Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucijos) vyriausiosios tyrėjos Renatos Bartušaitės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3.4. Atsiliepime taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepagrįsti ir Institucijos teiginiai neva apie administracinį nusižengimą atsiliepimo autoriui buvo žinoma nuo 2024 m. birželio 28 d., kadangi nuo šios dienos buvo mokama bauda. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame laiške nurodyta, jog: „per laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. spalio 25 d. pagal nutarimą ROIK: 23202144749 (300,00 Eur) buvo įskaityta iš asmens turimos permokos 103,49 Eur ir gautos antstolės D. K. išieškotos iš G. M. 5 įmokos sumoje 196,51 Eur“. Toks atsakymas nėra tikslus ir neatitinka tikrovės, kadangi, nors sutiktina, kad 103,49 Eur suma galėjo būti įskaityta iš atsiliepimo autoriaus permokos, tačiau 5 įmokos buvo nurašomos automatiškai, o bendrai nurašytų lėšų suma sudaro ne 196,51 Eur, o 296,51 Eur. Taigi, atsiliepimo autorius piniginių lėšų pats nepervedinėjo, apie įskaitymą nebuvo informuotas, o automatiškai nurašomų nedidelių lėšų jis nepastebėjo. Be to, net ir laikant, jog atsiliepimo autorius apie administracinį pažeidimą ROIK: 23202144749 žinojo 2024 m. birželio 28 d., vadovaujantis ANK 660 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių paduodamas Institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes, taigi, G. M. Institucijai teikdamas prašymą (skundą) dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo termino, tokiam prašymui pateikti termino nepraleido (G. M. prašymas pateiktas 2024 m. rugsėjo 25 d.).

Motyvuojamoji dalis

Institucijos vyriausiosios tyrėjos Renatos Bartušaitės apeliacinis skundas atmestinas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas Apylinkės teismo priimto sprendimo panaikinti Institucijos 2024 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-25361-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23202144749 bei grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai pagrįstumo klausimas.

5. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde, atsiliepime bei skundžiamoje Apylinkės teismo nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog Apylinkės teismo sprendimas naikinti Institucijos nutarimą Nr. 39-ANR_N-25361-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23202144749 ir bylą grąžinti Institucijai, yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad 2023 m. sausio 5 d. laikotarpiu nuo 17.54 val. iki 17.59 val., Kauno r. sav., kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai atkarpoje nuo 8 km iki 16 km, vairuojant transporto priemonę BMW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo viršintas nustatytas vidutinis 90 km/h greitis, viršijant jį 14 km/h bei važiuojant 104 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tokiu būdu padarant ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skunde ginčijama tik tai, kad G. M. nurodyta aplinkybė – jog administracinį nusižengimą įvykdė ne jis, o jo dukra, laikytina svarbia, dėl kurios būtų reikalinga atnaujinti įrodymų tyrimą bei tai, kad G. M. administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas Nr. 39-ANR_N-25361-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23202144749, įteikti netinkamai, tai yra, ne jam ar jo šeimos nariui asmeniškai – pasirašytinai, bet nenustatytam asmeniui, dėl ko G. M. apie administracinių nusižengimų padarymą informuotas nebuvo ir prašymą dėl naujai byloje paaiškėjusių aplinkybių padavė praleidęs nustatytą 6 mėnesių terminą.

7. Institucijos vertinimu, G. M. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, registruotomis popierinėmis siuntomis, ką patvirtino ir AB „Lietuvos paštas“, nurodydamas, kad AB „Lietuvos paštas“ siuntos, kurios buvo adresuotos G. M. buvo įteiktos kitam asmeniui, buvusiam minėtų siuntų pristatymo adresu, tai yra (duomenys neskelbtini), G. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvusiam jo šeimos nariui. G. M. tuo tarpu nesutinka su minėtu Institucijos aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad buvo pažeista procesinių dokumentų tvarka, kadangi jie nebuvo įteikti nei jam, nei kartu su juo gyvenančiam šeimos nariui, kas lėmė tai, jog apie jam inkriminuotus administracinius nusižengimus jis nieko nežino, iki kol negavo nutarimo kitoje administracinėje byloje.

8. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į Instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena <...>.

9. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo IV skyriaus (Pašto paslaugos teikimas) 10 straipsnio (Pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teisės ir pareigos) 1 dalies 4 punkte numatyta, jog pašto paslaugos teikėjas privalo registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo pateikti pašto siuntą gavėjui asmeniškai pasirašytinai; jeigu pateikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai pasirašytinai nėra galimybės (siuntėjo nurodytu adresu nerandama gavėjo ir panašiai), pašto paslaugos teikėjas privalo informuoti gavėją apie pašto siuntą palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba per E. pristatymo sistemą, jeigu gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą. Pašto paslaugų teikimo taisyklių 7 dalis (Siuntos pristatymas gavėjui), nustato korespondencijos siuntų ir pašto siuntinių pristatymą per laiškininką gavėjo adresu Lietuvoje. Šių taisyklių 7. L 1.2. punkte numatyta, jog registruotosios, įvertintosios korespondencijos siuntos pristatomos gavėjui nurodytu adresu vieną kartą ir įteikiamos pasirašytinai, o jei gavėjo nerandama – korespondencijos siunta gali būti įteikiama pilnamečiui šeimos nariui arba gavėjo įgaliotam asmeniui. Siuntą atsiimantis asmuo AB „Lietuvos paštas“ darbuotojui pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir / arba turinio bei formos reikalavimus atitinkantį ir teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintą gavėjo įgaliojimą.

