- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1380-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14133-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- S. T.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. T. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15min“ (toliau – atsakovė) dėl tiesos neatitinkančių duomenų paskelbimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinyje atsakovei suformuluotus reikalavimus, susijusius su straipsniais (duomenys neskelbtini), t. y. reikalavimus išdėstytus ieškinio dalyko (ieškinio skyrius H. Prašymas) 2.1, 2.2, 2.3, 3, 4.1–4.3, 6 ir 7 punktuose toje apimtyje, kiek jie susiję su nurodytuose straipsniuose paskelbta informacija ir kitais duomenimis (duomenys neskelbtini). Taip pat nutarė nustatyti ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus: 1) Performuluoti reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal nutarties 7 punkte nurodytas pastabas; 2) Patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką pagal nutarties 8 punkte nurodytas pastabas; 3) Sumokėti už pareikštus reikalavimus 300 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovę pašalinti konkrečius teiginius, nuotraukas, ieškovo privataus susirašinėjimo duomenis patenka į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI-2397-535/2017 teisminio nagrinėjimo dalyko apimtį. Todėl šių reikalavimų priėmimas ir nagrinėjimas reikštų įsiteisėjusiu teismo baigiamuoju aktu nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų teisinių išvadų peržiūrą. Pažymėjo, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kokio būtent dydžio turtinę žalą ir neturtinę žalą ieškovas įrodinės, kad patyrė. Dėl to sprendė, kad aptariamas reikalavimas laikytinas netinkamai suformuluotu. Nurodė, kad ieškovas turėtų tiksliai išskirti, kokio dydžio turtinės žalos atlyginimą ir kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą jis prašo priteisti iš atsakovės. Taip pat sprendė, kad, atsisakius priimti dalį ieškovo reikalavimų, ieškovas turėtų patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Tai yra iš ieškinio turinio, kad būtų užtikrintas procesinio dokumento aiškumas ir konkretumas, turėtų būti pašalinti su paminėtuose straipsniuose paskelbta informacija susiję teiginiai ir reikalavimai. Pažymėjo, kad kartu su ieškiniu ieškovas pateikė mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad ieškovas 2019 m. kovo 7 d. sumokėjo 300 Eur dydžio žyminį mokestį. Tačiau paminėtas mokestis buvo įskaitytas Vilniaus apygardos teisme užvestoje civilinėje byloje Nr. e2-2896-603/2019 ir ieškovui nebuvo grąžintas. Todėl sprendė, kad už pareikštą ieškinį ieškovas formaliai nėra sumokėjęs reikiamo dydžio žyminio mokesčio.
3. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. T. patikslinto ieškinio reikalavimus, išdėstytus paragrafo „G. Prašymai“ 1, 4, 5 ir 7 punktuose. Taip pat nutarė kitoje dalyje ieškinį (pirminį ir patikslintą) laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovas formuluoja nauja reikalavimą – įpareigoti atsakovę įvykdyti Žurnalistų etikos inspektorės 2017 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. (SK-95)SPR-1. Pažymėjo, kad toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai patys savaime yra privalomi vykdyti, o už jų nevykdymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Sprendė, kad faktiškai tik pakeitęs pradines formuluotes, ieškovas pakartotinai dėsto aplinkybes, kurios buvo teisiškai kvalifikuotos ir įvertintos įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais. Pažymėjo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje toliau dėsto aplinkybes, susijusias su straipsniais (duomenys neskelbtini) (patikslinto ieškinio B ir C skirsniai). Todėl ieškovas nepašalino vieno iš 2019 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodytų pirminio ieškinio trūkumų – patikslinti ieškinio faktinį pagrindą. Taip pat nurodė, kad patikslinto ieškinio paragrafo „G. Prašymai“ 4 ir 5 punktuose ieškovas dėsto reikalavimus, kurių nebuvo pirminiame ieškinyje ir atsakovei 2019 m. balandžio 23 d. teiktoje pretenzijoje dėl tiesos neatitinkančių duomenų paskelbimo. Naujais reikalavimais ieškovas prašo pripažinti, kad tikrovės neatitinka straipsnyje (duomenys neskelbtini) paskelbtas teiginys (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovas prašo įpareigoti atsakovę paskelbti, kad ieškovas straipsnių (duomenys neskelbtini) paskelbimo metu (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad tokie