Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

dalyvaujant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovei A. G.-G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. spalio 11 d. sprendimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos (nuo 2024 m. vasario 1 d. – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija)) pareigūnė 2023 m. gruodžio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39-ANR P-428082-2023 (toliau – ir protokolas) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2023 m. sausio 5 d. laikotarpiu nuo 17.54 val. iki 17.59 val. (duomenys neskelbtini) atkarpoje nuo 8 km iki 16 km vairavo transporto priemonę BMW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos ir nustatytą vidutinį 90 km/h greitį viršijo 14 km/h, važiavo 104 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais G. M. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 punktų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Protokole nurodyta, jog administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka bus nagrinėjama 2024 m. sausio 24 d. 8 val.

Atsiliepime nurodoma, kad Administracinių nusižengimų registro bylos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) duomenimis G. M. procesiniai dokumentai buvo įteikti registruotomis popierinėmis siuntomis. Tikslinant G. M. prašyme nurodytas aplinkybes, AB „Lietuvos paštas“ pateikė atsakymą dėl registruotų siuntų įteikimo G. M.. AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad siuntos, kurios buvo adresuotos G. M., buvo įteiktos kitam asmeniui, buvusiam minėtų siuntų pristatymo adresu – (duomenys neskelbtini). G. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) taip pat yra deklaruoti jo šeimos nariai. Institucijos vertinimu, akivaizdu, kad G. M. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, kaip tai numatyta ANK 573 straipsnio 1 dalyje, tačiau tuo metu, kai apie tai buvo informuotas, jis nesiėmė visų veiksmų, pavyzdžiui, susipažinti su minimos bylos medžiaga, dalyvauti bylos nagrinėjime, ANK nustatyta tvarka pateikti skundą ir tik praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams pateikė prašymą Institucijai. Institucija mano, kad G. M. skunde nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos nei naujai paaiškėjusiomis, nei turinčiomis esminę reikšmę bylai, todėl prašo G. M. skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos įgalioto pareigūno 2024 m. spalio 11 d. priimtą sprendimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. M. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Institucijos įgaliota pareigūnė 2024 m. sausio 24 d. surašė nutarimą Nr. 39-ANR_N-25361-2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo G. M. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta galutinė nuobauda – 400 Eur bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 10 mėnesių. Ši administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta už tai, kad jis 2023 m. sausio 5 d. laikotarpiu nuo 17.54 val. iki 17.59 val. (duomenys neskelbtini) atkarpoje nuo 8 km iki 16 km, vairavo transporto priemonę BMW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos ir nustatytą vidutinį 90 km/h greitį viršijo 14 km/h, važiavo 104 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), taip pažeisdamas KET 14 ir 127 punktų reikalavimus. Institucija konstatavo, jog tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek minėtas nutarimas G. M. išsiųsti registruota pašto siunta jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir, vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis, įteikti tinkamai, kadangi buvo įteikti kitam asmeniui, buvusiam siuntų pristatymo adresu. Be to, minėtu adresu yra deklaruoti jo šeimos nariai.

Pareiškėjas neigia, jog jam procesiniai dokumentai buvo pristatyti, nurodo, jog jis nieko nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK (duomenys neskelbtini), nes negavo nei vieno su šia byla susijusio procesinio dokumento, o negavęs jokių procesinių dokumentų, neturėjo galimybės pateikti informacijos apie nusižengimą padariusį asmenį, kaip numatyta ANK 611 straipsnyje, kadangi pažeidimo metu jam priklausantį automobilį vairavo jo dukra P. K..

ANK 661 straipsnio 1 dalis numato administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš ANK 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, institucija, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių – sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (ANK 661 straipsnio 2 dalis). ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P438-2016/2011, Nr. P520-28/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-806/2022). Proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010).

Pašto paslaugų teikimo taisyklių 7 dalis (Siuntos pristatymas gavėjui), be kita ko, nustato korespondencijos siuntų ir pašto siuntinių pristatymą per laiškininką gavėjo adresu Lietuvoje. Šių taisyklių 7.1.1.2. punkte numatyta, jog registruotosios, įvertintosios korespondencijos siuntos pristatomos gavėjui nurodytu adresu vieną kartą ir įteikiamos pasirašytinai, o jei gavėjo nerandama – korespondencijos siunta gali būti įteikiama pilnamečiui šeimos nariui arba gavėjo įgaliotam asmeniui. Siuntą atsiimantis asmuo AB „Lietuvos paštas‘ darbuotojui pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir / arba turinio bei formos reikalavimus atitinkantį ir teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintą gavėjo įgaliojimą.