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, su Institucijos teiginiais, jog G. M. neabejotinai gavo procesinius dokumentus, kadangi šie buvo tinkamai įteikti kartu su juo gyvenančiam šeimos nariui, sutikti negali. Pažymėtina, kad Institucijos nurodytame AB „Lietuvos paštas“ rašte, priešingai nei skunde nurodo Institucija, nėra nurodyta, kad pašto siunta buvo įteikta G. M. šeimos nariui. Minėtame rašte teigiama, kad siuntas

Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ant siuntų nurodytu adresu pristatė bendrovės Alytaus siuntų centro mobilioji laiškininkė L. Ž.. Jos teigimu, minėtas siuntas, kurios buvo adresuotos G. M., 2023 m. gruodžio 19 d. 09.10 val. ir 2024 m. sausio 26 d. 12.52 val. ji įteikė ne siuntos gavėjui, o kitam asmeniui, buvusiam minėtų siuntų pristatymo adresu, (duomenys neskelbtini). Kam tiksliai įteikė siuntas L. Ž. nepamena. Į planšetę įrašyti siuntas priėmusio asmens duomenis ir giminystės ryšį ji pamiršo. Pažymėtina ir tai, kad dėl aptartų siuntų įteikimo pažeidimų bendrovėje buvo atliktas vidinis tyrimas, o Alytaus siuntų centro mobiliajai laiškininkei L. Ž. pakartotinai nurodyta laikytis Bendrovės Tinklo padalinio direktoriaus 2024 m. sausio 31 d. potvarkiu

Nr. T/59 patvirtintos „Laiškininko / mobiliojo laiškininko darbo tvarkos“, tai yra, kad siuntos turi būti įteikiamos siuntos gavėjui jį identifikavus, o jam nesant, įteikiant siuntą kitam asmeniui, pastarasis turi būti identifikuotas ir jo duomenys turi būti suvesti į sistemą. Mobiliajai laiškininkei buvo paaiškinta, kad pasikartojus minėtos tvarkos pažeidimams jai bus inicijuota darbo drausmės pažeidimo procedūra. Taigi, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo Institucijos atstovė,

G. M. procesiniai dokumentai buvo pristatyti akivaizdžiai pažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą privalomąją procesinių dokumentų pristatymo tvarką, o tai, kad jie tikrai buvo įteikti jo šeimos nariui, tėra tik Institucijos prielaidos ir spėliojimai, kuriais remtis negalima. Pažymėtina, kad ant siuntų lapelių nėra nei siuntas atsiėmusio asmens vardo, nei pavardės, nei kokie giminystės ryšiai jį sieja su G. M., vietoje to, yra tik parašas. Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pats

G. M. 2024 m. rugsėjo pradžioje kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ dėl negautų procesinių dokumentų su pretenzija, prašydamas pateikti duomenis, kam ir kada buvo įteiktos popierinės siuntos, kuriose buvo administracinio nusižengimo protokolai ir kiti dokumentai. 2024 m. rugsėjo 6 d. jis gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad, bendrovės duomenimis, registruotoji siunta Nr. (duomenys neskelbtini) adresuota jam buvo pristatyta 2023 m. gruodžio 19 d. bei įteikta pasirašytinai minėtu adresu gyvenančiam asmeniui. Taip pat gavo atsakymą, kad registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini) pristatyta jo gyvenamosios vietos adresu 2024 m. sausio 26 d. bei įteikta pasirašytinai minėtu adresu gyvenančiam asmeniui. Gavęs tokius atsakymus, jis pakartotinai kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“, siekdamas išsiaiškinti, kam konkrečiai buvo įteiktos minėtos registruotos siuntos, tačiau atsakant į G. M. pretenzijas, AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad informacijos apie asmenį priėmusį siuntas, neturi. Taigi, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog G. M. neabejotinai žinojo apie administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu surašytus administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą, yra tik spėjimas, o aplinkybių, kad G. M. apie jam paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę byloje

Nr. ROIK 23202144749 sužinojo tik 2024 m. rugpjūčio 29 d., kai gavo nutarimą kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 24242405330, teismas neturi pagrindo laikyti objektyviai neįmanomomis ar savaime nelogiškomis. Tai, ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra teisingos, ar tėra tik G. M. gynybinė versija, galima nustatyti tik atlikus jų tyrimą, siekiant identifikuoti pasirašiusio asmens tapatybę (pavyzdžiui, apklausus G. M. šeimos narius, jo gyvenamojoje vietoje deklaruotus asmenis, taip pat pašto darbuotoją).