reikalavimai negali būti priimti, nes jie nebuvo nagrinėti privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pažymėjo, kad tikslindamas pirminį ieškinį ieškovas taip pat pakeitė ir reikalavimo įpareigoti atsakovę atsiprašyti ir paskelbti paneigimo tekstą turinį. Atsakovei 2019 m. balandžio 23 d. teiktoje pretenzijoje ir patikslintame ieškinyje išdėstytas paneigimo tekstai nesutampa. Patikslintame ieškinyje išdėstytame tekste ieškovas papildomai įtraukia šias dalis: (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad keisdamas pirminį reikalavimą dėl paneigimo teksto paskelbimo, kurį buvo pateikęs atsakovei CK 2.24 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta tvarka, ieškovas sukuria situaciją, kai tokio reikalavimo negalima priimti, nes nebuvo tinkamai pasinaudota ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Taip pat nurodė, kad ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu nepateikė įrodymų, kad sumokėjo nustatyto dydžio žyminį mokestį ir neprašo faktiškai jam negrąžinto žyminio mokesčio įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už patikslintą ieškinį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti.
7. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dalis reikalavimų negali būti priimti, nes jie nebuvo nagrinėti privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
7.1.1. Pažymėjo, kad tiek pretenzijoje, tiek patikslintame ieškinyje prašė įrašyti tokį paneigimo tekstą: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vienintelis skirtumas yra tas, kad patikslintame ieškinyje prašė paskelbti, kad (duomenys neskelbtini) ne tik pateiktame paneigimo tekste, bet ir atskiru reikalavimo punktu, bet tai visiškai nekeičia reikalavimo esmės.
7.1.2. Pažymėjo, kad pretenzijos 2.2.2. ir 2.3.10. punktais prašė pripažinti, kad teiginiai: (duomenys neskelbtini) žemina jo garbę ir orumą, kenkia jo reputacijai ir neatitinka tikrovės. Nurodė, kad vienintelis skirtumas yra tas, kad patikslintu ieškiniu jis ne tik prašė paneigti, kad (duomenys neskelbtini) bet ir prašė paskelbti, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau toks skirtumas negali būti laikomas neteisminio nagrinėjimo neišnaudojimu, kadangi jis jau daugybę kartų buvo informuotas apie (duomenys neskelbtini).
7.1.3. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai teigiama, kad jis nereikalavo paneigti, kad (duomenys neskelbtini), nes toks paneigimo turinys seka iš jo pretenzijos 78 punkto, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini).
7.1.4. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai teigiama, kad jis pretenzijoje neginčijo, kad neva sakė, jog (duomenys neskelbtini), nes pretenzijos 78 punkte rašė (duomenys neskelbtini).
7.2. Pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paneigta jo teisė gauti neturtinę žalą už Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo Nr. (SK-95)SPR-1 konstatuotus jo teisių pažeidimus, kadangi žurnalistų etikos inspektorius negali jam priteisti piniginį neturtinės žalos atlyginimą.
7.3. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, patikslinto ieškinio priedo 75 puslapyje yra pateikta informacija apie sumokėtą žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis, kuria, nustačius, kad nebuvo tinkamai pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, nutarta atsisakyti priimti dalį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, o likusioje dalyje, nustačius, kad nebuvo pašalinti nustatyti trūkumai, nutarta ieškinį (pirminį ir patikslintą) laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui.
11. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai: 1) asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumą duomenis; 2) reikalauti atlyginti tokiu paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra išskiriamas trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdas – asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006).
12. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CK 2.24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą (CK 2.24 straipsnio 4 dalis). Taigi, procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2006).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia pasinaudoti visais aukščiau nurodytais asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdais, pirmosios instancijos teismui pateikė duomenimis, kad privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka pasinaudojo, atsakovei įteikdamas 2019 m. balandžio 23 d. pretenziją.
14. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nebuvo tinkamai pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, grindė tuo, kad CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nurodytas paneigimas, kurį 2019 m. balandžio 23 d. pretenzijoje surašė ieškovas, yra trumpesnis nei tas, kuris pateiktas patikslintame ieškinyje. Bei tuo, jog patikslintame ieškinyje ieškovas reiškia du papildomus reikalavimus, kurių 2019 m. balandžio 23 d. pretenzijoje nereiškė.
15. Išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos paskirtis yra nustatyti, ar atsakovas pripažįsta, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ar jis savanoriškai imsis priemonių adekvačiu žinių paskleidimo būdu jas paneigti, ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-755/2007; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1346-450/2012).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatsakė į ieškovo jai pateiktą 2019 m. balandžio 23 d. pretenziją, reiškia, kad ji nepripažįsta, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir neketina imtis priemonių jas paneigti. Todėl spręstina, kad įpareigojus ieškovą pakartotinai naudotis išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, nebūtų pasiekti šios ginčo sprendimo stadijos tikslai, t. y., įvertinus tai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje paneigimo tekstą pakeitė neišbraukdamas tekstą, kurio paneigimo reikalauja, tačiau jį papildydamas, logiška teigti, kad atsakovės pozicija nepasikeis. Tokiu būdu darytina išvada, kad išankstinėje ginčo sprendimo ne teisme stadijoje nėra galimybės išspręsti šalių ginčą ir ieškovas yra įgijęs teisę kreiptis į teismą.
17. Susipažinus su patikslintame ieškinyje naujai keliamais reikalavimais, nustatyta, kad vienas iš jų, t. y. reikalavimas – įpareigoti atsakovę paskelbti, kad (duomenys neskelbtini) – yra susijęs su paskelbtų duomenų paneigimu, todėl, remiantis aukščiau išdėstytu, taip pat spręstina, kad nėra tikslinga įpareigoti ieškovą pakartotinai naudotis išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
18. Tuo tarpu pasisakant dėl kito reikalavimo – pripažinti, kad tikrovės neatitinka straipsnyje (duomenys neskelbtini) paskelbtas teiginys (duomenys neskelbtini) – pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 straipsnyje nustatytais pagrindais, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, ir prašo priteisti žalos, netaikytina CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010).
19. Taigi, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti dalį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų, siejant tokį sprendimą su išvada, jog nebuvo tinkamai pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tačiau, dėl toliau nutartyje dėstomų aplinkybių, ieškovo atskirasis skundas tenkintinas tik iš dalies, laikant, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė laikyti ieškinį (pirminį ir patikslintą) nepaduotu ir grąžinti ieškovui.
20. Ieškovas atskiruoju skundu neginčija, o apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas nepašalino vieno iš 2019 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodytų pirminio ieškinio trūkumų – patikslinti ieškinio faktinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pakartotinai dėsto aplinkybes, kurios buvo teisiškai kvalifikuotos ir įvertintos įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais.
21. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1110-619/2018, vertindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pripažino, kad atsisakius priimti dalį ieškinio reikalavimų, siekiant proceso koncentruotumo ir rungimosi principų įgyvendinimo, ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas, pašalinant iš jo su bylos objektu nesusijusius argumentus ir reikalavimus, yra būtinas.
22. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčijama nutartimi buvo paneigta jo teisė gauti neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškovui išaiškino, kad ginčijama nutartis neužkerta kelio jam, ištaisius ieškinio trūkumus ir tinkamai suformulavus reiškiamus reikalavimus, pakartotinai kreiptis į teismą.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė duomenis, jog 2019 m. liepos 4 d. sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis ši į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą įmokėta suma nėra įskaityta jokioje kitoje Lietuvos teismuose nagrinėjamoje byloje. Todėl vertintina, kad šis ieškinio trūkumas buvo pašalintas, tačiau, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, tai nekeičia apeliacinės instancijos teismo galutinio sprendimo dėl to, kad atskirasis skundas yra tenkintinas tik iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovo S. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:
„Ieškinį (pirminį ir patikslintą) laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.