į krūmus, pargriaudamas, atsiguldamas ant jos bei prispausdamas savo kūnu, užspausdamas ranka jos burną ir suspausdamas kaklą, pasikėsinęs išžaginti nukentėjusiąją, tačiau nusikaltimo nebaigęs dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji aktyviais fiziniais veiksmais priešinosi kaltinamajam, po to apgaule nuo jo pabėgo.

Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atitinkamai lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį tuoj pat panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Nusikaltimas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju asmeniu prieš jo valią ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu. Nusikaltimas kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas išžaginti tada, kai kaltininkas atlieka bent dalį BK 149 straipsnio dispozicijoje išvardytų alternatyvių veiksmų (pradėjo naudoti fizinį smurtą, išreiškė grasinimus jį panaudoti arba kitaip atėmė galimybė priešintis) esamam ar galimam nukentėjusiojo pasipriešinimui įveikti, nors kaltininkas ir nepradėjo lytinio santykiavimo dėl to, kad jam nepavyko įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimo ar kitų nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. At­si­sa­ky­mas pa­baig­ti nusikaltimą laikomas savanorišku, jei kaltininkas suvokia, kad gali pabaigti nusikaltimą be pavojaus savo sveikatai ar saugumui. Nelaikomas savanorišku atsisakymas pabaigti nusikaltimą dėl aktyvaus nukentėjusiojo pasipriešinimo, netikėto kitų asmenų atsiradimo šalia, kaltininko sveikatos sutrikimų ir pan.

Kaltinamasis teismo posėdyje teigė nesiekęs su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti, tik užpuolęs ir išgąsdinęs nukentėjusiąją. Parodė ją spontaniškai nustūmęs nuo kelio, galėjęs užspausti burną, nes ji šaukėsi pagalbos. Nesmaugė ir nemovė kelnių, užgulė ją bet be jokio seksualinio ketinimo. Nukentėjusioji nesakė : ,,Duosiu gražiai“, ji sakė, kad viską atiduos gražiai. Jis po įvykio slapstėsi, nes jo sveikatai grėsė pavojus ir buvo lygtinai paleistas. Abiejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė siekęs nukentėjusiąją išžaginti. Pirmojoje apklausoje ikiteisminiame tyrime parodė pasisveikinęs su nukentėjusiąja, po to abu gulėjo ant žolės šalia kelio šlaito, moteris buvo jo glėbyje, jis buvo ją apkabinęs rankomis. Nukentėjusioji kaip ir nesipriešino, sakė : "Duosiu gražiai". Jis ją paleido, padavė pamestą telefoną, vijosi bėgančią, norėdamas išsiaiškinti, kas vyksta. Galėjo lįsti prie nukentėjusiosios, bet neprisimena, kaip. Po to atėjo supratimas, kad kažkas galėjo įvykti negero, todėl pasislėpė. Antrojoje apklausoje ikiteisminiame tyrime parodė nustūmės nukentėjusiąją ir užėmęs jos burną ranka, nukentėjusioji jam nesipriešino, nešaukė pagalbos. Ji jam kažką pasakė : ar ji jam duos, ar atiduos, sakė žodžius "bet ne taip". Jis patraukė savo ranką nuo jos burnos, ji atsistojo. Jis padavė nukentėjusiajai jos pamestą telefoną, po to vijosi bėgančią nukentėjusiąją, nes norėjo atsiprašyti, vėliau pasislėpė miškelyje, girdėjo, kaip jo ieško.

