Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) svetainėje 15min.lt buvo paskelbtas straipsnis “Apsimetėlis advokatas S. T. – žmogus, apgynęs R. P. S.”, o 2016-06-10 išspausdintas straipsnis “Apsimetėlis advokatas S. T.: V. U. norėjo organizuoti bylas dėl mažų pensijų”, kurio pavadinimas vėliau pakeistas į ”Apsimetėlis advokatas S. T. (2): V. U. siūlo neturėti su juo reikalų”. Dėl minėtų straipsnių kreipėsi į Inspektorių, kuris 2017-01-04 sprendimu Nr. (SK-95) SPR-1 pripažino jo skundą dėl publikacijose paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu. Įspėjo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB ,.l5min“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant publikacijas. Įpareigojo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB ,,15min“ pašalinti pažeidimą, t. y. patikslinti paskleistą informaciją.

Pareiškėjas sutinka su sprendimo dalimi, kurioje pripažinta, kad jis yra Paryžiaus Sorbonos universiteto teisės mokslų daktaras ir buvo Andoros Kunigaikštystės advokatas tuo metu, kai prisistatinėjo kaip Andoros Kunigaikštystės advokatas. Tačiau Inspektorius atsisakė pripažinti, kad žodis “apsimetėlis” jį šmeižia, žeidžia jo garbę ir orumą. Inspektorius atsisakė pripažinti, kad pateikta tikrovės neatitinkanti informacija dėl jo narystės Moldovos Padniestrės Respublikos advokatų kolegijoje tuo laikotarpiu, kai prisistatinėjo kaip advokatas, praktikuojantis Moldovoje. Taip pat atsisakė pripažinti, kad UAB ,,15min“ sudaro įspūdį, lyg jis būtų profesorius apsimetėlis, o tai jį šmeižia, žemina garbę ir orumą. Inspekcija atsisakė pripažinti, kad konfidencialių dokumentų iš jo tariamo susirašinėjimo su klientu viešinimas yra VIĮ 14 str. pažeidimas.

Publikacijose teigti, kad jis apgaule ėmė pinigus iš žmonių kaip Andoros, Moldovos, Lietuvos, ES advokatas, profesorius ir daktaras, tuo nebūdamas, yra rimtas nusikaltimas. Tuo metu kai prisistatinėjo minimų šalių advokatu ir t. t. tokiu ir buvo, todėl publikacijos jį labai žeidžia.

Nesutinka, kad vienas jo vaizdo įrašas buvo įkeltas į Youtube.com svetainę iki įstojimo į Andoros advokatūrą. Šių aplinkybių neįmanoma patikrinti. Po vaizdo įrašo įkėlimo į Youtube.com, įkėlęs asmuo turi tris pasirinkimus: padaryti vaizdo įrašą matomu tik jam pačiam, padaryti jį matomu tik asmenims žinantiems slaptažodį ir padaryti jį viešu. Taigi įkėlimo data neįrodo, kad tuo momentu įrašas buvo viešas. Daugelis žmonių, tame tarpe ir jis, įkelia vaizdo įrašą su tikslu pasinaudoti Youtube įrašo redagavimo paslaugomis: galima keisti balsą, foną, ryškinti spalvas, šalinti šešėlius, karpyti, dėti subtitrus. Tuo laikotarpiu, kai vyksta šis darbas, įrašas paprastai matomas tik autoriui. Pradėjo jį rengti, kai jau buvo aišku, kad netrukus jam bus išduota Andoros advokato licencija. Taigi Inspektorius neįrodo jo piktos valios, tyčios prisistatyti tuo, kuo nėra.

Publikacijose daug kartų paneigiama, kad jis būtų Lietuvos arba ES advokatas. Iš tikrųjų jis taip niekada neprisistatinėjo. Kartais treti asmenys pristatinėjo jį be jo žinios, nepatikslinant kokiose teritorijose jis praktikuoja. Tačiau niekada tretieji asmenys neturėjo tyčinio tikslo pristatyti jį kaip Lietuvoje praktikuojantį advokatą. Priešingai, jis pats visada pabrėždavo, kad nuo 2002 metų negyvena Lietuvoje, per 15 metų niekada nebuvo grįžęs ilgiau nei mėnesiui.

Inspektorius nesugebėjo parodyti nė vienos vietos, kur jis būtų pats prisistatęs kaip “Lietuvos advokatas” arba kur žmonės būtų supratę, kad jis yra Lietuvos advokatas. Nėra nė vieno liudytojo, kuris būtų apsirikęs, skųstųsi, kad sumokėjo pinigus, galvodamas, kad jis Lietuvos advokatas.

Tai, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta Moldovos Padniestrės Respublikos nepriklausomybės, netrukdo jam joje apsigyventi ir įstoti į Advokatų kolegiją (advokatūrą). Tai taip pat netrukdo UAB ,,15min“ jį apšmeižti ir teigti, kad jis nepriklauso Moldovos Padniestrės Respublikos advokatūrai. Inspekcija klysta, kai rašo, kad šio šmeižto ir įžeidimo epizodo negalima vertinti.

