- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- I1-7718-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00428-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
2024 m. birželio 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) priteisti 2500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas teigia, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) paprastojoje grupėje, 3 būryje. Nurodo, kad minėto būrio dušo patalpose būdavo priverstas praustis matant kitiems nuteistiesiems, kadangi jose nebuvo įrengtos užuolaidos ant dušo pertvarų. Paaiškino, jog dušo patalpose yra įrengtos aštuonios dušo galvutės, keturios prie vienos sienos ir keturios prie kitos sienos, todėl naudojantis dušu nuolat buvo matomas kitų nuteistųjų. Prausimasis duše tokiomis aplinkybėmis jį trikdydavo, negalėjo kruopščiai nusivalyti viso kūno, todėl nuolat jausdavosi nešvarus, skleidė nemalonų prakaito kvapą, o kiti nuteistieji matydami jo drovumą, šaipydavosi iš jo, todėl dar labiau sutrikdavo ir vengdavo eiti maudytis. Kadangi negalėdavo tinkamai nusiprausti, kiti nuteistieji šaipydavosi iš jo skleidžiamo prakaito kvapo bei dėl to kildavo konfliktinių situacijų, nes prakaito kvapas niekam nėra malonus. Pareiškėjas pažymėjo, jog privatumo naudojantis dušu problema sunkino ir aplinkybė, kad jis dirba, o po kiekvienos darbo dienos reikdavo eiti praustis į netinkamai įrengtą dušo patalpą. Pabrėžė, jog dušo patalpos niekada nebūdavo tuščios.
Paaiškino, kad dėl Kalėjimo administracijos nesugebėjimo užtikrinti privatumą naudojantis dušu, jis nuolat jautė diskomfortą, dvasines kančias, būdavo emociškai prislėgtas, pablogėjo bendravimas su kitais nuteistaisiais, kadangi jie jo šalindavosi dėl skleidžiamo nemalonaus kvapo. Teigia, jog Kalėjimo administracija nesudarydama tinkamų kalinimo sąlygų piktybiškai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, pažeidžia nuteistųjų teises, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog Kalėjimo pareigūnai neveikė taip kaip privalėjo veikti, o dėl šių neteisėtų veiksmų jis patyrė neturinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės atstovės Tarnybos.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nepalaiko jame pateiktų argumentų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Kalėjime, ginčo laikotarpiu pareiškėjas Kalėjimo viršininko sprendimu buvo paskirtas gyventi į 3 būrio 2 patalpą ir į 16 būrio 7 patalpą. Informavo, kad Kalėjime nuo 2022 m. spalio mėnesio matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visų būrių dušinėse. Atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas. Tarnyba laikosi pozicijos, jog Kalėjimo administracijai dušų patalpose įrengus šonines pertvaras, jam naudojantis dušo patalpomis privatumas buvo užtikrintas.
Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į Kalėjimo administraciją, dėl dušuose neužtikrinimo privatumo, raštu nesikreipė ir nesiskundė. Taip pat pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, nesikreipė. Laikosi nuomonės, jog kreipimosi aspektas svarbus, nes pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į kalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.
Pareiškėjas skunde deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Tarnybos nuomone pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas nepateikė prašomos priteisti neturtinės žalos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie nepagrindžia turtinio reikalavimo pagrįstumo. Spręstina, jog pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. R. kreipėsi skundu į teismą prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu atsiradusią dėl neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Iš teismui pateiktos Kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 29 d. pažymos Nr. RV-22-3214 „Apie nusiteistojo V. R. laikymo sąlygas“ (b. l. 20-21) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Kalėjimo 3 būrio 2 patalpoje (nuo 2023-09-01 iki 2023-10-27) bei 16 būrio 7 patalpoje (nuo 2023-10-27 iki 2023-12-25). Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, jog naudojantis dušu nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo" patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengti: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijos pareigos dušinėse įrengti pertvaras ar dušo kabinas. Vis dėlto LVAT savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti laisvės atėmimo įstaigų nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-281-968/2023).
Šiuo atveju yra aktuali teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz. LVAT 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.).
Tarnyba atsiliepime teigia, kad Kalėjimas 2022 m. spalio mėnesį būrių dušo patalpose įrengė matomumą ribojančias šonines pertvaras. Tarnyba teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo paraišką Nr. PP-175 (b. l. 29 – 33) iš kurios turinio matyti, jog Kalėjimas vykdė viešąjį pirkimą siekdamas įsigyti dušo pertvaras, ne mažiau nei 2 m. aukščio, sanitarinis aukštis 0,165 mm, plokštės storis ne mažiau 18 mm. 2022 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitoje – faktūroje (b. l. 28) nurodyta, kad Kalėjimas įsigijo 44 vnt. dušo pertvarų. Analizuojant 2022 m. spalio 14 d. fotonuotrauką (b. l. 34) nustatyta, kad Kalėjimo bendro naudojimo dušo patalpose yra įrengtos dušo pertvaros, iš šonų atskiriančios vieną maudymosi vietą nuo kitos, pačios pertvaros nepermatomos, aukštos, tačiau juose nėra įrengtos duris ar dušo užuolaidos.
Įvertinus anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu Kalėjimo bendrojo naudojimo dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros, kurios užtikrino pakankama pareiškėjo privatumą prausiantis duše.
Vadovaujantis cituojamu teisiniu reglamentavimu, faktiniais bylos duomenis, apibūdinančiais V. R. kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuotos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tame tarpe ir valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.