Iš šių kaltinamojo parodymų matyti, kad jis savo veiksmus prieš nukentėjusiąją : jos nustūmimą nuo kelio į krūmus atokesnėje vietoje, užgulimą, burnos dengimą šaukiančiai, vijimąsi– aiškina kaip spontaniškus, neturinčius jokio konkretaus tikslo. Kaltinamasis parodymuose praleidinėjo kai kuriuos įvykio momentus, teigdamas jų neprisimenantis, teigė savo veiksmų nevertinęs kaip pavojingų ir esą tik vėliau supratęs, kad galėjo įvykti kažkas negero, vėliau teigė nesusivaldęs ir užpuolęs nukentėjusiąją. Kita vertus, kaltinamasis yra teistas už smurtinį nusikaltimą, nurodė po įvykio slapstęsis nuo jį ieškojusių žmonių, nes veiksmus prieš nukentėjusiąją įvykdė lygtinio paleidimo metu. Taigi, kaltinamasis teigia nesupratęs savo veiksmų pavojingumo, tačiau tiek jo kriminalinė patirtis, tiek gebėjimas įvertinti savo teisinio statuso ypatumus rodo, kad jis gerai skiria, kas visuomenėje yra leistina ir pavojinga. Kaltinamasis nepaaiškino, kodėl nesuvaldė potraukio užpulti nukentėjusiąją, be jokio, esą, seksualinio tikslo, žinodamas bet kokio savo smurtinio veiksmo pasekmes. Kaltinamasis proceso metu, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimą, kėlė dar vieną versiją – esą nukentėjusiąją užpuolė, siekdamas apiplėšti. Kaltinamasis proceso metu neprivalo duoti nei teisingų, nei nuoseklių parodymų, neprivalo nurodyti tikrųjų savo veiksmų tikslų, gali kelti įvairias versijas, tačiau kaltinamojo parodymų prieštaringumas, nenuoseklumas mažina jų patikimumą.

Nukentėjusioji savo parodymuose nurodė daugiau įvykio detalių nei kaltinamasis ir jos parodymai atskleidžia kitokius kaltinamojo veiksmus. Jos parodymuose, priešingai nei kaltinamojo, nėra pasakojimo spragų ir negebėjimo paaiškinti savo veiksmų. Nukentėjusioji proceso metu nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis ją nustūmė į krūmus, pargriovė ant nugaros, užgriuvo ant jos, prašė mautis kelnes, pats bandė mauti jos kelnes. Ji bandė keltis eiti į viršų, o kaltinamasis tempėsi atgal, ji šaukėsi pagalbos, rėkė, muistėsi, priešinosi, bandė grumtis su kaltinamuoju, norėjo ištraukti rankas, o kaltinamasis ją laikė prispaudęs, uždėjo ranką ant burnos. Klausinėjo, kaip ji nori. Suprato, kad kaltinamasis ją norėjo išžaginti. Paprašė kaltinamojo susitarti santykiauti gražiuoju, sakė, kad abu eitų iš čia, taip bandydama jį apgauti ir nuraminti, kad pati ištrūktų ir pabėgtų. Kaltinamasis nebuvo apsinuoginęs, nematė jo lytinio organo. Kaltinamasis ją paleido, ji užlipo į viršų, kaltinamasis – iš paskos. Jis jai padavė jos pamestą telefoną. Ji leidosi bėgti į kelią, kaltinamasis bandė vytis. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, kurių kūno kameromis užfiksuoti nukentėjusiosios paaiškinimai, kad nukentėjusioji degalinėje verkdama pareigūnei sako, kad ją užpuolė baisus senis apie 45-50 metų su paspirtuku ir bandė išprievartauti, dėjo rankas ant kaklo, bandė jai numauti kelnes, įstūmė į krūmus, bet ji labai muistėsi ir ištrūko. Taigi, nukentėjusioji paaiškino, kaip kaltinamasis prieš ją vartojo fizinį smurtą ir siekė lytinių santykių, kaip ji pirmiausia, kiek jai leido nelygiavertės su kaltinamuoju jėgos, fiziškai jam priešinosi, o paskui apgaule prašė susitarti geruoju, kol patikėjęs kaltinamasis ją paleido ir ji pabėgo.

Nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis ją užpuolė ir jo veiksmus ji suprato kaip siekį ją išžaginti, patvirtina liudytojos D. J. parodymai, kad ji, kalbėdama telefonu su teta, girdėjo vyro balsą, bėgančią tetą ir jos išsigandusios prašymą, kad kviestų policiją, nes ją prievartauja, liudytojų E. K. ir K. K. parodymai, kad labai išsigandusi nukentėjusioji kelyje stabdė jų automobilį, sakė, kad ją užpuolė ir bandė išprievartauti.

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir kairiame kelyje, padarytos kieto buko daikto poveikyje, ne mažiau keturiais bukais trauminiais poveikiais. Nukentėjusioji viso proceso metu iš esmės nuosekliai aiškino, kad kaltinamasis ją nustūmė nuo kelio ir pargriovė, ji ridenosi nuo nuokalnės, kaltinamasis ją užgulęs spaudė, ji bandė ištraukti savo rankas, spardytis. Pasak nukentėjusiosios, ji, kelyje stabdydama automobilį, ranka nestipriai prisilietė prie automobilio kapoto. Nukentėjusiajai sužalojimai padaryti abiejose kūno pusėse, o tai rodo, kad ji su buku daiktu ir kontaktavo abiejomis kūno pusėmis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jos sveikatą, patyrė, pargriauta kaltinamojo ir fiziškai priešindamasi kaltinamajam, t.y. dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, o ne vėliau, kelyje stabdydama automobilį.

Teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusiosios nuoseklius parodymus apie kaltinamojo veiksmus, jų tikslą patvirtina kiti bylos įrodymai : teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų parodymai, nukentėjusiosios parodymus vertina kaip patikimus ir jais remiasi.

Nukentėjusiosios parodymais nustatyti kaltinamojo veiksmai : parvertimas ant nugaros, užgulimas visu kūnu, fizinio smurto naudojimas, bandymas numauti kelnes rodo, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja siekė lytiškai santykiauti, o ne turėti seksualinius santykius kitokiu būdu, ir tai daryti prieš jos valią bei paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiąją užpuolė be jokio tikslo. Kaltinamajam dėl nukentėjusiosios fizinio pasipriešinimo : muistymosi, bandymo išlaisvinti rankas, ištrūkti, pagalbos šaukimosi – nepavyko įgyvendinti savo sumanymo. Nukentėjusioji, supratusi neįveiksianti kaltinamojo, nusprendė jam meluoti, siūlydama susitarti geruoju ir tikėdamasi taip nuo jo pabėgti. Ši taktika suveikė ir kaltinamasis paleido nukentėjusiąją, o ji, pasinaudojusi proga, bėgo nuo jo į kelią.

Taigi, kaltinamasis prieš nukentėjusiąją smurtavo : nustūmė nuo kelio, pargriovė, atsigulė ant jos ir prispaudė savo kūnu, užspaudė burną, spaudė kaklą – siekdamas atimti jai galimybę priešintis ir taip ją išžaginti. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, atliko dalį išžaginimo objektyviosios pusės veiksmų. Kaltinamasis lytinio santykiavimo nepradėjo ir nusikaltimo nebaigė ne dėl to, kad būtų atsisakęs savo sumanymo, o dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - nukentėjusiosios aktyvaus fizinio pasipriešinimo ir apgaulės. Jokio savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką šiuo atveju nėra nustatyta. Kaltinamasis, atlikdamas jau aptartus veiksmus, suprato bandantis palaužti jos pasipriešinimą ir lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Nusikaltimas kvalifikuotinas pagal jo padarymo metu galiojusią BK 149 straipsnio 1 dalies redakciją, nes galiojanti nuosprendžio priėmimo metu numato griežtesnę bausmę.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1-2 dalyse išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamojo atsakomybė lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu – neatlikęs bausmės už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nepadarė išvadų iš ankstesnio teistumo ir, būdamas laisvėje, daro pavojingus nusikaltimus, keldamas padidintą pavojų žmonėms. Kaltinamasis pripažįstamas recidyvistu, nustatoma jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas, būnant recidyvistu. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina vienintelė BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, trukme artimas vidurkiui.