Nagrinėjamu atveju šioje byloje esančiame AB „Lietuvos paštas“ 2024 m. spalio 10 d. Institucijai pateiktame rašte „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, jog siuntas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ant siuntų nurodytu adresu pristatė AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini) siuntų mobilioji laiškininkė L. Ž. Rašte nurodoma, jog mobiliosios laiškininkės teigimu, minėtas siuntas, kurios buvo adresuotos G. M., 2023 m. gruodžio 19 d. 9.10 val. ir 2024 m. sausio 26 d. 12.52 val. ji įteikė ne siuntos gavėjui, o kitam asmeniui, buvusiam minėtų siuntų pristatymo adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, jog, kam tiksliai įteikė siuntas, L. Ž. nepamena, o į planšetę įrašyti siuntas priėmusio asmens duomenis ir giminystės ryšį ji pamiršo.

Teismas, susipažinęs ir įvertinęs skundo turinį, byloje esančius duomenis, pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdžio metu, neturi pagrindo nesutikti su skunde pateiktais argumentais dėl tyrimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms pradėjimo. Tiek prašyme pradėti tokį tyrimą, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu G. M. pozicija dėl 2023 m. sausio 5 d. administracinių nusižengimų (byloje ROIK (duomenys neskelbtini)) padarymo aplinkybių išliko nuosekli – apie šiuos administracinius nusižengus, jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą bei paskirtą baudą su administracinio poveikio priemonę jam nebuvo žinoma iki 2024 m. rugpjūčio 29 d., kai gavo nutarimą kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jam šios aplinkybės nebuvo žinomos, kadangi nei viena siunta nebuvo įteikta nei jam, nei kartu gyvenančiam asmeniui. AB „Lietuvos paštas“ taip pat nenurodė, kam konkrečiai buvo įteiktos G. M. adresuotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). G. M. nurodė, jog 2023 m. sausio 5 d. administracinių nusižengimų jis nepadarė – tą dieną automobilį vairavo jo dukra P. K., o negavęs jokių procesinių dokumentų, jis neturėjo galimybės pateikti informacijos apie nusižengimą padariusį asmenį, kaip numatyta ANK 611 straipsnyje.

Pažymima, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos jokiu būdu negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

Teismo vertinimu, G. M. skunde nurodytos aplinkybės nėra paneigtos, jo paaiškinimų teisingumas/melagingumas nebuvo tinkamai nustatinėjamas. Paminėtų aplinkybių Institucija, priėmusi skundžiamą sprendimą, tinkamai neįvertino, kadangi tiek Pašto paslaugų teikimo taisyklėse, tiek AB „Lietuvos paštas“ rašte yra aiškiai nurodyta, jog siuntos turi būti įteikiamos siuntos gavėjui jį identifikavus, o jam nesant, įteikiant siuntą kitam asmeniui, pastarasis turi būti identifikuotas ir jo duomenys turi būti suvesti į sistemą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Taigi šie duomenys patvirtina, jog siuntos asmeniškai G. M. nebuvo įteiktos, vis tik kyla abejonių, ar jos buvo įteiktos jo šeimos nariui, nes konkrečių ir neabejotinų tą patvirtinančių duomenų byloje nėra, kadangi siuntos įteikimo dokumente yra tik parašas, o pasirašiusio asmens nei vardas ir pavardė, nei giminystės ryšys nėra nurodytas.

