Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kaltės, su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, jog liudytojai yra nukentėjusiojo draugai, todėl prieš jį nusteikę, sužalojimų nukentėjusiajam negalėjo padaryti, nes buvo be sąmonės išvežtas į ligoninę.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, 2K-106-719/2023). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-303/2020).

7. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. M. kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, tinkamai taikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo taisykles bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka. Teismas, įvertinęs iš skirtingų įrodymų šaltinių gautą informaciją, padarė pagrįstą ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad R. M. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

8. Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad R. M. kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje. Jis parodė, kad su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus, kilo ginčas dėl narkotinių medžiagų, kurias turėjo E. Č. Tarp nuteistojo ir A. D. įsiplieskė konfliktas, jie apsistumdė ir lyg sudavė vienas kitam smūgius. Ar kiti asmenys dalyvavo apsistumdyme ir suduodant smūgius, neatsimena, kas vyko toliau neatsimena, po konflikto sąmonę atgavo tik ligoninėje. Kokiomis aplinkybėmis E. Č. buvo sužaloti rankos pirštai nežino, neatsimena, kad būtų kirviu kirtęs E. Č. per rankos pirštus.

9. Nors nuteistasis nurodo, jog jis buvo be sąmonės, todėl negalėjo tokios būklės atlikti inkriminuotų veiksmų, tačiau pažymėtina, kad vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovaujamasi ne vien nuteistojo parodymais. Be to, nagrinėjamu atveju nuteistasis ir pats nurodo, jog neatsimena visų įvykio aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę.

10. Nukentėjusysis E. Č. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad tiesė dešinę ranką, norėdamas pasiimti telefoną nuo kėdės, kai pamatė, kad R. M. užsimojo kirviu į jo ranką. Tai pamatęs spėjo ranką šiek tiek patraukti link savęs, bet dešinės rankos pirštų galai dar buvo ant kėdės, kai R. M. kirviu jam trenkė per dešinės rankos pirštus. Pradėjo bėgti kraujas, ant kėdės pamatė savo mažojo piršto dalį. Šie nukentėjusiojo parodymai atitinka nagrinėjamojoje byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, juos patvirtina liudytojų parodymai ir rašytiniai duomenys, todėl jie vertinami, kaip patikimi ir teisingi.

11. Nukentėjusiojo E. Č. parodymus neabejotinai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2023 m. vasario 22 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad E. Č. nustatyta dešinės plaštakos V piršto distalinio pirštakaulio trauminė amputacija; IV piršto atviras sąnarinis proksimalinio pirštakaulio lūžis su tiesiamosios sausgyslės, PIP sąnario kapsulės ir voliarinės plokštelės pažeidimais, bei nervo pažeidimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kertančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2022 m. gruodžio 19 d. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, kirviu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 92-94).

12. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojų A. D., D. K., D. Č., G. Š. parodymai. Nagrinėjamu atveju, itin svarbūs yra liudytojo A. D. parodymai, nes jis buvo įvykio vietoje ir betarpiškai matė visas aplinkybes. Šis liudytojas paaiškino, kad E. Č. ištiesus ranką link kėdės pasiimti telefono ar stikliuko su degtine, pamatė, kaip per jo pirštus kerta kirviu, o kirvį laiko R. M.. Jis nematė nei kada, nei iš kur R. M. rankose atsirado kirvis, pamatė tik tą momentą, kai R. M. kirviu kerta per pirštus ir nuo E. Č. rankos pirštų nukrenta kruvinas piršto galas, iš jo rankos labai stipriai srove bėgo kraujas, jis šaukdamas išbėgo į kiemą. Tuo metu paklausė R. M. ką jis padarė. R. M. jam kelis kartus kumščiu sudavė į veidą ir petį. Tuomet jis pradėjo gintis ir sudavė kelis smūgius rankomis R. M., po ko šis nukrito ant žemės. Jis pats išbėgo į kiemą žiūrėti kaip E. Č. Taigi šio liudytojo parodymai paneigia apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad R. M. buvo netekęs sąmonės ir tokios būklės negalėjo padaryti nusikaltimo, kadangi R. M. sąmonę prarado jau po to, kai sužalojo nukentėjusįjį ir sudavė smūgius A. D. Šią išvadą patvirtina ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo E. T. 2023 m. sausio 12 d. nutarime „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ nustatytos aplinkybės. Šiame nutarime nustatyta, kad A. D. gindamas save nuo pradėto ir tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ir gyvybę, nesunkiai sužalojo R. M., nes pastarasis kirviu sužalojo kitą asmenį ir iš karto po to sudavė smūgius A. D.

