Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1346-450/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-03
Bylos Nr.
2S-1346-450/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01684-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
UAB „TELE-3“
Trečiasis asmuo
R. G. J.
Kategorijos
  • 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1346-450/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01684-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 119.1.; 121.21.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui UAB „TELE-3“, trečiasis asmuo R. G. J. dėl informacijos pripažinimo tikrovės neatitinkančia, garbę bei orumą žeminančia ir tokios informacijos paneigimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „TELE-3“, trečiasis asmuo R. G. J., reikšdamas tokius reikalavimus: pripažinti, kad 2011 m. gruodžio 8 d. 19.40 val. atsakovo valdomu televizijos kanalu TV3 transliuotoje laidoje „Paskutinė instancija“ paskelbta informacija „Dabar už nugaros jau matote schemutę. Joje pavaizduota, kaip pinigai vaikšto pono R. banke. Ar gali būti, kad tie pinigai vaikšto panašiai, kaip jie iškeliavo iš Snoro banko“, „Čia jūsų nedraugai man pametėjo tokį va...Čia jūsų nedraugai, vat, nupiešė tokią schemą...Tipo, pinigų plovimo schema pas R., sako...per sportą“, „Tai yra 9 milijonai, kuriuos paskolina Ūkio bankas, atsiduria kitoje R. kišenėje“ yra neatitinkanti tikrovės ir žeminanti ieškovo garbę ir orumą; įpareigoti atsakovą ištransliuoti tokio turinio paneigimą: „2011 m. gruodžio 8 d. 19.40 val. televizijos kanalu TV3 transliuotoje laidoje „Paskutinė instancija“ buvo pateikta neteisinga, šališka ir tendencinga, tikrovės neatitinkanti informacija apie V. R.. Atsiprašome V. R.“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi nustatė ieškovui V. R. terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. kreipiantis į atsakovą UAB „TELE-3“ su prašymu paskelbti paneigimą, kuriame būtų nurodyta, kokia konkrečiai informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą, suformuluoti konkretų paneigimo tekstą bei informuoti teismą apie atsakovo sutikimą ar atsisakymą paskelbti paneigimą.

