- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-16
- Bylos Nr.
- 2-755/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Pareiškėjas
- K. S.
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo (ieškinio medžiaga Nr. 2-497-45/2007).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame atsakovais nurodė firmą ,,Alio, Raseiniai“, V. S., prašydamas pripažinti žeminančiomis pareiškėjo garbę ir orumą 2007 m. kovo 30 d. Nr. 13 (490), 2007 m. balandžio 6 d. Nr. 14 (491), 2007 m. balandžio 13 d. Nr. 15 (492), 2007 m. balandžio 20 d. Nr. 16 (493), 2007 m. balandžio 27 d. Nr. 17 (494) laikraštyje „Alio, Raseiniai“ išspausdintas publikacijas ir fotonuotraukas, bei solidariai priteisti iš atsakovų 1 mln. Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas nurodė, kad CK 2.24 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtinta asmens pareiga prieš kreipiantis teisminės gynybos, pasinaudoti išankstine neteismine duomenų paneigimo tvarka, kai duomenys, besikreipiančio asmens suvokimu neatitinkantys tikrovės ir žeminantys jo garbę ir orumą, buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemones. Teismas sprendė, kad ieškiniu reikalaujama pripažinti per visuomenės informavimo priemonę (laikraštį „Alio, Raseiniai“) paskelbtus duomenis, kurie, pareiškėjo manymu, neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą, todėl atmetė pareiškėjo argumentą, kad CK 2.24 straipsnyje numatytas informacijos paneigimo institutas netaikytinas. Taip pat teismas pažymėjo, jog pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 4 punktus bei CK 2.24 straipsnio pirmąją dalį ieškinyje dėl garbės ir orumo gynimo būtina tiksliai nurodyti, kokia paskleista informacija ir kodėl žemina garbę ir orumą, kokio dydžio neturtinė žala buvo padaryta konkrečia publikacija, tuo tarpu pareiškėjas nenurodė argumentų, kodėl konkrečioje publikacijoje paskleista informacija žemina jo garbę ir orumą bei kokio dydžio neturtinė žala jam buvo padaryta konkrečia publikacija.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą išnagrinėti iš esmės. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino CK 2.24 straipsnio ir Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio antrosios dalies nuostatas, kurios numato, jog asmuo, apie kurį buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų, o pagal CK 2.24 straipsnio trečiosios dalies nuostatas, reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nagrinėja teismas, nepriklausomai nuo to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne. Apelianto nuomone, sisteminis šių teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad paneigimas gali būti spausdinamas tik tiems duomenims, kurie neatitinka tikrovės, tuo tarpu šioje byloje yra būtina nustatyti, ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Be to, apelianto teigimu, paneigimas, kaip privaloma išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo stadija, privalomas tuomet, kai per visuomenės informavimo priemones buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, tuo tarpu nuomonei šis reikalavimas netaikytinas; šiuo atveju reikšmingas faktas, ar atsakovais nurodomi asmenys, reikšdami savo nuomonę, nepiktnaudžiauja šia teise.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Ši procesinė subjektinė teisė priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios pagal procesinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas bei tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Teisės kreiptis į teismą prielaidos su procesine teise kreiptis į teismą susijusios tiesiogiai ir reiškia, jog pareiškimą padavęs asmuo apskritai neturi teisės pareikšti ieškinį teisme. Civilinio proceso teisės teorijoje šios prielaidos skirstomos į teigimas ir neigiamas, ir nors vienos iš jų nebuvimas reiškia, jog asmuo neturi teisės teismine tvarka ginti pažeistų materialiųjų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos reiškia, jog asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau jis šią teisę įgyja tik įvykdęs įstatyme nustatytas sąlygas. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. Tuo atveju, kai tokia išankstine tvarka asmuo nebeturi galimybės pasinaudoti, jis apkritai praranda galimybę ginti šias teises ar įstatymų saugomus interesus teismine tvarka, ir galima konstatuoti, jog išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka tapo ne teisės kreiptis į teismą sąlyga, bet šios teisės teigiama prielaida. Asmeniui, kuris nesilaikė šios įstatyme nustatytos privalomos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos neatsiranda teigiami procesiniai teisiniai padariniai, kadangi teismas turi atsisakyti priimti nagrinėti tokį reikalavimą (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Civilinio proceso normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų ir sąlygų buvimą, inter alia tai, ar buvo laikytasi atitinkamai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčo sprendime ne teisme tvarkos, taip pat tai, ar šia tvarka dar galima pasinaudoti.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo K. S. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Kaip matyti iš ieškinio turinio, jis yra pareikštas dėl visuomenės informavimo priemonėje paskelbtų duomenų pripažinimo asmens garbę ir orumą žeminančiomis žiniomis ir neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų (CK 2.24 str. 2 d.). Tokia asmens teisė yra įtvirtinta ir Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje, o jos realizavimo tvarką nustato šio įstatymo 44 straipsnis. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 2.24 straipsnio ketvirtąja dalimi asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą ir reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik po to, kai visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Taigi šios teisės normos nustato privalomąją išankstinę neteisminę bylos dėl garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių, paskleistų per visuomenės informavimo priemones, paneigimo sprendimo
tvarką. Išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos paskirtis yra nustatyti, ar atsakovas pripažįsta, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ar jis savanoriškai imsis priemonių adekvačiu žinių paskleidimo būdu jas paneigti, ir pan. Pasinaudojimas išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka šio pobūdžio ginčuose sąlygoja suinteresuoto asmens galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo. Kai asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios yra paskelbtos per visuomenės informavimo priemones, teismas priima nagrinėti reikalavimą dėl žinių paneigimo viešosios informacijos rengėjui tik tada, kai reikalavime viešosios informacijos rengėjui asmuo tiksliai nurodo, kokios paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kokie paskelbtų žinių teiginiai žemina asmens garbę ir orumą, suformuluoja paneigtinų žinių tekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Mažeikių UAB ,,Santarvės laikraštis“, Mažeikių rajono laikraščio ,,Santarvė“ redakcija (bylos Nr. 3K-3-861/1999 m., kat. 40)).
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad sisteminis CK 2.24 straipsnio ir Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad privaloma išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka privaloma tik tada, kai per visuomenės informavimo priemones buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, tuo tarpu nuomonei šis reikalavimas netaikytinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl žinių ir nuomonės atribojimo yra sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu, nes jis svarbus civilinės atsakomybės pagrindų nustatymui, tai yra susijęs su ginčo išsprendimu iš esmės.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas K. S. nesilaikė įstatymo nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos dėl laikraštyje „Alio, Raseiniai“ paskleistų duomenų paneigimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo K. S. ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.