11. Pažymėtina, kad nors pagal ANK 563 straipsnį, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos, tačiau, įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso operatyvumo principas negali paneigti kitų proceso principų, tokių kaip nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso (ANK 566 straipsnio 1 dalis). Taip pat objektyvumo, išsamumo ir visapusiškumo principų. Tuo tarpu tinkamas procesinių dokumentų įteikimas administracinių nusižengimų bylose neatsiejamai susijęs su tinkamu paminėtų principų ir administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

12. Apygardos teismas nesutinka ir su Institucijos nurodyta aplinkybe, jog tai, kad administracinius nusižengimus galimai padarė ne G. M., o kaip jis pats nurodo, jo dukra P. K., nėra svarbus pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK 23202144749. Pažymėtina, kad ANK 661 straipsnio 1 dalis numato administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ištyrimo į Instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš ANK 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, Institucija, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių <...> (ANK 661 straipsnio 2 dalis). ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, Institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Pagal teismų praktiką esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, tai yra žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

13. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad G. M. galimai iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. nežinojo apie jo atžvilgiu priimtą Institucijos 2024 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-25361-2024, kas atitinkamai ir lėmė pavėluotą prašymo Institucijai pateikimą, aplinkybė, jog galimai ne G. M., o jo dukra 2023 m. sausio 5 d. pažeidė Kelių eismo taisykles, vairuodama G. M. vardu registruotą automobilį, laikytina itin svarbia, kadangi tai įrodžius, paaiškėtų, kad administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo yra nekaltas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu būtų nutraukta bei pradėta jo dukros P. K. atžvilgiu. Tuo tarpu minėtų aplinkybių objektyviai neištyrus ir G. M. tik formaliai nubaudus, būtų pažeistas ne tik in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau ir pažeistos G. M. teisės ir laisvės, kadangi jam nepagrįstai kiltų teisinės pasekmės dėl nusižengimų, kurių jis neįvykdė.

14. Pažymėtina, kad ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Šiame teisinio reglamentavimo kontekste aukštesnysis teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. M. tiek 2024 m. rugsėjo 25 d. skunde Institucijai dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK 23202144749 atnaujinimo, tiek 2024 m. spalio 17 d. skunde Alytaus apylinkės teismui dėl 2024 m. spalio 11 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą administracinio nusižengimo byloje, tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu bei teikdamas atsiliepimą Kauno apygardos teismui, nuosekliai tvirtino, kad jam priklausantį automobilį Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu vairavo ne jis, o dukra P. K.. Įvertinus byloje esančią medžiagą matyti, kad ši G. M. nurodyta aplinkybė, nėra paneigta. Priešingai, byloje yra pateiktas jo dukros P. K. 2025 m. sausio 20 d. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad 2023 m. sausio 5 d. tėvui G. M. priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Marijampolė – Suwalki – Marijampolė, vairavo bei kelių eismo taisykles pažeidė ji, nurodė, kad dėl to labai gailisi. Tuo tarpu iš byloje esančių Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu darytų nuotraukų, vairuotojo identifikuoti neįmanoma, kadangi nesimato net jo silueto, matomi tik automobilio numeriai, taigi, jos jokios įrodomosios vertės, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu automobilį vairavo G. M., neturi.

15. Institucija apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. gegužės 2 d. administracinio nusižengimo byloje yra gaunami mokėjimai, iš kurių dalis gauta iš G. M. permokų, o kita dalis išieškota iš antstolės D. K.. Antstolės išieškotos sumos nuo 2024 m. birželio 28 d., todėl darytina išvada, kad G. M. nuo 2024 m. birželio 28 d. buvo žinoma apie įsiskolinimus dėl administracinio nusižengimo. Aukštesnysis teismas paminėtą aplinkybę laiko neįrodyta, kadangi nėra duomenų, kad G. M. 2024 m. birželio 28 d. buvo pateikta informacija, susijusi su administraciniais nusižengimais ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prievolėmis (išskyrus galimai duomenis apie mokėtinas sumas valstybei). Byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų informavusi G. M. apie jo atžvilgiu priimtą Institucijos nutarimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei jam paskirtą nuobaudą, taip pat dėl kokių priežasčių jis buvo nubaustas, tokios pareigos nenumato ir įstatymai. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taip pat nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi Institucija ar pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu / nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Tuo tarpu Institucija nepagrįstai sutapatina G. M. nuo 2024 m. birželio 28 d. vykdomus nuskaitymus su tinkamu informavimu apie jo atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismas, nustatęs, jog Institucijos 2024 m. spalio 11 d. sprendimas neatnaujinti administracinio nusižengimo bylos yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neištyrus skunde nurodytų aplinkybių, neatsakant į visus G. M. skunde ir prašyme nurodytus argumentus, tokiu būdu nepagrįstai apribojant pareiškėjo teises į teisingą procesą ir tinkamą jo prašymo išsprendimą, pagrįstai panaikino Institucijos 2024 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-25361-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23202144749 ir bylą grąžino nagrinėti Institucijai. Dėl to skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis paliekama galioti, o Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Renatos Bartušaitės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.