Kaltinamasis nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu, neatlikęs Panevėžio apygardos teismo 2011-02-24 nuosprendžiu skirtos bausmės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia nuteistajam teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-199/2014, 2K-47-628/2018). Kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Panevėžio apygardos teismo 2011-02-24 nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Nukentėjusioji ieškiniu prašė jai iš kaltinamojo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki ieškinio įvykdymo.

Nukentėjusioji savo reikalavimą grindė tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė emocinį šoką, po nusikaltimo atsirado baimės ir baimės ir nesaugumo jausmas, ji iki šiol patiria emocinius išgyvenimus, nerimą, baimindamasi vėl būti užpulta be jokios priežasties. Vartojo augalinius raminamuosius preparatus, į psichologus nesikreipė. Liudytoja D. J. patvirtino, kad jos teta nukentėjusioji iki šiol jaučia stresą, nesaugumo jausmą.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnyje pateikiama neturtinės žalos sąvoka bei jos įvertinimo kriterijus : atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, o teismas nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Kaltinamasis prieš nukentėjusiąją kėsinosi įvykdyti tyčinį lytinį nusikaltimą, kurio nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Nukentėjusioji, netikėtai užpulta fiziškai stipresnio kaltinamojo, buvo priversta jam priešintis, kad jis nebaigtų sumanyto sunkaus nusikaltimo. Nukentėjusiąją iš karto po nusikaltimo matę liudytojai patvirtino, kad ji iš išgąsčio buvo šoko būsenos. Nukentėjusiosios, D. J. parodymai patvirtina, kad nukentėjusiąją vargina trauminiai įvykio prisiminimai, ji jaučia nerimą, baimę tiek dėl kaltinamojo elgesio, tiek dėl to, kad toks įvykis gali pasikartoti. Aptartos aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji dėl prieš ją įvykdyto seksualinio smurto patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, ji apie traumuojančias aplinkybes turėjo ne kartą pasakoti baudžiamojo proceso metu. Taigi, nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia ir į nusikaltimo nutrūkimo stadiją, tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, nes jis po ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo vėl nuteisiamas laisvės atėmimu. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisia 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki ieškinio įvykdymo.

Kaltinamajam teismo 2024-12-18 nutartimi pratęstas suėmimo terminas iki 2025-03-19 BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, išlieka pagrindas spręsti, kad kaltinamasis laisvėje gali daryti naujus sunkius nusikaltimus ir, siekdamas išvengti bausmės, slėptis nuo tyrimo, taigi, jam taikomo suėmimo pagrindai neišnykę, todėl suėmimas pratęstinas 3 mėnesiams.

Teismas, spręsdamas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti kaltinamajam ir nukentėjusiajai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgia į tai, kad suimtam kaltinamajam gynėjas buvo skirtas teismo nutartimi, esant privalomam gynėjo dalyvavimo pagrindui, taip pat į tai kad kaltinamojo, nuteisto realia laisvės atėmimo bausme, turtinė padėtis bausmės atlikimo metu nebus gera, jis kalėjo ilgą laiką, o laisvėje iki nagrinėjamo nusikaltimo tebuvo trumpai, todėl turto nesukaupė, nepriteisia iš kaltinamojo jam ir nukentėjusiajai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 - 305, 307 - 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) ir jam skirti laisvės atėmimo bausmę 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios bausmės pridėjus dalį neatliktos Panevėžio apygardos teismo 2011-02-24 nuosprendžiu skirtos bausmės, skirti laisvės atėmimo bausmę 4 metams.

Pripažinti G. P. recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024-08-20.

Pratęsti G. P. suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2025-03-19.

Priteisti I. Z. iš G. P. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki ieškinio įvykdymo.

Nepriteisti iš G. P. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, teiktos jam ir I. Z., išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus : I. Z. ir G. P. rūbus bei jo paspirtuką grąžinti savininkams, šių abiejų asmenų panagių pavyzdžius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo (nuteistajam – nuo įteikimo) dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.