Institucija, atsisakydama atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, formaliai įvertino, kad G. M. buvo pranešta apie administracinį nusižengimą registruotomis pašto siuntomis, kadangi nebuvo nustatyta, kokiam konkrečiai kitam asmeniui pašto siunta buvo įteikta, kuris turėjo siuntą perduoti gavėjui, todėl tai, kad pašto siuntos buvo įteiktos jo šeimos nariui (neturint duomenų, kam) ir G. M. žinojo apie administracinius nusižengimus, yra tik spėjimas. G. M. teigia, jog naujai paaiškėjusių aplinkybių nežinojęs ir negalėjęs žinoti, jos jam paaiškėjo jau įsiteisėjus nutarimui. Pareiškėjas nurodo, jog apie jam paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) sužinojo tik 2024 m. rugpjūčio 29 d., kai gavo nutarimą kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini). G. M. nurodomų aplinkybių teismas neturi pagrindo laikyti objektyviai neįmanomomis ar savaime nelogiškomis, kadangi akivaizdu, jog procesiniai dokumentai jam asmeniškai nebuvo įteikti, o ar tikrai buvo įteikti šeimos nariui, šiuo atveju dėl pašto darbuotojos aplaidumo, nėra aišku ir šiuo atveju tai, ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra teisingos, ar jos sudaro pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, ar tėra tik G. M. gynybinė versija, galima nustatyti tik atlikus jų tyrimą, siekiant identifikuoti pasirašiusio asmens tapatybę (pavyzdžiui, apklausus G. M. šeimos narius, jo gyvenamojoje vietoje deklaruotus asmenis, taip pat pašto darbuotoją). Be to, būtina įvertinti ir kitas aplinkybes. Institucijos atstovė nurodė, jog šioje byloje baudos mokėjimai buvo daromi kas mėnesį nuo 2024 m. gegužės 2 d., todėl, jeigu bauda yra sumokėta ar mokama, būtina surinkti visus prieinamus duomenis – kas sumokėjo baudą už administracinius nusižengimus (kokie duomenys buvo pateikti mokėjimo nurodyme ir pan.), patvirtinančius ar paneigiančius prašyme atnaujinti bylą nurodytas aplinkybes. Jei tokius duomenis be atskiro tyrimo surinkti sunku, svarstytinas klausimas dėl sprendimo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių priėmimo, kaip tai numatyta ANK 661 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Toks sprendimas savaime nereiškia, kad byla atnaujinama, nes, atlikus tyrimą, gali būti priimtas sprendimas tiek tyrimą nutraukti, tiek atnaujinti bylą. Bet kuriuo atveju teisėtam, teisingam ir objektyviam sprendimui dėl bylos atnaujinimo priimti būtina surinkti ir įvertinti tam reikalingus duomenis, nagrinėjamu atveju tas nebuvo padaryta. Taip pat negalima ignoruoti aplinkybės, kad už administracinį nusižengimą atsako tik jį padaręs asmuo (ANK 4 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kyla abejonių dėl to, ar tikrai būtent G. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje, ir, neištyrus prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytų aplinkybių, šios abejonės nėra pašalinamos.

Teismas konstatuoja, jog Institucija, nagrinėdama prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, jo išsamiai neištyrė. Institucija neišanalizavo visų prašyme nurodytų aplinkybių, nesurinko visų įrodymų paneigiančių ar patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes ir jų pilnai netyrė, o formaliai nustatė, jog G. M. buvo žinoma apie administracinio nusižengimo teiseną, kadangi dokumentai jam buvo siunčiami registruotu paštu ir įteikti kartu gyvenančiam asmeniui. Institucija neanalizavo to, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog G. M. iš tiesų iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. nežinojo apie jam paskirtą nuobaudą ir nepadarė jam inkriminuotų nusižengimų, o ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą padarė jo dukra, kadangi ji vairavo pareiškėjo vardu registruotą automobilį, tai lemtų administracinio nusižengimo bylos nutraukimą G. M. atžvilgiu ir administracinio nusižengimo teisenos pradėjimą jo dukros P. K. atžvilgiu.

Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog skundžiamas Institucijos 2024 m. spalio 11 d. sprendimas neatnaujinti administracinio nusižengimo bylos yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neištyrus skunde nurodytų aplinkybių, neatsakant į visus skunde ir prašyme nurodytus argumentus, tokiu būdu nepagrįstai apribojant pareiškėjo teises į teisingą procesą ir tinkamą jo prašymo išsprendimą. Dėl šios priežasties Institucijos sprendimas naikinamas ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo prašymas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių grąžinamas administracinio nusižengimo byloje tyrimą atlikusiai Institucijai prašyme nurodytų aplinkybių ištyrimui, duomenų surinkimui ir ištirtų aplinkybių pagrindu priimto sprendimo priėmimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 3 dalimi, 661 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo G. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 0239-ANR_O-154800-2024.

Prašymą dėl administracinio nusižengimo Nr. ROIK ((duomenys neskelbtini)) bylos atnaujinimo perduoti institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai – nagrinėti iš naujo.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.