- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-536-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22189-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Ona Gasiulytė, Andrius Verikas ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija išvadai duoti byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. Ž. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A. Ž. priteistą sūnaus J. Ž. išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (87,00 Eur) per mėnesį padidinti iki 160,00 Eur per mėnesį, kadangi vaikas auga, didėja jo poreikiai, atsirado papildomos su vaiko ugdymu, laisvalaikiu susijusios išlaidos, vaikas darželyje pradėjo lankyti būrelius. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui mėnesiui reikalinga 1.200,00 Lt suma ir dabar gaunamų pajamų vaiko poreikiams patenkinti nepakanka.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Ž. pateikė atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad išlaikymo dydis pagal kasacinio teismo praktiką gali būti pakeistas tik iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Po santuokos nutraukimo jo aplinkybės nepasikeitė iš esmės, kad jis galėtų tekti didesnį išlaikymą, jo pajamos sudaro 259,95 Eur darbo užmokestis ir 182,82 Eur pensija. Jis turi įsipareigojimų bankui, kas mėnesį moka 134,23 Eur, 2014-11-07 sudarė naują santuoką, sutuoktinė S. M. – Ž. yra tik iš dalies darbinga, gauna 78,19 Eur invalidumo pašalpą, jie laukia gimstant kūdikio. Ieškovė teigia, kad jos pajamos kas mėnesį sudaro 643,91 Eur, taigi, ieškovės turtinė padėtis geresnė, jai turi tekti didesnė vaiko išlaikymo dalis.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) pateikė išvadą byloje, jog ieškovės ieškinys atitinka šalių sūnaus J. interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-813-131/2012, iš atsakovo A. Ž. sūnui J. Ž. priteisto 300 Lt išlaikymo, mokamo kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, dydį ir priteisė iš atsakovo A. Ž. nepilnamečiui sūnui J. Ž. periodinį 160,00 eurų dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio dvidešimt trečios dienos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-19) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas paskyrė ieškovę R. Ž. nepilnamečio sūnaus J. Ž. naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovo A. Ž. valstybės naudai 29,81 eurus bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-813-131/2012, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatyta, kad atsakovas įsipareigoja išlaikyti savo nepilnametį sūnų J. Ž., gimusį 2011-02-17, iki jo pilnametystės, kas mėnesį mokėti 300,00 Lt dydžio sumą periodinėmis išmokomis. Nustatydamas vaiko poreikius teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė netiksliai paskaičiavo mokesčio už ugdymo įstaigos teikiamas paslaugas vidutinę sumą bei sumą už sūnui teikiamas sporto paslaugas, todėl bendra per mėnesį sūnaus išlaikymui ieškovės nurodyta suma mažintina 29 eurais. Atsakovas neišdėstė kitų argumentų dėl ieškovės nurodytų sūnaus išlaikymui reikalingų sumų pagrįstumo. Teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 320,00 Eur suma, kurią nepilnamečio vaiko tėvai jam turėtų teikti lygiomis dalimis, t.y., po 160,00 eurų.
Šią išvadą teismas grindė iš byloje esančių rašytinių įrodymų įvertinęs šalių turtinę padėtį.
Teismas nustatė, kad ieškovė dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, jos vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius 2012 metais buvo 1430,97 Lt (414,44 eurai), 2013 metais – 1508,11 Lt (436,78 eurai), 2014 metais – 2201,27 Lt (637,53 eurai), 2015 metais – 618,31 eurai. Ieškovės vardu 2010 metais registruota transporto priemonė Opel Astraj jai asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).
Atsakovas nuo 2013-05-01 dirba UAB “DND LT”, nuo 2014-09-04 UAB „Londra“, kur pagal Sodros duomenis yra nedraudiminis laikotarpis. Jo pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis, kuris atskaičius mokesčius yra 267,16 eurų, ir pareigūnų ir karių valstybinė pensija – 182,82 eurai. Atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo ir butas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu 2010-10-07 registruota transporto priemonė Lexsus SC, 2012-11-07 Renault Safrane, 2014-09-30 Lexsus LS.
Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-813-131/2012 medžiagos, atsakovui valstybinė pensija buvo paskirta 2011-11-05. Atsakovas santuokos nutraukimo metu turėjo įsipareigojimus kreditoriui – SEB bankui. Ši situacija nepakito ir bylos nagrinėjimo metu. Atsakovui pagal 2012-10-22 teismo sprendimą atiteko minėti butas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei trys transporto priemonės Lexus SC 300, Chevrolet Lumina bei Lancia Thema. Po santuokos nutraukimo pradėjo dirbti pagal darbo sutartį, po santuokos nutraukimo įsigijo dvi transporto priemones, jo pajamas sudaro ne tik santuokoje gauta valstybinė pensija, bet ir darbo užmokestis, jis turi nekilnojamojo turto.
Teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentai, jog jo turtinė padėtis yra sunki, nepagrįsti, taip pat nėra pagrįsti argumentai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti nedirbančią sutuoktinę. Atsakovo sutuoktinei nustatytas 55 procentų darbingumo lygis pagal diagnozės kodą L20.8 (kitas atopinis dermatitas), taigi, ji gali užsiimti darbine veikla, neįtakojančia dermatito paūmėjimo, ir gauti pajamas. Atsakovas nurodė per didelę 2015 m. gimusio sūnaus A. poreikių sumą (sauskelnėms per mėnesį skiria 100,00 Eur). Tai reikštų, kad vien tik kūdikio higienos poreikių patenkinimui atsakovas skiria didesnę pinigų sumą nei visas jo mokamas išlaikymas ketverių metų sūnui. Ketverių metų vaiko poreikiai yra didesni nei kūdikio. Teismas nurodė, kad atsakovas turi tinkamai vykdyti pareigą rūpintis tiek nepilnamečiu sūnumi J., tiek naujagimiu A., auklėti ir išlaikyti abu vaikus ir sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kadangi ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiką nuo jo gimimo momento iki pilnametystės ir negali būti priklausoma nuo vieno iš tėvų noro. Pareiga kyla iš to, kad tiek tėvas, tiek motina privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika ir nurodė, jog tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas nurodė, kad jis dirba kas antrą savaitę, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas, būdamas ganėtinai jauno amžiaus, darbingas, neturintis sveikatos problemų, nededa pakankamai pastangų tam, kad šalių nepilnamečiui sūnui teiktų išlaikymą, kuris užtikrintų ne tik minimalius sūnaus poreikius, bet ir leistų patenkinti kitus protingus vaiko ugdymo, lavinimo, laisvalaikio poreikius. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei remdamasis CK 3.201 str. 1, 2 dalimis, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir padidinti atsakovo teikiamo periodinio išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo periodinį 160,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės. Kadangi atsakovas išlaikymą sūnui mokėjo nereguliariai, teismas vaiko interesais nustatė konkrečią mėnesio dieną išlaikymui sumokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. Ž. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinio netenkinti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė CK normų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar dydžio pakeitimo. Teismas nepaisė proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo. Pagal CK normas ir kasacinio teismo praktiką, išlaikymo dydžiui pakeisti turi būti nustatyti esminiai aplinkybių pasikeitimai, o ieškovė tokių neįrodė. Teismas nevertino, kokie konkrečiai vaiko poreikiai yra išaugę. Iš tiesų pasikeitė ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis, ieškovės turtinė padėtis gerėjo, jos darbo užmokestis augo, o apelianto turtinė padėtis pablogėjo. Apeliantas nurodė, kad jis dirba kasininku pardavėju, gauna minimalų atlyginimą. Nors jis vykdo aktyvias darbo paieškas, įsidarbinimo galimybes apsunkina tai, kad jis kitą darbą turėtų derinti su pirmaeilėmis pareigomis. 2015-14-25 jam gimė antras vaikas ir apeliantas siekia aktyviai dalyvauti prižiūrint kūdikį. Padidėjo ir jo išlaikytinių skaičius, nes sutuoktinė yra neįgali, jai nustatytas 55 proc. lygio darbingumas, o be to dabar ji prižiūri kūdikį. Sutuoktinės pajamos šiuo metu yra tik 78 Eur neįgalumo šalpos išmoką per mėnesį. Transporto priemonių jis jau neturi, jos buvo mažos vertės, o dabar yra parduotos, už gautus pinigus pirkti būtiniausios kūdikio priežiūros priemonės – vežimėlis, lovytė, sauskelnės. Teismas neteisingai vertino jo sutuoktinės galimybes įsidarbinti, nesižvelgė į tai, kad ji augina kūdikį, o motinystės pašalpos negauna. Tuo tarpu ieškovė gyvena nuosavame būste, gauna 650,00 Eur pajamas ir turi tik vieną išlaikytinį. Apeliantas nurodo, kad elgdamasis garbingai, sūnui skirto išlaikymo mažinti jis neprašo. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė ir atsakovas privalo teikti išlaikymą sūnui J. lygiomis dalimis, didesnė išlaikymo dalis turėtų tekti ieškovei. Teismas pažeidė CK 3.192 str. 3 d. Aiškinant šios normos taikymą kasacinėje praktikoje nurodyta, jei tėvų turtinė padėtis yra sunki, vaikui turi būti teikiamas būtinas išlaikymas, o maksimalius poreikius atitinkantis išlaikymas teikiamas tuo atveju, jei tėvų turtinė padėtis tai leidžia. Ketverių metų vaiko fiziniam ar kultūriniams lavinimui būtų galima parinkti tėvų finansines galimybes atitinkančių užsiėmimų, taip užtikrinant kitus – būtinuosius vaiko poreikius. Teismas taip pat pažeidė CK 3.198 str. įtvirtintą vaikų teisės gauti vienodą išlaikymą principą, apeliantas nesutinka, kad ketverių metų sūnaus poreikiai yra didesni nei jo antrojo sūnaus poreikiai. Dėl greito kūdikio augimo jam nuolat reikalinga pirkti darbužius. MMA dydžio išlaikymas vaikui yra tik orientacinio pobūdžio.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-03 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė esamus vaiko poreikius, teismas juos vertino, paskaičiavo, jog ieškovės vaiko išlaikymui nurodyta reikalinga suma mažintina 29,00 Eur, t. y. reikalinga 320,00 Eur suma. Teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įrodymus, teisingai perskaičiavo vaikui per mėnesį reikiamą pinigų sumą ir pagrįstai nurodė, jog vaiko tėvai išlaikymą turtėtų teikti lygiomis dalimis, motyvuotai padidindamas iš atsakovo sumą iki 160,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovo skunde nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog jo sutuoktinė yra išlaikytinė, be pagrindo padidina kūdikiui reikalingo išlaikymo dydį. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas prie sūnaus J. išlaikymo neprisideda kitokiu būdu nei periodinio išlaikymo teikimas. Sūnus gyvena su ieškove, jai neišvengiamai tenka didesnis vaiko aprūpinimo teikimas. Nagrinėjant bylą teisme atsakovas pats patvirtino, kad metus laiko jis su sūnumi nebendravo ir savo iniciatyva nesiėmė jokių aktyvių ir teisėtų veiksmų tam, kad padėtis pasikeistų. Atskleisdamas savo turtinę padėtį apeliantas nėra visiškai sąžiningas, jis klaidina teismą, kad pardavė transporto priemones ir pirko būtinus daiktus kūdikiui. Byloje yra registro duomenys, jog transporto priemonės priklauso atsakovui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant tėvų turtinę padėtį vertinamas ne tik asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas. Atsakovas teisme nurodė, kad jis dirba kas antrą savaitę, todėl teismas teisingai preziumavo, kad būdamas ganėtinai jauno amžiaus, neturintis sveikatos problemų atsakovas nededa pakankamai pastangų tam, kad šalių nepilnamečiui sūnui teiktų išlaikymą, kuris užtikrintų ne tik minimalius sūnaus poreikius, bet ir leistų patenkinti kitus protingus vaiko ugdymo, lavinimo, jo laisvalaikio poreikius. Ieškovė taip nurodė, kad nuo 2015-07-01 MMA yra 325,00 Eur. Teismo sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl vaiko išlaikymo sumos padidinimo tenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ne vien nacionalinėje teisėje, bet ir tarptautiniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Neabejotinai tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiam šalių sūnui J. Ž. iš tėvo (apelianto) buvo nustatytas šalių susitarimu, kurį 2012 m. spalio 22 d. sprendimu patvirtino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nustatytas išlaikymo dydis – 300 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Minėta, kad įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Apeliantas teigia, kad svarbių aplinkybių, patvirtinančių tėvo (apelianto) turtinės padėties pagerėjimą arba vaiko poreikių išaugimą, kurie turi būti esminiai, nebuvo, teismas neteisingai nustatė, jog vaiko poreikiai padidėjo, o be to, teismas neteisingai įvertino įrodymus ir nepagrįstai nurodė, kad išlaikymas iš tėvų teiktinas lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 19 d. pareikštas ieškinys dėl nepilnamečiam vaikui 2011 - 2012 metais šalių susitarimu nustatyto išlaikymo padidinimo grįstas esminiu vaiko poreikiu – jo poreikių padidėjimu. Teismas ištyrė bylos duomenis ir sprendė, jog prieš tai šalių sulygtas išlaikymo iš atsakovo (apelianto) vaikui dydis – 300 Lt šiuo metu neužtikrina šalių sūnaus poreikių. Vasario mėnesį J. Ž. sueis penkeri metai. Teismas nustatė, jog pagal esamus vaiko J. Ž. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 320,00 Eur (1.105,00 Lt) suma ir padarė išvadą, jog nėra duomenų teigti, jog vaiko poreikius būtų galima patenkinti už mažesnę sumą. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad vaiko poreikiai nepadidėję. Tai, kad kai kurie būreliai gali būti nemokami, negali būti laikoma pagrindu spręsti, jog vaiko ugdymo ir laisvalaikio užtikrinimas nekainuoja. Bylos duomenimis vaikas lanko Vilniaus lopšelį – darželį „Rasa“, 2014 metais už vaiko ugdymą įstaigoje priklausomai nuo lankomumo buvo mokamas nuo 78 Lt iki 179 Lt (52,00 Eur) mokestis, vaikui reikalingi rūbai, mokslo ir ugdymo priemonės, maitinimas, todėl tvirtinti, kad pirmos instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma yra nepagrįstai padidinta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymėtina, ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikas lanko mokamas gimnastikos treniruotes, netrukus pradės mokytis mokykloje. Bylos duomenimis J. dažnai serga peršalimo ligomis, laringitu. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaiko amžių, sveikatą, ugdymą, laisvalaikio pomėgius, atsižvelgė į šalių nurodytas aplinkybes, o taip pat tai, kad atsakovas turi mažametį sūnų A., gimusį 2015 m. gegužės 25 d. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma – 320,00 Eur per mėnesį – yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.
Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių laikymosi sprendžiant dėl apelianto išlaikymo nepilnamečiam sūnui apimties pažymėtina, jog pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl asmuo turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl vertintinas ne tik asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Nagrinėdamas šalių ginčą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės (vaiko motinos) ir apelianto (vaiko tėvo) turinė padėtis iš esmės nepasikeitė, tačiau padidėjo vaiko poreikiai. Teismas sprendė, jog atsakovo argumentai, jog jis negali teikti sūnui 160,00 Eur dydžio išlaikymą, objektyviai nepagrįsti ir su tokia išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Kaip matyti iš bylos dokumentų, atsakovas gauna mažesnį darbo užmokestį už ieškovę, tačiau jis dirba ne pilną darbo laiką. Apelianto argumentas, kad jis nori prisidėti auginant kūdikį ir dėl to negali daugiau dirbti kolegijos vertinimu šiuo atveju negali būti laikomas reikšmingu. Byloje nustatyta, kad apeliantas jau metus laiko nebendrauja su sūnumi J., vaikas VTAS pateiktais duomenimis beveik neprisimena tėvelio (apelianto), todėl toks apelianto argumentavimas nesąžiningas. Kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime išdėstytais argumentais, jog apeliantas nepateikė duomenų, kad jo vardu registre įregistruotos transporto priemonės parduotos. Naujas transporto priemones apeliantas įsigijo po šalių santuokos nutraukimo (2010-10-07 jo vardu registruota transporto priemonė Lexsus SC, 2012-11-07 Renault Safrane, 2014-09-30 Lexsus LS), todėl teigti, jog apelianto turtinė padėtis pablogėjo nėra pagrindo. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog jis turi tris išlaikytinius. Apelianto sutuoktinė augina aštuonerių mėnesių jų sūnų A., tačiau tai yra laikinas atsitraukimas nuo darbo, apelianto sutuoktinė yra iš dalies darbinga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo galimybes teikti sūnui nustatyto dydžio išlaikymą ir apelianto vaikų teisių nepažeidė. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis realizavo savo galimybes įgyti kitą profesiją ar kad jis ieškojo bent kokių galimybių papildomai uždirbti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Pažymėtina, kad atsakovas turi tik du išlaikytinius – šalių sūnų J. ir aštuonerių mėnesių amžiaus sūnų A., tačiau kolegija sutinka su ieškovės nuomone, jog J. poreikiai didesni, nei A. Tokią išvadą paneigiančių CPK leistinų įrodymų apeliantas nepateikė. Vertindama šias aplinkybes, išlaikytinių skaičių, išlaikymo prievolės trukmę, šalių turtines galimybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog pirmos instancijos teismo priteista išlaikymo suma sūnui J. būtų apeliantui nepakeliama finansinė našta. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovės ir apelianto gaunamas pajamas (išmokas), turimą turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, didesnę ieškovės vaiko, gyvenančio kartu su ja, išlaikymo naštą, iš apelianto sūnui priteisto išlaikymo mokėjimo sumas, jo elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti), nustatė išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų (priešingų duomenų teismui nepateikta), kad jis nepateikė objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį papildomą darbą ar kitokias pastangas gerinti finansinę būklę (pvz. keisti kvalifikaciją). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apelianto nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad teismas pagrįstai bet kokias abejones vertino nepilnamečio vaiko interesų naudai, konstatuodamas, kad apeliantas gali teikti 160,00 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui J. iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad iš apelianto priteista tik dalis nepilnamečiam sūnui teismų pripažinto būtinu išlaikymo, likusi dalis, o taip pat ir pareiga užtikrinti visus papildomus sūnaus poreikius, tenka ieškovei, kuri, be to, užtikrina sūnui gyvenamąjį būstą bei rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, lavinimu, gydymu. Tuo tarpu apeliantas nuo bendravimo su sūnumi faktiškai buvo nusišalinęs.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas faktines aplinkybes, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikęs procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme nesusidarė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.