Pirmame straipsnyje cituojami jo žodžiai: “Advokato egzamino aš nelaikiau, kadangi esu teisės mokslų daktaras. Apsigyniau 2010 metais Paryžiaus Sorbonos universitete. Pasidomėkite – Lietuvoje daktarai taip pat nelaiko egzamino, kad taptų advokatais.” UAB ,,15min“ vadina jį “apsimetėliu” ir iš karto atsako į jo žodžius ,,Tai nėra tiesa”. Taigi norima pasakyti, kad jis meluoja. Komentaras ,,Tai nėra tiesa” šiame kontekste taip pat įžeidžia, niekina ir pažeidžia garbę ir orumą. Atsakovas išaiškino, kad teisės daktarai nelaiko advokatūros kvalifikacinio egzamino, bet Lietuvoje daktarams įvestas advokatūros savivaldos egzaminas. UAB ,,15min“ dirbtinai sukūrė nesusipratimą, kadangi jis kalbėjo apie egzaminą Andoroje ir Moldovos Padniestrės Respublikoje, pasakojo kaip tapo advokatu Andoroje ir Moldovos Padniestrės Respublikoje, kuriose yra tik advokatūros kvalifikacinis egzaminas ir nėra jokio antro kaip Lietuvoje. Taigi UAB ,,15min“ šališkai pakeitė jo atsakymą kitu atsakymu ir pristatė jį taip, kad skaitytojams susidarytų įspūdis, jog yra melagis ir apsimetėlis.

Inspektorius įpareigojo UAB ,,15min“ paskelbti, kad jis yra daktaras, nes UAB ,,15min“ tai neigė. Be daktaro laipsnio neįmanoma tapti profesoriumi. Taigi neigdama jo daktaro laipsnį, UAB ,,15min“ neigia ir tai, kad yra profesorius. Jo trys profesoriaus vardai paminėti abejotinų pareiškimų stulpelyje, o tai, kad turi tik magistro laipsnį į patikrintų faktų stulpelį. Taigi akivaizdu, kad UAB ,,15min“ tyčia nutarė tikrinti tik šmeižiančias aplinkybes ir netikrinti ar jis iš tiesų yra profesorius. Nė vienas iš trijų universitetų, kurie suteikė jam profesoriaus vardą, negavo užklausos iš UAB ,,15min“. Faktas, kad prie jo pavardės nėra vartojama “prof.” arba “profesorius”, rodo, kad UAB ,,15min“ turėjo tikslą parodyti jį žemesnį už profesorių I. V.. Nors pastarojo profesoriaus atestato netikrino. Straipsnių pavadinimuose vartojamas žodis “apsimetėlis” ir tai sudaro kontekstą suprasti, kad jis nėra profesorius, bet tyčia prisistato juo, kad paimtų iš žmonių pinigus ir neatliktų advokato paslaugų. Iš straipsnio konteksto matyti, kad žodis “apsimetėlis” taikomas ir faktui, kad yra profesorius, tuo jį šmeižia, žemina orumą, turi tikslą pakenkti jo reputacijai, pakerta pasitikėjimą juo.

Publikacijose pateikiami keli dokumentai –jo teisinių paslaugų teikimo sutarties projektas ir lankstinukas. UAB ,,15min“ teigia, kad šiuos dokumentus jiems perdavė “šaltiniai teisėsaugoje” UAB ,,15min“ žurnalistas parodė jo rašytą ir pasirašytą laišką klientui, kuris atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje ir cituoja laiško klientui turinį ,,Gavau Jūsų laišką”. Šis laiškas taip pat yra gautas iš “šaltinių teisėsaugoje”. Laiške parašyta, kad jis yra Moldovos Padniestrės Respublikos advokatas, gyvenantis Paryžiuje. Jeigu tai jo laiškas, vadinasi jis negali skelbti arba patvirtinti jo turinio, kadangi jį saisto Moldovos Padniestrės Respublikos Advokato etikos kodeksas. Visas susirašinėjimas su klientu yra konfidencialus. Jam draudžiama patvirtinti, kad tai jo dokumentai. Tačiau tai patvirtina “šaltiniai teisėsaugoje”. Todėl Inspektorius padarė klaidą, kai atsisakė nagrinėti jo skundo dalį dėl privataus susirašinėjimo viešinimo dėl to, kad jis nepatvirtino siųstų dokumentų autentiškumo. Dokumentai iš jo kliento atimti prieš jo valią. Klientas nesiskundžia, kad būtų nesupratęs, jog jis tuo metu buvo Moldovos Padniestrės Respublikos advokatas. Taigi akivaizdu, kad susirašinėjimo slaptumas yra pažeistas, o jo laiškų autentiškumą patvirtina “šaltiniai teisėsaugoje”. Niekada nebuvo davęs leidimo viešinti šiuos dokumentus, kurie kaip patvirtina “šaltiniai teisėsaugoje” yra iš jo laiško klientui. UAB ,,15min“ rašo publikacijose, kad gavo šiuos dokumentus iš teisėsaugos su tikslu sukurti jausmą, kad kažkas yra pažeista, kad įvyko kažkoks nusikaltimas.

Dėl netinkamo VIĮ taikymo, dėl atsakovės kaltės jis patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą ir prašo priteisti simbolinį 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Žala pasireiškė tuo, kad nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos internete tebėra jį šmeižiantys straipsniai, kur yra vadinamas ,,apsimetėliu”. Tai pakerta partnerių pasitikėjimą juo, kenkia reputacijai, verčia jį aiškinti partneriams tikrąją situaciją. Vien aplinkybė, kad turi asmeniškai aiškinti situaciją, sukelia jam nepatogumus.