Ieškovui pateikus atskirąjį skundą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi pasinaikino 2012 m. kovo 12 d. nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovo V. R. ieškinys atsakovui UAB „TELE-3“, trečiasis asmuo R. G. J. dėl informacijos pripažinimo tikrovės neatitinkančia paliktas nenagrinėtu bei grąžintas ieškovui sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis. Teismas nurodė, kad, priėmus ieškinį, nustatyta, kad jis paduotas nesilaikius išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Nors ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau ieškovo surašytas paneigimas neatitiko LR Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. nustatytos tvarkos. Šiuo atveju ieškovas prašyme paneigti paskelbtą informaciją nenurodė, kokia konkrečiai paskelbta informacija neatitinka tikrovės, bei nepateikė tikslaus paneigimo teksto. Dėl nurodytos priežasties prašymas paneigti paskelbtą informaciją negali būti pripažintas tinkamu reikalavimu paneigti paskelbtą žmogaus orumą ir garbę žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją LR CK 2.24 str. 2 d. prasme. Atsižvelgdamas į išdėstyta bei į tai, kad kreipimosi į teismą trūkumas negali būti pašalinamas po bylos iškėlimo, ieškovas nesirengia pakartotinai kreiptis į atsakovą su konkrečiu reikalavimu paskelbti ieškovo norimą paneigimą, todėl teismas sprendė, kad susidariusioje situacijoje tolimesnis ieškinio nagrinėjimas negalimas. Teismo vertinimu, nustatyta esminė procesinė kliūtis tokios kategorijos bylos nagrinėjimui, todėl vadovaujantis LR CPK 296 str. 1 d. 1 p., 11 p. yra teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. R. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad teismas klaidingai nustatė, kad ieškinys paduotas nesilaikius išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Raštišku 2011-12-23 prašymu buvo kreiptasi į atsakovą, prašant per 2 savaites nuo minėtojo prašymo gavimo TV3 laidoje „Paskutinė instancija“ ištransliuoti paneigimą. Paneigimo forma ir tekstas pasirinktas atsižvelgiant į laidos visumą ir bendrą kontekstą, o ne į paskirus sakinius ar frazes, vertinant, kad garbę ir orumą žeminanti žinia buvo perteikiama visos laidos metu, taip pat, kad atskirų sakinių pakartojimas paneigime, kuris paprastai pateikiamas kontekste, tik dar kartą eskaluotų tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą žeminančią informaciją, tokiu būdu dar labiau pažeidžiant interesus. Vertinant, ar buvo laikytasi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, reikia analizuoti ir atsakovo atsakymą. Iš atsakovo gauto 2012-01-06 atsakymo yra akivaizdu, kad atsakovas net nesirengė svarstyti informacijos paneigimo ar atsiprašymo paskelbimo. Pateiktas atsakymas nemotyvuotas ir nepagrįstas, iš esmės nesusijęs su 2011-12-23 prašymu, nepaaiškinantis atsisakymo paneigti informaciją priežasčių ir tuo pažeidžiantis VIĮ 44 str. 4 d. reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-05-15 teisėjų senato nutarimu, paneigimai, neatitinkantys VĮĮ 44 str. 2 d. reikalavimo, taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti paskelbtas žinias ne dėl jų esmės, o tik dėl formos, skelbiami viešosios informacijos rengėjo nuožiūra. Jeigu atsakovas būtų svarstęs informacijos paneigimo klausimą ir jam būtų neaiški paneigimo ištransliavimo forma ir turinys, jis būtų tai nurodęs savo atsakyme arba būtų paskelbęs paneigimą pats, pasirinkdamas turinį. Atsižvelgiant į tai, bet koks pakartotinis kreipimasis į atsakovą neturi prasmės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „TELE-3“ nurodė, kad nesutinka su ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais bei skundo reikalavimu. Iš LR VĮĮ 44 str. 2 d. akivaizdu, kad ieškovas privalo tiksliai nurodyti, kokie atsakovo paskleisti konkretūs teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Iš įstatymo nuostatos neseka, kad ieškovas turi teisę reikalauti paneigti visą laidą ar laidos siužetą apie ieškovą, nenurodydamas konkrečių laidos teiginių. Ieškovas klaidina atsakovą ir teismą, atskirajame skunde cituodamas neva Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gegužės 15 d. apžvalgos teiginį, nes ieškovas iš tiesų cituoja nuo 1998 m. liepos 26 d. galiojusią VIĮ redakciją, kurios straipsnių tekstas ir juose įtvirtinti reikalavimai iš esmės skiriasi nuo šio metu galiojančio VIĮ nustatytų reikalavimų paneigimo paskelbimui. Ieškovo paneigimo tekstas neatitiko reikalavimų, numatytų VIĮ, t.y. reikalavimo nurodyti konkrečius teiginius, galimai neatitinkančius tikrovės; bei ta apimtimi, kurioje reikalaujama atsiprašyti ieškovo. Atsiprašymas nepatenka į paneigimo sampratą ir todėl atsakovas neturėjo ir neturi pareigos skelbti nurodyto paneigimo teksto. Šie esminiai paneigimo teksto trūkumai nėra vien „formalaus“ pobūdžio. Aplinkybė, kaip atsakovas reagavo į ieškovo pateiktą įstatymo reikalavimų neatitinkantį paneigimo tekstą ir kuo grindė atsisakymą paneigti, visiškai neturi ginčui reikšmės, kadangi atsakovas apskritai neprivalėjo teikti atsakymo į tokį prašymą.

Trečiasis asmuo R. G. J. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas [LR CPK 320 str. 1 d.]. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme [CPK 338 str.].

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų [LR CPK 320 str. 2 d.].

Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo konstatuota, kad ieškinys paduotas nesilaikius išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, ieškovas nesirengia pakartotinai kreiptis į atsakovą su konkrečiu reikalavimu paskelbti ieškovo norimą paneigimą, todėl teismas, vadovaudamasis LR CPK 296 str. 1 d. 1 p., 11 p., sprendė, kad yra teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, šalių išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko faktinių bylos aplinkybių įvertinimą, be pagrindo pripažino ieškovo atsakovui adresuoto reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją turinį netinkamu, o to pasekoje nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama LR CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys buvo priimtas, pažeidžiant LR CPK 137 str. 2 d. 3 p., o tai leido teismui konstatuoti, kad, ieškovui nesilaikius privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir ieškovui neketinant pakartotinai su tinkamu prašymu kreiptis į atsakovą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, yra teisinis pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kaip matyti iš byloje pateikto ieškinio turinio, jis buvo pareikštas dėl visuomenės informavimo priemonėje [televizijoje] paskelbtų duomenų [informacijos] pripažinimo asmens garbę ir orumą žeminančiomis žiniomis, prašant tokią informaciją paneigti. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog jei tikrovės neatitinkantys duomenys apie asmenį buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudą, televiziją, radiją ir pan.), tai asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą išspausdintų ar kitaip paskelbtų [LR CK 2.24 str. 2 d.]. Ir tik jei ta visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per LR CK 2.24 str. 2 d. nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą, reikalaujant paneigti paskleistus duomenis, atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą žalą (LR CK 2.24 str.). Tokia asmens teisė yra įtvirtinta ir LR Visuomenės informavimo įstatymo 15 str., o jos realizavimo tvarką nustato šio įstatymo 44 str. [redakcija, galiojusi ieškovo ginčijamų duomenų paskelbimo metu]. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 2.24 str. 4 d. asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą ir reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik po to, kai visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Taigi šios teisės normos nustato privalomąją išankstinę neteisminę bylos dėl garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių žinių, paskleistų per visuomenės informavimo priemones, paneigimo sprendimo tvarką.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. gruodžio 23 d. prašymu ieškovas V. R. kreipėsi į atsakovą su prašymu paneigti laidoje „Paskutinė instancija“ paskelbtą tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą žeminančią informaciją [duomenis]. Minėtame prašyme buvo nurodyti laidos vedėjos teiginiai [frazės], kurie, ieškovo teigimu, neatitiko tikrovės, pažemino ieškovą. Prašymo pabaigoje taip pat buvo ieškovo suformuluotas paneigimo turinys. Atsakydamas į ieškovo prašymą, 2012 m. sausio 6 d. rašte atsakovas UAB „TELE-3“ nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas. Atsižvelgdamas į tokią atsakovo poziciją, ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui UAB „TELE-3“ dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančią ieškovo garbę bei orumą ir tokios informacijos paneigimo. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes bei ieškovo atsakovui adresuotą prašymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo 2011 m. gruodžio 23 d. prašymo atsakovui turinys, toks, koks jis buvo suformuluotas pagal paties ieškovo subjektyvų suvokimą, atitiko esminius tokiam prašymui keliamus reikalavimus LR Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 2 d. prasme. Atitinkamai ieškovas, pateikęs iš esmės tinkamą prašymą dėl informacijos paneigimo atsakovui, o atsakovui nesutinkant tenkinti tokio prašymo, turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu pagal LR CK 2.24 str. nuostatas. Šios bylos kontekste svarbią reikšmę turi ir tai, kad, kaip matyti iš atsakovo atsakymo ieškovui, atsakovui nekilo neaiškumų dėl ieškovo prašomos paneigti informacijos ir paties paneigimo teksto. Atsakydamas į ieškovo prašymą, atsakovas išdėstė savo nuomonę dėl pareikšto reikalavimo, jį pripažindamas nepagrįstu. Iš atsakovo rašto ieškovui galima spręsti ir tai, kad net ir tuo atveju, jei ieškovas būtų kitokiu būdu išdėstęs prašymo turinį, atsakovas nebūtų jo tenkinęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos paskirtis yra nustatyti, ar atsakovas pripažįsta, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ar jis savanoriškai imsis priemonių adekvačiu žinių paskleidimo būdu jas paneigti ir pan. Šiuo gi atveju tiek atsiliepime į ieškovą prašymą, tiek atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovas aiškiai išdėstė savo poziciją, kategoriškai nesutikdamas su ieškovo reikalavimais dėl konkrečios informacijos paneigimo, todėl, esant akivaizdžiam šalių ginčų, nėra logiška ginčo šalis grąžinti į ikiteisminę ginčų sprendimo ne teisme stadiją.

Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ieškinį palikti nenagrinėtu, nurodė du faktinius pagrindus, t.y. LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. ir 296 str. 1 d. 11 p. Pagal LR CPK 296 str. 1 d. 11 p. teismas turi teisę palikti ieškinį nenagrinėtu, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Nors nagrinėjamu atveju ieškinio procesinio pobūdžio trūkumai buvo nustatyti pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi, įpareigojant ieškovą pateikti atitinkamo turinio prašymą atsakovui, tačiau jau sekančia 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi teismas pasinaikino nurodytą nutartį. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis LR CPK 296 str. 1 d. 11 p., kaip pagrindu ieškinį paliekant nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, paliktas ieškovo ieškinį nenagrinėtu, netinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normos, dėl klausimą išsprendė neteisingai. Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo [LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.].

Ieškovas [apeliantas] nepateikė duomenų bei įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidos, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstytinas. Tenkinus ieškovo atskirąjį skundą, atsakovo UAB „TELE-3“ prašymas dėl 5593,23 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas [LR CPK 93 str. 1 d.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11d. nutartį panaikinti.

Perduoti civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui UAB „TELE-3“, trečiasis asmuo R. G. J. dėl informacijos pripažinimo tikrovės neatitinkančia, garbę bei orumą žeminančia ir tokios informacijos paneigimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė