Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens Y. V. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties A. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. L. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės 2022 m. liepos 21 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 500 Eur dydžio bauda, taip pat administracinio poveikio priemonės: tabako gaminių (16 740 vnt. cigarečių), transporto priemonės – lengvojo automobilio „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimas, už tai, kad jis 2022 m. birželio 8 d. 2.00 val. vykdamas lengvuoju automobiliu „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini) kelio poste žodžiu deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos prekių (daiktų) neveža. Atlikus transporto priemonės tikrinimą detalaus tikrinimo angare, transporto priemonės priekinėje panelėje, specialiai įrengtoje slėptuvėje, rasta 837 pakeliai nedeklaruotų, paslėptų nuo muitinės kontrolės cigarečių „Rothmans“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė 3 080,16 Eur. Tokiais veiksmais A. L. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį skundžia suinteresuoto asmens Y. V. atstovas advokatas Mindaugas Paukštė, prašydamas šią nutartį panaikinti, pakeisti (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės 2022 m. liepos 21 d. nutarimą dėl automobilio konfiskavimo ir grąžinti automobilį jo savininkui – Y. V.. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas tik ANK 29 straipsnio taikymo klausimas, suinteresuoto asmens atstovui tvirtinant, kad konfiskavus ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę, ANK 29 straipsnio nuostatos buvo pritaikytos neteisingai, sprendimas konfiskuoti neatitinka teismų praktikos, o teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nusižengimą padariusio asmens galimybę, yra nesuprantama ir nepagrįsta. Apygardos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingo ANK 29 straipsnio taikymo atmeta, kaip nepagrįstus.

6. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Būtina pažymėti, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Nusižengimo padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

7. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už tam tikrus administracinius nusižengimus, be kita ko ir už nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

8. Pirmiau nurodytos sąlygos yra alternatyvios ir tai reiškia, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostata, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, suponuoja išvadą, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2017).

9. Vertinant suinteresuoto asmens skundo argumentus aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste, sutiktina su tuo, kad ne pažeidėjui, o kitam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kuri buvo tiesiogiai panaudota administraciniam nusižengimui padaryti, gali būti konfiskuojama tik tokiu atveju, kai yra nustatoma bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, kurią nustačius, nuosavybės teisės ribojimas nelaikomas neteisėtu ir yra galimas. Teisingai skunde nurodoma ir tai, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant gali būti konfiskuotas ne pažeidėjui priklausantis ir nusižengimo darymui panaudotas turtas, sąrašas yra baigtinis, todėl ši norma negali būti aiškinama plačiai, kaip numatanti galimybę konfiskavimo institutą taikyti ir kitais, negu nurodyta ANK 29 straipsnio 4 dalyje, atvejais. Vis tik nėra pagrindo pritarti skundo argumentams, kad šioje byloje nei viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų nebuvo nustatyta, todėl konfiskuoti suinteresuotam asmeniui priklausančią transporto priemonę nebuvo pagrindo.

10. Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad transporto priemonės savininkas (suinteresuotas asmuo) elgėsi nerūpestingai, nesiėmė jokių priemonių, kad automobilis nebūtų naudojamas teisei priešingai veikai daryti ir taip sudarė visas sąlygas A. L. naudotis automobiliu, įskaitant ir administracinio nusižengimo padarymui. Teismas konstatavo, kad šioje byloje ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, kuri buvo panaudota ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymui, pagrįstai konfiskuota esant ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai. Nors suinteresuoto asmens atstovas su tokia išvada nesutinka, skundo argumentai priešingo vertinimo nesuponuoja ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad konfiskavimą reglamentuojanti ANK norma šioje byloje nustatytoje situacijoje buvo pritaikyta nepagrįstai ir tai lėmė nepagrįsto (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės nutarimo priėmimą.

11. Kaip nurodyta pirmiau, ne pažeidėjui priklausantis turtas, atitinkantis konfiskuotino turto požymius, gali būti konfiskuojamas nustačius bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą, rodančią automobilio savininko ryšį su neteisėtais veiksmais ar savininko nepakankamą rūpestį jam priklausiusiu automobiliu, kad kiti asmenys galėjo juo pasinaudoti priešingai visuomenės interesams. Šiai bylai aktualios ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos kontekste atkreipiamas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies normą, pagal kurią transporto priemonės savininkas, be kita ko, rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, transporto priemonės savininkas yra atsakingas už tai, kad jam priklausanti transporto priemonė būtų naudojama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Nevykdydamas šios įstatyme įtvirtintos pareigos ar ją vykdydamas netinkamai, savininkas prisiima dėl tokio elgesio galinčių atsirasti neigiamų pasekmių riziką.

12. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčijama aplinkybė, kad transporto priemonė, kuria buvo padarytas ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, administracinėn atsakomybėn patrauktam A. L. nuosavybės teise nepriklauso. Automobilio „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra Y. V.. Automobilio savininkas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Vilniaus teritorinėje muitinėje nedalyvavo, tačiau apie procesą jis buvo informuotas. Vilniaus teritorinei muitinei advokato padėjėjas J. Z. automobilio savininko Y. V. interesais pateikė prašymą-paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad Y. V. automobilį buvo patikėjęs saugoti A. L., nes pats gavo pasiūlymą metams laiko išvykti dirbti į Rusiją ir neturėjo saugios vietos, kur galėtų palikti automobilį. Taip pat nurodyta, kad už automobilio pasaugojimą pažadėjo sumokėti 200 Eur, tuo metu automobilyje jokių slėptuvių nebuvo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino pirmiau nurodytas aplinkybes, kad Y. V. paprašė jo pasaugoti automobilį, nes dėl darbo turėjo išvykti metams laiko, rašytinės sutarties nesudarė. Taip pat tvirtino, kad automobilio savininkas jam neleido naudotis automobiliu. Vis tik šios aplinkybės nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad Y. V. nesiėmė jokių priemonių, kad užtikrintų, jog jam nuosavybės teise priklausantis turtas nebūtų naudojamas su teisėtu elgesiu nesuderinamais tikslais, kad nebūtų naudojamas teisei priešingoms veikoms daryti, kaip automobilio savininkas nebuvo rūpestingas ir apdairus.

13. Kaip nurodyta pirmiau, tokio pobūdžio aplinkybių, rodančių savininko nepakankamą rūpestį jam priklausiusiu automobiliu, kad kiti asmenys galėjo juo pasinaudoti priešingai visuomenės interesams, nustatymas sudaro pagrindą taikyti konfiskavimo institutą ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Automobilio savininkas, žinodamas apie ilgalaikį išvykimą, dėl kurio pats betarpiškai pasirūpinti automobiliu negalės, perdavė šį automobilį pažįstamam asmeniui, kaip pats nurodė, tik pagal žodinį susitarimą. Nors kaip matyti iš VšĮ „Emprekis“ pažymos, automobilio „Citroen DS5“ vidutinė rinkos kaina yra pakankamai didelė – 11 730 Eur, automobilio savininkas Y. V. nesiėmė jokių priemonių, kad susitarimas dėl automobilio saugojimo, saugotojo teisių (pareigų) apimties saugojimo laikotarpiu bei atsakomybės būtų įtvirtintas tokiu būdu, kad, esant reikalingumui, galėtų įrodyti, jog savo, kaip automobilio savininko, pareigas vykdė tinkamai. Be to, Y. V. ne tik, kad paliko automobilį kito asmens dispozicijoje, bet ir sudarė visas sąlygas, kad šis asmuo automobiliu galėtų netrukdomai naudotis – A. L. buvo palikti automobilio užvedimo rakteliai, taip pat automobilyje palikti jo dokumentai. Taigi, automobilio savininkas sudarė visas sąlygas jam priklausančiu turtu naudotis be jokių teisinių ar fizinių apribojimų.

14. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad automobilio „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), savininkas Y. V., nesielgė su savo turtu pakankamai atsakingai ir rūpestingai, tinkamai nekontroliavo ir neužtikrino, kad nekiltų rizika jam priklausantį turtą panaudoti administracinio nusižengimo darymui. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad vien tai, jog kontrabandos dalykas – šiuo atveju cigaretės, buvo gabenamos ne pažeidėjui, o kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, savaime nepaneigia nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo galimybės. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas bei teismų praktika suponuoja, kad tokiu atveju, kai nusižengimui daryti buvo panaudota kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, siekiant vertinti ar konkrečiu atveju gali būti taikomas turto konfiskavimas, svarbu atsižvelgti ne tik į tai, ar asmuo (turto savininkas) žinojo apie ketinimą su jo turtu padaryti teisei priešingą veiksmą, tačiau ir į tai, ar asmuo iš tam tikrų aplinkybių galėjo suvokti, jog jo perduodamas naudoti turtas gali būti panaudotas teisei priešingiems tikslams, tačiau tokiems veiksmams neprieštaravo arba buvo abejingas.

15. Kaip nurodyta pirmiau, Y. V. tik žodinio susitarimo pagrindu paliko nuosavybės teise priklausantį pakankamai vertingą turtą asmeniui, su kuriuo, kaip pats nurodė, buvo dėl darbo santykių pažįstamas tik apie metus laiko, palikdamas automobilį ilgam laikui (kaip nurodė – metams), nesiėmė jokių priemonių, sudarančių kliūtis nusižengimą padariusiam asmeniui laisvai naudotis transporto priemone. Taigi, automobilio savininkas neabejotinai turėjo suprasti, kad A. L., turėdamas automobilio užvedimo raktelius ir dokumentus, šiuo automobiliu galės laisvai, be jokių apribojimų naudotis. Toks Y. V. elgesys su jam nuosavybės teise priklausančiu turtu neatitinka atidaus, rūpestingo ir atsakingo transporto priemonės savininko elgesio standarto, rodo savininko abejingumą dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo.

16. Skunde akcentuojama, kad konfiskuotos transporto priemonės vertė yra ženkliai didesnė, negu administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtos baudos dydis ir cigarečių vertė, kad konfiskavus transporto priemonę buvo nubaustas ne nusižengimą padaręs asmuo, o su nusižengimų niekaip nesusijęs automobilio savininkas. Šių skundo argumentų kontekste visų pirma būtina pažymėti, kad teisinės galimybės konfiskuoti ir ne nusižengimą padariusiam asmeniui priklausantį turtą, esant tam tikroms sąlygoms (pagrindams), įtvirtinimas įstatyme suponuoja, kad kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas savaime nelaikomas neproporcinga priemone ar asmens, kuris administracinio nusižengimo nepadarė, nubaudimu. Kaip nurodyta pirmiau, nuosavybės teisės ribojimas gali būti pateisinamas nuosavybės naudojimu tokiu būdu, kuriuo kitiems asmenims ar visuomenei padaroma žala ir tokiu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar žala buvo padaryta paties turto savininko veiksmais ar veiksmais asmens, kuriam turtas buvo perduotas. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Pažymėtina ir tai, kad tretiesiems asmenims priklausančio turto konfiskavimas vienu iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu, yra prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Neabejotina, kad nuosavybės teise priklausančio turto netekimas dėl jo konfiskavimo savininkui sukelia neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes. Tačiau suinteresuotas asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą civilinio proceso tvarka.

17. Skunde teigiama, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo ir pažeidėjo institutą. Iš tikrųjų ANK 29 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tokiu atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau būtina pažymėti, kad šios normos taikymas yra galimas tik esant tokiai situacijai, kai turtas, atitinkantis konfiskuotino turto požymius, negali būti konfiskuotas kitais ANK 29 straipsnyje nurodytais pagrindais (sąlygomis). Šioje byloje konstatavus, kad Y. V. priklausantis automobilis pagrįstai konfiskuotas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, ANK 29 straipsnio 5 dalies normos taikymo galimybės svarstymas nebėra aktualus.

18. Skunde apeliantas remiasi teismų praktika dėl ANK 29 straipsnio 4 dalies taikymo, tačiau apelianto minimos nutartys nelaikytinos precedentu šiai bylai. Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-8-976/2018 buvo pasisakyta ne dėl ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte (kaip šioje byloje), o dėl 3 punkte numatyto konfiskavimo pagrindo. Dėl skunde minimų nutarčių, priimtų bylose, kurias išnagrinėjo apygardų teismai, visų pirma pažymėtina, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Be to, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo atveju skunde nurodomose bylose ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tokios pačios ar labai panašios.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad automobilio „Citroen DS5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), savininkas Y. V. su savo turtu nesielgė pakankamai rūpestingai, t. y. taip, kad kiti asmenys jos turtu negalėtų pasinaudoti priešingai visuomenės interesams, negalėdamas pats asmeniškai savo turtu pasirūpinti, privalėjo imtis būtinų priemonių jam apsaugoti, taip pat ir nuo panaudojimo neteisėtai veikai, tačiau to nepadarė. Todėl automobilio, kuris buvo specialiai pritaikytas ir panaudotas administraciniam nusižengimui padaryti konfiskavimas esant vienam iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Apylinkės teismas, sutikdamas su Vilniaus teritorinės muitinės priimtu sprendimu taikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ANK 29 straipsnio nuostatų nepažeidė, teismo priimta nutartis atmesti skundą yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir suinteresuoto asmens Y. V. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.