Pareiškėjas Inspektoriaus atliktus neteisėtus (sukėlusius žalą) veiksmus sieja su teisės taikymu, t. y. su konkrečios situacijos vertinimu, o ne su netinkamu skundo nagrinėjimo procesu, aplaidžiais, draudžiamais veiksmais ir pan. Tirdamas skundą ir priimdamas sprendimą, Inspektorius atliko teisėtus veiksmus, numatytus VIĮ, vadovavosi jam priskirta kompetencija (VIĮ 50 straipsniu). Šiuo atveju negalima konstatuoti, kad pareigos buvo vykdomos aplaidžiai (pareiškėjas nepateikia jokių duomenų), priešingai, nagrinėjimo metu, buvo atliktas išsamus pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas, kreiptasi į atitinkamas institucijas ir gauti paaiškinimai, surinkti duomenys, kurie leido daryti pagrįstas išvadas ir priimti būtent tokį sprendimą.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl priimto sprendimo neteisėtumo aišku, kad jis netinkamai interpretuoja sąvokas, nurodo naujas faktines aplinkybes, neteisingai suvokia Inspektoriaus vertinimą bei publikacijas, daro niekuo nepagrįstas prielaidas ir teismui teikia tikrovės neatitinkančias versijas.

Pareiškėjas dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties ir lankstinuko nepateikia naujų aplinkybių. Sutinkant, jog minėti dokumentai priklausė pareiškėjui, šie dokumentai taip pat galėtų būti skelbiami, nes visuomenė turi teisę žinoti tokio pobūdžio informaciją. Pareiškėjas teikė teisines paslaugas, nors nebuvo Lietuvos Respublikos advokatas, o iš Inspektoriaus gautų duomenų aišku, kad nurodydamas, jog yra advokatas (nesvarbu kokios šalies) klaidino visuomenę, kad bus teikiamos būtent advokato paslaugos.

Taigi Inspektorius, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjo skundo tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų -tinkamai ir teisėtai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, laikantis įstatymo viršenybės, teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principų. Pareiškėjas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo. Todėl nėra pagrindo laikyti neteisėtais tokių veiksmų, kuriuos Inspektorius yra įpareigotas atlikti VIĮ 49 straipsnio 1 dalies ir 50 straipsnio nuostatomis. Šios teisės normos Inspektoriui numato pareigą prižiūrėti, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos ir nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, privataus gyvenimo apsaugos pažeidimų, asmens duomenų tvarkymo ir kitas minėtame įstatyme nustatytas funkcijas.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam būtų kilusi turtinė ar neturtinė žala. Pažymi, kad būtent pareiškėjas privalo pateikti tokius įrodymus. Aplinkybė, kad pareiškėjas turi aiškinti tikrovę atitinkančios publikacijos teiginius neturi kelti pareiškėjui nepatogumų, nes teiginiai sprendime pripažinti teisingais. Pareiškėjas nurodo veiklą vykdantis ne Lietuvoje, joje negyvenantis, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokių argumentų, pagrindžiančių žalą. Nesant neteisėtų veiksmų, o pareiškėjui nepateikus duomenų apie patirtą žalą, akivaizdu, kad nėra ir priežastinio ryšio.

Atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti turėtų būti nustatyta, kiek jos veiksmai objektyviai lėmė neigiamus padarinius, ar buvo vienintelė ieškovų patirtų nuostolių priežastis, ar pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Šiuo atveju publikacijos rengėjas (skleidėjas), t. y. UAB „15min“, skelbė publikaciją, o ne Inspektorius. Todėl net jei ir kiltų žala, Inspektorius nebūtų tiesiogiai atsakingas dėl jos. Pažymi, kad Lietuvos Respublika (įstatymais) sudarė sąlygas pareiškėjui ginti savo galimai pažeistas teises apskundžiant sprendimą teismui, taip pat kreipimasis į Inspektorių nesustabdo pareiškėjui galimybių kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir taip apginti savo galimai pažeistas teises.

Įvertinus surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) būtų elgęsis nesąžiningai. Jis informavo visuomenę apie tikrovėje vykusius faktus, atliko išsamų tyrimą, išsakė pareiškėjo poziciją, skelbė viešąjį interesą turinčią informaciją, o Inspektorius, įvertinęs šias aplinkybes, priėmė atitinkamą sprendimą. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nagrinėjamu atveju atliko žiniasklaidai priskiriamą „viešojo sarginio šuns“ (terminas - „public watchdog“) funkciją ir pagrįstai, neperžengdamas teisės skleisti informaciją ribų, informavo visuomenę apie viešąjį interesą tenkinančius įvykius, o nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir prievolė atsakovui atlyginti žalą.

Byloje ginčas kilo dėl Inspektoriaus 2017-01-04 sprendimo Nr. (SK-95) SPR-1 dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2016-07-01 Tarnyboje gautas pareiškėjo S. T. skundas, kurtame teigiama, kad 2016 m. birželio 9-10 d. interneto svetainėje „15min.lt“ paskelbtos publikacijos „Apsimetėlis advokatas S. T. (l): žmogus, apgynęs R. P. S.“ ir „Apsimetėlis advokatas S. T. (2): V. U. siūlo neturėti su juo reikalų“ pažeidžia jo garbę ir orumą, o jų tikslas yra pakenkti jo geram profesiniam vardui, taip pat paskleista privati informacija apie pareiškėjo ir jo klientų santykius, naudojant pavogtą iš klientų medžiagą.

Inspektorius, išnagrinėjęs skundą, nusprendė: 1) pripažinti pareiškėjo S. T. skundą dėl publikacijose ,,Apsimetėlis advokatas S. T. (1): žmogus apgynęs R. P. S. (www,15min.lt, 2016-06-10) ir ,,Apsimetėlis advokatas S. T. (2): V. U. siūlo neturėti su juo reikalų“ (www,15min.lt, 2016-06-10) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB ,,15min“ dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant publikacijas ,,Apsimetėlis advokatas S. T. (1): žmogus apgynęs R. P. S. (www,15min.lt, 2016-06-10) ir ,,Apsimetėlis advokatas S. T. (2): V. U. siūlo neturėti su juo reikalų“ (www,15min.lt, 2016-06-10); 3) įpareigoti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB ,,15min“ pašalinti pažeidimą, t. y. patikslinti paskleistą informaciją.