13. Liudytojas D. K. paaiškino, kad apie 2.30 val. paėmęs telefoną išėjo į kiemą, norėjo paskambinti. Jam išeinant joks konfliktas nevyko, visi bendravo ir gėrė alkoholį. Kieme jis atsistojo šalia įėjimo į namą durų (kiemo pusėje) ir kalbėjo telefonu. Vos po kelių minučių į kiemą šaukdamas išbėgo E. Č. Jis šaukė, kad R. jam kirviu nukirto pirštus, šaukė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pamatęs, kad iš E. Č. rankos srove bėga kraujas, skambino Bendruoju pagalbos centro numeriu, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Liudytojas D. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kažkuriuo metu D. K. išėjo į kiemą. Labai greitai jis pakilo nuo minkšto kampo ir nuėjo į tualetą. Vos po kelių minučių grįžus iš tualeto, kambaryje pamatė, kad šalia minkšto kampo ant žemės be sąmonės guli R. M. Taip pat iškart pamatė, kad ant grindų ir ant taburetės, kuri buvo pastatyta vietoje stalo, yra kraujo. Pradėjo eiti link kiemo, ant grindų taip pat buvo matomas kraujas. Jam išėjus į kiemą D. K. telefonu kalbėjo su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais, šalia stovėjo E. Č., jo ranka buvo kruvina. Atvykę policijos pareigūnai aiškinosi, kas atsitiko. Paskui kažkas pasakė, kad E. Č. R. M. kirviu atkirto pirštus. Liudytojas G. Š. paaiškino, jog išgirdęs triukšmą, šauksmus, atpažino E. Č. balsą, atbėgo prie namo ir pamatė E. Č., D. K. ir A. D. Pamatė, kad E. Č. iš dešinės rankos srove bėga kraujas. Pasakė, kad atkirto pirštus. Nuėjęs į namus rado piršto dalį, ją pakėlė ir atnešė į kiemą, laukė medikų. Vėliau buvo aplankyti E. Č. ligoninėje ir šis jam sakė, kad vienas iš M. kirto jam kirviu per pirštus be jokios priežasties.

14. Nors liudytojai D. K., D. Č. patys to fakto, kaip R. M. kirviu kirto per E. Č. rankos pirštus nematė, nes buvo išėję iš patalpos, kurioje asmenys vartojo alkoholį ir įvyko įvykis, o liudytojas G. Š. atėjo tik po įvykio, tačiau jų parodymai atitinka bylos įrodymų visumą ir padeda juos sujungti į vientisą grandinę, kuri patvirtina, kad R. M. išgertuvių metu, kirvio ašmenimis kirto per rankos pirštus E. Č. Liudytojo D. K. parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio šaukdamas nurodė, kad R. M. jam kirviu nukirto pirštus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visetą, t. y. jau aptartus duomenis ir Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą, kuriame pranešama apie įvykį ir girdisi, jog vyriškas balsas sako „Ar tu matei ką R. padarė?“. Taigi, nuo pat pranešimo apie įvykį pradžios buvo įvardijama, kad su kirviu nukentėjusiajam kirto R. M.

15. Nors nesutikdamas su liudytojų parodymais nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jie yra nusiteikę prieš apeliantą, nes yra E. Č. draugai, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, liudytojų suinteresuotumas byloje nenustatytas, o jų parodymai patvirtina vieni kitus, nukentėjusiojo parodymus ir rašytinę bylos medžiagą, yra logiški bei nuoseklūs.

16. Vertindama nuteistojo teiginius, kad jis neatsimena įvykio aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis įvykio aplinkybių gali neprisiminti ir dėl neblaivumo, ir dėl jam suduotų smūgių, po kurių jis buvo nukritęs ir galimai praradęs sąmonę. Vis dėl to, neatmestina ir tai, kad nuteistojo teiginiai, jog jis neatsimena, kad būtų kirtęs kirviu nukentėjusiajam, gali būti ir jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

17. Aptartų objektyvių duomenų visumoje neginčytinai nustatyta, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog nukentėjusiajam specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus padarė būtent nuteistasis R. M., todėl jis pagrįstai ir teisingas pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės individualizavimo

18. R. M. skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimui, ginčija kaltę ir siekia priešingo sprendimo, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nustatė dvi R. M. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertino tai, kad jis anksčiau teistas 15 kartų, paskutinius du kartus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį už smurtinių nusikaltimų padarymą. Šių duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad R. M. nedaro tinkamų išvadų ir švelnesne bausmės rūšimi nei laisvės atėmimas, nebūtų sulaikytas nuo naujų nusikaltimų darymo. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertino, tai kad jis veikė netiesioginės tyčios forma. Parinkdamas bausmės dydį teismas vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nusprendė skirti didesnį bausmės dydį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

19. Kauno apygardos teisme 2023 m. spalio 11 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Violeta Naujokienė ir jo gynybos išlaidos sudaro 113,33 Eur sumą, kuri turi būti priteista valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi tai, kad R. M. nedirbantis, jam paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis turės atlikti, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ir priimti naują – išteisinamąjį, nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo R. M. išieškoti 113,33 Eur (vieno šimto trylikos eurų ir trisdešimt trijų centų) išlaidas dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.