Pareiškėjas nesutinka su Inspektoriaus sprendimo 3 punktu. Teigia, kad jis turėtų būti išdėstytas taip: 1) ,,Pripažinti pareiškėjo S. T. skundą dėl viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) UAB ,,15min“ publikacijose ,,Apsimetėlis advokatas S. T. (1): žmogus, apgynęs R. P. S.“ ir ,,Apsimetėlis advokatas S. T. (2): V. U. siūlo neturėti su juo reikalų“ paskelbtos informacijos pagrįstu“; 2) ,,Įpareigoti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB ,,15min“ pašalinti publikacijas ,,Apsimetėlis advokatas S. T. (1): žmogus, apgynęs R. P. S.“ ir ,,Apsimetėlis advokatas S. T. (2): V. U. siūlo neturėti su juo reikalų“.

Pagal VIĮ 49 str. 1 d. žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Inspektoriui suteikta kompetencija nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (VIĮ 50 str. 1 d. 1 p.), vertinti, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų (VIĮ 50 str. 1 d. 5 p.). Vykdydamas minėtas funkcijas, Inspektorius turi teisę priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti, reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją ir kt. (VIĮ 50 str. 2 d.).

Konstitucijos 25 str. ir EŽTK 10 str. įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – VIĮ 19 str. 2 d. nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. VIĮ 19 str. 2 d., apibrėžianti neskelbtiną informaciją, nustato, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pagal VIĮ 22 str. 8 d. 1 p. viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių. Iš EŽTT praktikos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (EŽTT 2000-04-27 sprendimas Nr. 28871/95 Constantinescu prieš Rumuniją). Teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su straipsniuose pateikta informacija apie jį ir nurodo, kad minėta informacija žemina jo garbę ir orumą.

LVAT 2012-05-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1304/2012, spręsdamas klausimą, kokia turėtų būti tinkama pusiausvyra tarp kelių teisiškai reikšmingų ir ginamų vertybių – saviraiškos laisvės ir asmenų garbės ir orumo, jų reputacijos apsaugos, apibendrino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, EŽTT, LAT ir LVAT praktiką šiuo klausimu ir pažymėjo, kad Konstitucijos 25 str. bei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 str. turinys ir juos plėtojanti teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad saviraiškos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais, siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Taip pat teismų praktikoje pabrėžiamas pamatinis saviraiškos laisvės vaidmuo demokratinėje visuomenėje ir laikomasi nuostatos, kad šios laisvės ribojimai galimi tik esant svariems motyvams.

Byloje nustatyta, kad Inspektorius, tirdamas pareiškėjo skundą, kreipėsi į UAB „15min“ ir prašė pateikti poziciją dėl pareiškėjo skundo argumentų.

UAB „15min“ paaiškinime nurodė, kad nesutinka su skunde motyvais. Paaiškino, kad S. T. publikacijų antraštėje apibūdintas „apsimetėliu advokatu“, nes pagrindo tokiam teiginiui suteikia UAB „15min“ žurnalisto surinkti viešai skelbiami ir šaltinių pateikti duomenys apie jo veiklą. Savo interneto svetainėje, teisinių paslaugų sutartyse, žiniasklaidoje S. T. save pristato „advokatu“ arba „Moldovos ir Andoros advokatu“, tačiau portalo „15mim.lt“ surinkta medžiaga kelia abejonių tokiais teiginiais: 1) Moldovos advokatų sąjunga pateikė oficialų atsakymą EŽTT, kad Lietuvos pilietis S. T. nėra ir niekada nebuvo Moldovos advokatas; 2) S. T. patikslino, kad turi biurą separatistų kontroliuojamoje Moldovos dalyje Padniestrėje, Dubesario mieste. Padniestrė nėra pasaulio pripažinta valstybė, tačiau UAB „15min“ kreipėsi į Dubesario advokatų kolegiją. Ji pateikė oficialų Padniestrės advokatų sąrašą, kuriame S. T. pavardės nebuvo; 3) oficialioje Lietuvos vyriausybės atstovo prie EŽTT interneto svetainėje skelbiama, kad Andoros valstybės institucijos informavo EŽTT apie S. T. nebuvimą tos šalies advokatu: „Taip pat pažymėjo, kad S. T., viešoje erdvėje naudojantis profesinį vardą „advokatas“, nėra ir niekada nebuvo nei pripažintas advokatu Lietuvoje, nei įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Jis taip pat nėra įrašytas ir į Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Apie tai buvo informuotas ir EŽTT, kuriam apie S. T. nebuvimą nei Moldovos, nei Andoros advokatu pranešė atitinkamų valstybių advokatų savivaldos struktūros; 4) abejones S. T. žodžiais, kad jis yra advokatas arba Moldovos ir Andoros advokatas, sustiprina faktas, kad EŽTT nusprendė uždrausti S. T. visą likusį gyvenimą atstovauti pareiškėjams, nes paaiškėjo, kad jis nėra nei Moldovos, nei Andoros, nei Lietuvos advokatas. Tokią informaciją EŽTT pateikė tų šalių atitinkamos institucijos.

UAB ,,15min“ paaiškinimuose taip pat nurodė, kad publikacijose buvo paminėta, kad S. T. nėra nei Lietuvos, nei kitos ES šalies advokatas, nes Lietuvoje advokato paslaugas gali teikti Lietuvos arba kitos ES šalies advokatai. Gauti sutarčių juodraščiai, kurių autentiškumu S. T. nesuabejojo, rodo, kad galimiems klientams Lietuvoje jis prisistatinėjo advokatu. Pavyzdžiui, citata iš S. T. teisinių paslaugų teikimo sutarties juodraščio: „Advokato doc. dr. S. T. pašto adresas: (duomenys neskelbtini).“

Publikacijose kelis kartus buvo atspindėti S. T. teiginiai apie jo akademinius pasiekimus ir turimus mokslinius laipsnius, taip pat į atskirą galeriją sudėtos ir tekste išskirtos jo atsiųstų diplomų kopijos, mokslinių vardų patvirtinimai. Lietuvos advokatūra informavo UAB „15min“, kad neturi duomenų apie S. T. apsigintas disertacijas ar gautus profesoriaus vardus. UAB „15min“ šaltinių žiniomis, Lietuvos studijų kokybės vertinimo centras yra patvirtinęs du S. T. diplomus - Vilniuje esančio Europos humanitarinio universiteto teisės bakalauro ir Briuselio katalikiškojo universiteto teisės teorijos magistro. Paryžiaus Sorbonos universitetas neatsakė į UAB „15min“ raštu pateiktus klausimus apie S. T. disertaciją, šis faktas taip pat buvo paskelbtas ir konstatuotas publikacijose.

Publikacijose nebuvo nagrinėjami S. T. akademiniai pasiekimai ir moksliniai titulai. Publikacijų įvaduose buvo aiškiai įvardinta, kad žurnalistinio tyrimo esmė - išsiaiškinti, ar S. T. yra advokatas, ar gali dirbti advokatu Lietuvos teismuose arba EŽTT. Jo išsilavinimas šiuo atveju buvo tik kontekstinė informacija. Nepaisant to, straipsniuose kelis kartus buvo pateikti S. T. teiginiai apie jo akademinius pasiekimus ir turimus mokslinius laipsnius, taip pat į atskirą galeriją sudėtos ir tekste išskirtos jo atsiųstų diplomų kopijos. S. T. savo skunde rašo, kad 2011-10-27 jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos daktaro diplomas. Iki šiol apie tai nieko neminėjo nei Lietuvos advokatūra, nei su Lietuvos studijų kokybės centru susiję šaltiniai, nei pats S. T.. Šio teiginio jis neminėjo nei raštu pateiktuose savo atsakymuose, nei susirašinėjime socialiniame tinkle „Facebook“, nors toje erdvėje su UAB „15rnin“ žurnalistu nuolat bendravo nuo 2016-05-16 iki 2016-06-10. Be to, šio dokumento nebuvo tarp S. T. atsiųstų dokumentų kopijų. Uab ,,15min“ paaiškinime dar kartą pabrėžė, kad S. T. akademiniai pasiekimai ir moksliniai vardai nebuvo šio žurnalistinio tyrimo objektas. Publikacijų cikle buvo nagrinėjama S. T. teisė savo veikloje naudoti profesinį vardą „advokatas“. Nepaisant to, visi S. T. įvardinti akademiniai pasiekimai ir moksliniai vardai buvo atspindėti publikacijose, netgi sukurta atskira galerija, kuri buvo aiškiai matoma.

Tiksli S. T. citata, parašyta žurnalistui, buvo tokia: „Advokato egzamino aš nelaikiau, kadangi esu teisės mokslų daktaras. Apsigyniau 2010 metais Paryžiaus Sorbonos universitete. Pasidomėkite - Lietuvoje daktarai taip pat nelaiko egzamino, kad taptų advokatais“. Šis jo teiginys buvo visas pacituotas publikacijose. Tačiau tai nėra tiesa, nes Lietuvoje daktaro mokslinį laipsnį turintys asmenys vis tiek privalo laikyti Lietuvos advokatūros egzaminą (jo turinys būna kitoks, bet tai vis tiek yra egzaminas). S. T. nėra laikęs jokio Lietuvos advokatūros egzamino. Be to, Lietuvos advokatūros egzaminas yra tik viena iš kelių sąlygų, kurias privaloma įgyvendinti siekiant profesinio vardo „advokatas“. Lietuvos advokatūros pirmininko prof. L. V. atsakyme UAB „15min“ teigiama: „Profesinis vardas „Advokatas“ Lietuvoje suteikiamas tik tiems asmenims, kurie atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus - turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką, yra nepriekaištingos reputacijos, išlaikė specialų advokatų egzaminą ir atitinka kitus reikalavimus. Savo veikloje naudoti profesinį vardą „advokatas“ ir šiuo vardu teikti paslaugas Lietuvoje gali tik tie asmenys, kurie ne tik atitinka visus šiuos paminėtus reikalavimus, bet taip pat ir yra įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, t. y. yra apdraudę savo profesinę civilinę atsakomybę, turi įsteigę savo darbo vietą - advokato kontorą ir davę advokato priesaiką Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui“. Svarbu paminėti, kad S. T. ne tik nėra laikęs egzamino, bet ir nėra įgyvendinęs kitų reikalavimų, todėl jis niekada nebuvo laikomas advokatu.

Jau anksčiau šiuose atsakymuose buvo pateiktas faktas, kad S. T. buvo uždrausta visą likusį gyvenimą atstovauti pareiškėjams EŽTT, nes Moldovos ir Andoros valstybės institucijos nurodė, kad jis nėra tų šalių advokatas. S. T. išties atsiuntė kopiją dokumento, kuris, jo teigimu, įrodo, kad jis turi Andoros advokato licenciją. Nors jos autentiškumu galima suabejoti dėl EŽTT turimos informacijos, tačiau ši kopija be papildomų komentarų buvo publikuota publikacijose, būtent toje teksto vietoje, kur pateikti S. T. teiginiai apie jo turimą Andoros advokato licenciją.

Publikacijose buvo pateikti S. T. teiginiai, kad jis gali vykdyti advokato veiklą separatistų užimtoje Moldovos teritorijoje Padniestrėje, kad turi ten biurą ir pan. Iš dalies tai telefonu patvirtino Dubesario advokatų kolegijos atstovė O. K.. Tai buvo atspindėta straipsnyje: „Ji pasakojo, kad vyriškiui buvo leista teikti advokato paslaugas Dubesaryje, tačiau Lietuvos pilietis nebuvo įtrauktas į oficialius advokatų sąrašus. Tai rodo ir UAB „15min“ gauti dokumentai, tačiau S. T. tvirtina priešingai“. Būtina atkreipti dėmesį, jog S. T. viešai nurodo, kad yra advokatu būtent Moldovoje, o ne separatistų kontroliuojamoje teritorijoje Padniestrėje, kuri yra pasaulyje nepripažinta valstybė.

Publikacijose nėra teigiama, kad S. T. ketino ar ketina teikti advokato paslaugas ES šalyse (nors jo teisinių paslaugų teikimo sutarčių juodraščiai tarsi tai rodo). Cituojamas sakinys buvo panaudotas kontekste apie EŽTT bylas, nes EŽTT pareiškėjams gali atstovauti tik Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavusių šalių advokatai (oficialiai įtraukti į tų šalių advokatūrų sąrašus). Tai, kad S. T. gali atstovauti pareiškėjams administracinėse teisenose, buvo aiškiai įvardinta antrajame tekste: „Vyras vis dar dalyvauja administracinėse bylose, kurios nagrinėjamos Lietuvos teismuose. S. T. gali tai daryti, nes tokiems procesams užtenka teisininko išsilavinimo, nereikia būti tikru advokatu ir atitikti Lietuvos advokatūros reikalavimų“. (Iš kitos pusės, Lietuvos advokatūra abejoja ir šia S. T. veikla, nes Lietuvos advokatūros pirmininkas I. V. savo atsakymuose UAB „15min“ rašė: „EŽTT sprendimas kelia klausimų, ar šis ir kiti panašūs asmenys gali turėti teises atstovauti pareiškėjams nacionaliniuose teismuose. Mūsų žiniomis, kol kas tebevyksta teisminiai procesai Lietuvos administraciniuose teismuose, kuriuose pareiškėjams atstovauja S. T.“).

Tai, kad S. T. iki gyvenimo galo negalės dalyvauti EŽTT bylose, nusprendė ir pranešė pats EŽTT. Be to, apie tai buvo viešai paskelbta dar iki pasirodant UAB „I5min“ straipsnių ciklui. Pavyzdžiui, 2016-05-24 portale „lrytas.lt“ paskelbtame straipsnyje „Apsimetėliui advokatui S. T. EŽTT užtrenkė duris“.

Dėl pareiškėjo privataus gyvenimo informacijos atskleidimo UAB ,,15min“ nurodė, kad publikacijose buvo paviešintas S. T. teisinių paslaugų teikimo sutarties juodraštis. Taip pat kopija lankstinukų, kurie 2012-2013 metais buvo platinami tarp Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinčių asmenų. Dokumentų kopijos buvo gautos iš UAB „15min“ šaltinių teisėsaugoje, kurių patikimumas iki šiol nekėlė abejonių. Sutarties juodraščio ir lankstinuko kopijos buvo paviešintos, nes tai - labai svarbi informacija žurnalistiniam tyrimui, tiesiogiai susijusi su pagrindiniais tyrimo tikslais. Teisinių paslaugų teikimo sutarties juodraštyje parašyta, kad S. T. yra advokatas (net susirašinėjimo adresas Paryžiuje gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad rašoma į Paryžiuje dirbančio advokato biurą, nors tuo adresu buvo nuomojamas butas), tačiau surinkti duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad S. T. gali save vadinti advokatu. Taigi, teisinių paslaugų sutarties juodraštis ir lankstinukas buvo svarbus argumentas šiam žurnalistiniam tyrimui.

Abejones dėl S. T. teisinių paslaugų teikimo sutartyje vartojamo profesinio vardo „advokatas“ sustiprina ir Lietuvos advokatūros pirmininko I. Vėgėlės atsakymas 15min: „Kalėjimų departamentas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl S. T. veiksmų. Kalėjimų departamentą informavome, kad S. T. nėra pripažintas advokatu Lietuvoje ar įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Tuo metu jis nebuvo įrašytas ir į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą (...) Tokio pobūdžio veiksmai ir jų aplinkybės turi būti atitinkamai ištirti ir įvertinti. Savaime suprantama, jei tokiuose veiksmuose gali būti nusikaltimo sudėtis, pavyzdžiui, jei tokie veiksmai turi sukčiavimo elementų, tyrimą turi pradėti atitinkamos institucijos“.

UAB ,,15min“ paaiškinime atkreipė dėmesį, kad 2016-05-23, kelias savaites prieš publikuojant pirmąjį straipsnį, S. T. buvo nusiųstos UAB „15min“ turimos dokumentų kopijos (tiek teisinių paslaugų teikimo sutarties juodraštis, tiek lankstinuko). Jis su UAB „15min“ turimais dokumentais susipažino ir nesukėlė jokių abejonių jų tikrumu. Priešingai, susirašinėjime apie šiuos dokumentus S. T. naudojo teiginius, kurie sudarė įspūdį, kad jis neneigia jų autentiškumo (tikslios citatos iš susirašinėjimo: „Matote, prasideda žodžiais „Gavau Jūsų laišką“ - vadinasi, tai mano atsakymas į jo laišką, Aš rašiau, kad ten kontora mano, o ne šiaip adresas susirašinėjimui? Parodykite, kad prisiminčiau apie ką ten konkrečiai“). Be to, S. T. niekada anksčiau neišreiškė pozicijos (noro), kad minėtų dokumentų kopijos nebūtų paviešintos.

Nurodyti datą, kada S. T. pradėjo dirbti advokatų padėjėju yra svarbi informacija žurnalistiniam tyrimui, tiesiogiai susijusi su pagrindiniais tyrimo tikslais. S. T. prisistatinėjo advokatu, nors Lietuvos advokatūros sąrašuose buvo registruotas kaip advokato padėjėjas. Tai buvo vienas iš grubių pažeidimų, dėl kurių jis buvo pašalintas iš Lietuvos advokatūros sąrašų (TV laidose prisistatinėjo advokatu, nors buvo advokato padėjėjas). Buvo svarbu nurodyti ir tikslų S. T. darbo advokato padėjėju laikotarpį, nes tai parodo, kad S. T. tose pareigose nesukaupė reikiamo darbo stažo - kad galėtų siekti advokato profesinio vardo, pagal įstatymus advokato padėjėju jis turėjo išdirbti mažiausiai 5 metus. Taip pat pabrėžiame, kad p. S. T. nesikreipė į redakciją prašydamas paneigti konkrečią, jo nuomone, tikrovės neatitinkančią informaciją. UAB „15min“ yra gavę tik jo teisiniu atstovu prisistačiusio advokato/bankroto administratoriaus A. B. reikalavimą pašalinti iš UAB „15min“ esą „neteisingą informaciją apie p. S. T. kvalifikaciją, reputaciją“. Kitame reikalavime p. A. B. informuoja, kad straipsnyje išdėstyti faktai yra nepagrįsti, tačiau taip pat nenurodo, kurie konkrečiai žurnalisto teiginiai gali būti nepagrįsti. Todėl UAB „15min“ neturėjo jokios galimybės patikslinti informacijos, jei tokios netikslios būta, nes nei pareiškėjas, nei jo atstovas iki skundo žurnalistų etikos inspektoriui nenurodė, kurie konkrečiai teiginiai gali neatitikti tikrovės. Nepaisant to, UAB „15min“, elgdamasi geranoriškai, papildė straipsnį p. S. T. atstovo atsiųstų dokumentų kopijomis.

Inspektorius 2016-09-29 gavo pareiškėjo skundo papildymą, kuriame pasisakė dėl UAB ,,15min“ paaiškinime išdėstytų aplinkybių.

UAB „15min“ 2016-10-24 pateikė papildomus paaiškinimus į S. T. skundo patikslinimą, kurių turinys sutampa su 2016-07-19 teiktais paaiškinimais.

Dėl privataus gyvenimo informacijos atskleidimo, papildomai nurodė, jog antrojoje straipsnio dalyje buvo paviešintas pareiškėjo teisinių paslaugų teikimo sutarties juodraštis. Taip pat kopija lankstinukų, kurie 2012-2013 metais buvo platinami tarp Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinčių asmenų. Dokumentų kopijos buvo gautos iš „UAB ,,15min“ šaltinių teisėsaugoje, kurių patikimumas iki šiol nekėlė abejonių. Sutarties juodraščio ir lankstinuko kopijos buvo paviešintos, nes tai - labai svarbi informacija žurnalistiniam tyrimui, tiesiogiai susijusi su pagrindiniais tyrimo tikslais. Teisinių paslaugų teikimo sutarties juodraštyje parašyta, kad pareiškėjas yra advokatas (net susirašinėjimo adresas Paryžiuje gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad rašoma į Paryžiuje dirbančio advokato biurą, nors tuo adresu buvo nuomojamas butas), tačiau surinkti duomenys kelia pagrįstų abejonių, kad Pareiškėjas gali save vadinti advokatu. Taigi, teisinių paslaugų sutarties juodraštis ir lankstinukas buvo svarbus argumentas šiam žurnalistiniam tyrimui. Abejones dėl pareiškėjo teisinių paslaugų teikimo sutartyje vartojamo profesinio vardo „advokatas“ sustiprina ir Lietuvos advokatūros pirmininko I. V. atsakymas UAB ,,15min“: „Kalėjimų departamentas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl S. T. veiksmų. Kalėjimų departamentą informavome, kad S. T. nėra pripažintas advokatu Lietuvoje ar įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Tuo metu jis nebuvo įrašytas ir į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą (...). Tokio pobūdžio veiksmai ir jų aplinkybės turi būti atitinkamai ištirti ir įvertinti. Savaime suprantama, jei tokiuose veiksmuose gali būti nusikaltimo sudėtis, pavyzdžiui, jei tokie veiksmai turi sukčiavimo elementų, tyrimą turi pradėti atitinkamos institucijos“. Atkreipė dėmesį, kad 2016-05-23, kelias savaites prieš publikuojant pirmąjį straipsnį, S. T. buvo nusiųstos UAB „15min“ turimos dokumentų kopijos (tiek teisinių paslaugų teikimo sutarties juodraštis, tiek lankstinuko). Jis su UAB „15min“ turimais dokumentais susipažino ir nesukėlė jokių abejonių jų tikrumu. Priešingai, susirašinėjime apie šiuos dokumentus pareiškėjas naudojo teiginius, kurie sudarė įspūdį, kad jis neneigia jų autentiškumo (tikslios citatos iš susirašinėjimo: „Matote, prasideda žodžiais“ ,,Gavau Jūsų laišką“ — vadinasi, tai mano atsakymas į jo laišką, aš rašiau, kad ten kontora mano, o ne šiaip adresas susirašinėjimui? Parodykite, kad prisiminčiau apie ką ten konkrečiai“). Be to, pareiškėjas niekada anksčiau neišreiškė pozicijos (noro), kad minėtų dokumentų kopijos nebūtų paviešintos.

Tai yra svarbi informacija žurnalistiniam tyrimui, tiesiogiai susijusi su pagrindiniais tyrimo tikslais. Pareiškėjas prisistatinėjo advokatu, nors Lietuvos advokatūros sąrašuose buvo registruotas kaip advokato padėjėjas. Tai buvo vienas iš grubių pažeidimų, dėl kurių jis buvo pašalintas iš Lietuvos advokatūros sąrašų (TV laidose prisistatinėjo advokatu, nors buvo advokato padėjėjas). Buvo svarbu nurodyti ir tikslų pareiškėjo darbo advokato padėjėju laikotarpį, nes tai parodo, kad pareiškėjas tose pareigose nesukaupė reikiamo darbo stažo - kad galėtų siekti advokato profesinio vardo, pagal įstatymus advokato padėjėju jis turėjo išdirbti mažiausiai 5 metus.

Siekdamas patikrinti UAB „15min“ pateiktą informaciją, Inspektorius kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą, Lietuvos advokatūrą bei Studijų kokybės vertinimo centrą taip pat susipažino su S. T. internete skelbiama informacija bei kitų šaltinių informacija apie S. T..

Lietuvos mokslo taryba 2016-08-03 pateikė atsakymą, kuriame patvirtino, kad S. T. nostrifikuotas daktaro (teisės krypties) mokslo laipsnis, pateikus Paryžiaus 1-ajame Panteono Sorbonos universiteto daktaro laipsnį patvirtinantį diplomą.

Studijų kokybės vertinimo centras 2016-07-22 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad turi informacijos apie S. T. įgytus bakalauro bei magistro diplomus.

Lietuvos advokatūra 2016-08-29 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad S. T. buvo įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą 2014-03-13, Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimu išbrauktas iš jo 2015-06-18. Nurodė, kad vadovaujantis Advokatų tarybos 2005-06-30 sprendimu patvirtintos advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarkos (toliau -Tvarka) 2.1. punktu, asmuo, norintis būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, be kitų dokumentų, Lietuvos advokatūrai pateikia dokumentus, patvirtinančius teisinį išsilavinimą (teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir jų fotokopijas. Jei aukštasis teisinis išsilavinimas buvo įgytas ne Lietuvos Respublikoje, kartu su diplomu turi būti pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-21 nutarime Nr. 60 numatytas Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas. Vadovaujantis Tvarkos 2.2 ir 2.3. punktais, Lietuvos advokatūros administracijos darbuotojas, priimantis pareiškimą ir jo priedus, patvirtina dokumentų kopijas. Kopijos gali būti patvirtintos ir notaro. Vadovaudamasis nurodytu reglamentavimu bei teikdamas prašymus įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, S. T. Lietuvos advokatūrai yra pateikęs šiuos dokumentus: Europos humanitarinio universiteto teisės bakalauro diplomą, kurio nuorašas yra patvirtintas Lietuvos advokatūros administracijos darbuotojo; Studijų kokybės vertinimo centro 2013-10-10 pažymą dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo Nr. KV-703 ir notariškai patvirtintą Briuselio katalikiško universiteto teisės teorijos magistro diplomo kopiją ir jo vertimą į lietuvių kalbą.

Pažymėjo, kad Lietuvos advokatūra nekaupia, nesaugo ir nedisponuoja neoficialiais dokumentais, kurie yra interesantų teikiami asmeninio susirašinėjimo metu ir nėra patvirtinti aukščiau nurodyta tvarka. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Advokatūros įstatymo 7 str. 6 d. asmuo, kuris yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, išlaikęs advokatų veiklos organizavimo egzaminą, pripažįstamas advokatu ir jam nėra taikomas reikalavimas atlikti ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. S. T. nėra teikęs Lietuvos advokatūrai prašymų laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą ir pripažinti jį advokatu Advokatūros įstatymo 7 str. 6 d. pagrindu. Kaip minėta, Lietuvos advokatūrai buvo pateikti tik prašymai įrašyti asmenį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Informavo, kad Lietuvos advokatūros strateginės ir išorinės komunikacijos konsultantė I. Š. 2016-05-25 elektroninio susirašinėjimo metu atsakydama į žurnalisto D. P. klausimą, ar turi duomenų apie tai, jog S. T. Paryžiaus Sorbonos universitete apsigynė disertaciją ir gavo daktaro laipsnį, nurodė: „neturime tokių duomenų“.

Pareiškėjo argumentas, kad prie jo vardo ir pavardės nenurodytas mokslinis laipsnis, sudaro įspūdį, jog I. V. yra tikras profesorius, o jis ne, atmestinas, kadangi publikacijose nebuvo nagrinėjami S. T. akademiniai pasiekimai ir moksliniai titulai, žurnalistinio tyrimo esmė - išsiaiškinti, ar S. T. yra advokatas, ar gali dirbti advokatu Lietuvos teismuose arba EŽTT. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nenurodžius pareiškėjo mokslinio laipsnio, buvo pateikta neteisinga bei žeminantį pareiškėjo garbę ir orumą informacija.